Legislator Case Law & Legislation
bd415c59-4e7b-4b1a-af25-256a3e3c68bb AI generated

bd415c59-4e7b-4b1a-af25-256a3e3c68bb · Kauno apygardos teismas

Case Number bd415c59-4e7b-4b1a-af25-256a3e3c68bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., R. Č., R. J., jų gynėjams advokatams D. Radzevičiui, Č. Žukauskui, A. Kuzmai, nukentėjusiojo E. E. atstovui advokatui R. Mikulskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo E. E. ir nuteistųjų I. M., R. Č. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:I. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 167 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal BK 24 straipsnio 5 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 5 (penkiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Legislator headnote

AI generated

bd415c59-4e7b-4b1a-af25-256a3e3c68bb · Kauno apygardos teismas: M.; 2011 m. balandžio 8 d. apie 10.49 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkus ir nustatęs, kad automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Å ., bendraudamas tiesiogiai telefonu informacijÄ apie D. Å . privatų gyvenimÄ â€“ asmens kodÄ , vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius, teistumÄ , naudojamÄ automobilį bei tai, jog automobilis, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,Auto Vicy“ perdavė I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Gytis VečerskasPranešėjas Gytis Večerskas                                      Baudžiamosios bylos Nr. 1A-180-397-2013Teisėja Asta Vailionienė                                        Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00024-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9.(S)                                                                                                                                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistiesiems I.

M., R. Č., R. J., jų gynėjams advokatams D. Radzevičiui, Č. Žukauskui, A. Kuzmai, nukentėjusiojo E. E. atstovui advokatui R. Mikulskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo E. E. ir nuteistųjų I. M., R. Č. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:I. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 167 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal BK 24 straipsnio 5 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 5 (penkiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4,6 punktus, 69, 71 straipsnius bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. P. 520,76 Lt turtinę žalÄ ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio – 650 Lt įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“.

I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4,6 punktus, 69, 71 straipsnius bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L.

P. 520,76 Lt turtinę žalÄ ir per aÅ¡tuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 7 (septynių) MGL dydžio – 910 Lt įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“. R. Č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 297 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.R.

J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 71 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio – 780 Lt įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“.

R. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Priteista iš kaltinamųjų I. M. ir R. Č. solidariai 520,76 Lt (penki šimtai dvidešimt litų 76 centus) L. P. turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) L. P. neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) E. E. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš kaltinamųjų I.

M. ir R. Č. solidariai 340 Lt (trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt litų) valstybei (antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d, 167 str. 1 d. (nusikalstamų veikų sutaptis), o R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 2 d. už tai, kad jie, bendrininkaudami, I. M. asmeninių pažinčių su valstybės tarnautoju - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų rajone tyrimo poskyrio vyresniuoju tyrėju R.

Č. pagrindu, I. M. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymais palenkus R. Č. daryti nusikalstamas veikas – jo praÅ¡ymu tikrinti policijos informacinės sistemos bazes ir atskleisti jam tikrinimo metu gautÄ tarnybinę informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ , ir taip sukursčius R. Č. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos – toliau palaikyti draugiÅ¡kus tarpusavio santykius, neesant kyÅ¡ininkavimo požymių, R. Č., bÅ«damas valstybės tarnautoju ir pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ , kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ , pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,3,5,9 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų ,,Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar pavieÅ¡inti, neturėdamas teisėto pagrindo, įvesdamas į policijos programinę priemonę (VRIS narÅ¡yklę) duomenų paieÅ¡kos pagrindus - duomenų patikrinimas, sutikslinimas, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., bÅ«damas savo darbo vietoje, esančioje Alytaus apskrities VPK, Alytaus m.

Jotvingių g. 8, savo slapyvardžiu prisijungė prie vidaus reikalų informacinės sistemos (toliau – VRIS narÅ¡yklės), tikrino I. M. dominančiÄ informacijÄ , kuriÄ per Å¡eÅ¡is kartus atskleidė I. M.: 2010 m. gruodžio 3 d. apie 14.12 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie D. Ž., R. S., G. Ž. gyvenamÄ sias vietas, asmens kodus, Å¡eiminius ryÅ¡ius, Å¡eiminę padėtį, teistumus, kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų naudojamas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu Å¡iÄ informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ iki 14.15 val. perdavė I.

M.; 2010 m. gruodžio 16 d. apie 9.55 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie N. K., T. K., N. K. gyvenamÄ sias vietas, asmens kodus, Å¡eiminius ryÅ¡ius ir bendraudamas tiesiogiai telefonu Å¡iÄ informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ perdavė I. M.; 2010 m. gruodžio 20 d. apie 9.19 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis sužinodamas E. E. asmens kodÄ ir bendraudamas tiesiogiai telefonu Å¡iÄ informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ perdavė I. M.; 2011 m. sausio 20 d. apie 12.08 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkÄ ir bendraudamas tiesiogiai telefonu Å¡iÄ informacijÄ , t.y. kad Å¡is automobilis priklauso UAB ,,Kauno vandenys“, perdavė I.

M.; 2011 m. vasario 17 d. apie 13.20 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkÄ ir nustatęs, kad tai yra E. P., bendraudamas tiesiogiai telefonu informacijÄ apie E. P. privatų gyvenimÄ â€“ asmens kodÄ , vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius, teistumÄ , naudojamÄ automobilį perdavė I. M.; 2011 m. balandžio 6 d. apie 8.15 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie M. K., V. Č., L. P. asmens kodus, Å¡eiminius ryÅ¡ius, Å¡eiminę padėtį, gyvenamÄ jÄ vietÄ , jų turimus automobilius, kelių eismo taisyklių pažeidimus ir bendraudamas tiesiogiai telefonu Å¡iÄ informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ perdavė I.

M.; 2011 m. balandžio 8 d. apie 10.49 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkus ir nustatęs, kad automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Å ., bendraudamas tiesiogiai telefonu informacijÄ apie D. Å . privatų gyvenimÄ â€“ asmens kodÄ , vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius, teistumÄ , naudojamÄ automobilį bei tai, jog automobilis, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,Auto Vicy“ perdavė I.

M.; tokiu bÅ«du I. M. ir R. Č. bendrininkaudami, I. M. kurstant, R. Č. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau – toliau palaikyti draugiÅ¡kus tarpusavio santykius su I. M., taip savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetÄ , suvaržė asmens konstitucines teises, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, fiziniai asmenys – E. E., M. K., V. K., L. P. ir, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gautÄ informacijÄ , perdavė I.

M., kuris tokiu bÅ«du neteisėtai rinko informacijÄ apie nurodytų asmenų privatų gyvenimÄ . Taip pat I. M. pripažintas kaltu pagal 24 str. 5 d. 228 str. 2 d., 167 str. (nusikalstamų veikų sutaptis) ir R. J. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 2 d. už tai, kad jie, bendrininkaudami, I. M. asmeninių pažinčių su valstybės tarnautoju - Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresniuoju tyrėju R. J. pagrindu, I. M. 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 15 d. praÅ¡ymais palenkus R.

J. daryti nusikalstamas veikas – jo praÅ¡ymu tikrinti policijos informacinės sistemos bazes ir atskleisti jam tikrinimo metu gautÄ tarnybinę informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ , ir taip sukursčius R. J. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos – toliau palaikyti draugiÅ¡kus tarpusavio santykius, neesant kyÅ¡ininkavimo požymių, R. J., bÅ«damas valstybės tarnautoju ir pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, nustatantį, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ , pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,3,5,9 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų ,,Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar pavieÅ¡inti, neturėdamas teisėto pagrindo, įvesdamas į vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS narÅ¡yklę) duomenų paieÅ¡kos pagrindus - duomenų patikrinimas, sutikslinimas bei operatyvinis tyrimas, 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 15 d., bÅ«damas savo darbo vietoje, esančioje Alytaus apskrities VPK, Alytaus m.

Jotvingių g. 8, savo slapyvardžiu prisijungė prie policijos centrinės duomenų bazės (VRIS narÅ¡yklės), tikrino I. M. dominančiÄ informacijÄ , kuriÄ per du kartus atskleidė I. M.: 2010 m. gruodžio 28 d. apie 11.03 val. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie A. K. asmens kodÄ , jo vardu registruotas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu Å¡iÄ informacijÄ apie privatų gyvenimÄ perdavė I. M.; 2011 m. vasario 15 d. tikrino nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie automobilį ,,Opel Vectra“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), jo savininkÄ ir Å¡iÄ informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ SMS žinute perdavė I.

M.; tokiu bÅ«du I. M. ir R. J. bendrininkaudami, I. M. kurstant, R. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau – toliau palaikyti draugiÅ¡kus tarpusavio santykius su I. M., taip savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetÄ , suvaržė asmens konstitucines teises dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė ir, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gautÄ informacijÄ atskleidė I.

M., kuris tokiu bÅ«du neteisėtai rinko informacijÄ apie nurodytų asmenų privatų gyvenimÄ . Visi trys kaltinamieji buvo kaltinimi ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo, t.y. tuo, kad jie, veikdami kaip bendrininkai, I. M. kurstant R. Č. ir R. J. teikti duomenis apie asmenis, Å¡ie, naudodamiesi VRIS narÅ¡ykle, įvesdami joje klaidingus duomenų paieÅ¡kos pagrindus - duomenų sutikslinimas, patikrinimas ir operatyvinis tyrimas, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ . I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, o R.

Č. ir R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Visi kaltinamiesiems buvo kaltinami ir pagal BK 297 straipsnio 1 dalį dėl tarnybos paslapties atlkeidimo, I. M. kurstant tai padaryti. I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 297 straipsnio 1 dalyje, o R. Č. ir R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 297 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Nukentėjusysis E. E. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti iÅ¡laidas, jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinę tvarkÄ nustato įstatymai - tarp jų ir baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK). BPK 44 str. 10 d. sakoma, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, dalyvaujantis procese nukentėjęs asmuo turi teisę vesti bylÄ per atstovÄ , kuris gali veikti įstatymo arba pavedimo pagrindu (įgaliotasis atstovas).

Jis nurodo, kad civilinių atsakovų (nuteistųjų) I. M. ir R. Č. neteisėtais veiksmais buvo pažeistos jo, civilinio ieÅ¡kovo E. E., teisės, nusikalstamais tikslais renkant ir atskleidžiant informacijÄ apie jo privatų gyvenimÄ . Siekdamas Å¡ias pažeistas teises apginti, kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas nubausti kaltus asmenis bei pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jo interesus baudžiamojo proceso metu atstovavo advokatas R. M., ir esant kvalifikuotai advokato teisinei pagalbai buvo realizuota jo teisė į pažeistų teisių gynybÄ , įgyvendinti pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡ti reikalavimai nubausti kaltus asmenis ir priteisti patirtÄ Å¾alÄ .

Skunde nurodoma, kad baigus tirti įrodymus teismui buvo pateikta iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas nepriėmė advokato iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo, todėl,Å¡iuo pagrindu praÅ¡o priteisti jo turėtas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ .

R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti priimant jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Mano, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių, todėl Å¡io teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos ir teisėtos. Teigia, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, padarė tik tarnybinį nusižengimÄ .Skunde teigiama, kad sprendžiant, ar buvo padarytas kvalifikuotas piktnaudžiavimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 228 str. 2 d., t.y. piktnaudžiavimÄ siekiant turtinės naudos ar kitos asmeninės naudos.

Jokios asmeninės naudos Å¡iuo atveju siekta nebuvo, nes kaltinamasis I. M. buvęs bendradarbis ir informacijos suteikimÄ jam reikėtų vertinti kaip dviejų teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimÄ nes jis dirba įstaigoje, kuriai vadovauja buvęs Lietuvos Respublikos generalinis policijos komisaras V. G., o jo įmonės veikla - teisinės pagalbos teikimas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybei ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala, tačiau Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai netyrė, ar apeliantas savo veiksmais padarė kam nors didelę žalÄ , neįvertino, kad dėl jo veikos nebuvo niekas pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, tai nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje, neįvertino, kad jo užimamos pareigos nėra svarbios, kad asmuo, kuriam suteikė informacijÄ , tai galėjo gauti visiÅ¡kai teisėtu bÅ«du.

Nurodo, kad pripažįsta padaręs drausminį nusižengimÄ , tačiau jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.R. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, neesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje sudėties.

Teigia, kad nebuvo pagrindo pripažinti kaltu jį pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, nes pagrindinis piknaudžiavimo (BK 228 straipsnis) kriterijus yra didelės žalos padarymas, kurios dydžio įvertinimo konkrečių kriterijų įstatymas nenurodo, tai palikta spręsti individualiai kiekvienai teismų institucijai. Tačiau teismÄ praktikoje yra dalinai suformuoti didelės žalos nustatymo kriterijai, kuriais vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos (2004 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-512/2004, tačiau teisėja nusprendė, kad tai negali bÅ«ti precedentu Å¡ioje byloje, nes čia vertinama neatsargi kaltės forma. Jo nuomone, Å¡i veika nesukėlė jokių valstybinės reikÅ¡mės rezonansinių pasekmių, nepadarė jokių turtinių ar neturtinių žalų, nes jis neturėjo jokio tikslo kam nors pakenkti, suvaržyti kieno nors konstitucines teises ir laisves ar patirtų kokiÄ nors žalÄ .

Teigia, kad patys nukentėjusieji L. P. ir E. E. teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie tariamai jų atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ jie sužinojo iÅ¡ pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu, o nė kokių nors atsiradusių Å¡alutinių neigiamų pasekmių metu. Pažymi, kad jis prisijungęs prie VRJS narÅ¡yklės, tikrino duomenis ir apie kitus asmenis, tačiau Å¡ie asmenys apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie nesijaučia nukentėję nuo kokios nors nusikalstamos veikos ir jiems jokia žala nepadaryta.

Taip pat Å¡ioje byloje nukentėjusiais buvo pripažinti M. K. ir jo motina V. K., kurie visiÅ¡kai nesiteikė atvykti nei į vienÄ vykusį teisiamÄ jį posėdį ir nepateikė jokių man civilinių ieÅ¡kinių, kas leido apieliantui daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iems asmenims jokia žala nepadaryta. Skunde teigiama, kad teismo sprendimas kvalifikuoti jo veikÄ pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, kadangi pagal teismo iÅ¡vadas jis siekė kažkokios tai asmeninės naudos, palaikyti gerus tarpusavio santykius su kitu kaltinamuoju I.

M.. Ir byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡ia veika apskritai ko nors siekė ar iÅ¡ to turėjo kokios naudos, todėl Å¡i teismo prielaida neatitinka tikrovės ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Nurodo, kad su I. M. pažįstamas daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, tarpusavio santykiai buvo geri, todėl niekas negalėjo turėti įtakos tolimesniam bendravimui. Pažymi, kad jo atžvilgiu įstatymas buvo taikomas neteisingai, jam inkriminuojamoje veikoje nėra nusikaltimo sudėčiai bÅ«tinų sudėtinių dalių, taip pat nėra sukonkretinta, ar jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar virÅ¡ijo įgaliojimus, kuo pasireiÅ¡kė didelė žala, kokie mano veiksmai rodo, kad siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu apskritai Å¡ioje situacijoje ta galimÄ pasiekti.

I. M. praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. it 228 str. 2 d. bei 167 str. 1 d. ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė įstatymÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kaip numato LR BK 228 straipsnio dispozicija, kvalifikuojantis požymis pagal šį straipsnį yra didelės žalos padarymas.

Nors įstatymas nenumato įvertinimo konkrečių kriterijų, vertinant žalos dydį, ir tai yra palikta spręsti teismui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra konstatavęs ir pasisakęs, kaip teismai turėtų vertinti minėtÄ kvalifikuojantį požymį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 14 d. nutartyje Nr. 2K-512/2004 yra pasisakoma, kad „(...) Kartu su fizine, turtine žala paprastai yra padaroma ir neturtinio pobÅ«džio žala - tai pareigÅ«no vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. (...) Tokia žala turi bÅ«ti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia.

Nurodo, kad tokio pobÅ«džio žala turi ne konkrečiÄ materialiÄ , o abstrakčiÄ nematerialiÄ formÄ , todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Tačiau veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo - bÅ«tina nustatyti, netinkamu pareigų atlikimu sukeltu padarinių kokybinį atspindį kaltininko sÄ monėje". Skunde teigiama, kad, sprendžiant ar valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobÅ«džio žalÄ valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę Å¡iuos padarinius suvokti".

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos, kuriÄ patikslindavo, niekam neperduodavo ir niekur jos nenaudodavo, todėl jų bendravimas jokių neigiamų padarinių nei valstybės, nei visuomenės, nei privačių asmenų gyvenimui nesukėlė ir negalėjo sukelti. Taip pat pažymi, kad nukentėjusieji o taip pat ir liudytojai patvirtino, kad apie disponavimÄ jų kai kuriais asmeniniais duomenimis, sužinojo tik tuomet, kai buvo iÅ¡kviesti apklausai. IÅ¡ bylos duomenų aiÅ¡ku, kad asmenys nepatyrė ir negalėjo patirti jokių neigiamų padarinių, tokia veika nesukėlė ir negalėjo sukelti valstybinės reikÅ¡mės rezonansinių pasekmių, nebuvo jokio tikslo kam nors pakenkti, suvaržyti kieno nors konstitucines teises ir laisves ar patirtų kokiÄ nors žalÄ .

Taip pat skunde nurodo, kad jokios naudos nei jis, nei R. Č. ir R. J. neturėjo. Tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡ia veika jis siekė ir iÅ¡ to turėjo kokios nors naudos.Atsiliepimais į nukentėjusiojo E. E. apeliacinį skundÄ nuteistieji R. Č. ir I. M. prašė nukentėjusiojo skundÄ atmesti.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo E. E. atstovas prašė nukentėjusiojo skundÄ patenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų skundus tenkinti, o nukentėjusiojo E. E. skundÄ atmesti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, o nukentėjusiojo E. E. apeliacinis skundas tenkintinas.

Taip pat iÅ¡taisytina nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta akivaizdi raÅ¡ymo klaida.Dėl nukentėjusiojo E. E. skundo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. E. byloje pripažintas nukentėjusiuoju, jį byloje astovavo advokatas R. M., kuris atstovavo jo interesus. Prie skundo pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis apmokėjo advokatui už jo atstovavimÄ 3000 litų. BPK 106 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡eiÅ¡koti nukentėjusiojo ir civlinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advoikato paslaugoms apmokėti.

Å i įstatymo norma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai atsisakė iÅ¡spręsti ir nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų už advokato paslaugas klausimÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprednis keistinas ir iÅ¡ nuteistųjų priteisinos nukentėjusiojo E. E. turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti.Dėl nuteistųjų skundų. Teismas pažymi, kad visi nuteistieji apeliaciniais skundais praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje sudėties, motyvuodami tuo, kad neįrodyta, jog jų veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei ar asmenims.

Kadangi visų nuteistųjų skundai grindžiami iÅ¡ esmės tapačiais argumentais, teismas juos visus nagrinėja kartu. IÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , surinktus įrodymus, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai I. M., R. Č. ir R. J. pripažino kaltu dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad nebuvo pagrindo pripažinti juos kaltais pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, nes pagrindinis piknaudžiavimo (BK 228 straipsnis) kriterijus yra didelės žalos padarymas, o byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantai neneigia atlikę kaltinime nurodytus veiksmus, t.y., I. M. paaiškino, kad jis palaikė draugiškus santykius su policijoje dirbančiais R. Č. ir R. J. ir apsikeisdavo informacija apie įvairias nusikalstamas veikas, bet tai darė dėl visuomenės saugumo, niekam žalos nepadarė;

R. Č. pripažino visus jam inkriminuotus veiksmus, tačiau mano, kad jo padaryti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes naudodamasis duomenų bazėmis tik pažeidė naudojimosi jomis nustatytÄ tvarkÄ , I. M. papraÅ¡ytus duomenis jam teikė, yra įsitikinęs, kad Å¡ių duomenų I. M. niekur nepanaudojo; R. J. neneigia, kad I. M. papraÅ¡ytas naudodavosi policijos komisariato duomenų bazėmis ir patikrinęs pateikdavo I. M. jo praÅ¡omus duomenis nesiteiraudamas kam jam jų reikia. Skundose teigiama, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybei ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala, tačiau nebuvo tirtos konkrečios, tai patvirtinančios aplinkybės, ar apeliantai savo veiksmais iÅ¡ tiesų padarė kam nors realiai didelę žalÄ .

Tokie apeliacinių skundų argumentai yra paremti tik pačių nuteistųjų subjektvia nuomone, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisingi, todėl vertintini kaip jų gynybos pozicija. Aukščiau paminėti pačių nuteistųjų parodymai patvirtina, kad visi policijos pareigÅ«nai teikė privačiam asmeniui – I. M. policijos komisariato duomenų bazės duomenis apie fizinių asmenų privatų gyvenimÄ , tai R. Č. ir R. J. darė bÅ«dami valstybės tarnautojais ir pasinaudodamio savo tarnybine padėtimi.

IÅ¡ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. P., E. E. paaiÅ¡kinimų matyti, kad dėl neteisėtai renkamų duomenų apie jų privatų gyvenimÄ , Å¡eimÄ , jie patyrė stresÄ ir įtampÄ , iÅ¡gyvenimus. E. E. savo darbe patiria spaudimÄ iÅ¡ aplinkos, yra gavęs užuominų, kurias supranta kaip grasinimus jam ir jo veiklai ir nors negali jų susieti su Å¡iomis nusikalstamomis veikomis, tačiau sužinojęs, kad jo duomenys buvo renkami neteisėtai, nežinodamas, kam jie yra panaudoti, iÅ¡gyvena dėl Å¡ių grasinimų realumo.

Jam patiriant stresÄ , tai atsiliepia jo veiklai, todėl mano, kad patiria tam tikrus nuostolius profesinėje veikloje. Nukentėjusiųjų parodymai akivaizdžiai paneigia skundų argumentus, kad neteisėtais apeliantų veiksmais jokia žala nukentėjusiesiems nebuvo padaryta. Kaip teisingai nurodyta skundžiame nuosprendyje, kÄ be kita ko pažymėjo skunduose ir apeliantai, tokio pobÅ«džio bylose konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl Å¡is požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigÅ«no ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus, remdamasis bylos medžiaga, pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad iÅ¡ tiesų, policijos pareigÅ«nai R.

Č. ir R. J. atliko aiÅ¡kiai neteisėtus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė tuo kad jie duomenis iÅ¡ neviešų valstybės registrų perdavė asmeniui, t.y. I. M., dirbančiam privačiam versle ir siekiančiam asmeninės naudos, Å¡ių duomenų perdavimas nebuvo vienkartinis, nevieÅ¡i duomenys buvo neteisėtai renkami ir perduodami iÅ¡ įvairių registrų. Perduodant nevieÅ¡us duomenis apie asmenis ir jų privatų gyvenimÄ , buvo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės ir laisvės, o I.

M., pasinaudodamas Å¡ia nuteistųjų - valstybės tarnautojų R. Č. ir R. J. veika, neteisėtai rinko informacijÄ apie asmenų privatų gyvenimÄ , už kÄ jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 167 str. numatytÄ veikÄ . Ir R. Č. ir R. J., bÅ«dami poliocijos pareigÅ«nais, žinodami savo įgalinimus, suprasdami „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių reikalavimus, kad į Å¡ias sistemas galima patekti ir rinkti informacijÄ tik tiek, kiek tai susiję su triesioginių pareigų atlikimu, tyčia nesilaikė nustatytų reikalavimų, juos pažeidė ir tokiu bÅ«du tikrino bei atskleidė, perduodant kitiems asmenims ( I.

M.) nevieÅ¡Ä informacijÄ apie kitus privačius asmenis; I. M. suprasdamas, kad patekimas į tokias sistemas yra ribojamas norminiais aktais, siekiant apsaugoti kitų asmenų interesus ir teises, žinodamas kad galimybę į tokias sistemas patekti gali policijos pareigÅ«nai R. Č. ir R. J., suprasdamas, kad nevieÅ¡os informacijos atskleidimas, rinkimas apie kitus asmenis yra draudžiamas įstatymu ir kitais norminiais aktais, palenkė minėtus pareigÅ«nus tai daryti, tai yra palenkė juos pažeisti įstatymo reikalavimus ir tokių jų neteisėtų veiksmų pasekoje, atskleidus ir perdavus informacijÄ , neteisėtai rinko informacijÄ apie privatų asmenų gyvenimÄ .

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas - aiškintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ryšiais.

Nematerialaus pobÅ«džio nauda aiÅ¡kintina kaip karjeros galimybių susikÅ«rimas pačiam sau ar sukÅ«rimas kitiems asmenims, virÅ¡ininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trÅ«kumų slėpimas, Å¡eimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal I. M. darbovietėje jam nustatytas pareigas, jam kitų kaltinamųjų iÅ¡ policijos informacinės sistemos perduodamus duomenis naudojo tiesiogiai savo pareigoms vykdyti, o policijos pareigÅ«nais dirbantys kaltinamieji R.

Č. ir R. J. tÄ informacijÄ teikė I. M. kaip draugui, buvuviam kolegai, todėl pagrįstai pripažinta, kad visi trys kaltinamieji savo veiksmais siekė asmeninės naudos. O R. Č. ir R. J. skunduose nurodyti argumentai, kad jie buvo įsitikinę, jog I. M. jam perduotų duomenų niekur nepanaudos, yra neįtikimi, nes jau vien praÅ¡ymas pateikti informacijÄ apie konkrečius asmenis ir jų asmeninį gyvenimÄ , duoda pagrindÄ teigti, kad tokia informacija jam yra reikalinga ir tikėtina, kad bus panaudota, todėl tokie jų paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas sumenkinti savo kaltę.Taigi, įvertinus aptartus duomenis, laikytina, kad skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir visapusiÅ¡kai buvo iÅ¡tirti visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas dėl pinžknaudžiavimo tarnybine padėtimi R.

Č. ir R. J. atžvilgiu ir kaltinimas dėl lenkimo piknaudžiauti tarnyba ir neteisėtos informacijos apie asmeninį gyvenimÄ rinkimo I. M. atžvilgiu, kurie neabejotinai patvritino, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas, pagal kurias jie pripažinti kaltais. Ir prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas nustatė ir iÅ¡analizavo visas aplinkybes, kokia žala neteisėtais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta valstybei bei fiziniams asmenims, įvertino jas ir padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nustatytais veiksmais buvo padaryta didelė žala tiek valstybės interesams, tiek ir nukentėjusiems asmenims.

Kaip jau minėta, žmogaus teisė į privatų gyvenimÄ saugoma ne tik poįstatyminiais aktais , įstatymais, bet ir pagrindiniu Lietuvos Respublikos įstatymu – Konstitucija (22 str.). Tai rodo ypatingÄ Ä¯statymu suteikiamÄ reikÅ¡mę ir svarbÄ saugomai gėrybei ir žmogaus teisei. Tad policijos pareigÅ«nų, asmens, kuris palenkė pastaruosius, veiksmai, kuriais buvo ne tik pasikėsinta, bet ir pažeistos tokiÄ didelę svarbÄ turinčios ir saugomos žmogaus teisės ir interesai, negali bÅ«ti laikomi kitokiais, kaip kad padariusiais didelę žalÄ fiziniams asmenims, o įvertinant, kad tokius veiksmus padarė asmenys, kurie pagal tarnybinius įgalinimus, tokių žmogaus teisių ne tik kad negali pažeisti, bet dar turi jas ir saugoti nuo kitų asmenų kėsinimosi, laikytina, kad dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelės žalos ir valstybė, kuriai minimu metu atstovavo kaltinamieji R.

Č. ir R. J.. I. M. suvokė, kad jis veikia nusikalstamai, renka informacijÄ apie privatų žmonų gyvenimÄ pažeidžiant įstatymų reikalavimus, pasinaudodamas , palenkdamas valstybės specialius įgalinimus turinčius pareigÅ«nus, todėl ir tuo pačiu jis suvokė pastarųjų daromų veiksmų neteisėtumÄ , daromos žalos pobÅ«dį, tai yra, kad žala daroma fiziniams asmenims, valstybei, ir jos dydį, tai yra, kad žala didelė. Skiriant bausmes nuteistiesiems, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , keliamÄ pavojų visuomenei, tyčios turinį.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis jų skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas. Tačiau iÅ¡ nuosprendžio revoliucinės dalies, motyvuojamosios dalies ir joje iÅ¡dėstytų nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių matyti, kad faktiÅ¡kai I. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d., bet skiriant bausmę pagal konkretų nusikaltimÄ , klaidingai nebuvo nurodytas BK 228 str. 2 d., įraÅ¡ant tik BK 24 str. 5 d., todėl Å¡i klaida iÅ¡taisytina ( BPK 328 str. 4 p.)Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,n u t a r ė : nuosprendį pakeisti: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nurodant, kad I.

M. terminuota laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6(Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmė paskirta pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d.nukentėjusiojo E. E. apeliacinį skundÄ patenkinti ir priteisti iÅ¡ I. M., R. Č. ir R. J. solidariai nukentėjusiajam jo turėtas proceso iÅ¡laidas 3000 litų už advokato suteiktas paslaugas. Nuteistųjų I. M., R. Č. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                        Gytis Večerskas Teisėjai                                                     JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                Algirdas Jalinaiuskas