bd3fddc7-6cfc-4500-9dc7-84c68e63d4ea · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2S-1976-253/2012Teisėja Eugenija Å atkuvienė             (Proceso Nr. 2-06-3-01664-2012-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              122.4; 128.17. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gruodžio 10 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi skolininko E. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko 2012-04-20 pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo,              n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo areÅ¡tuotas įkeistas skolininko E. Ž. turtas, įspėjant skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. 2012-04-20 kreditorius AB SEB bankas pateikė pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkas per vieno mėnesio terminÄ skolos negrÄ Å¾ino, todėl prašė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir už skolÄ parduoti įkeistÄ daiktÄ iÅ¡ varžytynių.

Kreditorius nurodė, kad iÅ¡ viso skola pagal 2006-07-21 tarp jo ir skolininko sudarytÄ kredito sutartį   Nr. 0460618011234-52 (su visais pakeitimais ir papildymais) sudaro 118 644,23 EUR ir 2 774,61 Lt, taip pat prašė iÅ¡ieÅ¡koti 5 procentų dydžio įstatymines metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 139 Lt kreditoriaus sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus AB SEB banko naudai iÅ¡ skolininko E. Ž. 108 650,33 EUR negrÄ Å¾into kredito, 5 897,65 EUR priskaičiuotų palÅ«kanų, 4 096,25 EUR ir 2 774,61 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 118 644,23 EUR ir 2 774,61 Lt, 5 procentų dydžio įstatymines metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 139 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio; nutarė už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ â€“ 252/400 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias E. Ž..

Teismas nustatė, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2012-02-28, LR CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, duomenų apie tai, kad skola kreditoriui grÄ Å¾inta, nepateikta.             Atskiruoju skundu skolininkas E. Ž. teismo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį panaikinti ir perduoti kreditoriaus praÅ¡ymÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad negavo 2011-09-13 kreditoriaus praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ . Nurodo, kad bankas, pasinaudodamas sunkia E. Ž. finansine padėtimi ir ekonominiu spaudimu, papildomu susitarimu, kuriuo kredito suma buvo padidinta 6 585,86 Lt bei pakeista banko pelno marža, itin apsunkino kredito gavėjui kredito mokėjimÄ , dėl to kredito gavėjui tapo itin sunku vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Skolininko teigimu, teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar kredito sutartis nutraukta teisėtai. Mano, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartį kreditorius pažeidė įstatymo reikalavimus dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ir skolininko kaip vartotojo, teises.

Nesutinka, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kadangi nėra LR CK 6.217 str. 2 d. išvardytų esminių sutarties pažeidimo pagrindų. Sutarties terminas yra ilgas, o suteikta kredito suma yra didelė, įsiskolinimas palyginus su šia suma nėra didelis, todėl teigti, kad kreditorius negauna to, ko pagrįstai tikėjosi pagal sutartį, nėra pagrindo. E. Ž. pažeidė prievolę ne tyčia ir ne dėl didelio neatsargumo, o dėl objektyvių visiems žinomų priežasčių, tai yra ekonominės krizės, dėl kurios pablogėjo E. Ž. finansinė padėtis.

Be to, skolos grafike pagal paskolos sutartį nepateikiamas joks tikslus apskaičiavimas, kuriuo remiantis bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skolininkai skolingi bankui nurodytÄ sumÄ . Teismas to tinkamai neįvertino, todėl neteisėtai priėmė nutartį, įpareigojančiÄ skolininkus sumokėti nutartyje nurodytÄ nepagrįsto dydžio skolÄ ir parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ turtÄ . Mano, kad teismas turėjo spręsti ir klausimÄ , ar reikalaujamos iÅ¡ieÅ¡koti netesybos – 4 096,25 eurų ir 2 774,61 litų – nėra neprotingai didelės, įvertinti, ar nėra suėjęs senaties terminas.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB SEB bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrindžia skolos apskaičiavimo nepagrįstumo. Pažymi, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog skolos dydis (palūkanų ir delspinigių apskaičiavimas) yra šios bylos dalykas. Nesutinka, kad susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo su skolininku pasirašytas pasinaudojant jo sunkia finansine padėtimi ir pažymi, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, šis susitarimas tik palengvino finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Nurodo, kas bankas skolininkui E. Ž. skirtus įspėjimo raštus (2010-04-27, 2011-01-13, 2011-09-13) išsiuntė skolininko adresu registruotu paštu.

Skolininkas kredito sutarties nutraukimo ginčo teisenos tvarka neginčija. Skolininkas kredito sutartį pažeidė iÅ¡ esmės, nes įmokų nemokėjo sistemingai. Paskutinė įmoka pagal kredito sutartį atlikta 2010-12-07, į raÅ¡tiÅ¡kus įspėjimus tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus kredito gavėjas nereagavo. Bankui 2011-08-11 priimant sprendimÄ dėl sutarties nutraukimo, įmokų vėlavimai siekė 576 kalendorines dienas, negrÄ Å¾into kredito skola sudarė 6 880,89 EUR, o laiku nesumokėtų palÅ«kanų skolÄ sudarė 5 591,88 EUR.Atskirasis skundas netenkintinas.Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu pagrįstai nutarė iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus AB SEB banko naudai skolÄ ir už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ skolininko turtÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-07-21 tarp AB SEB banko ir E. Ž. sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618011234/52 (su vėlesniais pakeitimais). 2009-07-09 sudarytas susitarimas dėl 2006-07-21 kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriuo papildomai suteikta 6 585,86 EUR kredito dalis, skirta uždelstai grÄ Å¾inti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palÅ«kanoms sumokėti, bei pakeistas palÅ«kanų apskaičiavimas. Prievolės pagal 2006-07-21 kredito sutartį Nr. 0460618011234/52 su vėlesniais pakeitimais įvykdymas užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 03120060008325.

Juo kreditoriaus AB SEB banko naudai įkeistas E. Ž. nuosavybės teise priklausantis turtas: 252/400 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ arba tokiÄ prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01)). PasiraÅ¡ydamos hipotekos lakÅ¡tÄ , identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Å¡alys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ , jei skolininkas pažeis 2006-07-21 kredito sutartyje Nr. 0460618011234/52 ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sÄ lygas.

Minėtos kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 p. numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ , jei Å¡is iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, taip pat 5.2.1, 4.1 bei 4.5 punktuose numatyta, kad kredito dalies nemokėjimas ir apskaičiuotų palÅ«kanų ar delspinigių nesumokėjimas laiku pagal grafikÄ yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

IÅ¡ nagrinėjamos civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2010-04-27 E. Ž. iÅ¡siųstas kreditoriaus AB SEB banko praneÅ¡imas, kuriuo skolininkas įspėtas, kad nesilaiko 2006-07-21 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesilaiko sutartyje numatytų mokėjimo terminų ir nuo 2009-12-21 nemoka eilinių įmokų bei nuo 2009-12-21 nemoka palÅ«kanų, ir praÅ¡oma paÅ¡alinti pažeidimus ne vėliau kaip iki 2010-05-21, įspėjant apie galimÄ sutarties nutraukimÄ . Apie sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymÄ skolininkas taip pat įspėtas 2011-01-13 kreditoriaus raÅ¡tu, kuriuo praÅ¡oma padengti visus pradelstus mokėjimus ne vėliau kaip iki 2011-02-13 bei įspėjama apie sutarties nutraukimÄ .

IÅ¡ Å¡ių kreditoriaus įspėjimų skolininkui matyti, kad Å¡iuo atveju apeliantas praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminÄ , t. y. sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė daugiau nei metus laiko iki paskutinio įspėjimo pateikimo. Å ių praneÅ¡imų siuntimÄ apelianto gyvenamosios vietos adresu patvirtina AB „Lietuvos paÅ¡tas“ registro duomenys. Apeliantas neneigia gavęs Å¡iuos kreditoriaus praneÅ¡imus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo įsipareigojimÄ bÅ«tų įvykdęs ir per papildomai kreditoriaus nustatytÄ terminÄ .

Kreditoriaus nurodomas aplinkybes apie sutartinių įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ paneigiančių duomenų, t. y. įrodymų patvirtinančių prievolės vykdymÄ , pradelsto įsiskolinimo sumokėjimÄ , apeliantas taip pat nepateikė (LR CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, tačiau pažymi, kad ginčo kreditavimo sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dėl kredito gavėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų.

Å iuo atveju kreditorius galėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pagal LR CK 6.209 str. bei pagal LR CK 6.217 str. 3 d., t. y. ir nesant esminio sutarties pažeidimo, bet skolininkui pažeidus jos įvykdymo terminÄ , nes skolininkas nuo 2009-12-21 tinkamai nemokėjo eilinių įmokų ir palÅ«kanų, Å¡ios aplinkybės apeliantas nepaneigė, apeliantas buvo iÅ¡ anksto tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimÄ , suteikiant jam protingÄ terminÄ padengti susidariusiems įsiskolinimams, tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų apie prievolės vykdymÄ Å¡iuo laikotarpiu, bendradarbiavimÄ su kreditoriumi, patvirtinančių duomenų apie skolinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis.

Kreditorius nurodė, kad paskutinė įmoka pagal kredito sutartį atlikta 2010-12-07, bankui 2011-08-11 priimant sprendimÄ dėl sutarties nutraukimo, įmokų vėlavimai siekė 576 kalendorines dienas, negrÄ Å¾into kredito skola sudarė 6 880,89 EUR, o laiku nesumokėtų palÅ«kanų skolÄ sudarė 5 591,88 EUR. Tai yra žymi viso kredito dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas, apeliantui ilgÄ laikÄ nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir susidariusio įsiskolinimo nesumokėjus per protingÄ terminÄ , įgijo teisę kreiptis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (LR CK 4.192 str. (redakcija iki 2012-07-01)).Nustatyta, kad AB SEB banko Verslo kredito komitetas 2011-08-11 sprendimu Nr. 242 nutarė E. Ž. nevykdant įsipareigojimų nutraukti 2006-07-21 kredito sutartį Nr. 0460618011234/52, sustabdant tolimesnį palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimÄ ir pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Taip pat nustatyta, kad kreditoriaus 2011-09-13 apeliantui siųstu raÅ¡tu skolininkas informuotas, kad kredito sutartis nutraukta ir praÅ¡oma padengti įsiskolinimÄ iki 2011-10-13, nepadengus įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Nors apeliantas nurodo, kad Å¡io kreditoriaus praneÅ¡imo nėra gavęs, tačiau AB „Lietuvos paÅ¡tas“ registro duomenys, kad praneÅ¡imas 2011-09-13 iÅ¡siųstas apelianto gyvenamosios vietos adresu, kuriuo anksčiau kreditoriaus siųstÄ korespondencijÄ apeliantas gaudavo.

Be to, 2010-04-27 ir 2011-01-13 praneÅ¡imais apeliantas buvo tinkamai įspėtas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes – kredito sutarties nutraukimÄ . Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d., redakcija iki 2012-07-01).

Nagrinėdama kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir priimdama skundžiamÄ nutartį, hipotekos teisėja atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedÅ«ra. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01), bei preziumuodamas, kad hipotekos lakÅ¡te esantys duomenys yra teisingi, areÅ¡tuoja įkeistÄ turtÄ , įspėja įkaito davėjÄ apie galimÄ Ä¯keisto daikto pardavimÄ , o gavęs pakartotinį pareiÅ¡kimÄ LR CPK 558 str.

   2 d. nustatyta tvarka sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iÅ¡ varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Hipoteka užtikrintÄ pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio turėtų vertinti, ar sutarties sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – Å¡iuo atveju sutarties nutraukimo – yra sÄ Å¾iningos. Taigi Å¡ios kategorijos bylose hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl pagrindinės prievolės, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio, palÅ«kanų ir delspinigių apskaičiavimo.

Taip pat skundo argumentai, kad 2009-07-09 sudarant susitarimÄ dėl 2006-07-21 kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo kreditorius pasinaudojo apelianto sunkia finansine padėtimi nėra Å¡ios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti delspinigių apskaičiavimÄ nustatančių kredito sutarties sÄ lygų, todėl Å¡ie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Hipotekos teisinių procedÅ«rų pažeidimų nenustatyta.

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino LR CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedÅ«ros paskirtį, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡analizavo gautÄ pareiÅ¡kimÄ , įvertino, ar egzistuoja visos LR CK,     LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos praÅ¡omai procedÅ«rai atlikti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Albina Pupeikienė            Â