bd3fdcaf-dd46-4883-92d2-d80ca3144989 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2253-1078/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26873-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant RÅ«tai Agnei Naujanei, dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei, kaltinamajam A. O., gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje A.

O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. O. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis, 2020 m. liepos 7 d., apie 23.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1.96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, jog liepos 7 dienÄ buvo iÅ¡gėręs alkoholio – apie 0,5 l degtinės, alkoholį vartojo su įvairiomis kompanijomis, maždaug praėjus 4 val. po alkoholio vartojimo jautėsi žvalus, todėl nusprendė pervaryti kieme stovėjusį automobilį, nes buvo neramu dėl automobilio saugumo.

Kai nuėjo patraukti automobilio, sugalvojo dar nuvažiuoti ir į degalinę. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, paaiÅ¡kindamas, jog alkoholį vartojo tiek liepos 7 dienÄ , tiek liepos 8 dienÄ , o liepos 11 d. iÅ¡ parduotuvės pagrobė butelį degtinės. Kaltinamasis nurodė, jog tuomet į parduotuvę nuėjo jau po 20 val., jam nepardavė degtinės, todėl pabandė jÄ pavogti. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jis nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tiesiog tomis dienomis jis gėrė, tokie užgėrimai nebÅ«na dažni.

Kaltinamasis nurodė, jog pageidauja bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o laiduotoju paskirtas V. Å ., kuris yra jo kaimynas ir draugas. V. Å . yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jo bute, anksčiau gyveno Å¡alia, vėliau gyveno – (duomenys neskelbtini), bÅ«davo kelis mėnesius padirba (duomenys neskelbtini), o po to grįžta į LietuvÄ . Nurodė, jog jo santykiai su V. Å . yra draugiÅ¡ki, pažįstami yra apie 7 metus. Liepos mėnesį, kada įvyko nagrinėjamas įvykis, su V.

Å . jie gyveno kartu, tačiau pastarasis nežinojo, kad jis tuo metu buvo užgėręs (prieÅ¡ įvykį gėrė keturias-penkias dienas). Kaltinamasis nurodė, jog V. Å . yra atsakingas, pareigingas, neturi jokių problemų su teisėsauga. Po įvykio apie susiklosčiusiÄ situacijÄ pasipasakojo V. Å .. Kadangi kaltinamasis A. O. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebÅ«tų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. O. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 8 d. vartojo alkoholį - degtinę, išgėrė 0,7 l. Gėrė vienas, savo namo kieme, tai buvo nuo kažkur 21.00 val. iki 11.00 val. Prieš tai davė savo draugui automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba -„(duomenys neskelbtini)“, automobilį iš šios įmonės nuomojasi ir jie jam leidžia juo važinėti ir ne darbo metu.

Vakar dienÄ minėtu automobiliu pats nedirbo. Draugas automobilį nuvarė ir pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau prie kokio namo, jis negali pasakyti, neatsimena. Nuėjo pasiimti automobilio, draugas raktus padavė, o jis, apsidairęs, pamatęs neaiÅ¡kiÄ kompanijÄ , bijojo maÅ¡inÄ toliau palikti kieme, todėl jÄ iÅ¡ kiemo iÅ¡sivarė ir nuvažiavo iki degalinės (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ degalinės, apsipirkęs vyko namo, (duomenys neskelbtini) jį sustabdė pareigÅ«nai, jis iÅ¡ karto sutiko pÅ«sti ir iÅ¡ karto savo kaltę pripažino.

Labai gailisi savo tokio poelgio, manė, kad nepripūs į alkotesterį, nes jautėsi blaivas. Nėra gydytas priklausomybės ligų centruose nei psichiatrinėse ligoninėse. Labai gailisi savo poelgio ir prisipažįsta pilnai, nėra teistas (b.l. 49). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. T. nurodė, kad 2020 m. liepos 7 d., po 23.00 val., su draugais buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kai atėjo iki savo automobilio, prie jų jau stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini).

Asmuo sėdėjo viduje, vairuotojo vietoje, elgėsi neadekvačiai, išsižiojo, lingavo, šokinėjo, atrodė apsvaigęs, bet manė, kad nuo narkotinių medžiagų, nes buvo visiškai neadekvatus. Rankose laikė alkoholio butelį. Šalia jo, priekyje, keleivio vietoje sėdėjo dar vienas vyras. Toks neadekvatus vairuotojo elgesys atkreipė jų dėmesį. Jis pranešė 112, kad mato galimai neblaivų asmenį, padiktavo automobilio numerius. Galiausiai tas vairuotojas iš degalinės klientams skirtos vietos pervažiavo prie degalinės plovyklos, užgesino variklį.

Iš jų stovėjimo vietos jie jį nuolat matė. Po to vyras nuėjo į degalinę svyruodamas, nusipirko valgyti, grįžo į automobilį ir palaukęs 2-3 minutes išvažiavo. Pareigūnai tuomet jį sustabdė. Kai vyras išvažiavo iš degalinės, jie jį sekė, iki kol pareigūnai sustabdė (b. l. 39-40). Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d., 23.46 val., gautas pranešimas (pranešėjas fizinis asmuo), jog (duomenys neskelbtini) automobilyje (duomenys neskelbtini), pilkas universalas, sėdi neadekvatus vairuotojas, neblaivus arba apsvaigęs, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kaip automobilis važiavo, įsiparkavo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 4-5).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. Š. 2020 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d., apie 23.46 val., dirbant kartu su vyr. patrule J. Z., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkas universalas, sėdi neadekvatus vairuotojas, neblaivus arba apsvaigęs (galimai). Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį, kuris važiavo link (duomenys neskelbtini) g. didėjančia tvarka.

Sustabdžius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bei priėjus prie (duomenys neskelbtini) automobilio, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo A. O.. Bendraujant su vairuotoju, jam iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumÄ . Su Alcotest Drager A. O. pirmu pÅ«timu nustatytas 2,01 promilės girtumas, o antru pÅ«timu – 1,96 promilės girtumas. Automobilis uždarytas EiÅ¡iÅ¡kių pl. 127. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo (b. l. 10).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. O. 2020 m. liepos 8 d., apie 00.01 val. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 00.04 val. nustatytas 2.01 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 00.21 val. – 1.96 prom. neblaivumas (b. l. 11). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 išrašuose (b. l. 12-13). Iš 2020 m. liepos 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veikslo atlikimo protokole ir fotolentelėje (b. l. 15-19).

IÅ¡ byloje esančios VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos metai (duomenys neskelbtini), vertė 2020 m. liepos mėnesį buvo – 4620 Eur (be PVM – 3819 Eur) (b. l. 29). IÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

O. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. O. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieÅ¡ sėsdamas už vairo. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto tiesiogiai mačiusio vairavimo faktÄ liudytojo G. T. parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytos aplinkybės, alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų iÅ¡raÅ¡ai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog A.

O. 2020 m. liepos 8 d., 00.04 val. nustatytas 2.01 prom., o 00.21 val. – 1.96 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog A. O. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinimo tikslinimo Kaltinime nurodoma, jog nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veika A. O. padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos yra akivaizdu, jog kaltinime klaidingai nurodomas automobilio modelis.

IÅ¡ bylos medžiagos (transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo, Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o ir kt.) nustatyta, kad A. O. vairavo, bÅ«damas neblaivus, ne automobilį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl kaltinimas tikslintinas, patikslinant automobilio modelį, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini), nurodant (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybÄ .

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. O. kaimynas V. Å . prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas V. Å . nurodė, kad jis nuo kovo mėnesio nuomojasi kambarį pas kaltinamÄ jį A. O., prieÅ¡ tai gyveno tame pačiame name, tik kitame aukÅ¡te, o dar prieÅ¡ tai gyveno (duomenys neskelbtini) apie pusantro mėnesio. Su kaltinamuoju dabar bendrauja dažnai, nes kartu gyvena.

Kai gyveno atskirai, tai tik pasisveikindavo, trumpai paÅ¡nekėdavo. V. Å . nurodė, kad jis stengiasi bÅ«ti A. O. autoritetas, jie dažnai pasiÅ¡neka, mato, kad kaltinamasis labai gailisi, dėl to, kas įvyko, mano, kad jis, kaip vyresnis žmogus, gali padaryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . A. O. poelgį, kuomet vairavo neblaivus, vertina iÅ¡imtinai neigiamai. V. Å . nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog A. O. prieÅ¡ įvykį buvo užgėręs kelias dienas, taip pat jam nežinoma, jog jau po nagrinėjamo įvykio A.

O. parduotuvėje pagrobė degtinės butelį. Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Teismas pažymi, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Laidavimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip bÅ«das iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,96 promilės) 2020 m. liepos 7 d., apie 23.46 val., 2020 m. liepos 8 d., apie 00.02 val., buvo laikinai sulaikytas, iÅ¡ laikino sulaikymo paleistas 2020 m. liepos 8 d., 14.55 val., o jau 2020 m. liepos 11 d. iÅ¡ parduotuvės pagrobė du butelius degtinės. Pats kaltinamasis nurodė, jog prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį gėrė keturias ar penkias dienas, o 2020 m. liepos 11 d. degtinę iÅ¡ parduotuvės pavogė, nes irgi buvo užgėręs. Kaltinamasis teismui nurodė, jog jo vertinimu jis alkoholio vartojimo problemų neturi.

Visgi teismo vertinimu, Å¡i kaltinamojo iÅ¡sakyta pozicija tiek nagrinėjamo įvykio, tiek 2020 m. liepos 11 d. kaltinamojo padaryto administracinio nusižengimo kontekste, rodo, jog kaltinamasis yra visiÅ¡kai nekritiÅ¡kas savo alkoholio vartojimo įpročiams, o aplinkybė, jog praėjus vos 4 dienoms po to, kai padarė nagrinėjamÄ veikÄ , jis padarė administracinį nusižengimÄ , susijusį su svetimo turto – alkoholio, pagrobimu, rodo, jog kaltinamasis negeba pasidaryti jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, įvertinus, kad ir po jos padarymo kaltinamasis toliau darė teisės pažeidimus, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog jo kaimynas V.

Å . gali jam padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisme apklaustas V. Å . taip pat nurodė, kad jis gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, tačiau, kokiu bÅ«du darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, V. Å . negalėjo nurodyti. Kartu pažymėtina, jog kaltinamojo ir asmens, kurį praÅ¡oma skirti laiduotoju, nesieja joks artimas santykis, juos sieja tik nuomos teisiniai santykiai, nors abu asmenys teigė, jog itin artimai ir draugiÅ¡kai bendrauja, tačiau kaip nurodė pats V. Å ., jis, nors ir nuo kovo mėnesio gyvena kartu su kaltinamuoju, tačiau nematė, jog kaltinamasis bÅ«tų užgėręs net kelias dienas, jam nieko nežinoma ir apie tai, kad kaltinamasis jau po nagrinėjamo įvykio pavogė iÅ¡ parduotuvės degtinę.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog V. Å . galimybė daryti nuolatinę teigiamÄ Ä¯takÄ A. O. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę A. O., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 64-66), Å¡iuo metu nedirbantis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. O. skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam visgi skirti arešto bausmę, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio.

Su tokia prokurorės pozicija nesutiktina. Tai, kad asmuo bylos nagrinėjimo metu neturi darbo ar kitokių pajamų, negali pasunkinti jo padėties ir lemti griežtesnės bausmės paskyrimÄ , nes jis bet kada gali susirasti darbÄ ar rasti kitokių bÅ«dų susimokėti skirtÄ baudÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-509-885/2019). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. liepos 8 d., 00.02 val., iki 2020 m. liepos 8 d., 14.55 val. vienÄ dienÄ , jÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų Kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. O. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis Å¡ia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje A. O. buvo baustas už KET pažeidimų padarymÄ , taip pat į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, taip pat įvertinus ir tai, jog įvykio metu jam nustatytas neblaivumo laipsnis (1.96 prom.), prilyginamas vidutiniam girtumui ir yra artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), kaltinamajam nustatytinas trumpesnis nei minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas, t. y. 2 metai.

Å is terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės atėmimo sustabdymo ir dokumento paėmimo taikymo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 8 d. (b. l. 52). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet iÅ¡ieÅ¡kant jos vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat į tai, jog automobilio vertė niekur nedirbančiam ir legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturinčiam kaltinamajam yra pakankamai didelė – 4620 Eur, taikant transporto priemonės vertės (4620 Eur) konfiskavimÄ visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokiÄ pinigų sumÄ , nebÅ«tų teisinga ir iÅ¡ esmės turto konfiskavimas Å¡iuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimÄ , iÅ¡ kaltinamojo A. O. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 2310 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«džiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes. Dėl kitų klausimų Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Proceso iÅ¡laidų prokurorė savo baigiamojoje kalboje iÅ¡ kaltinamojo priteisti neprašė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: A. O. (A. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. O. skirti galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. liepos 8 d., 00.02 val., iki 2020 m. liepos 8 d., 14.55 val. (1 para); vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septyni Å¡imtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti A. O. baudžiamojo poveikio priemones: · draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 8 d.; · turto konfiskavimÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. O. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2310 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus deÅ¡imt eurų), į valstybės biudžetÄ .

A. O. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ bei specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. O. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuoraÅ¡u VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti A. O.: Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė