Legislator Case Law & Legislation
bd3f0e67-5884-440c-9b84-e52063286f12 AI generated

bd3f0e67-5884-440c-9b84-e52063286f12 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number bd3f0e67-5884-440c-9b84-e52063286f12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

grindžiamas tuo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 13-1-00893-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis R. L., nukentėjusioji V. B.. Ä®tariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji V. B., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų.

Legislator headnote

AI generated

bd3f0e67-5884-440c-9b84-e52063286f12 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: kaltę dėl nusikaltimo, numatyti LR BK 138 str. 1 d., padarymo bei nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi nepadaryta veiklos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. požymių. Taip pat V. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jod dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka (b.l. 4-5). Å iame nutarime buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L., 2010-03-11 d. api 20.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius2015 m. 10 mėn. 22 d. Civilinė byla Nr.2-32011-545/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24570-2015-5Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B.sekretoriaujant N. Å .dalyvaujant ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. F.atsakovo R. L. atstovui advokatui T. L. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui R.

L. dėl 2856,08 Eur (9861,47 Lt) žalos atlyginimo regreso tvarka,-n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, į.k. 188783796, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2856,08 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios V. B. gydymo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 1-3)IeÅ¡kinys (b.l.

1) grindžiamas tuo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 13-1-00893-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis R. L., nukentėjusioji V. B.. Ä®tariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji V. B., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų.

Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 2856,08 Eur (9861,47 Lt).Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 d.

įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sÄ raÅ¡o ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sÄ raÅ¡o bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos Å¡iam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo" ir vėlesniais jų pakeitimais.2011-01-19 d. (policijos komisariato taisyta data į 2011-09-09 d.) Vilniaus miesto prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , numatytÄ BK 139 str. 1 d., kurios veika yra priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Pažymėtina, kad, pereinant iÅ¡ valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimÄ , asmuo nėra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.Atsakovui R. L. 2015-04-29 buvo siųstas raginimas savanoriÅ¡kai atlyginti žalÄ padarytÄ PSDF biudžetui, tačiau žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos nvo apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų.LR CK 6.283 str. 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p.p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.Prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra piniginio pobÅ«džio, todėl, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieÅ¡kovui mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovė prašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jei jis buvo praleistas, atnaujinti, laikant, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) procesiniame dokumente- atsiliepime į Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 9-10). NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 9-10) bei jo atstovas teiminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad CK 1.125 str. 8 p. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad žala buvo patirta dėl nukentėjusios V.

B. gydimo iÅ¡laidų atlyginimo. Nors ieÅ¡kinyje nenurodoma, kada V. B. buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių kainÄ kompensavo ieÅ¡kovas, tačiau akivaizdu, jog tai negalėjo bÅ«ti vėliau nei 2011-05-31 d., kadangi Å¡iÄ dienÄ V. B. mirė. Kadangi teisė į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui atsirado nuo to momento, kai nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos, todėl esamoje situacijoje nuo žalos ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjimo fakto iki ieÅ¡kinio dėl Å¡ios žalos atlyginimo pateikimo yra praėjęs ilgesnis nei 4 metų terminas.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas apie patirtÄ Å¾alÄ Å¾inojo arba turėjo sužinoti ne vėliau nei tuo metu, kai V. B. buvo suteiktos gydymo paslaugos ir nuo Å¡io momento per trejus metus galėjo ginti savo pažeistas teises paduodamas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. Nepaisant to, ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. liepos mėn., praleidęs CK 1.125 str. 8 p. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 str. 1 d. nustato, jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.

Vadovautis minėta nuostata, atsakovas bei jo atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti.Nors ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nėra įrodytos bÅ«tinos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos (CK 6.246-6.249 str.). Savoreikalavimus ieÅ¡kovas grindžia atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodydamas, jognukentėjusioji V. B., dėl kurios gydymo iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , buvo sužalota įtariamojo R.

L. nusikalstamais veiksmais. Tačiau atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus miesto prokuratÅ«ros nutarimu. Pažymėtina, kad asmens veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nusikalstamais tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å iuo atveju atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl jam pateikto įtarimo dėl V. B. sveikatos sužalojimo, todėl jo veiksmais negali bÅ«ti laikomi nusikalstamais. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus tik apie patirtos žalos dydį, o įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, nepateikė (CPK 178 str.).

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 13-1-00893-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimo. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro 2011-01-19 (taisyta į 2011-09-09) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-893-10 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R.

L. kaltę dėl nusikaltimo, numatyti LR BK 138 str. 1 d., padarymo bei nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi nepadaryta veiklos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. požymių. Taip pat V. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jod dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka (b.l. 4-5). Å iame nutarime buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L., 2010-03-11 d. api 20.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V.

B. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietÄ , tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Taip pat, jis 2010-03-13 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Taip pat, jis 2010-03-16 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V.

B. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Taip pat, jis 2010-04-09 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Taip pat, jis 2010-07-20 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V.

B. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, ko pasekoje pastaroji pargriuvo ir patyrė kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžį su dislokacija, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . 2011-05-31 d. V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 12). Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo 1996-05-21 d. įstatymo Nr. I-13435 str. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos bÅ«klė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir apmokėti iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

To paties įstatymo 26 str. 1 d., 27 str. 1 d. numato, jog apdraustųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos sutartimis, iÅ¡laidos už vaistinėse iÅ¡duotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licencijÄ sveikatos priežiÅ«ros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis Å¡iai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis ir vaistinėmis.

Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sÄ lygomis, nevirÅ¡ydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sÄ skaitas.IeÅ¡kovas nurodė, kad už paslaugas iÅ¡ PSDF biudžeto mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 d.

įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sÄ raÅ¡o ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sÄ raÅ¡o bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos Å¡iam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo".

Ginčo dėl paslaugų kainos dydžio nagrinėjamoje byloje nekila. IeÅ¡kovo duomenimis, nukentėjusioji V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi, pradedant nuo 2010-05-13 d. iki 2010-08-12 d. į įvairias medicinines įstaigas, kuriose jai buvo suteiktos medicinės paslaugos: reanimacija, ortopedija-traumotologija, reabilitacija ir kt., kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir sudaro pagal teismui pateiktÄ gydymo paslaugų apskaitos 2015-04-23 iÅ¡raÅ¡Ä - 2856,08 Eur (b.l. 4).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2015-04-30 raÅ¡tu Nr. 33-4796 kreipėsi su raginimu atlyginti žalÄ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 6), tačiau atsakovas R. L. 2856,08 Eur žalos nurodyta tvarka ir terminais PSDF geruoju neatlygino. LR CK 6.283 str. 1 d. įpareigoja žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suloÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, atlyginti už tai atsakingÄ asmenį. LR CK 6.280 str. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi teisę į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgriežtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro tame skaičiuje ir iÅ¡ieÅ¡kotos ar grÄ Å¾intos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , kai už jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokama iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, toks teisinis reglamentavimas įpareigoja ieÅ¡kovÄ teikti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir apmokėti iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o po to, Å¡ias sumas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakingų už žalÄ sveikatai fizinių ir juridinių asmenų. Nagrinėjamoje byloje nekila ginčo, kad žala nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta 2856,08 Eur sumoje, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už suteiktas paslaugas, ir ieÅ¡kovo nuomone, Å¡i žala turi bÅ«ti atlyginta biudžetui R.

L., kuris yra atsakingas už jos kėlimÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas praleido 3-jų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl žalos atlyginimo, be to, ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu buvo nutrauktas, be to, neįrodytos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos (LR CK 6.246-6.249 str.), todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkintinas. Su atsakovo motyvais ieÅ¡kinį atmesti nesutiktina. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-893-10 medžiagos, abiejų rankų lūžimai nukentėjusiajai V.

B. galėjo bÅ«ti padaryti 2010-03-11 - 2010-07-20 laikotarpyje: ikiteisminiai tyrimai pagal nukentėjusiosios 2010-03-13, 2010-03-16, 2010-04-23 d. pareiÅ¡kimus (registruojamų įvykių registras) pradeti 2010-03-30 d., 2010-04-20 d. (praneÅ¡imas Nr. 10-13-S-11481 apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamoji byla Nr. 13-1-00893-10, praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamoji byla Nr. 13-1-01116-10). Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad atsakovas R. L. 2010-03-11 apie 20 val., 2010-03-13 d. apie 14.00 val., 2010-03-16 d. apie 16.00 val., 2010-04-09 apie 14.00 val., 2010-07-20 d. apie 16 d., t.y. sistemingai savo namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45 Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, tyčia suduodavo savo žmonai V.

B. ne mažiau kaip po 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Bylos duomenimis, V. B. deÅ¡inės rankos lūžis įvyko 2010-03-13 d., o kairės rankos-2010-07-20 d. Pastaroji pirmÄ kartÄ kreipėsi į medicinos įstaigÄ -2010-05-13 d., kuomet buvo konstatuotas deÅ¡inės rankos žastikaulio virÅ¡utinės dalies lūžiai bei 2010-08-10 d. kairės rankos virÅ¡utinės dalies lūžiai (b.l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. B. iki 2015-05-13 d.

į medicinos įstaigÄ dėl deÅ¡inės rankos lūžio nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas, kada nurodytas ranko lūžis įvyko: 2010-03-10 d., 2010-03-13 d., 2010-03-16 d. ar 2010-04-20 d. ir kokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios V. B. 2010-05-31 d. apklausos protokolo, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00893-10, pastaroji apklausta liudytoja teigė, kad tai įvyko 2010-03-13 d. apie 14 val., kuomet atsakovas, bÅ«damas neblaivus, savo namuose jai sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius kumščiu į veidÄ ir į deÅ¡inę rankÄ , muÅ¡damas sakė, kas užmuÅ¡.

Buvo kviesta GMP, kuri diagnozavo deÅ¡inio Å¾Ä sto kaklelio lūžį. V. B. paaiÅ¡kino, jog jai ranka lūžo bÅ«tent dėl R. L. suduoto smÅ«gio 2010-03-13 d., ji niekur nebuvo griuvusi, juolab namuose. 2010-03-13 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog V. B. skundėsi, kad 2010-03-13d. sumušė girtas vyras deÅ¡inės rankos Å¾Ä stÄ -nepakelia rankos ir kt., diagnozuota deÅ¡inio žasto sumuÅ¡imas/kaulų lūžimas, veido sumuÅ¡imas. 2010-04-19 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų užfiksuota, kad 2010-03-13 d. buvo sumuÅ¡ta vyro, niekur nesikreipė ir yra siunčiama į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę gydymui su diagnoze deÅ¡inio Å¾Ä sto kaulo lūžis.

IÅ¡ 2010-09-07 d. V. B. papildomo apklausos protokolo matyti, kad 2010-07-20 d. apie 16.00 val. R. L., bÅ«damas neblaivus namuose, kumščiu sudavė 5 smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, į kairę rankÄ . Kadangi R. L. smÅ«giavo stipriai, ji nuo smÅ«gių neilaikiusi pusiausvyros griuvo ant žemės ir stipriai sumušė kairę rankÄ . IÅ¡ liudytojos M. Ž. 2010-06-22 apklausos protokolo matyti, kad 2010-03-16 d. V. B. su kaimyne Margarita buvo atėjusios pas jÄ sumuÅ¡ta vyro R. L., kuris alkoholį vartojo kasdienÄ .

V. B. alkoholio nevartoja. Buvo iÅ¡kviesta policija ir GMP, nes V. B. buvo stipriai sumuÅ¡ta ranka, ir ji negalėjo jos judinti, todėl pareiÅ¡kimÄ policijai parašė kaimynė Margarita.Apklausta liudytoja M. Å . 2010-06-18 d. parodė, kad V. B. vyras R. L. nuolat vartoja prieÅ¡ žmonÄ fizinį smurtÄ ir jÄ muÅ¡a bÅ«damas girtas. 2010-03-16 d. apie 15 val. V. B. buvo atėjusi pas jÄ vyro sumuÅ¡ta, ji iÅ¡kvietė policijÄ bei GMP, nes V. B. stipriai buvo sumuÅ¡ta ranka, ir ji negalėjo jos judinti, pasiraÅ¡yti.

IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010-08-05 d. iÅ¡vados Nr. G2772/10(01) matyti, kad dėl 2010-03-13 d. įvykio teismo medicinos ekspertas R. B. padarė iÅ¡vadÄ , jog V. B. nustatytas skeveldrinis deÅ¡inio žastikaulio galvos lūžis su panirimu, o tokio pobÅ«džio sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis, greičiausiai, nukentėjusiai suduodant stiprų smÅ«gį į deÅ¡inio peties sritį iÅ¡ iÅ¡orės. Sužalojimas nėra budingas griuvimui (nepakanka jėgos griÅ«vant iÅ¡ savo Å«gio aukščio) ir galėjo bÅ«ti padaruytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, sveikatos sutrikdymo mechanizmas (stiprus smÅ«gis į deÅ¡inio peties sritį) atitinka nukentėjusiosios parodymus ir neatitinka 2010-04-21 d. R. L. parodymų, duotų kaip įtariamojo, jog nukentėjusioji užkliuvo už durų slenksčio ir pargriuvo. Be to, neatitinka ir atsakovo nurodyta data-2010-04-06 d., nes, kaip jau minėta, V. B., M. Ž., M. Å . parodė, kad nukentėjusiosios deÅ¡inę rankÄ sumušė R. L. 2010 kovo mėn. konflikto metu, tai patvirtina ir med.dokumentai, GMP kvietimo kortelė, specialisto iÅ¡vada.

Atsakovo teiginys, kad jis nebuvo neblaivus, atmestinas nukentėjusiosios N. B., liudytojų M. Ž., M. Å . parodymais, be to, iÅ¡ alkotesterio Drager parodymų matyti, kad R. L. 2010-03-10 d. 17.22 val. tikrinimo rezultatas yra 2,68, o 2010-03-16 d. 17.12 val. – 2,61 promilių alkoholio. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2010-04-22 pažyma Nr. 6169 apie asmens gydymÄ nustatyta, kad atsakovas nuo 1997-03-19 iki 1997-03-21 gydytas Å¡ioje medicinos įstaigoje su diagnoze baltoji karÅ¡tligė.

Priklausomybės nuo alkoholio. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, R. L. į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, tačiau 1988-03-29 kreipėsi dėl konsultacijos vartojant alkoholį, o 2002-11-07 buvo pristatytas į apsvaigimo nustytmo med. apžiÅ«ros kabinetÄ , nustatnt iÅ¡vadÄ : lengvas girtumo laipsnis. IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010-10-19 d. iÅ¡vados Nr. G3843/10(01) matyti, kad dėl 2010-07-20 d.

įvykio teismo medicinos ekspertė R. G. padarė iÅ¡vadÄ , jog V. B. nustatytas kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžis su dislokacija, padarytas paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ . Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių ar daiktÄ ir kvalifikuojamas kaip nusunkus sveikatos sutrikdymas. Med. ekspertė neatmetė versijos, kad sužalojimo galimybė pačiai nukentėjusiajai krentant ar atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių yra. Taigi, sveikatos sutrikdymo mechanizmas (sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių ar daiktÄ ) atitinka nukentėjusiosios 2010-09-07 d. parodymus, jog 2010-07-20 d. apie 16.00 val.

R. L. bÅ«damas neblaivus namuose kumščiu jai sudavė 5 smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, kairę rankÄ , o nuo jo stiprių smÅ«gių ji neiÅ¡laikiusi pusiausvyros griuvo ant žemės ir stipriai susimušė kairę rankÄ ir neatitinka 2010-10-28 d. R. L. parodymų, duotų kaip įtariamojo, jog nukentėjusioji kažkur pargriuvo ir susižalojo kairę rankÄ . Taigi, teismo sprendime paminėtų įrodymų visuma galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad R. L. veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t.y. neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga (LR CK 6.248 str.) priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.), o jo atsikirtimai į ieÅ¡kinį neįrodyti (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. B. abiejų rankų lūžius patirtų kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir vietoje nei nurodė parodymuose. Be to, nukentėjusioss parodymus patvirtino teismo sprendime paminėti liudytojų parodymai, medicinianiai dokumentai bei teismo med.ekspertų iÅ¡vados. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ -nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų , patvirtinančių atsakovo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, iÅ¡skyrus pastarojo žodinius parodymus (LR CPK 178 str.).CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Pagal LR CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Taigi, pagal CK 6.283 str. 1 d. tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-34/2001). Taigi, negalima sutikti su atsakovo teiginiais, jog jei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nusikalstomų veiksmų nebuvo, nes nėra apkaltinamuojo nuosprendžio.

Taip, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. L. nepadaryta veikla, numatyta LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas), tačiau kitoje dalyje dėl LR BK 138 str. 1 d. numatytos veiklos nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, V. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo pastaroji turi kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (2011-01-19 nutarimas, b.l. 4-5). Kaip žinia, 2011-05-31 d.

V. B. mirė (b.l. 12), todėl privataus kaltinimo byla R. L. atžvilgiu nebuvo iÅ¡kelta. Tai nereiÅ¡ki, kad R. L. neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sužalota N. B. sveikata. Kitas atsakovo nurodytas motyvas ieÅ¡kiniui atmesti- ieÅ¡kinio senaties taikymas, nes atsakovo, nuomone, ieÅ¡kovas praleido 3-jų metų terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Å ioje dalyje kilus ginčui teismas atsižvelgia į tai, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-00893-10, Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2010-12-20 raÅ¡tu Nr. 3S-5205 prašė pripažinti ieÅ¡kovÄ civiliniu ieÅ¡kovu dėl V.

B. gydymo iÅ¡laidų byloje bei pareiÅ¡kė 9861,46 Lt (2856,08 Eur) civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 20-21). Be ko kito, 2010-12-20 raÅ¡te Nr. 3S-5205 Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK ikiteisminio tyrimo ir teismo procesinius dokumentus, kuriuos bÅ«tina pateikti ieÅ¡kovui, siųsti nurodytu adresu: Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Ž. L. g. 6, Vilnius. Kaip nustatyta byloje, 2011-01-19 (taisyta į rugsėjo 09 d.) Vilniaus m. apylinkės skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nutarta ikiteisminį tyrimÄ Nr. 13-1-893-10 nutraukti, iÅ¡aiÅ¡kinti V.

B., kad dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo ji gali kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. 2011-10-18 d. Å¡is nutarimas buvo iÅ¡sųstas V. B. bei R. L., tačiau Vilniaus teritorinė ligonių kasa apie šį procesinį sprendimÄ ikiteisminiame tyrime nebuvo informuota. 2015-04-13 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi su užklausimu Nr. 3S-3887 „Dėl informacijos pateikimo“ į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, ir 2015-04-16 d. raÅ¡tu Nr. 10-S-100146 buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00893-10 eigÄ (b.l. 19-20), o 2015-04-30 d. raÅ¡tu Nr. 3S-4796 ragino R.

L. sumokėti 2856,08 Eur žalÄ Â per 20 d. nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, tačiau atsakymo nesulaukė (b.l. 6). 2015-07-17 d. pateiktas ieÅ¡kinys teisme (b.l. 1). LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo numatytas 3-jų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ (LR CK 1.127 str. 1 d.).

Kaip nustatyta byloje, 2010-12-20 raÅ¡tu Nr. 3S-5205 ieÅ¡kovas prašė pripažinti ieÅ¡kovÄ civiliniu ieÅ¡kovu dėl V. B. gydymo iÅ¡laidų byloje bei pareiÅ¡kė 9861,46 Lt (2856,08 Eur) civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 20-21). Tokiu bÅ«du, pagal LR CK 1.130 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka, ir nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kino senaties terminÄ nutraukti.

Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naujÄ terminÄ neįskaičiuojamas. Taigi, bylos duomenimis, 2011-01-19 (taisyta į rugsėjo 09 d.) Vilniaus m. apylinkės skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nutarta ikiteisminį tyrimÄ Nr. 13-1-893-10 nutraukti, nuo Å¡io momento, atsakovo teigimu, ir prasidejo ieÅ¡kinio sentaries termino skaičiavimas. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas apie šį procesinį sprendimÄ nebuvo informuotas, o V. B. (jau po mirites) R. L. – 2011-10-18 d. raÅ¡tu.

Teismo nuomone, negali bÅ«ti toleruotina tokia situacija, kai V. B. ir R. L. ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo 2011-10-18 d., o neinformuotam apie procesinio sprendimo priėmimÄ asmeniui (ieÅ¡kovui) -2011-01-19 d. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras turėjo 2011-10-18 d. taip pat informuoti ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ procesinį sprendimÄ ir tuomet trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigtų 2014-10-18 d. Kaip jau minėta, ieÅ¡kinys teimui pateiktas tik 2015-07-17 d. (praleidus 9 mėn.) ir trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra praleistas.

IeÅ¡kovas apie priimtÄ procesinį sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo informuotas. Tačiau Å¡i aplinkybė nepateisina pernelyg ilgÄ ieÅ¡kovo delsimÄ dometis ikiteisminio tyrimo eiga (nuo 2010-12-20 (nuo civ.ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo) iki 2015-04-13 d. (užklausimo)), tačiau sudaro pagrindÄ nagrinėjamje byloje taikyti LR CK 1.131 str. 2 d., kuris numato, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Kaip numatyta byloje, ieÅ¡kovas civ.ieÅ¡kinį ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kė, Å¡io reikalavimo dėl žalos atlyginimo nebuvo atsisakęs, apie ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ nebuvo informuotas, praleido tik 9 mėn., todėl Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Jei teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sudėtinga per įstatyme nustatytÄ terminÄ surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atmetimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ . Tokia ieÅ¡kinio senaties taikymo praktika suformuota ir teismų praktikoje ( LAT 2002-10-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1123/2002, 20007-12-18 d, nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-578/2007). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu ieÅ¡kiniu siekiama apginti vieÅ¡Ä interesÄ ,kuris užtikrintų privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas, ieÅ¡kovo elgėsi, protingumo kriterijų, manytina, jog konkrečiu atveju konstatavimas, jos ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė ir neatnaujintinas, neatitiktų Å¡io instituto paskirties tikslų, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti R.

L. dėl 2856,08 Eur žalos atlyginimo atnaujintinas. LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2015-07-17) nuo įsiskolinimo dydžio (2856,08 Eur) yra tenkintinas visiÅ¡kai.Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kas sudaro 3,20 Eur, bei 64 Eur žyminio mokesčio (75 proc. nuo 3 proc. nuo 2856,08 Eur) į valstybės pajamas, nes ieÅ¡kinys pateiktas per EPP sistemÄ , o ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu (Lietuvos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 3 p., 96 str. 1 d.) .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 270 str.,-n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Atnaujinti Vilniaus teritorinei ligonių kasai į.k. 188783796, terminÄ ieÅ¡kiniui dėl 2856,08 Eur žalos atlyginimo R.

L. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikti. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2856,08 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 08 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015-07-17) nuo įsiskolinimo dydžio (2856,08 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai. Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,20 Eur (tris Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 64 Eur (šešiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                    R. B.