bd3ebcf7-c9e8-4e43-93cd-395f89d8d09d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-518/2015                                  Teismo proceso Nr. 1-62-1-00666-2013-4                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.; 1.2.4.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.

                                                                                                                LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nuteistajam V.

P.,ekspertui J. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios S. M. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė V.

P. paskirta laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo V. P. civiliniam ieÅ¡kovui Å iaulių teritorinei ligonių kasai priteista 1 922,53 Eur (6 638,10 Lt) nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :V. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 16 d., apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė savo Å¡eimos nariui – sugyventinei S. M.

į pilvo sritį, tuo jai padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo ertmės žaizdÄ su tuščiosios bei riestinės žarnų sužalojimais, t. y. Å¡iais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – sugyventinės S. M. sveikatÄ . Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti – jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perkvalifikuoti pagal BK 137 straipsnį kaip sunkų kÅ«no sužalojimÄ dėl neatsargumo.Nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to skundžiamame nuosprendyje padarė klaidingas iÅ¡vadas.

Apygardos teismas savo iÅ¡vadas grindžia ekspertizės aktu Nr. EG 542/14(04), visiÅ¡kai nepagrįstai atmesdamas teisme apklausto eksperto H. D., pateikusio specialisto iÅ¡vadas Nr. G 1797/13(04) ir Nr. pG 133/13-1646(04), paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadas dėl sužalojimo mechanizmo bei nukentėjusiosios ir jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios abejonės ir priimdamas nuosprendį vadovavosi tik galimai jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.        Nukentėjusioji S. M. apeliaciniame skunde praÅ¡ydama nuteistÄ jį V.

P. iÅ¡teisinti, pateikia argumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ tiesų ji praÅ¡o nuteistojo V. P. veiksmus perkvalifikuoti į sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Nukentėjusioji iÅ¡dėsto savo įvykių versijÄ bei tvirtina, kad ji pati pasismeigė („užšoko“) ant peilio tuo metu, kai greitai kėlėsi nuo lovos, o V. P. sukosi nuo jos su peiliu rankoje, kurį laikė dėl to, jog tuo metu pjaustė mėsÄ . PaaiÅ¡kina, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl V. P., o dėl jos kaltės, todėl jokių pretenzijų dėl sveikatos sutrikdymo ji neturi.

Nuketėjusioji tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymai prieÅ¡ V. P. iÅ¡ jos buvo iÅ¡gauti apgaule: tyrėja jai nurodė pasiraÅ¡yti ant lapo, kad neturi jokių pretenzijų, o iÅ¡ tiesų ji pasirašė po suklastotais parodymais. Teisiamajame posėdyje ji nurodė, kaip buvo su ja pasielgta, bet teismas į tai neatsižvelgė.Nukentėjusioji pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino jos ir nuteistojo V. P. versijÄ , o prokurorė nurodė, jog reikia kelių dienų V.

P. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į lengvesnę – sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, tačiau to nepadarė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti juose iÅ¡dėstytais motyvais, valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras apeliacinius skundus prašė atmesti, bet kartu prašė skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti V. P. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.Nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Tiek nuteistojo V.

P., tiek nukentėjusiosios S. M. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su V. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei praÅ¡oma perkvalifikuoti veikÄ pagal BK 137 straipsnį kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Apeliaciniai skundai yra grindžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, praÅ¡oma remtis nuteistojo ir nukentėjusiosios pateikta įvykių versija bei teismo medicinos eksperto H.

D. teisme duotais paaiÅ¡kinimais, kurie, anot apeliantų, patvirtina, jog V. P. sužalojo S. M. ne tyčia, o dėl neatsargumo, todėl į apeliacinių skundų argumentus bus atsakyta bendrai.Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik jeigu kaltininko veikoje nustatomi visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kurių buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomo įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ bei padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo V.

P. kaltės (tyčios), tačiau neteisingai kvalifikavo nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Byloje nėra ginčo dėl S. M. padarytų sužalojimų pobÅ«džio ir masto, kurie specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte (t. 1, b. l. 39, t. 2, b. l. 31-33) vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje taip pat nekyla abejonių dėl to, kad S. M. peiliu sužalojo V. P.. Tačiau tiek V. P., tiek S. M. neigia byloje nustatytas sužalojimo aplinkybes, nurodydami, kad sužalojimai buvo padaryti dėl neatsargumo.Pagal BK 135 straipsnį asmens nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojama, jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja tyčia, tuo tarpu jei kaltininkas nukentėjusįjį sužaloja dėl neatsargumo, veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnį.

Pagal BK 15 straipsnio nuostatas tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė padarinių atsiradimo galimybę, nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal nuteistojo parodymus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes.Apklausiami pirmosios instancijos teisme V. P. ir S. M. parodė, kad S. M. buvo sužalota tarpusavio žodinio konflikto metu, kai staiga stojosi nuo lovos, o V. P. tuo metu nuleistoje rankoje laikydamas peilį stovėjo Å¡alia, taip V. P. rankoje turėtas peilis įsmigo S. M. į pilvÄ . Tokias pačias įvykio aplinkybes nuteistasis ir nukentėjusioji nurodo ir apeliaciniuose skunduose. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius V.

P. ir S. M. parodymus bei jais nesivadovavo, kadangi juos paneigia byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys: specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas, taip pat ekspertizę atlikusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai. Be to, pačių V. P. ir S. M. parodymai dėl įvykio detalių nesutampa. Akivaizdu, jog V. P. ir S. M. tokios įvykių versijos laikosi norėdami, kad V. P. veiksmai bÅ«tų kvalifikuoti pagal Å¡velnesnę atsakomybę numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ .Pirmosios instancijos teisme S. M. parodė, kad ji, sėdėdama ant lovos, necenzÅ«riniais žodžiais vadino V.

P., kuris jai liepė ramintis ir sukosi į jÄ , o ji tuo metu stojosi nuo lovos ir sukosi į V. P., neva tada jai į pilvÄ Ä¯smigo V. P. rankoje laikytas peilis. V. P. parodė, kad sėdinčiÄ ant lovos S. M. paėmė už apykaklės, papurtė, tada S. M. kėlė rankÄ ir stojosi, galvodamas, kad S. M. nori jam suduoti, jis staiga traukėsi nuo jos ir neva tuo metu visu kÅ«nu pasisuko bei galėjo įdurti S. M. deÅ¡inėje rankoje laikytu peiliu. Kaip matyti iÅ¡ V. P. ir S. M. parodymų, S. M. nenurodė apie tai, jog V.

P. jÄ bÅ«tų purtęs, netgi prieÅ¡ingai, pasak nukentėjusiosios, V. P. tuo metu kai ji stojosi nuo lovos net nebuvo prie jos priėjęs, o tik sukosi į jÄ . Tuo tarpu, anot V. P., jis buvo priėjęs prie S. M. ir vengdamas Å¡ios galimo smÅ«gio traukėsi nuo jos. Taigi, nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai nesutampa dėl sužalojimo mechanizmo atskirų detalių, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl V. P. ir S. M. parodymų teisingumo.Siekiant patikrinti V. P. ir S. M. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas specialių žinių reikalaujantis tyrimas.

Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad mažai tikėtina, jog S. M. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti V. P. (tuo pačiu ir S. M.) nurodytomis aplinkybėmis, t. y. S. M. stojantis, o V. P. laikant peilį deÅ¡inėje rankoje bei sukantis visu kÅ«nu ir taip neatsargiai įduriant S. M. į pilvÄ (t. 1, b. l. 42-43). Kadangi specialisto iÅ¡vada nebuvo kategoriÅ¡ka, todėl siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones, tyrimÄ atlikęs teismo medicinos ekspertas H. D. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, bet duodamas paaiÅ¡kinimus teismo medicinos ekspertas H.

D. negalėjo paÅ¡alinti kilusių abejonių dėl S. M. sužalojimo mechanizmo, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė ekspertizę V. P. ir S. M. nurodytoms aplinkybėms patikrinti. Atlikus ekspertizę buvo gauta iÅ¡vada, jog S. M. iÅ¡ sėdimos padėties stojantis nuo lovos, o prieÅ¡ jÄ stovinčiam V. P. traukiantis su nuleistoje deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu be smÅ«ginio judesio rankoje laikomu peiliu durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje negalėjo bÅ«ti padaryta (t. 2, b. l. 31-33).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas J. S. patvirtino ekspertizės akto išvadas, nurodė, jog išvada yra kategoriška, paaiškino, kad S. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tik tiesioginio smūgio judesiu, o ne, kaip nurodė V. P., jai sukantis visu kūnu. Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų bei teismo medicinos eksperto J. S. paaiškinimų teisingumu. Vien subjektyvus, niekuo neparemtas nuteistojo ir jo gynėjo nesutikimas su teismo medicinos eksperto J.

S. suraÅ¡ytu ekspertizės aktu nesudaro pagrindo nesiremti ekspertizės aktu ir jį suraÅ¡iusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimais. Nuteistasis ir jo gynėjas nepagrįstai teigia, kad teismo medicinos ekspertas H. D. neva buvo iÅ¡samiau susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Kadangi pirmosios instancijos teismas ekspertizei atlikti persiuntė visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , tame tarpe ir teismo posėdžio protokolus, kuriuose užfiksuoti V. P. ir S. M. parodymai, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismo medicinos ekspertas J.

S. buvo iÅ¡samiai susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir dėl jų pateikė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ .Ä®vertinus ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jog S. M. galėjo bÅ«ti sužalota tik tiesioginio smÅ«gio metu, konstatuojama, jog V. P. pagrįstai pripažintas veikęs tyčia, t. y. sÄ moningai sudavęs smÅ«gį peiliu S. M.. Kvalifikuoti nuteistojo veiksmus kaip neatsargų sveikatos sutrikdymÄ nėra faktinio ir teisinio pagrindo, byloje nustatytos V.

P. kaltės turinį apibÅ«dinančios aplinkybės neatitinka nei vieno iÅ¡ aukščiau nurodytų neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių apibrėžimo. Visgi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. P. veikus tiesiogine tyčia. Nėra abejonių, jog V. P., sÄ moningai peiliu suduodamas S. M. į pilvÄ , suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir bendrÄ ja prasme numatė galinčius kilti padarinius, t. y. kad S. M. bus sutrikdyta sveikata. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glÅ«di valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡vados, jog V. P. norėjo S. M. kilusių padarinių, nemotyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima teigti, kad V. P. norėjo sunkiai sutrikdyti S. M. sveikatÄ . PrieÅ¡ingai, pats V. P. nurodė tokių pasekmių nesiekęs. Tai patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės: nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, žodinio konflikto metu, nebuvo iÅ¡ anksto planuotas, nukentėjusiajai pasijutus blogai pats V.

P. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Taigi, akivaizdu, jog V. P. nesiekė S. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bet kadangi sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, todėl pripažįstama, kad nuteistasis sunkiai sutrikdė S. M. sveikatÄ veikdamas netiesiogine tyčia.Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario sužalojimÄ ar susargdinimÄ .

Nagrinėjamoje byloje V. P. inkriminuota, jog jis sunkiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui – sugyventinei S. M..Å eimos nario sÄ voka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013 ir kt.). Be kitų BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariais pripažįstamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), t. y. sugyventinis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnyje yra nustatyta kokie asmenys yra laikomi sugyventiniais. Pagal šį įstatymÄ â€“ tai vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius. Tačiau Civilinio kodekso normos reglamentuoja partnerystę tikslu nustatyti sugyventinių turtinių santykių turinį, tuo tarpu baudžiamojoje teisėje tam, kad asmenį pripažinti Å¡eimos nariu, pakanka nustatyti faktÄ , jog asmenys kurį laikÄ gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį.Å iame kontekste svarbi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikiama konstitucinė Å¡eimos samprata, kuri grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai).

Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl Å¡eimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrÄ gyvenimÄ viename bÅ«ste nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai.

Tokais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumÄ , kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiÅ«rį vienas į kitÄ , ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turinį, bÅ«dingÄ Å¡eimos santykiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).Nors apklausiami pirmosios instancijos teisme tiek V. P., tiek S. M. parodė, kad kartu nuomojamame bute gyveno apie keturis mėnesius, save laikė sugyventiniais, vedančiais bendrÄ Å«kį, tačiau vien save sugyventiniais laikančių asmenų parodymų nepakanka tam, jog Å¡ie asmenys bÅ«tų pripažinti Å¡eimos nariais, be asmenų parodymų bÅ«tina visapusiÅ¡kai įvertinti ir faktines bylos aplinkybes, iÅ¡ kurių galima objektyviai spręsti dėl asmenis siejančių tarpusavio santykių turinio.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino V. P. ir S. M. Å¡eimos nariais (sugyventiniais).Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas V. P. paaiÅ¡kino, jog su S. M. susipažino 2013 m. birželio mėnesį, t. y. prieÅ¡ keturis mėnesius iki įvykio, paprašė leisti pas jÄ apsigyventi, nes jam su motina vieno kambario bute gyventi buvo per mažai vietos, planavo pas S. M. gyventi iki 2014 m. sausio mėnesio, tada ketino iÅ¡vykti į užsienį, su S. M. neplanavo bendros ateities, dažnai pykdavosi dėl alkoholio vartojimo.

Taigi, nuteistasis ir nukentėjusioji buvo pažįstami ir kartu gyveno neilgai, iÅ¡ esmės jų sprendimÄ gyventi kartu lėmė tam tikros nuteistojo ir nukentėjusiosios savanaudiÅ¡kos paskatos – V. P. nenorėjo gyventi su motina, o S. M. buvo patogu dėl to, kad V. P. mokėdavo nuomÄ . IÅ¡ esmės V. P. ir S. M. tarpusavio santykiai buvo pagrįsti tik neilgai trukusiu bendru gyvenimu vienoje patalpoje, alkoholio vartojimu ir ginčais. Tokie santykiai negali bÅ«ti vertinami kaip pastovÅ«s, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriÅ¡kais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraiÅ¡umu, siekiu sukurti Å¡eiminius santykius, todėl savo turiniu nėra bÅ«dingi Å¡eimos nariams.

Be to, suėmus V. P., nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai nutrÅ«ko, kas taip pat rodo, kad juos sieję santykiai buvo trumpalaikiai.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, V. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. 2013 m. spalio 16 d., apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė S. M. į pilvo sritį, tuo jai padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo ertmės žaizdÄ su tuščiosios bei riestinės žarnų sužalojimais, t. y.

Å¡iais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė S. M. sveikatÄ .Kadangi V. P. veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistajam skiriama nauja bausmė.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta iÅ¡imtinai vien tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. P. padarė naujÄ sunkų nusikaltimÄ neiÅ¡nykus teistumui, bÅ«damas pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, nedirbo, buvo baustas administracine tvarka.

Nuteistasis neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų sÄ lygų Å¡velnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, V. P. skiriama nežymiai už sankcijos vidurkį didesnė laisvės atėmimo bausmė, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimÄ bei neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,n u s p r e n d ž i a:Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.V.

P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti V. P. laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, V. P. paskirtÄ nuosprendžiu bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei V. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 8 (mėnesiams).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas Teisėjai                                                                           Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                     Linas Å iukÅ¡ta