bd3cdb4d-a92a-4d91-993b-dd5ed31308eb · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Aušra Maškevičienė                                       Civilinė byla Nr. 2S-964-460/2012Teisėja   Dalia Zimantienė                                       (Proceso Nr. 2-43-3-01426-2011-9)                                       Procesinio sprendimo kategorijos              (S) 128.19; 122.4                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gegužės 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) L.

B., atstovaujančios dukters S. V. interesams atskirÄ jį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-68-750/2012 pagal pareiÅ¡kėjos L. B., atstovaujančios dukters S. V. interesams, pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims T. V., J. N. (V.), V. V., J. V., D. A. dėl terminų atnaujinimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja prašė atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl K. V., mirusio 1999-06-09, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu, be to, prašė atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl T.

V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu. PareiÅ¡kime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998-03-10, gimus dukrai S. V., pareiÅ¡kėja gyveno su dukters tėvu K. V. jo tėvų sodyboje, vedė bendrÄ Å«kį. K. V. sunkiai sirgo, todėl ji rÅ«pinosi dukra ir sergančiu K. V.. Po dukters S. V. tėvo K. V. mirties, 1999-06-09 liko jo palikimas (sodyba su gyvenamuoju namu, namų apyvokos daiktai), todėl S. V., kaip palikėjo dukra, yra pirmosios eilės įpėdinė. PareiÅ¡kėja dėl svarbios priežasties praleido pagal 1964 m.

CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo K. V. palikimo atsiradimo dienos, per kurį privalėjo priimti palikimÄ dukters vardu, nes tik 2001-03-28 Å ilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. V. yra dukters S. tėvas. PareiÅ¡kėja neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarÄ dėl K. V. palikimo priėmimo dukters vardu, nes tuo laiku dukra net 4 kartus sirgo, be to, nebuvo nustatytas juridinis faktas, jog S. V. yra K.

V. duktė. Po to, kai dukrai S. V. buvo nustatyta tėvystė, pareiÅ¡kėja nesikreipė į teismÄ dėl termino palikimui priimti dukters vardu atnaujinimo, nes sirgo pareiÅ¡kėjos dukra ir motina, vis tai atidėliodavo ir pasimirÅ¡o. Po K. V. tėvo T. V. mirties, 2010-01-30, liko jo palikimas (žemės sklypas), o jo sÅ«nus, t. y. pareiÅ¡kėjos dukters S. V. tėvas K. V., yra miręs, todėl jos duktė turi teisę kaip palikėjo vaikaitė paveldėti tÄ dalį senelio T. V. turto, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymÄ .

Trijų mėnesių terminÄ nuo T. V. palikimo atsiradimo dienos, per kurį privalėjo priimti palikimÄ dukters vardu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), pareiÅ¡kėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi 2010 m. sausio mėn. pabaigoje susirgo bronchitu, kreipėsi į gydytojus, gydėsi namuose. Gydymasis užsitęsė net keletÄ mėnesių. Be to, ji viena prižiÅ«rėjo savo senyvo amžiaus, sergančiÄ mamÄ , todėl neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarÄ dėl T. V. palikimo priėmimo dukters vardu.PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė I.

G. pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Nesutiko, kad yra praleistas 10 metų senaties terminas K. V. palikimui priimti. Teigė, jog Å¡is terminas yra procedÅ«rinis, jis netapatus ieÅ¡kinio senaties terminui.Suinteresuotų asmenų T. V., J. N. ir V. V. atstovas advokatas V. KelpÅ¡as su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti nurodytus terminus, nes terminai praleisti be svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėja netgi per 3 mėnesius nuo K. V. mirties nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, nes teismo sprendimas priimtas praėjus beveik 2 metams po jo mirties.

Po tėvystės nustatymo 2001-03-28 pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl termino atnaujinimo nesikreipė daugiau kaip 10 metų, nors po K. V. mirties pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo niekas nesutrukdė. Å iuo atveju jau yra suėjęs ir bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Kreipimasis į teismÄ praėjus daugiau kaip 10 m. terminui neatitinka protingumo kriterijų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos. Be to, turi bÅ«ti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ .

PareiÅ¡kėja nori įgyvendinti dukters teisę į palikimÄ , tačiau suinteresuoti asmenys jau yra priėmę palikimÄ . Todėl turi bÅ«ti taikomas CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nors jau yra praleistas ir bendras 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėja jau nuo 1998 m. kovo mėn. žinojo, kad K. V. yra jos dukters S. tėvas. Dėl T. V. palikimo priėmimo pareiÅ¡kėja kaip termino praleidimo priežastis pateikia iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ambulatorinės kortelės, kurioje nurodyta, kad jai 2010-01-27 nustatytas kosulys, daugiau jokių įrašų apie tai, kad ji nuo kreipimosi į gydytojus dienos sirgo daugiau kaip tris mėnesius, nėra.

Tokiu bÅ«du jos nurodytos aplinkybės, kad ji gydėsi kelis mėnesius, yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėja dirba Å ilutės ligoninėje ir jeigu ji sirgo daugiau kaip tris mėnesius, ji turėjo pateikti nedarbingumo pažymėjimÄ , tačiau tokio dokumento nepateikė. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prižiÅ«rėjo senyvo amžiaus sergančiÄ mamÄ . PareiÅ¡kėja dėl terminų atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi dėl kerÅ¡to, nes mirus T. V. dėl palikimo priėmimo į notaro biurÄ be kitų giminaičių, kreipėsi ir J.

N. (V.). Tai nepatiko mirusio T. V. sutuoktinei J. V., kuri paskatino pareiÅ¡kėjÄ L. B. taip pat kreiptis dėl palikimo priėmimo. Å ias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas J. V. ranka raÅ¡ytas raÅ¡tas apie tai, kad anksčiau į palikimÄ jie nepretendavo, tačiau dabar taip pat kreipsis dėl palikimo.Atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ suinteresuoti asmenys J. V. ir D. A. su pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimu dėl terminų atnaujinimo sutiko (b. l. 24, 25).Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėja per įstatymų nustatytÄ terminÄ po palikimų atsiradimų neturėjo valios palikimus priimti dukters vardu, nors objektyviai turėjo galimybę atlikti palikimo priėmimo veiksmus.Atskiruoju skundu apeliantė praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl K. V., mirusio 1999-06-09, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu; atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl T.

V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu. Nurodo, jog kad ji laiku neiÅ¡reiÅ¡kė noro priimti palikimus dukters vardu dėl svarbių priežasčių, kurias nurodė teismui ir pagrindė ne tik savo parodymais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais, o civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo nenurodė, kad tėvystės nustatymas yra bÅ«tinas dukters turtinių teisių įgijimui, dėl to, kad nemanė, jog tai yra reikalinga, nes, visų pirma, buvo bÅ«tina, kad į jos dukters gimimo liudijimÄ bÅ«tų įraÅ¡ytas tikrasis tėvas, t. y.

K. V., o tik po to buvo galima kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau tėvystes nustatymo byla užsitęsė daugiau nei 1 metus 4 mėnesius, todėl tuo metu galiojantis įstatymo nustatytas 6 mėnesių terminas, netgi į teismÄ kreipusis iÅ¡ karto po K. V. mirties, bÅ«tų buvęs praleistas. Taigi teismas nepagrįstai nepripažino svarbia aplinkybe to, kad per 6 mėnesius nuo K. V. palikimo atsiradimo dienos nebuvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S. V. yra K. V. dukra, dėl to ji net teisines galimybės neturėjau kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo dukters vardu.

Teismui buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, įrodančių, kad po K. V. mirties per 6 mėnesius jos dukra S., kuri neturėjo nė 2 metukų, sirgo net 4 kartus, o ji pati teisme nurodė, kad ji viena slaugė sunkiai onkologine liga sergantį K. V. iki pat jo mirties. Teismas nepagrįstai atmetė ir praÅ¡ymÄ atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl T. V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu. Jis nepagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis, kad per trijų mėnesių laikotarpį ji pati sirgo bronchitu, ji viena prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi savo senyvo amžiaus sergančia mama, jos mažametis sÅ«nus sirgo tris kartus, iÅ¡ kurių trečiÄ kartÄ , t. y. 2010-04-19, palikimo priėmimo terminui besibaigiant, jis dėl galvos sumuÅ¡imo bei smegenų sukrėtimo buvo paguldytas į ligoninės Vaikų skyrių.

Atkreipia dėmesį, kad mirusio K. V. mama ir T. V. sutuoktinė J. V. bei K. V. sesuo ir T. V. duktė D. A. prašė teismo patenkinti jos pareiÅ¡kimÄ , tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsiliepime suinteresuoti asmenys T. V., J. N., V. V. praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį. Nurodo, jog terminas buvo praleistas ne dėl to, kad bÅ«tų buvusios svarbios priežastys, o dėl to, kad pareiÅ¡kėja nenorėjo priimti K.

V. ir T. V. palikimo dukters vardu.Atskirasis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties, kuria nutarta pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad po K. V. mirties 1999-06-09 (b. l.

5) pareiÅ¡kėja L. B. (tuo metu buvusi pavardė – L.) 2000-02-11 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ dėl tėvystės fakto nustatymo. Teismas 2001-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100/2001 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. V., miręs 1999-06-09, yra pareiÅ¡kėjos dukters S. L. (Å¡iuo metu pavardė – V.) tėvas (civ. b. Nr. 2-100/2001, b. l. 13–14). PareiÅ¡kėjos dukters S. gimimo liudijime, iÅ¡duotame 2001-07-10, jos tėvu įraÅ¡ytas K.

V. bei mergaitės pavardė nurodyta – V. (įraÅ¡o Nr. 66) (b. l. 4). 2010-01-30 mirė pareiÅ¡kėjos dukters S. V. tėvo K. V. tėvas bei S. V. senelis T. V. (b. l. 6, 7). Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. informavo, kad 2010-01-30 mirus T. V., palikimÄ priėmė jo sutuoktinė J. V., dukra D. A. ir vaikaičiai J. N., T. V., paveldėjimo liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 30, 48). Å ilutės rajono notarės S. D. notarų biuras informavo, kad į šį notaro biurÄ mirus       1999-06-09 K.

V. dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė V. V., jo duktė J. V. ir jo sÅ«nus T. V., paveldėjimo byla užvesta 1999-10-28 (bylos Nr. 214/1999 m.), paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 44).Teismas pabrėžia, jog įpėdinis, kad įgytų palikimÄ , turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius, o K. V. mirties metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių termino, nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ä®statyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus Å¡iam terminui palikimas gali bÅ«ti priimtas nesikreipiant į teismÄ tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad tokio pobÅ«džio bylose teisinės reikÅ¡mės neturi, kokias sÄ vokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“ procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi Å¡ioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sÄ voka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimÄ reglamentuojančiame CPK XXXVIII skyriuje vartojamÄ termino „atnaujinimo“ sÄ vokÄ ir pareiÅ¡kimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas Å¡iame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Taigi nagrinėjant bylÄ , CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiÅ¡kėja sužinojo apie palikimo atsiradimÄ , ar per įstatymo nustatytÄ terminÄ ji iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminÄ ji negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Apeliantė atskirajame skunde kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių, dėl ko nesikreipė per įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti K.

V. palikimÄ dukters naudai, nurodo, kad nebuvo nustatyta dukters tėvystė. Teismas pabrėžia, jog kreipimasis dėl tėvystės nustatymo nebuvo esminė kliÅ«tis savo valiai pareikÅ¡ti, apeliantė bet kokiu atveju turėjo teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl palikimo priėmimo. Be to, apeliantė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ nustatyti tėvystę ne dėl to, kad priimtų palikimÄ dukros vardu, o dėl to, kad gimus apeliantės dukrai, K. V. nebuvo nutraukęs santuokos su žmona. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad ir po tėvystės nustatymo apeliantė bÅ«tų pareiÅ¡kusi valiÄ priimti palikimÄ .

Byloje pateikti teiginiai dėl to, kad apeliantė praleido terminÄ dėl asmenų, kuriuos slaugė apeliantė, ligos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti Å¡ias priežastis svarbiomis (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantė per įstatymų nustatytus terminus neturėjo valios priimti dukters vardu K. V. ir T. V. palikimus. Tai patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, pačios apeliantės paaiÅ¡kinimai, ji nurodė ir tai, kad nesikreipė dėl termino atnaujinimo, nes „nežino kodėl“, nes „toks gyvenimas“, nes „pasimirÅ¡o“ ir vėliau „atidėliojo“ (b. l. 72).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad K. V. mirė 1999-06-09, apeliantė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dukters vardu kreipėsi praėjus dvylikai metų po K. V. mirties. Apeliantė nepateikė tokį ilgÄ delsimÄ pateisinančių priežasčių. Taigi akivaizdu, kad L. B. dėl K. V. palikimo priėmimo nesikreipė ne dėl svarbių priežasčių, o todėl, kad neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimo dukters vardu (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas mano, jog 1999-06-09 mirus K. V., apeliantė nepagrindė ne tik pagal tuo metu galiojusį 6 mėnesių termino praleidimÄ , tačiau ir kas dar 12 metų jai sukliudė kreiptis dėl palikimo priėmimo.Apeliantė kaip priežastį, 2010-01-30 mirus T. V., kodėl praleido 3 mėnesių terminÄ priimti T. V. palikimÄ dukters S. V. vardu, nurodo savo ligÄ . Ä® bylÄ buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ apeliantės medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių matosi, kad ji lankėsi pas gydytojus 2010 m. sausio 27 d., o 2010 m. sausio 28 d. jai buvo atliktas kraujo tyrimas (b. l. 9–10).

Tokiu bÅ«du iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog apeliantė pas gydytojus lankėsi iki T. V. mirties. Daugiau jokių įrašų apie apeliantės ligÄ nėra. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra dirbanti, ji patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai sirgo, ji nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tai yra dirbo (b. l. 72). Taip pat kaip termino palikimui priimti praleidimo priežastį apeliantė nurodo tai, kad sirgo jos sÅ«nus A. B.. Pažymėtina ir tai, kad tuo laikotarpiu – sÅ«naus ligos laikotarpiu – ji taip pat dirbo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pačios apeliantės paaiÅ¡kinimų matosi, kad liga nesutrukdė apeliantei dirbti. Ji taip pat nepateikė jokių įrodymų, kada sÅ«naus ligos laikotarpiu bÅ«tų turėjusi nedarbingumo laikotarpį sÅ«naus slaugai, priežiÅ«rai, kad sÅ«naus ligos metu nepertraukiamai bÅ«tų turėjusi slaugyti sÅ«nų ir nebÅ«tų galėjusi nuvykti pas notarÄ . Vadinasi, sÅ«naus liga apeliantei taip pat nesutrukdė eiti į darbÄ , atlikti kasdieninius reikalus.

PareiÅ¡kėja kaip termino praleidimo priežastį taip pat nurodo tai, kad turi rÅ«pintis savo senyvo amžiaus motina, pateikė 2011 m. lapkričio 8 d. medicininį pažymėjimÄ , kuriame nurodyta, kad V. B. serga deformuojančia sÄ narių artroze, pirmine arterine hipertenzija (b. l. 69). Teismo įsitikinimu, Å¡is medicininis pažymėjimas nėra priežastis, kuri pateisintų termino praleidimÄ . Pateiktas medicininis pažymėjimas nepatvirtina, kad apeliantės motinai V. B. tuo laikotarpiu, kai reikėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, bÅ«tų buvusi reikalinga ypatinga priežiÅ«ra ir kad apeliantė bÅ«tų jÄ slaugiusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės motinos liga nesutrukdė pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl terminų atnaujinimo, atvykti į teismo posėdžius. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai apeliantės nurodytas priežastis nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).Teismas kritiÅ¡kai vertina apeliantės argumentÄ , kad paveldėjimo liudijimai neiÅ¡duoti niekam, tai tik įrodo, kad notarės, vedančios paveldėjimo bylas žinojo apie tai, kad S. V. taip pat priklauso mirusiųjų palikimo dalis.

Teismas pabrėžia, kad paveldėjimo liudijimų iÅ¡davimas niekaip nėra susijęs su tuo, kad kitam asmeniui gali priklausyti palikimo dalis. Palikimo priėmimas yra valinis veiksmas, t. y. iÅ¡reikÅ¡tas noras palikimÄ priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog paveldėjimo liudijimų iÅ¡davimo terminas nesutampa su palikimo priėmimo ar paveldėjimo momentu. Be to, paveldėjimo liudijimai gali bÅ«ti iÅ¡duoti ir praėjus ilgam terminui po paveldėjimo. Negalima paminėti ir to, kad paveldėtojai bÅ«tų kreipęsi į notarÄ dėl minėtų liudijimų iÅ¡davimo, nes įpėdiniai gali, bet neprivalo praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), taigi ir notaras neprivalo įpėdiniams iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys T. V., J. N., V. V. su tuo, kad apeliantė palikimÄ priimtų praleidusi nustatytÄ terminÄ , nesutinka.Esant nurodytų aplinkybių visetui, pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a :

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                 AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė