bd3c8be3-8852-423e-9f43-3bb4f23fc47f · Kauno apylinkės teismas

                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-2764-946/2014Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01130-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.4.; (S) 1.1.9.6.; 1.2.19.3.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.spalio 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, kaltinamajai V.

R., kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) valytoja, dekl. gyv. vt., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 4 d., ir n u s t a t ė :V.

R. 2014 m. rugsėjo 12 d. apie 17.15 val., bÅ«dama neblaivi ir sulaikyta prie Baltų pr.5-ojo namo, Kaune dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo ir vežama į Kauno AVPK Kauno m. Santakos policijos komisariatÄ , esantį M. DaukÅ¡os g.10, Kaune, Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdama iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 178 str., t.y. girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, reikalavo, kad policijos pareigÅ«nai jÄ paleistų, ir siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, tai yra jos reikalaujamo paleidimo iÅ¡ sulaikymo, automobilyje buvusiems Kauno apskr.

VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliui S. V. ir patruliui Č. S. J. davė 40 litų kyšį, pinigus padėdama prie automobilio pavarų svirties.V. R. teisme prisipažino, kad kaltinime nurodyto momento neprisimena. Neprisimena ir to momento, kai davė kyšį. Prisimena tik, kai buvo Daukšos g.

10. Tačiau nurodė, kad yra surinkti visi įrodymai, todėl ji prisipažįsta, kad padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . PaaiÅ¡kino, kad neatsimena to momento, kai jÄ vežė į komisariatÄ , o paskui jau atsimena, kai buvo komisariate. VisiÅ¡kai neatsimena, kaip važiavo maÅ¡inoje, kaip ten atsidÅ«rė irgi neatsimena. Kaip suprato, kažkas pranešė, kad ji buvo neblaivi. Be to, ji turi problemų su kojomis, todėl ir parklupo. Sakė, kad rado jÄ sėdinčiÄ . Ä® darbÄ ji eina 4 val. ryto, nes namuose slaugo ligonį.

TÄ dienÄ jÄ pavadavo, prie ligonio buvo kitas žmogus dvi valandas. Buvo išėjusi į svečius, Å ilainiuose. Kadangi reikėjo skubėti namo, jie į sulčių buteliukÄ supylė tejų devynerių kokteilį su sultimis ir išėjo. Einant pasidarė negera ir prisėdo. Atsimena tik kai atsirado DaukÅ¡os gatvėje. Policijoje paėmė jos dokumentÄ , buvo patalpinta į kamerÄ , buvo sulaikyta. PaaiÅ¡kino, kad sulaikė dėl to, kad buvo neblaivi ir siÅ«lė kyšį pareigÅ«nams. Tos aplinkybės su pinigais neprisimena.

TÄ dienÄ su savimi turėjo pinigų, nes kiekvienai savaitei įsideda tam tikrÄ pinigų sumÄ , kuriÄ gali iÅ¡leisti, o kai pamatė, kad piniginėje jų nėra, tai gali bÅ«ti kad juos davė pareigÅ«nams. Tuos pareigÅ«nus posėdžio metu pamatė pirmÄ kartÄ . Jos neblaivumÄ tikrino su alkotesteriu. Pamatė, kad pripÅ«tė 4 promiles. PrieÅ¡ vartodama alkoholį gėrė dar antidepresantus, gal dėl to tiek tų promilių ir gavosi. Kai buvo komisariate, tai viskÄ suprato, kÄ daro. Momento, kai važiavo automobiliu, neatsimena.

Neatsimena nei žmonių, nei nieko. JÄ palaikė naktį ir apie 23.30 val. iÅ¡leido. Vienas pareigÅ«nas buvo ten pakankamai griežtas, tai laikė dėl jos saugumo, nes buvo neblaivi. Jos girtumÄ tikrino tik vienÄ kartÄ , prieÅ¡ iÅ¡leidžiant nebetikrino. Policijoje paaiÅ¡kinimo ranka nerašė, apibendrinimÄ tokį surašė. Sakė, kad gali sulaikyti dviem parom, ji prašė, kad leistų praneÅ¡ti artimiesiems. PareigÅ«nams apie antidepresantus nieko nesakė, tik porÄ kartų pasiprašė į tualetÄ , užmigusi nebuvo.

Jos pajamos yra virÅ¡ 200 litų per mėnesį. Turi vyrÄ , kuris prisideda prie mokesčių. Vyro pajamos apie 1000 litų. Jeigu teismas skirtų baudÄ , tektų sumokėti, kitokios iÅ¡eities nėra. Namuose prižiÅ«ri mamÄ , jai priežiÅ«ra reikalinga visÄ dienÄ , nes jai yra Parkinsono liga. Dėl to į darbÄ ji eina 4.00 val. ryto, kai ji pareina, tada vyras iÅ¡eina į darbÄ .Kaltinamosios kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais.Liudytojas Č. S. J. parodė, kad nepamena tikslios dienos, bet gavo iÅ¡kvietimÄ , kad Baltų g. 5, prie namo, guli neblaivus pilietis.

Nuvykus, vaikai parodė moterį, kuri buvo neblaivi. Atvažiavo ir medikai. Ji pati ėjo, sunkiai orientavosi. Nusivedė jÄ tada į automobilį ir vežė į komisariatÄ . Važiuojant ji siÅ«lė pinigus, sakė jai nedaryti gėdos. Jis jai sakė, kad tų pinigų neims, kad pasiimtų juos atgal. Bet ji vis tiek padėjo pinigus tarp sėdynių. Pinigai visÄ laikÄ buvo matomoje vietoje, ji galėjo juos paimti bet kada. Ji orientavosi, suprato, kad čia policija. Atsisakė medikų pagalbos. Suprato, kad veža jÄ Ä¯ komisariatÄ .

Jos paklausė, kur ji gyvena, ji pasakė, kad Å ilainiuose. Nebuvo taip, kad moteris nesuvoktų kÄ daro, bet ji tiesiog buvo girta. Ji tikrai suprato, kai jai pasakė, kad čia papirkimas. Bet ji sakė, kad nedarytų jai gėdos. Taip pat sakė, kad niekam nesakys, kad davė pinigų. Ji nemiegojo automobilyje, kalbėjo, pati ėjo, nereikėjo jos vesti. Kai jis privažiavo su kolega prie to namo, tai ji ėjo, negulėjo, nebuvo “smigusi“. Mano, kad ji suprato, kÄ daro. Duodama pinigus ji norėjo juos papirkti.

Taip pat kad jai nebÅ«tų gėda, dėl to, kad ji bus baudžiama, ji sakė paimti tuos pinigus, nes daugiau neturinti. Jie tada surašė tarnybinius praneÅ¡imus, paėmė tuos pinigus ir perdavė budėtojui. NeblaivumÄ tikrino komisariato budintis. Pinigus kaltinamoji paėmė iÅ¡ savo rankinės. Kaltinamoji visÄ laikÄ buvo mandagi, nesikoliojo, tik nenorėjo bÅ«ti nubausta. Liudytojas S. V. parodė, kad gavo praneÅ¡ima, kad Baltų gatvėje guli žmogus. Atvažiavo ir rado medikų automobilį ir kaltinamÄ jÄ einančiÄ neblaiviÄ .

Priėjus prie medikų matėsi, kad jai reikalinga pagalba, bet medikų ji atsisakė. Tada įsisodino jÄ pas save į maÅ¡inÄ ir vežė į Santakos PK. Bevažiuojant ji pradėjo raustis rankinėje. Ji buvo tvarkingai apsirengusi. Ir ji pradėjo siÅ«lyti dvi kupiÅ«ras po 20 litų, kad nedarytų jai gėdos. Jo kolega perspėjo jÄ ir jis pats jÄ perspėjo, kad pinigų siÅ«lyti negalima. Ji tuos pinigus padėjo tarp sėdynių. Kolega jai juos grÄ Å¾ino, ji vėl padėjo juos. Atvykusi į PK viskas buvo suforminta.

Kaltinamoji tikrai suprato, kÄ daro, suprato, kur randasi. Ji į juos kreipėsi mandagiai. Ji buvo mandagi, tik neblaivi. Ji negriuvinėjo. Ji ėjo. MaÅ¡inoje moteriÅ¡kė nei gulėjo, nei miegojo. Ji sakė, kad slaugo invalidę mamÄ . NesiaiÅ¡kino aplinkybių, kur ji prisigėrė. Neblaivumas jai buvo patikrintas PK. Ji neneigė, kad siÅ«lė jiems pinigų. Ji budinčioje dalyje minėjo, kad jai labai gėda. Kai nuvyko į Å ilainius, Baltų g. 5, prie namo, jai paaiÅ¡kino, kad ji girta ir jÄ gali apiplėšti, nes ji ir rankinę turi, ir krepšį.

Ji buvo iÅ¡vežta jos saugumo dėlei, nes negalima neblaiviai Å¡laistytis. Todėl ir buvo pristatyta į komisariatÄ . MaÅ¡inoje apie tai jai Å¡nekėjo ir ji suprato. 2014-09-12 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesÄ užbaigti pagreitinto proceso tvarka nurodyta, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, kad adresu DaukÅ¡os g. 10, Kaune, prie policijos komisariato stovinčiame policijos automobilyje VW Caddy, valst.nr. (duomenys neskelbtini) jo salone, tarp vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių, guli du banknotai po 20 litų.

Prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėtos ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti pinigai (b.l. 2-6)Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad V. R. 2014-09-12 17.52 val. nustatytas 4,42 promilių neblaivumas (b.l. 10).2014-09-15 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad V. R. už 2014-09-12 padaryta administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 2 d., buvo paskirta 50 litų bauda (b.l. 30)IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamoji tyčia davė 40 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems ir jÄ dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo sulaikiusiems policijos pareigÅ«nams už tai, kad jie jos nesulaikytų ir nenubaustų už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ ir atitinkamai, kad nepristatytų į policijos komisariatÄ bei nesuraÅ¡ytų administracinės teisės pažeidimo protokolo.

Tokiu bÅ«du ji siekė neteisėto paperkamų policijos pareigÅ«nų neveikimo, o tai reiÅ¡kia, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 str. 4 d.Nors nagrinėjamu atveju kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neblaivi, tačiau teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamoji, nežiÅ«rint to, kad jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nebuvo tokioje bÅ«senoje, dėl kurios ji bÅ«tų nepakaltinama. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Teismo psichiatrijoje ir teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali būti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes:

1) dėl chroniškos psichikos ligos;

2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo;

3) dėl kitokios patologinės bÅ«senos, kuriai, teismo medicinos požiÅ«riu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sÄ lytį su iÅ¡oriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai, ir, kaip pripažįsta psichiatrai, atsiranda persipynus keliems iÅ¡oriniams ir vidiniams faktoriams, veikiantiems organizmÄ , nepriklausomai nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio.

Be to, patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų. Po to, žmogus užmiega, o prabudęs visiÅ¡kai nieko neprisimena.            Tuo tarpu Å¡ioje byloje aplinkybių, kurios leistų įtarti, kad kaltinamoji nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo bÅ«senos, byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, sprendžiant iÅ¡ byloje surinktų duomenų, V. R. nagrinėjamo įvykio dienÄ , iÅ¡gėrė pakankamai didelį kiekį alkoholio. 2014-09-12 17.52 val. jai nustatytas 4,42 promilių neblaivumas (b.l. 10), kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.

NežiÅ«rint to, jos elgesys, apie kÄ davė parodymus liudytojai, nekelia abejonių, kad ji suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, taip pat suvokė ir savo veikos pavojingumÄ . Tai matyti iÅ¡ tokių nustatytų aplinkybių, kad kaltinamoji prašė pareigÅ«nų jÄ paleisti, motyvavo savo tokį reikalavimÄ , kad jai nebÅ«tų daroma gėda. Pinigus pasiÅ«lė ir padėjo prieÅ¡ tai bÅ«dama net kelis kartus pareigÅ«nų įspėta. Kaip nustatyta, kaltinamoji pati ėjo, kalbėjo, buvo sÄ moninga, nemiegojo nei vežama į policijos komisariatÄ , neužmigo ir vėliau, kai buvo sulaikyta.

VisÄ laikÄ elgėsi mandagiai. Taigi byloje užfiksuoti įrodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes neduoda pagrindo suabejoti V. R. įvykio metu buvusia psichine bÅ«kle ir manyti, kad jis buvo patologinio girtumo ar kitokioje bÅ«senoje, dėl kurios ji bÅ«tų nepakaltinama, tai yra kad pastaroji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip matyti, nustatytos aplinkybės rodo jos gana adekvatų elgesį tiek įvykio metu, tiek ir jau po įvykio.           Todėl teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo tik paprasto girtumo bÅ«senoje, sÄ moninga, orientuota, jokių psichozės reiÅ¡kinių ar kitokių psichikos sutrikimų jai pasireiÅ¡kę nebuvo, o pati nusikalstama veika buvo motyvuota, kryptinga Tuo tarpu fiziologinis (paprastas) girtumas, baudžiamosios atsakomybės už tokioje bÅ«senoje padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepaÅ¡alina (BK 19 straipsnio 1 dalis).

Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios bÅ«senos, kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams (kasacinė nutartis Nr. 2K-666/2003). Tai ir įvyko nagrinėjamu atveju. Kaip nustatyta, kaltinamoji pati savo valia, niekieno neverčiama vartojo įvykio dienÄ alkoholį ir sukėlė sau sunkaus girtumo bÅ«klę, kuriai esant ir padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .           Taigi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamoji V.

R. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama tik paprasto girtumo bÅ«senoje, o tai reiÅ¡kia, pakaltinama. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pagrindas jÄ pripažinti kalta padarius BK 227 str. 4 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę. Kadangi kaltinamoji iÅ¡ esmės neneigė jokių faktinių aplinkybių, visas, kurias sugebėjo atsiminti, pripažino ir apie jas parodė duodama parodymus, sutiko su pareikÅ¡tu kaltinimu, teismas sprendžia, kad tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes vertinama, kad ji visiÅ¡kai prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas pagal nustatytas aplinkybes, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).V.

R. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), ji veikė tiesiogine tyčia, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama anksčiau neteista, todėl teismas sprendžia, kad pirmÄ kartÄ teisiama V. R. nėra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis ar linkęs juos daryti asmuo.Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad ji yra vedusi, prižiÅ«ri nuolatinės priežiÅ«ros reikalaujančiÄ neįgaliÄ mamÄ , į tai, kad Å¡eimos pajamos yra palyginti nedidelės (apie 1200 litų).Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatyta pati Å¡velniausia savo rÅ«Å¡imi bausmė bauda.

Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės dydžio minimumui.V. R. paskyrus bausmę, ji turės bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sÄ lygos (byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ).Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (40 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).Byloje 2014-09-25 dienÄ buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yta ir elektroniniu paÅ¡tu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. TP-7-(2.10)-3295 (b.l. 39). kurioje nurodyta, kad Å¡ios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Marytė Vietaitė teikia antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯tariamajai V.

R. Å¡ioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokato užmokesčiui iki 2014-09-25 dienos sudaro 80 litų/23,17 EUR.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi Å¡ioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ principo galėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltu pripažintos V. R. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.             Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo.

Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡te (pažymoje) nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobÅ«džio ir jokiu bÅ«du neįpareigojanti teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi bÅ«ti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014). Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,  n u s p r e n d ė : V.

R. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 str. 4 d. ir paskirti jai bausmę - baudÄ 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (390 litų). Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – baudÄ 2 MGL (260 litų/75 Eurų).IÅ¡aiÅ¡kinti V. R., kad jai paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotÄ priemonę – V. R. priklausančius pinigus (40 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti iÅ¡ V. R. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas               Arūnas Purvainis