2025-11-28 Nr. AB-21173-4-54-3-00039-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2857-556/2025

Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00039-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant I. N., M. F. M. R.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P. ir jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą VSAT, taikant šią priemonę trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras Teikime nurodė, kad Užsienietis iki Lietuvos Respublikos atvyko nevaržomai keliavęs per kelias šalis – Jungtinius Arabų Emyratus, Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją, o vėliau, pagal savo parodymus, automobiliu pasiekė Europos Sąjungos teritoriją. Šį vykimo maršrutą patvirtino ir užsieniečio pase esančios įklijos bei atvykimo ir išvykimo spaudai. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašymas pateiktas tik pasiekus Europos Sąjungą, o ne ankstesnėse kelionės šalyse, VSAT kilo pagrįstų abejonių dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų ir galimo ekonominės migracijos pobūdžio. Buvo pagrindas manyti, kad užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė ne dėl tikrų prieglobsčio poreikių, o siekdamas įgyti nevaržomo judėjimo galimybę taip siekdamas pasišalinti iš Lietuvos Respublikos teritorijos siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros.

3. Teikime nurodyta, kad buvo nustatyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu kartu su neteisėtų migrantų grupe su savimi neturėdamas dokumentų suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje.

4. Centro vertinimu, įvertinus 2025 m. spalio 24 d. Užsieniečio sulaikymo aplinkybes, akivaizdu, kad Užsienietis siekė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, šiais veiksmais parodydamas, kad nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, bei pasislėpdamas transporto priemonėje ketino išvykti į Vokietiją. Centras laikė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės nebėra veiksmingos, kadangi užsienietis sąmoningai vengė prieglobsčio nagrinėjimo proceso, todėl tikėtina, kad gali pakartotinai nepaisyti švelnesnių, t. y. alternatyvių sulaikymui priemonių.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. spalio 26 d. sprendimu Centro Teikimą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnų, kai buvo nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje. Vėliau užsienietis buvo perduotas Centrui ir nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai pagal 1995 m. birželio 30 d. trišalę sutartį dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 25S205878 nustatė, kad valstybė, atsakinga už jo prašymo nagrinėjimą, yra Latvijos Respublika, kuri 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu sutiko jį priimti atgal. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši priemonė taikyta trims mėnesiams – iki 2026 m. sausio 6 d.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2025 m. spalio 24 d. sustabdė automobilį, kuriame buvo du asmenys be kelionės dokumentų – (duomenys neskelbtini) piliečiai V. P. ir N. J., abu prieglobsčio prašytojai iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis T. P. T., turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Pareigūnai konstatavo, kad šie asmenys bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkiją, ir todėl 2025 m. spalio 24 d. Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius priėmė sprendimą Užsienietį sulaikyti iki 48 valandų. Remiantis tuo, kad Užsienietis buvo sulaikytas, kaip kad tarnyba įtaria, bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos ir buvo teismo prašoma Užsieniečiui taikyti sulaikymą.

8. Teismas konstatavo, kad užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo suteiktas įstaigos vadovo leidimas. Tai reiškia, kad užsieniečio veiksmai buvo teisėti, atitiko teismo nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, todėl negalėjo būti vertinami kaip jų pažeidimas ar savavališkas pasišalinimas iš laikino apgyvendinimo vietos.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, užsienietis gali būti sulaikomas, kai būtina nustatyti ar patikrinti jo tapatybę ar pilietybę. Šiuo atveju tapatybė buvo aiškiai nustatyta – V. P. turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), todėl šis sulaikymo pagrindas, teismo vertinimu, neegzistavo.

10. Teismas apžvelgęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nurodė, kad šiuo atveju užsienietis buvo teisėtai apgyvendintas valstybės institucijų nustatytoje vietoje ir jo išvykimas vyko su įstaigos leidimu, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad jis vengė dalyvauti procedūroje ar trukdė jos vykdymui. Vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, teismas akcentavo, kad duomenų, jog Užsienietis būtų vengęs procedūros, slapstęsis ar atsisakęs bendradarbiauti su institucijomis – nebuvo. Priešingai, jo išvykimas buvo žinomas įstaigos administracijai ir leistas vadovo, todėl nebuvo galima daryti išvados, kad jis siekė pabėgti ar trukdyti procedūros vykdymui. Vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 10, 11 ir 12 dalimis, teismas nurodė, kad kadangi užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje – ir ši priemonė buvo įgyvendinama tinkamai, jos pakeitimas į sulaikymą būtų ne tik perteklinis, bet ir prieštarautų proporcingumo bei būtinybės principams.

11. Teismas įvertino, kad iš Teikimo turinio nebuvo matyti, jog būtų nustatyti kokie nors papildomi faktai, rodantys, jog Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, kaip tai numato Įstatymo 113 straipsnio 10 dalis. Užsieniečio atžvilgiu nebuvo duomenų apie padarytus administracinius ar baudžiamuosius teisės pažeidimus, nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo ieškomas, neturėjo teistumo, nedirbo nelegaliai. Tokie duomenys patvirtino, kad sulaikymas nėra būtinas viešosios tvarkos ar saugumo užtikrinimo tikslais.

12. Taip pat teismas pažymėjo, kad užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, tačiau nuo sulaikymo momento buvo visapusiškai institucijų kontrolėje, pateikė prašymą prieglobsčiui ir laikėsi nustatytų sąlygų. Jo išvykimas iš laikino apgyvendinimo vietos su leidimu negalėjo būti laikomas mėginimu išvengti prieglobsčio procedūros. Tokia interpretacija neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų, nes teisinės priemonės turi būti taikomos tik tada, kai yra aiškus faktinis ir teisinis pagrindas.

13. Teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, nustatė, kad Užsienietis turėjo įstaigos vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, todėl jo veiksmai buvo teisėti, neprieštaravo teismo sprendimui ir nepažeidė taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų. Kadangi nebuvo duomenų, jog jis siekė slapstytis, vengti prieglobsčio procedūros ar kelti grėsmę viešajai tvarkai, nebuvo pagrindo konstatuoti bent vieno iš Įstatymo 113 straipsnyje nurodytų sulaikymo pagrindų.

14. Teismas Teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo laikė nepagrįstu ir atmetė, nes sulaikymo taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas, neparemtas faktais ir neatitinkantis įstatymo reikalavimų bei Europos Sąjungos teisės principų.

III. 15. Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, taikyti Užsieniečiui sulaikymą VSAT, terminą nustatant trims mėnesiams.

16. Centras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo suteiktas įstaigos vadovo leidimas, todėl jo veiksmai buvo teisėti, atitiko teismo nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, yra neproporcingas ir neatitinka Įstatymo tikslų bei teismų praktikos, kadangi formaliai suteiktas leidimas negali būti laikomas besąlygišku pagrindu išvengti atsakomybės už akivaizdžiai neteisėtus veiksmus.

17. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet argumentavo, kad jo išvykimas iš laikino apgyvendinimo vietos leidimu negali būti laikomas mėginimu išvengti prieglobsčio procedūros. Nagrinėjamu atveju Užsienietis, pasinaudojęs galimybe pateikti prašymą dėl laikino išvykimo, nurodė formalius išvykimo tikslus – medicininių paslaugų gavimą, maisto prekių įsigijimą, tačiau jis buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos, t. y. už laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų, vežamas transporto priemonėje tautiečio, gyvenančio Vokietijoje. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis sąmoningai siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip vengdamas Lietuvos Respublikos institucijų nustatytos prieglobsčio procedūros ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

18. Centras pažymi, kad pagal Įstatymo nuostatas, būtent Migracijos departamentas nustato valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl Užsienietis neturi teisės savavališkai spręsti dėl savo buvimo vietos ar bandyti pasitraukti į kitą valstybę narę. Tokie veiksmai laikytini sąmoningu teisės normų nepaisymu ir rodo, kad Užsienietis nesilaiko nei nacionalinio, nei Europos Sąjungos teisės aktų. Kaip numatyta Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 7 punkte, prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

19. Centras nurodo, kad Užsienietis ėmėsi realių veiksmų, rodančių jo siekį neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl, pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 11 punktą, tokia situacija kvalifikuotina kaip bandymas neteisėtai išvykti iš valstybės, o tai sudaro pagrindą taikyti griežtesnę priemonę – sulaikymą.

20. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, kadangi Užsieniečio sulaikymas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos patvirtina ne hipotetinį, o realų ir sąmoningą jo bandymą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip vengiant prieglobsčio procedūros ir pažeidžiant Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 7 punkto bei 113 straipsnio 5 dalies 11 punkto nuostatas.

21. Užsienietis pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

22. Užsienietis nurodo, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog jis nevykdė ar pažeidė paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad duomenų, jog Užsienietis būtų vengęs procedūros, slapstęsis ar atsisakęs bendradarbiauti su institucijomis – nėra. Priešingai, jo išvykimas buvo žinomas įstaigos administracijai ir leistas vadovo, todėl negalima daryti išvados, kad jis siekė pabėgti ar trukdyti procedūros vykdymui.

23. Užsienietis pažymi, kad sulaikymo dieną jam buvo suteikta teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje grįžtantis į apgyvendinimo vietą.

24. Užsienietis nurodo, kad Centras nepagrįstai prašo jį sulaikyti trims mėnesiams, kadangi, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublino reglamentas) 25 straipsnis nustato vieno mėnesio terminą valstybei narei prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas į Latvijos Respubliką kreipėsi 2025 m. spalio 19 d., byloje nėra informacijos apie tai, kad Latvija sutinka perimti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir yra vykdomas perdavimas Latvijai.

25. Užsienietis paaiškina, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, atvykęs su asmens dokumentu iškart pateikė prieglobsčio prašymą, jo asmenybė nustatyta, nėra jokios informacijos, patvirtinančios jo keliamą grėsmę visuomenei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo taikyti Užsieniečiui sulaikymą.

27. Pirmosios instancijos teismas netenkino Centro Teikimo skirti Užsieniečiui sulaikymą, įvertinęs, kad Užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo suteiktas įstaigos vadovo leidimas, todėl Užsieniečio veiksmai buvo teisėti, atitiko teismo nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, bei negalėjo būti vertinami kaip jų pažeidimas ar savavališkas pasišalinimas iš laikino apgyvendinimo vietos.

28. Centras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, kadangi Užsieniečio sulaikymas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos patvirtina realų ir sąmoningą jo bandymą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip vengiant prieglobsčio procedūros, todėl yra pagrindas jam skirti sulaikymą.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, šiuo metu yra priimtas sprendimas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

30. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.).

31. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); jei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

32. Byloje nustatyta, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnų, kai buvo nustatyta, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje. Vėliau užsienietis buvo perduotas Centrui ir nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai pagal 1995 m. birželio 30 d. trišalę sutartį dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 25S205878 nustatė, kad valstybė, atsakinga už jo prašymo nagrinėjimą, yra Latvijos Respublika, kuri 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu sutiko jį priimti atgal. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši priemonė taikyta trims mėnesiams – iki 2026 m. sausio 6 d. Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2025 m. spalio 24 d. sustabdė automobilį, kuriame buvo du asmenys be kelionės dokumentų – (duomenys neskelbtini) piliečiai V. P. ir N. J., abu prieglobsčio prašytojai iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis T. P. T., turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Pareigūnai konstatavo, kad šie asmenys bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkiją, ir todėl 2025 m. spalio 24 d. Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius priėmė sprendimą Užsienietį sulaikyti iki 48 valandų.

33. Įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdomos ar pažeidžiamos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Migracijos departamento ar priėmimą užtikrinančios įstaigos prašymu arba savo iniciatyva Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalis, nustato prieglobsčio prašytojo pareigas, tarp jų – pareigą prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

34. Nagrinėjamu atveju Centras, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis – prieglobsčio prašytojas, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), buvo sulaikytas bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kreipėsi į teismą su Teikimu dėl Užsieniečio sulaikymo, nurodydamas, kad egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose ir 5 dalies 2, 3 ir 10–12 punktuose nurodyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes (Užsienietis iš laikino apgyvendinimo vietos išvyko gavęs leidimą; jis buvo sulaikytas transporto priemonėje Kalvarijų pasienio užkardos teritorijoje, prie Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybės sienos), pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų konstatuoti, jog Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo išduotas vadovo leidimas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimu.

36. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 6 d., nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Šio teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir / ar jos termino pagrįstumo.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio judėjimo laisvė šiuo metu yra ribojama įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, ar kad jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendžia, kad Įstatyme nustatyti tikslai, t. y. Užsieniečio teisinės padėties nustatymas, gali būti pasiektas taikant pareiškėjui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sulaikyti Užsienietį.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Užsienietis pateikė prašymą atlyginti 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų bei pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, atmetus Centro apeliacinį skundą, galutinis sprendimas šioje byloje priimtas Užsieniečio naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.), pažymi, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri, nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, spręstina, kad ši suma nėra proporcinga Užsieniečio atstovo (advokato) suteiktoms teisinėms paslaugoms. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija Užsieniečio prašymą tenkina iš dalies ir jam iš Centro priteisia 100 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) piliečiui V. P. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro priteisti 100 Eur (šimtą eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius