2020-02-12 Nr. CB-1507-2-68-3-35826-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-435/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35826-2018-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu ieškovės E. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Terminas kasaciniam skundui paduoti pasibaigė 2020 m. sausio 24 d., skundas paduotas teismui 2020 m. sausio 27 d. praleidus terminą. Dėl termino praleidimo priežasčių kasaciniame skunde nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis ieškovei buvo įteikta tik 2019 m. lapkričio 19 d., taip sutrumpėjo laikas surašyti kasacinį skundą iki trijų mėnesių termino kasaciniam skundui paduoti pasibaigimo. Kasacinį skundą surašė pati ieškovė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Pagal CPK 345 straipsnio 2 dalį asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Kolegija, atsižvelgdama į kasaciniame skunde nurodytas termino praleidimo priežastis, taip pat į termino praleidimo neilgą trukmę, kasacinio skundo didelę apimtį, sprendžia, kad termino praleidimo priežastys pakankamos jas pripažinti svarbiomis, dėl kurių terminas kasaciniam skundui paduoti atnaujinamas.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pakeisti sutarties dėl ieškovės su atsakovu santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir palikti nepilnamečiam vaikui ir jo motinai ieškovei teise naudotis gyvenamąja patalpa, asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui, uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui; taip pat ieškovė prašo pakeisti vaikui išlaikymo dydį ir priteisti vaikui kas mėnesį po 400 Eur išlaikymą.

Teismas nustatė, kad ieškovė iki 2019 m. sausio 31 d. naudojosi 8400 Eur santaupomis savo asmeniniams ir vaiko poreikiams tenkinti, tačiau nesiėmė protingų pakankamų veiksmų spręsti vaiko gyvenamosios vietos (t. y. būsto) klausimo. Teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, pajamas, jų galimybes teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas moka vaikui kas mėnesį po 307 Eur po indeksacijos išlaikymą, ši suma teismo pripažinta pakankama.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės E. P. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė elgdamasi neatsakingai savo veiksmais sukūrė blogą savo turtinę padėtį ir dėl to nepakeitė išlaikymo vaikui dydžio. Tokia išvada pažeidžia vaiko interesus. Teismai nevertino ieškovės pajamų sumažėjimo, pablogėjimo sveikatos būklės, turinčių reikšmės proporcingam išlaikymo vaikui dydžiui pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl išlaikymo vaikui tinkamo dydžio nustatymo.

2. Ieškovė neturi gyvenamosios paskirties patalpų, dėl savo sveikatos būklės ir nedidelių pajamų jai nėra galimybės įgyti būsto, todėl vaiko poreikiai lemia būtinybę nustatyti uzufruktą naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa. Nenustatydami uzufrukto teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pareigos abiem tėvams pasirūpinti vaiko būstu.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti.

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei E. P. už kasacinį skundą 102 (vieną šimtą du) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 24 d. AB Swedbank.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas