2017-06-08 Nr. AB-11679-3-62-3-00244-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-510-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00244-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus: patekti papildomų įrodymų (dokumentus, su kuriais kreipėsi į atsakovo atstovą), nurodyti, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Teismas informavo pareiškėją, kad skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, pastarajam nepašalinus skundo trūkumų, ir skundą grąžino pareiškėjui.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kadangi prašo iš skundo pašalinti esmines reikalavimo aplinkybes. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad pateiktas skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde išdėstytų aplinkybių, be to, nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo rinkti įrodymus, kai tokio pobūdžio dokumentai nuteistiems atsakovo atstovo nėra teikiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo L. S. skundą laikė nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų.

Visų pirma, pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi: pareiškėjui nurodyta patekti papildomų įrodymų (dokumentus, su kuriais kreipėsi į atsakovo atstovą), nurodyti, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjui skundo trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas priėmė šioje byloje ginčijamą 2017 m. kovo 30 d. nutartį pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Įvertinusi pareiškėjo 2017 m. vasario 17 d. skundo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014).

Išanalizavusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl Marijampolės PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, t. y. jo laikymo Marijampolės PN sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas atsakove nurodo ir neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą sieja su Marijampolės PN galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, susijusių su kameros ploto vienam asmeniui trūkumu, blogos kamerų ventiliacijos, naudojimosi tualetu sąlygomis, blogu apšvietimu kameroje, nepakankamu laiku pasivaikščioti (1 val.), karšto vandens netiekimu, skalbimo priemonių neišdavimu, rūkymu kamerose ir kt., todėl dėl teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur ir prašo ją priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Taigi, tiek pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, kad teismas galėtų spręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, taip pat negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui prašė iš Marijampolės PN išreikalauti įrodymus, susijusius su jo keliamu ginču ir nurodė, jog įrodymų apie jo kalinimo sąlygas pateikti negali. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-199/13; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitas su kalinimu susijusias aplinkybes tenka atsakovui (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, pirma, konstatuoja, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas aiškiai įvardijo atsakovą ir jo atstovą (Marijampolės PN), veiksmus, kuriais šis subjektas galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus (nebuvo užtikrinta jo teisė kalėti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis), skundo dalyką suformulavo aiškiai, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą (prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis).

Antra vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimu atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamo jų suteikimo (nesuteikimo), nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ginčai, kylantys tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, yra civilinio teisinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų spręsti šios pareiškėjo skundo dalies rūšinio teismingumo klausimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius