Legislator Case Law & Legislation
bd390329-672f-4e4a-919b-0e7ef02e9457 AI generated

bd390329-672f-4e4a-919b-0e7ef02e9457 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bd390329-672f-4e4a-919b-0e7ef02e9457
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-333-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-01575-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,                                                                      n u s t a t ė :             A.

Legislator headnote

AI generated

bd390329-672f-4e4a-919b-0e7ef02e9457 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymÄ grafoje „faktiÅ¡kai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius (b. l. 23-83). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.              PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-333-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-01575-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,                                                                      n u s t a t ė :             A.

Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos valstybės 1554,92 Lt negauto darbo užmokesčio.              Skunde paaiÅ¡kina, kad dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure statutiniu valstybės tarnautoju. Per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 1554,92 Lt priemokų ir priedų. Å i nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai.

PareiÅ¡kėjui buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos. SkundÄ grindžia Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, kuriame pripažinta, kad toks ribojimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.             PareiÅ¡kėjo nuomone, byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu laikytina Lietuvos valstybė. Dėl tinkamo atsakovo palieka spręsti teismui.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ .             Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-12) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir praÅ¡o jį atmesti.

PaaiÅ¡kina, kad apskaičiuodamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui ir taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį, kurio 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, veikė teisėtai, kitaip elgtis negalėjo, kol nebuvo konstatuotas Å¡ios teisės normos prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Dėl to Lietuvos policijos kriminalinio biuro veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-05-28, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalga, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta tik į ateitį, praeityje susiklosčiusių teisinių santykių šiais nutarimais pakeisti negalima.             Paaiškina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl biudžete turi bÅ«ti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Dėl to atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybė, kuri yra atsakovas Å¡ioje byloje ir pareiÅ¡kėjo darbdavys plačiÄ ja prasme, vykdydama teismo sprendimÄ turėtų skirti reikalingus asignavimus tam, kad Policijos departamentas turėtų finansinę galimybę sumokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ .             Mano, kad nėra teisinio pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę.             PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-17) nurodo, kad su skundu nesutinka.             PaaiÅ¡kina, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedų ir priemokų ribojimo pareiÅ¡kėjui taikymo.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5-264/2003. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta tik Konstituciniam Teismui.

Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nenustatė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, darbdavys privalėjo vykdyti šio įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad darbdavys, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu. Nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-05-28, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, o skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.             Mano, kad tinkamas atsakovas yra tik Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005.             PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Kadangi teismas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo pasekmių iÅ¡aiÅ¡kinimo yra kreipęsis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡o Å¡ios bylos nagrinėjimÄ sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs praÅ¡ymus Nr. Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010 ir Nr. 40/2010.             PraÅ¡o skundÄ atmesti.

Patenkinus skundÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti metams.             Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui 2007-2008 metais neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta 1554,92 Lt.

Iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas (b. l.

5) matyti, koks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už staÅ¾Ä , už kategorijÄ , už laipsnį, už darbÄ naktį, Å¡venčių ir poilsio dienomis, virÅ¡valandžius. IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad 2007 m. nurodytais mėnesiais pareiÅ¡kėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta 128,77 Lt 2007 m. balandžio mėnesį, 1426,15 Lt 2007 m. lapkričio mėnesį. PareiÅ¡kėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neiÅ¡mokėtos jo dalies sumų darbdavys neginčija.

IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymÄ grafoje „faktiÅ¡kai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius (b. l. 23-83). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.              PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis papildyta 2007-06-07 įstatymu Nr. X-1175 ir nurodyta, kad „Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“             2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Å io įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.             Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ . Nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl, pagal KonstitucijÄ , VTÄ® skyriuje „Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ ribÄ .             Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.             Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011.

Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.             Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė 2010-05-31, taigi reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , neiÅ¡mokėtÄ 2007 m. balandžio mėnesį, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, o pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡ymÄ dėl senaties termino atnaujinimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ar, kad pažymÄ apie priskaičiuotas ir neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas iÅ¡ darbdavio gavo tik 2010 m. gegužės mėnesį, nėra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį.

PareiÅ¡kėjas skundÄ galėjo pateikti dar 2010 m. vasario mėnesį, nelaukdamas darbdavio atsakymo į praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ (b. l. 88), praÅ¡ydamas teismo įpareigoti darbdavį pateikti įrodymus apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl 2007 m. lapkričio mėnesį neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina suma mažinama dalimi už 2007 m. balandžio mėnesį.              Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.             PareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų suma priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio ginčai, koks yra nagrinėjamas Å¡ioje administracinėje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina (vidaus reikalų statutinė) įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sÄ lygoti kitokį nei paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintÄ ginčo teisinių santykių bei Å¡ių santykių dalyvių teisinį vertinimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiÅ¡kėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali bÅ«ti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas.

BÅ«tent iÅ¡ valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iÅ¡ žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiÅ¡kėjo reikalavimas.             Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ sumÄ , reikÅ¡mingai paveiks atsakovo dabartinę turtinę padėtį.

Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ (pareiÅ¡kėjas nepriemokÄ patyrė 2007 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. gegužės mėnesį, byla iÅ¡nagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011-09-15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,n u s p r e n d ė:             pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro A. Å . naudai 1426,15 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 15 centų).             Skundo dalį, kurioje keliami reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėja                                                                       Halina Zaikauskaitė