bd37f922-858a-4b39-b8b8-5dfd7a7e0ce7 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-223-864/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26403-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.16.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

V. ieÅ¡kinį atsakovams J. V., K. K., M. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. V. (toliau ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu atsakovams K. K., M. K. bei J. V. i(toliau ir atsakovai) prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1 400 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡duotÄ licencijÄ teikia trumpalaikes apgyvendinimo paslaugas Palangos mieste. Nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. į ieÅ¡kovę kreipėsi atsakovai K. K. ir J. V., praÅ¡ydami pateikti pasiÅ«lymus dėl apgyvendinimo paslaugų atsakovei ir jų Å¡eimos nariams laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. IeÅ¡kovei pateikus pasiÅ«lymus, buvo sutarta, kad atsakovų Å¡eima nuo 2020 m. kovo 31 d. gyvens apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o atsilaisvinus apartamentams, esantiems (duomenys neskelbtini), persikels į juos.

Nurodė, kad atsakovų Å¡eima apartamentuose gyveno nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos, už suteiktas paslaugas atsiskaitė tinkamai. Nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. pabaigoje, atsakovai K. K. ir J. V. paprašė atsiųsti informacijÄ apie laisvus apartamentus ir nurodė, kad tėvai (atsakovas M. K. ir jo sutuoktinė) norėtų pratęsti poilsį. IeÅ¡kovei pateikus pasiÅ«lymus ir atsakovui M. K. apžiÅ«rėjus apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), Å¡alys susitarė dėl apgyvendinimo bei, kad vieno mėnesio apgyvendinimo kaina 2 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad apartamentai buvo laisvi liepos-rugpjūčio mėn. bei į tai, kad dėl karantino apgyvendinimo paslaugų poreikis buvo sumažėjęs, šalys sutarė, kad atsakovas M. K. ir / arba visi atsakovai galės patalpomis naudotis iki 2020 m. rugsėjo mėn. Nurodė, kad prieš atsakovui M. K. ir jo sutuoktinei įsikeliant, ieškovei buvo sumokėtas 600 Eur avansas, taip pat šalys sutarė, kad likusi suma bus sumokėta iki paskutinės apgyvendinimo paslaugų teikimo dienos. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas J.

V. atvyko pas ieÅ¡kovę ir perdavė jai apartamentų raktus, nurodydamas, kad tėvai iÅ¡sikraustė iÅ¡ apartamentų. Teigė, kad atsakovas J. V. taip pat nurodė, jog atsakovas M. K. neperdavė likusios 1 400 Eur sumos, bet artimiausiu metu Å¡i suma bus sumokėta. Pasak ieÅ¡kovės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai apgyvendinimo paslaugomis naudojosi ne pirmÄ kartÄ ir visuomet tinkamai atsiskaitydavo, ieÅ¡kovei nekilo abejonių dėl prievolės įvykdymo. IeÅ¡kovės teigimu, nei vienas iÅ¡ atsakovų dėl skolos sumokėjimo nesusisiekė, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ J.

V. dėl atsiskaitymo, tačiau pastarasis kas kelias dienas pats skambindavo ieÅ¡kovei žadėdamas, kad sumokės skolÄ arba jos dalį, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovė spalio mėn. paskambino atsakovui M. K. ir priminė, kad jis iÅ¡ dalies nėra atsiskaitęs už suteiktas apgyvendinimo paslaugas. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ pokalbio ji suprato, kad atsakovui M. K. nebuvo žinoma, jog ieÅ¡kovei nebuvo sumokėta likusi apgyvendinimo paslaugų suma. M. K. pažadėjo ieÅ¡kovei, kad Å¡i situacija bus iÅ¡spręsta, tačiau nei jis, nei kiti atsakovai skolos nesumokėjo.

IeÅ¡kovė 2020 m. gruodžio mėn. dar kartÄ priminė atsakovui apie skolÄ , tačiau skola nebuvo sumokėta. Nurodė, kad 2021 m. ieÅ¡kovė kreipėsi teisinės pagalbos, o 2021 m. kovo 3 d. atsakovams K. K. ir M. K. buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai dėl skolos sumokėjimo. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovės advokate susisiekė atsakovė K. K., kuri pasiÅ«lė atvykti į susitikimÄ esamai situacijai aptarti. 2021 m. kovo 16 d. į susitikimÄ su advokate atvykę atsakovai K. K. ir J. V. pasiÅ«lė esamÄ situacijÄ iÅ¡spręsti sumokant 100 Eur, o likusiai skolos sumai (1 300 Eur) pasiraÅ¡ant skolos dydžio paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurio pagrindu atsakovas J.

V. įsipareigotų skolÄ sumokėti iki 2021 m. gegužės 17 d. Tokį pasiÅ«lymÄ atsakovai pateikė su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu patvirtins, jog skolos nereikalaus iÅ¡ atsakovo M. K.. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nesutikus su Å¡ia sÄ lyga, tolimesnės derybos nevyko. IeÅ¡kovei iki 2021 m. gegužės 17 d. negavus jokios skolos dalies, ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolę R. Vizgaudienę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Nurodo, kad 2021 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuoti Å¡alių pokalbiai, kuriais patvirtinamos visos iÅ¡dėstytos aplinkybės.

3. Atsakovai K. K. ir M. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigė, jog atsakovai jokios raÅ¡ytinės bÅ«sto nuomos sutarties nesudarė, tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.579 straipsnio 3 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su J. V., kur reikalauja sumokėti 1 400 Eur už bÅ«sto nuomÄ , tačiau jokių kitų įrodymų, kad žodinę sutartį sudarė atsakovai K. K. ir M. K., ieÅ¡kovė nepateikė. Tik viename ieÅ¡kovė pateikto garso įraÅ¡o epizode girdėti, kad M. K. teigė, jog pasakys J. V. dėl susidariusios skolos. Teigė, jog kyla abejonių dėl ieÅ¡kovės pateiktų garso įrašų leistinumo, kadangi jie padaryti slapta, neįspėjus asmenų apie pokalbių įraÅ¡ymÄ . Atsakovai laikėsi pozicijos, kad niekinė patalpos nuomos sutartis sudaryta tik su atsakovu J. V.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Diana DÅ«dienė nurodė, kad reikalavimas reiÅ¡kiamas trims atsakovams, nes visi trys Å¡iems asmenims apgyvendinimo paslaugos buvo teikiamos kaip Å¡eimai. IeÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ Ä¯ savo mobilųjį telefonÄ su atsakovės K. K. asmens dokumentu ir laikė, kad paslaugų užsakovė yra atsakovė K. K. Atstovės teigimu, 2020 m. birželio mėn. pabaigoje K. K. ir J. V. paprašė ieÅ¡kovės suteikti informacijÄ apie apgyvendinimÄ jų Å¡eimai.

Nurodytiems asmenims buvo duoti raktai nuo dviejų apartamentų apžiÅ«rai ir atsakovai grÄ Å¾ino tuos apartamentus, kurie jiems netiko. Buvo susitarta dėl 2 000 Eur/mėn. apartamentų kainos, atsakovai J. V. ir K. K. perdavė 600 Eur avansÄ . Atsakovams įsikėlus į apartamentus, tÄ patį vakarÄ atsakovas J. V. paskambino ieÅ¡kovei, informuodamas, kad likusi apartamentų kaina bus sumokėta iki liepos mėnesio pabaigos. Nurodė, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje ieÅ¡kovei paskambino atsakovas J.

V. ir pasakė, kad atsakovas M. K. iÅ¡sikraustė ir paliko raktus ant spintelės, sakė, kad M. K. atsiskaitys po pensijos gavimo, pinigus pažadėjo atvežti atsakovas J. V., tačiau pinigai nebuvo gauti. Atstovės teigimu, 2 000 Eur kaina už apartamentus yra sÄ Å¾ininga vartotojų atžvilgiu, nes tokia buvo apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), kaina toje vietovėje nurodytu laikotarpiu. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie tai, kad ginčo apartamentų kaina parai 2020 m. birželio mėn. buvo 80 Eur, o rugpjūčio mėnesį – 110 Eur, kas naudojantis apgyvendinimo paslaugomis visÄ mėnesį sudarytų nuo 2 400 iki 3 300 Eur.

Pažymėjo, kad apgyvendinimo paslaugos liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) svyruoja nuo 2 310 iki 2 655 Eur, kas vidutiniÅ¡kai yra apie 2 500 Eur. Atsakovų Å¡eima sutiko su 2 000 Eur kaina užsisakydami, gyvendami apartamentuose. Atsakovas M. K. apie apgyvendinimo paslaugų kainÄ Å¾inojo, nors manė, kad ji per didelė ir turėjo bÅ«ti apie 1 500 Eur. Atstovė laikėsi pozicijos, kad neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos apima apartamentų komplekso paslaugas, trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas.

Å ių paslaugų teikimo sÄ lygas ir bendruosius principus nustato Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys turizmo veiklÄ . Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad trumpalaikių apgyvendinimo paslaugų teikimas nėra teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 31 skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ normos, t. y. gyvenamosios patalpos nuomÄ , kai nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis jÄ gyvenimui.

5. Teismo posėdžio metu atsakovų K. K. ir M. K. atstovas advokatas Edmundas Luotė nurodė, kad atsakovai už apartamentus visuomet mokėdavo 600 Eur/mėn. Kuomet pasibaigus vieÅ¡nagei ieÅ¡kovė pradėjo reikalauti 1 400 Eur, atsakovams buvo staigmena. Atstovo teigimu, atsakovas J. V. pasakė atsakovui M. K., kad „užsakyti apartamentai, gyvenkite“, o J. V. atsiskaitys. Atstovo nuomone, sutarties sÄ lygoms turi bÅ«ti taikomos ir vartojimo sutarčių nuostatos, todėl sutartis turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė, tuo tarpu raÅ¡ytinė sutartis dėl 2 000 Eur kainos už apartamentus nebuvo sudaryta, todėl toks susitarimas niekinis. Pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nakvynės buvo skaičiuojamos ne dienomis, o mėnesiais, todėl taikytinos CK 6 knygos nuostatos, o ne Turizmo įstatymas, kuris, be kita ko, nepateikia jokių nuorodų dėl CK normų netaikymo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas J. V. nurodė, kad jo Å¡eima yra tik sugyventinė K. K. Teigė, kad su ieÅ¡kove buvo susitarta dėl (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos nuo liepos mėn. iki spalio mėn. Atsakovai kiekvienÄ mėnesį mokėjo 600 Eur už apartamentus bei komunalinius mokesčius. Mėnesinis mokestis bÅ«davo sumokamas mėnesio pradžioje, o komunaliniai mokesčiai mėnesio pabaigoje. Liepos mėn. gyveno tėvai (atsakovas M. K. su sutuoktine), atsakovas su sugyventine irgi buvo atvykę, tačiau gyveno kituose apartamentuose.

Rugpjūčio mėnesį pasikeitė planai ir išvažiavo, iki susitarto laikotarpio pabaigos negyveno. Atsakovas nurodė, kad dėl patalpų nuomos su ieškove tarėsi jis asmeniškai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovams K. K. ir M. K. iš ieškovės lygiomis dalimis 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 45,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apklausus ieÅ¡kovės atstovę dėl nuomos sÄ lygų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos, ji atsisakė paaiÅ¡kinti aplinkybes, nors ieÅ¡kinyje nurodo teisinių santykių atsiradimo pradžiÄ . Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo apribotas judėjimas valstybės teritorijoje.

Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo 3.2.5. punktas numatė, kad apgyvendinimo paslaugų teikimas, patalpų ir butų nuoma bei kitoks jų suteikimas trumpalaikiam fizinių asmenų apgyvendinimui gali bÅ«ti draudžiami kiekvienoje savivaldybėje atskiru savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. VieÅ¡bučių ir kitos patalpos naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu. Teismas pažymėjo, kad vykdant Vyriausybės nutarimus, Palangos miesto savivaldybės administratoriaus direktorius 2020 m. kovo 27 d. priėmė du įsakymus (Nr. A1-401 ir Nr. A1-405), kuriais uždrausta karantino laikotarpiu fiziniams ir juridiniams asmenims teikti apgyvendinimo paslaugas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai patalpos naudojamos asmenims izoliuoti, be to įsakyme nurodyta, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai nuo 2020 m. kovo 30 d. privalo nutraukti paslaugų teikimÄ asmenims.

Palangos miesto savivaldybė draudimÄ teikti apgyvendinimo paslaugas atÅ¡aukė 2020 m. gegužės 11 d.

9. Sprendime nurodoma, kad pagal Turizmo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos priskiriamos prie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų. Minėto įstatymo 33 straipsnis numato, kad neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai praneÅ¡imÄ apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimÄ , kurio formÄ tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinyje detaliai nenurodomos faktinės aplinkybės, ieÅ¡kovė savo pozicijÄ dėl susiklosčiusių teisinių santykių keičia priklausomai nuo atsakovų atsikirtimų, nutyli faktines aplinkybes dėl susiklosčiusių teisinių Å¡alių santykių nuo 2020 m. kovo pabaigos, kuomet buvo įvesti karantino ribojimai.

10. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad tarp Å¡alių susiklostė trumpalaikiai terminuotos nuomos teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuomoja butus, tačiau jos pozicija pasikeitė atsakovams pateikus atsiliepimÄ . Teismas nurodė, kad Turizmo įstatymas numato formÄ , kuri privaloma apgyvendinimo paslaugų teikėjams, tačiau ieÅ¡kovė jos nepateikė. Pabrėžė, kad teisinis reguliavimas iki 2020 m. gegužės 11 d. draudė ieÅ¡kovei Palangoje vykdyti apgyvendinimo paslaugų teikimÄ . Tai rodo, kad tarp Å¡alių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Byloje pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 6 ant tuščios vietos nuomos sutarties lape užfiksuoti atlikti komunalinių mokesčių skaičiavimai, pasirašė nuomotoja (ieÅ¡kovė) ir nuomininkas. Teismas vertino, kad nuotraukoje, kurioje užfiksuota nuomos sutartis, yra paraÅ¡as, panaÅ¡us į atsakovo J. V. paraÅ¡Ä ant teismui pateikto praÅ¡ymo.

11. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus garso įraÅ¡us pažymėjo, kad garso įraÅ¡e Nr. 1 užfiksuotos ieÅ¡kovės ir atsakovo J. V. derybos dėl nuomos: ieÅ¡kovė pasiÅ«lo apsigyventi už 700 Eur, atsakovas J. V. sako, kad per brangu, sutinka už 600 Eur. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , paprasta raÅ¡ytine forma sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai eurų, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nes sandoriui, kurio suma Å¡iuo atveju 2 000 Eur, numatyta raÅ¡ytinė forma, tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad byloje pateikti liudytojo R.

V. rašytiniai parodymai yra niekiniai.

12. Teismas nurodė, kad pagal Turizmo įstatymÄ teikiant neklasifikuojamas apgyvendinimo paslaugas nėra sudaroma raÅ¡ytinė sutartis, kaip numato CK 6.579 straipsnis, tačiau apsigyvenęs asmuo neturi pareigos mokėti už kambariui teikiamas komunalines paslaugas (CK 6.584 straipsnis). Nurodė, kad tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius vertinant kaip apgyvendinimo paslaugų, ieÅ¡kovė atsakovo J. V. sumokėtÄ 600 Eur sumÄ turėjo apskaityti iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ . Pažymėjo, kad apgyvendinimas yra viena iÅ¡ turizmo paslaugų, todėl tarp kliento ir paslaugų teikėjo susiklosto atlygintinų paslaugų teikimo santykiai.

Teismas akcentavo, kad byloje nepateikta nuomos sutartis, nors šalys tarėsi dėl patalpų nuomos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., taip pat nepateikti iš atsakovų gauti pinigų priėmimo dokumentai. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovai apmokėjo komunalines paslaugas, rodo, kad tarp ginčo šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad ginčo atveju šalių ikisutartinių santykių stadijoje buvo tartasi, kad nuomojamose patalpose gyvens atsakovai ir neapibrėžtas šeimos narių skaičius.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei apgyvendinus atsakovus 2020 m. kovo 31 d., sutarus dėl atsakovų gyvenimo iki 2020 m. rugsėjo mėn. nesant aiÅ¡kumo dėl pandemijos suvaržymų pabaigos, ieÅ¡kovė turėjo teisę sudaryti tik nuomos sutartį, nes apgyvendinimo paslaugos buvo uždraustos. Nors ieÅ¡kovė atsakovų sumokėtus pinigus už apartamentų nuomÄ (duomenys neskelbtini), vertino kaip avansÄ , tačiau teismui nepateiktas pinigų priėmimo kvitas, be to, avansas paslaugų teikimui nėra bÅ«dingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė (apeliantė) A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 13.1. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovai kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. neteisingas, nes nei ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, nei jos atstovė teismo posėdžiuose neteigė, kad ginčo Å¡alys susitarė dėl paslaugų teikimo atsakovams laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, t. y. neteigė, kad Å¡alys bÅ«tų sutarusios dėl tęstinių paslaugų teikimo aiÅ¡kiai apibrėžtam laikotarpiui.

Ieškovė nurodžiusi, kad atsakovai tik prašė ieškovės pateikti pasiūlymus dėl galimų apgyvendinimo vietų Palangoje nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Šalys 2020 m. kovo 31 d. susitarė dėl atsakovų šeimos narių apgyvendinimo pagal ieškovės pateiktus pasiūlymus iki 2020 m. birželio 30 d. Atsakovai tuo metu nepageidavo tartis dėl jų apgyvendinimo Palangoje vėlesniu laikotarpiu. Teigia, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nuomos sutarties, sudarytos su atsakove K.

K., pagrindu gyveno šiuose apartamentuose ir sumokėjo šias sumas:

1) nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už 800 Eur/mėn.;

2) nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už 800 Eur/mėn.;

3) nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už 1 000 Eur/mėn. Apeliantė teigia, kad nuomos sutarties egzemplioriaus su atsakovės K. K. paraÅ¡u neturi, nes tokia sutartis apeliantei negrÄ Å¾inta. Byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, nuomos sutarties paskutinis lapas yra su ieÅ¡kovės ir atsakovės K. K. paraÅ¡ais. 13.2. Atsakovų apgyvendinimas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nuomos sutarties pagrindu jokių teisės aktų nepažeidė.

Palangos miesto savivaldybei 2020 m. gegužės 11 d. atÅ¡aukus draudimÄ teikti apgyvendinimo paslaugas, ieÅ¡kovė turėjo teisę teikti apgyvendinimo paslaugas pagal nuolatinio individualios veiklos vykdymo pažymÄ . Akcentuoja, kad Lietuvos statistikos departamentas 2022 m. lapkričio 14 d., atsakydamas į paklausimÄ nurodė, jog jei turima omenyje, kad bus teikiamos trumpam laikotarpiui apsistojusių svečių apgyvendinimo paslaugos, kurias sudaro visiÅ¡kai baldais apstatyti kambariai arba zonos skirti, gyventi, miegoti ir valgyti, su maisto gaminimo įrenginiais arba visiÅ¡kai įrengtomis virtuvėmis veikla priskiriama 55.20 klasei – Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla.

Tai patvirtina, kad trumpalaikio apgyvendinimo veikla nėra tapati gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai, kuri buvo vykdoma ankstesniu laikotarpiu, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d. 13.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ginčo šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai bei nepagrįstai nurodė, kad atsakovai už 2020 m. liepos mėnesį yra atsiskaitę, nes sumokėjo 600 Eur nuomos mokestį, kurį mokėjo ir už kitus mėnesius. Pažymi, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog kas mėnesį mokėjo ieškovei po 600 Eur.

Apeliantės teigimu, teismas sprendime nepagrįstai nurodęs, kad 2 000 Eur sumos (apgyvendinimo paslaugų už liepos mėn. kainos) sandoris turėjo bÅ«ti sudarytas paprasta raÅ¡ytine forma, pripažino, kad ginčo Å¡alys sudarė atskirÄ susitarimÄ dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo 2020 m. liepos mėnesį. 13.4. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieÅ¡kinį dėl to, kad nebuvo sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas, turėjo vertinti Å¡alių teisinę padėtį, tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei nurodyti teisės normÄ , kuri įsakmiai nustato, jog esant tarp Å¡alių atitinkamiems teisiniams santykiams, Å¡alių sudarytas sandoris, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos yra negaliojantis ir nesukelia teisinių pasekmių.

Å iuo atveju, teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡iuo atveju CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos negali bÅ«ti taikomos, nes ieÅ¡kovė veikė kaip verslininkė, be to, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinami ir teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys atlygintinų paslaugų teikimÄ , pagal kuriuos sandoriui dėl paslaugų teikimo nėra nustatyta privaloma raÅ¡ytinė forma; pagal ginčo sandorį ieÅ¡kovė visus įsipareigojimus įvykdė, o atsakovai iÅ¡ dalies įvykdė įsipareigojimÄ atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t. y. sumokėjo 600 Eur. 13.5.

Nepagrįstos teismo iÅ¡vados liudytojo R. V. raÅ¡ytinius parodymus laikyti niekiniais vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymi, ginčo dėl sandorio sudarymo ir įvykdymo iÅ¡ dalies byloje nebuvo, todėl liudytojo parodymai turėtų bÅ«ti vertinami siekiant nustatyto aktualias Å¡iai bylai aplinkybes (pavyzdžiui, susitarimÄ dėl apgyvendinimo kainos, atsakovų įsipareigojimÄ sumokėti likusiÄ paslaugų kainÄ ). 13.6. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad ieÅ¡kovės atstovė atsisakė paaiÅ¡kinti aplinkybes dėl nuomos sÄ lygų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos.

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad jai nėra žinoma Å¡i informacija, be to, ji nesusijusi su ginčo dalyku, nes dėl aplinkybės, susijusios nuomos sÄ lygomis nurodytu laikotarpiu, Å¡alys nesiginčija. Pabrėžia, kad teismas nesidomėjo, ar ieÅ¡kovės atstovė tokiÄ informacijÄ gali pateikti, neprašė Å¡iÄ informacijÄ pateikti vėliau ir pan. PaaiÅ¡kina, kad aplinkybes apie ginčo Å¡alių bendravimÄ dėl apgyvendinimo paslaugų nuo 2020 m. kovo 31 d. ieÅ¡kinyje nurodė siekiant pagrįsti bendrÄ visų atsakovų prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 13.7.

PrieÅ¡ingai nei pripažino teismas, ieÅ¡kovė netapatino apgyvendinimo ir nuomos teisinių santykių ir nekeitė pozicijos dėl susiklosčiusių teisinių santykių. IeÅ¡kovė nuosekliai teigė, kad Å¡ios paslaugos nurodytu laikotarpiu buvo teiktos ieÅ¡kovei vykdant individualiÄ veiklÄ bei teikiant apgyvendinimo paslaugas. Å iuos argumentus patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai: pinigų priėmimo-perdavimo aktai, sÄ skaitos-faktÅ«ros, iÅ¡duotos tretiesiems asmenims, kurie naudojosi ginčo apartamentais 2020 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais. 13.8.

Nei apgyvendinimo paslaugų teikimo metu, nei Å¡iuo metu, Turizmo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nereglamentuoja formų pateikimo, be to, prieÅ¡ pradedant vykdyti apgyvendinimo veiklÄ , apeliantė 2015 m. pateikė visus teisės aktuose nurodytus pareiÅ¡kimus. Nurodo, kad ieÅ¡kovė į bylÄ neteikė pinigų priėmimo-perdavimo akto, patvirtinančio 600 Eur avanso iÅ¡ atsakovų gavimÄ , kadangi byloje ginčo dėl Å¡ios sumos ir jos sumokėjimo nebuvo. Apeliantės teigimu, atsakovai jokių komunalinių mokesčių už apgyvendinimo paslaugas liepos mėnesį nėra mokėję, kadangi teikiant apgyvendinimo paslaugas tokie mokesčiai buvo įskaityti į paslaugų kainÄ . 13.9.

Teismas nevertino tiesiogiai su ginčo dalyku susijusių aplinkybių – apgyvendinimo paslaugų apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kainos, ir kas šios kainos dalį (1 400 Eur) privalo sumokėti.

14. Atsakovė K. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad: 14.1. ReikÅ¡dama reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kovė reikalavimÄ kildino iÅ¡ tęstinių ginčo Å¡alių santykių, prasidėjusių 2020 m. kovo mėn., todėl teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad liepos mėn. buvo tęsiami trumpalaikiai nuomos teisiniai santykiai. 14.2.

IeÅ¡kovė nepateikė nei tarp Å¡alių sudarytos sutarties, nei kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo susitarta tik dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo iki birželio mėnesio. Be to, atsakovas J. V. teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo tariamasi dėl trumpalaikės nuomos balandžio-rugsėjo mėnesiams, numatant 600 Eur/mėn. kainÄ , atsakovams sumokant ir komunalinius mokesčius, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti garso įraÅ¡ai. 14.3.

Nors apeliantė nurodo, kad 2020 m. gegužės 15 d. atÅ¡aukus draudimÄ teikti apgyvendinimo paslaugas ieÅ¡kovė turėjo teisę teikti apgyvendinimo paslaugas pagal individualios veiklos pažymÄ , tačiau ieÅ¡kovė neinformavo, kaip pasikeitė atsakovų apgyvendinimo sÄ lygos ir (ar) jų teisinis pagrindas. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovams siÅ«lomas patalpas po 2020 m. birželio 30 d. prieÅ¡ 10 dienų iki paslaugų teikimo pradžios bÅ«tų deklaravusi Turizmo įstatyme nustatyta tvarka.

Teigia, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių atskirų rašytinių susitarimų dėl ankstesnių apgyvendinimo paslaugų teikimo atsakovams. 14.4. Apeliantės argumentai dėl sandorio formos atmestini, nes Turizmo įstatyme nėra nuostatos, kad CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas dėl 1 500 Eur rašytinės sandorio formos reikalavimo netaikomas sandoriams dėl turizmo paslaugų teikimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovams K. K., M. K. bei J. V. dėl 1 400 Eur skolos už suteiktas apgyvendinimo paslaugas priteisimo. Dėl naujų įrodymų 18. Apeliantė (ieÅ¡kovė) su apeliaciniu skundu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 2020 m. birželio 30 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , 2020 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderį, pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2020 m., Lietuvos statistikos departamento atsakymÄ Ä¯ apeliantės atstovės paklausimÄ .

Apeliantė praÅ¡o prijungti teikiamus įrodymus bei pažymi, kad apeliantės atstovei nebuvo sudaryta galimybė susižinoti aplinkybes iÅ¡ apeliantės dėl Å¡alių teisinių santykių laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir jas, kartu su Å¡ias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, nurodyti teismui. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės nenurodžius, kad Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ , taip pat teismui neatnaujinus bylos nagrinėjimo siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, apeliantė teikia naujus įrodymus, kurie iÅ¡imtinai susiję su aplinkybėmis, kurių ginčo Å¡alys bylos nagrinėjimo metu neginčijo, ir kurios, remiantis procesinės teisės normomis, neturėtų bÅ«ti įrodinėjamos papildomai.

19. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų sprendime padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir kita. Dėl to CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, visų pirma pažymi, kad apeliantė nepateikė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teikiamas įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar, jog Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad apeliantės atstovei nebuvo sudaryta galimybė susižinoti iÅ¡ apeliantės aplinkybes dėl laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. vykusių ginčo Å¡alių santykių ir gauti su tuo susijusių įrodymų, nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio nuostatas.

Pagal CPK 226 straipsnio nuostatas, visus turimus įrodymus Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla iÅ¡kelta 2021 m. rugsėjo 29 d., pasirengimas bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės vyko dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. balandžio 26 d.), todėl atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus bei jų turinį, taip pat įvertinus tai, kad parengiamųjų teismo posėdžių metų pirmosios instancijos teismas aktyviai siekė nustatyti (apibrėžti) Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykÄ bei tai, kokiais įrodymais Å¡alys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad jos atstovė neturėjo galimybės sužinoti tam tikrų aplinkybių iÅ¡ savo atstovaujamosios (apeliantės) bei jas pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamai svarbi priežastis naujai teikiamų įrodymų prijungimui apeliacinės instancijos teisme, todėl naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) teikia apgyvendinimo paslaugas Palangos mieste. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai K. K. ir J. V. periodiškai naudodavosi ieškovės teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis ir už jas tinkamai atsiskaitydavo. Iš šalių procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. birželio mėn., savo viešnagės pabaigoje, atsakovai K.

K. ir J. V. paprašė ieÅ¡kovės suteikti informacijÄ apie laisvus apartamentus ir nurodė, kad atsakovų Å¡eimos nariai, atsakovės K. K. tėvas atsakovas M. K. ir jo sutuoktinė, norėtų pratęsti poilsį. Atsižvelgiant į tai, Å¡alys susitarė dėl apgyvendinimo apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl apartamentų kainos – ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad apartamentų kaina už 2020 m. liepos mėn. buvo 2 000 Eur ir tokia kaina buvo nurodyta atsakovams, todėl atsakovams sumokėjus tik 600 Eur avansÄ , pastarieji liko skolingi 1 400 Eur.

Tuo tarpu atsakovai laikėsi pozicijos, kad už apartamentus visuomet ieÅ¡kovei mokėjo 600 Eur/mėn. kainÄ , be to, laikė, kad nesant raÅ¡ytinės sutarties, susitarimas dėl 2 000 Eur/mėn. apartamentų kainos yra niekinis ir jo pagrindu negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas dėl skolos sumokėjimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pripažino, kad tarp Å¡alių susiklostė trumpalaikiai terminuotos nuomos teisiniai santykiai, nes teisinis reguliavimas iki 2020 m. gegužės 11 d. draudė ieÅ¡kovei Palangoje vykdyti apgyvendinimo paslaugų teikimÄ . Teismas taip pat nusprendė atmesti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinės formos sutartis dėl sandorio, kurio suma 2 000 Eur. Nesutikdama su Å¡ia skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovai už 2020 m. liepos mėnesį yra atsiskaitę, kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pastarieji kiekvienÄ mėnesį mokėjo ieÅ¡kovei po 600 Eur už apartamentus.

Pasak apeliantės, skundžiamame sprendime teismui pripažinus, kad 2 000 Eur sumos (apgyvendinimo paslaugų už liepos mėn. kainos) sandoris turėjo bÅ«ti sudarytas paprasta raÅ¡ytine forma, teismas kartu pripažino, kad ginčo Å¡alys sudarė atskirÄ susitarimÄ dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo 2020 m. liepos mėnesį.

24. Vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai eurų, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė apgyvendinimo veiklÄ vykdo kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata netaikytina, kadangi ieÅ¡kovės įrodinėjamas sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų – atsakovų bei ieÅ¡kovės, kuri ginčo teisiniame santykyje veikė kaip verslininkė.

CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisės normos, atsižvelgiant į jos hipotezę (teisės normos taikymo sÄ lygas), taikymas siejamas ne su asmens fiziniu, bet teisiniu statusu, o tai reiÅ¡kia, kad jos taikymo sfera neapima tų atvejų, kai inicijuojame teisiniame santykyje fiziniai asmenys veikia verslo, bet ne asmeniniais tikslais (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1177/2013).

25. Atsižvelgiant į nurodytÄ , Å¡iame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vados, jog Å¡iuo atveju taikytinos CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Be to, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nebuvo pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog CK 1.93 straipsnyje įtvirtintas draudimas nėra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

26. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojo R. V. parodymai byloje pateikti raÅ¡ytine forma, parodymai patvirtinti Palangos miesto 3-ojo notaro biuro notarės Sandros Žinienės, Å¡iais įrodymais ieÅ¡kovė byloje iÅ¡ esmės įrodinėjo aplinkybes, susijusias su ginčo Å¡alių susitarimu dėl apgyvendinimo apartamentuose kainos, atsakovų įsipareigojimu sumokėti likusiÄ paslaugų kainÄ ir pan.

27. Pažymėtina, kad liudytojais pagal CPK 189-196 straipsnius laikytini tik teismo apklausti asmenys. Dėl šios priežasties, byloje pateikti notarės patvirtinti rašytiniai liudytojo parodymai laikytini leistinais įrodymais CPK 177 straipsnio prasme, pagal kurį, įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, užfiksuoti bet kuriose iš CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytų įrodinėjimo priemonių. Tokio įrodymų vertinimo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aptartu raÅ¡ytiniu įrodymu pripažįsta, kad jame R. V., kuris yra apeliantės sutuoktinis, iÅ¡ esmės pakartoja apeliantės byloje įrodinėtinas aplinkybes, dėl kurių tarp Å¡alių kilo ginčas (dėl tikrosios apartamentų kainos 2020 m. liepos mėn., atsakovų įsipareigojimo sumokėti likusiÄ apartamentų kainÄ ir kitas), tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nepatvirtinta apeliantės argumentų, todėl minėtas raÅ¡ytinis įrodymas vertintinas kaip nekonkretus bei nepatvirtinantis apeliantės įrodinėtinų aplinkybių byloje.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nustatytų aplinkybių kontekste, tačiau, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčas iš esmės nebuvo teisingai išspręstas dėl žemiau nurodytų argumentų.

29. Kaip jau buvo minėta, ginčo santykiuose dalyvauja ieškovė, kaip apgyvendinimo paslaugas teikianti verslininkė, ir atsakovai, fiziniai asmenys, todėl pripažintina, kad tarp ginčo šalių susiklostė ir vartojimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojosi asmeniniais vartojimo tikslais, o ieškovui šių paslaugų teikimas – verslas (CK 6.2281 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 20, 25 dalys). Atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas ir tai, kad, sprendžiant iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi būti užtikrinta, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos.

30. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai bei jų Å¡eimos nariai reguliariai naudodavosi ieÅ¡kovės teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis Palangos mieste, bei, kaip nurodė atsakovas J. V. teismo posėdžio metu, 2020 m. kovÄ paskelbto karantino laikotarpiu, atsakovai taip pat viešėjo ieÅ¡kovės apartamentuose. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai bei jų pagrindu priimti Palangos miesto savivaldybės administratoriaus direktorius įsakymai patvirtina, kad karantino laikotarpiu buvo uždrausta fiziniams ir juridiniams asmenims teikti apgyvendinimo paslaugas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai patalpos naudojamos asmenims izoliuoti.

Å is draudimas Palangos miesto savivaldybėje nustojo galios 2020 m. gegužės 11 d. Dėl Å¡ios priežasties visiÅ¡kai sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ieÅ¡kovė, apgyvendindama atsakovus jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, turėjo teisę sudaryti tik nuomos sutartį (CK 6.477 straipsnis), nes apgyvendinimo paslaugos, kaip minėta, 2020 m. karantino laikotarpiu buvo uždraustos. Apartamentų nuomos praktika, ginčo atveju susiklosčiusi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų, taip pat patvirtina, kad iki pat ginčo laikotarpio, t. y. 2020 m. liepos mėn., atsakovai už apgyvendinimÄ apartamentuose mokėdavo 600 Eur/mėn. kainÄ , Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijo ir Å¡alys.

31. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju labiau tikėtina, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė trumpalaikiai nuomos teisiniai santykiai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama sumokėti už apartamentų nuomÄ 2020 m. liepos mėn. laikotarpiu likusiÄ 1 400 Eur sumÄ , turėjo įrodyti tokiÄ teisę sukuriantį juridinį faktÄ , t. y., tokio konkretaus susitarimo faktÄ , o to neįrodžiusi, neturi pagrindo reikalauti sumokėti už apartamentus likusios (papildomos) 1 400 Eur sumos. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė yra verslininkė, todėl jeigu ketino reikalauti didesnės sumos iÅ¡ atsakovų už apgyvendinimÄ apartamentuose 2020 m. liepos mėn., ir tokiu bÅ«du ketino nukrypti nuo susiklosčiusios Å¡alių bendradarbiavimo praktikos, ji neabejotinai turėjo galimybę Å¡iuos ketinimus tinkamai įforminti, o to nedarydama, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ .

32. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėjo tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , o vien tai, kad apeliantė kitaip vertina byloje pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovai turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė K. K. praÅ¡o jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 400 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

35. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

36. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktÄ , už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2022 m. gruodžio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį buvo 1 780,5 Eur, taigi maksimali už atsiliepimÄ priteistina suma yra 2 314,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės K. K. praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovės patirtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : ieÅ¡kovės A.

V. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Ramunė Mikonienė