bd378a28-5117-4d8c-ae98-e2aae1e1acb4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-63 Civilinė byla Nr. e2-1626-1025/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02067-2018-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja A. M., sekretoriaujant Eglei Paulauskienei (buvusi pavardė Končiūtė), Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei, Jurgai Šideikienei, dalyvaujant atsakovei V.

S. ir jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, trečiojo asmens E. E. atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. E.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 7000,00 Eur skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018-02-13 su atsakove sudarė preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė už 85000 Eur parduoti atsakovei žemės sklypÄ su nebaigtu statyti ir neregistruotu gyvenamuoju namu, notarinį sandorį sudarant iki 2018-04-30. Atsakovė per du kartus sumokėjo pagal preliminariÄ sutartį 5000 Eur rankpinigius (2000 Eur ir 3000 Eur), o 2018-04-23 sumokėjo dar 60 000 Eur (7400 Eur pavedimu ir 52 600 grynais). Kadangi atsakovė daugiau pinigų nebeturėjo, siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius ir tinkamai vykdyti savo prievoles pagal preliminariÄ sutartį, susitarė, kad likusius 20000 Eur atsakovė sumokės vėliau, kai parduos sodÄ , o 20000 Eur bus laikoma ieÅ¡kovės paskola atsakovei.

Å alys vykdydamos šį susitarimÄ pasirašė paskolos raÅ¡telį dėl 20000 Eur ir ėmėsi organizuoti notarinės sutarties sudarymÄ . 2018-05-02 pardavė atsakovei žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Tačiau gyvenamasis namas nebuvo registruotas, todėl dėl jo pardavimo sandoris nebuvo tvirtinamas. Atsakovei buvo perleistos teisės į projektÄ bei statybos leidimÄ ir susitarta, kad atsakovė namÄ Ä¯siregistruos savo vardu. 2018 m. liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje Å¡alių susitarimo įsipareigojimai jau praktiÅ¡kai buvo įvykdyti ir atsakovė įsiregistravo gyvenamÄ jį namÄ savo vardu, tačiau 20000 Eur paskola nebuvo grÄ Å¾inta.

Praradusi pasitikėjimÄ atsakove sustabdė preliminarioje sutartyje numatytų darbų atlikimÄ . 2018-09-26 atsakovė grÄ Å¾ino 10000 Eur skolos dalį, o dėl likusios sumos susitarė, kad neatliktų darbų pagal preliminariÄ sutartį dalis bus lygi 3000 Eur, o 7000 Eur įsiskolinimas bus laikomas ieÅ¡kovės paskola atsakovei, kurios įvykdymo užtikrinimui atsakovė iÅ¡duos vekselį, o ieÅ¡kovė nebeatlikinės jokių darbų. Kartu buvo sutarta dėl galutinio termino 7000 Eur skolai grÄ Å¾inti – 2018-11-15. 2018-09-26 atsakovė savo skolos gražinimo užtikrinimui iÅ¡davė vekselį, kuriuo įsipareigojo 2018-11-15 sumokėti 7000 Eur.

Atsakovė suėjus vekselio terminui prievolės neįvykdė, o vekselis niekada ir neįgijo vertybinio popieriaus statuso. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 11671,25 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atskirsdama į ieškovės pareikštus reikalavimus bei grįsdama pareikšto priešieškinio reikalavimus nurodė, jog išduotas vekselis neįgijo teisinės galios, todėl negali patvirtinti jokių prievolių ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovė veikė kaip verslininkė, profesionaliai prekiaujanti nekilnojamuoju turtu. Nei pagal 2018-04-19 paskolos raštelį dėl 20000 Eur, nei pagal 2018-09-26 vekselį pinigų ieškovė neperdavė, o šiais sandoriais buvo bandoma įforminti šalių tarpusavio prievoles pagal rangos teisinius santykius.

IeÅ¡kovė už 85000 Eur privalėjo atlikti eilę darbų. IeÅ¡kovės atlikti darbai turi daug trÅ«kumų, kurių iÅ¡taisymo vertę sudaro 11671,25 Eur, todėl ieÅ¡kovė turi atlyginti žalÄ , t. y. bÅ«simas darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslinÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog nesiremia vekseliu kaip vertybiniu popieriumi ir neteigia, kad Å¡iuo vekseliu paskolino atsakovei pinigų.

Tarp Å¡alių egzistavo paskolos teisiniai santykiai ir atsakovė dalį prievolės įvykdė ir patvirtino likusios 7000 Eur skolos egzistavimÄ . Teigia, jog nėra verslininkė ir jokiu nekilnojamuoju turtu neprekiauja. Atsakovė pripažino likusios 7000,00 Eur skolos egzistavimÄ ir patvirtino atliktų darbų kainÄ . Vekselio iÅ¡davimo metu buvo sutarta mažinti skolos sumÄ ir atliktinų darbų apimtį. Darbų perdavimo metu atsakovė nekėlė jokių priekaiÅ¡tų dėl atliktų darbų kokybės, nereiÅ¡kė pretenzijų.

Atsakovė nepateikė duomenų, jog nurodyti trÅ«kumai atsirado dėl ieÅ¡kovės. Dalį darbų vėliau atliko pati atsakovė, todėl ji ir turi prisiimti atsakomybę už savo pačios atliktus darbus. Be to, ginčo namo pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kokios bÅ«klės pastatas buvo ir atsakovė tÄ puikiai įvertino. Atsakovės pateikta R. M. akte nurodyta informacija yra neobjektyvi, nelogiÅ¡ka, tendencinga ir visiÅ¡ka nemotyvuota. IeÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė dublikÄ .

Papildomai nurodė, jog tarp Å¡alių egzistavo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė neįvykdė savo prievolių pagal pirkimo pardavimo sutartį ir liko skolinga 20000 Eur, Å¡alys Å¡iÄ neįvykdytÄ prievolę novacijos bÅ«du transformavo į paskolos teisinius santykius ir pasirašė paskolos sutartį, atsakovė dalį paskolos grÄ Å¾ino ir liko skolinga 7000 Eur ir Å¡ios skolos egzistavimui patvirtinti atsakovė pasirašė vekselį. Rangos teisiniai santykiai tarp Å¡alių nesusiklostė.

Vekselio sudarymo metu Å¡alys pasirašė dokumentÄ , kuriuo fiksavo atliktus darbus, neatliktus darbus, nevykdytinus darbus, skolos likutį bei pastabas dėl atliktų darbų. Atsakovė savo paraÅ¡u akte patvirtino, kad jai buvo perduoti atlikti darbai. Å is dokumentas yra atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas ir patvirtinta, jog atsakovė, priimdama jau atliktus darbus ir fiksuodama nevykdytinus darbus, nereiÅ¡kė jokių pastabų dėl langų ar durų kokybės, stogo (lubų) įrengimo kokybės ir k.t., todėl atsakovė neturi teisės remtis tariamų defektų faktu po darbų priėmimo.

R. M. akte nurodomi tariami trÅ«kumai nebuvo nei paslėpti, nei tyčia kaip nors maskuoti. Kol nėra palangių ir neatlikta apdaila, tol joks sandarumo matavimas negalimas. Net atlikus tokį testÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad pastatas yra ne sandarus, atsakomybė dėl to kiltų atsakovei, nes atlikti langų apdailÄ ir susidėti palanges turėjo atsakovė, nes ji pirko namÄ be palangių ir apdailos ir dėl Å¡ių darbų atlikimo su ieÅ¡kove nesitarė. Atsakovė pateikė dublikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismas laiko tripliku.

Atsakovė papildomai nurodė, jog 2018-04-19 paskolos raÅ¡telyje nėra jokių užuominų apie novacijÄ , jame iÅ¡ esmės buvo nustatytas naujas mokėjimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį terminas, paskolos raÅ¡teliu tiesiog buvo bandoma įforminti prievolės buvimÄ . Rangos teisiniai santykiai Å¡alis sieja nuo pat preliminariosios sutarties, kurioje dėl jų sutarta, sudarymo. IeÅ¡kovė įsipareigojo pastatyti namÄ su daline apdaila, tačiau darbus atliko nekokybiÅ¡kai. Pastatas pradėtas Å¡ildyti 2018-11-10.

Pradėjus naudotis pastatu, pastebėjo drėgmę, pelėsius ir kitus defektus. Statybos darbų defektai iÅ¡ryÅ¡kėjo pradėjus naudoti įsigytÄ pastatÄ : pastebėjo, kad sienos ir grindys drėksta, langai ir durys perÅ¡Ä la ir yra prapučiami. IeÅ¡kovė nuslėpė, jog pastatas pastatytas nesilaikant statinio projekto ir STR reikalavimų. IeÅ¡kovės pateiktos 2019-04-18 specialisto E. A. iÅ¡vados dėl atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo yra niekinės. IeÅ¡kovė nuosavybės teise turi/turėjo ne vienÄ gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobÅ«džio žemės sklypÄ , yra pastačiusi ir perleidusi ne vienÄ gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu ir tokia veikla atitinka verslininko sÄ vokÄ .

Trečiasis asmuo E. E. nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė nurodė, jog dirba pagal individualiÄ veiklÄ , apskaita, finansai. Nekilnojamojo turto agentÅ«ra „Baltus“ tarpininkavo parduodant atsakovei neįrengtÄ namÄ . AgentÅ«rai buvo paaiÅ¡kinta, jos statomas namas nepriduotas, todėl agentÅ«ra pasiÅ«lė sudaryti preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, o žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį patvirtinti pas notarÄ .

Atsakovei sumokėjusi 5000,00 Eur rankpinigių, sutarė, jog atsakovė pardavus sodÄ ir butÄ , visiÅ¡kai atsiskaitys. Atsakovė pardavė butÄ ir sumokėjo 60000 Eur, o likusius 20 000 Eur sutarė, jog sumokės vėliau, todėl 2018-05-05 buvo pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis Å¡iai sumai. Abi buvo susitarusios, jog už 85 000 Eur parduoda žemę, nebaigtÄ statyti namÄ ir baigia ieÅ¡kovė jį statyti. Darbų kainų atskirai iÅ¡skirti negali, tokių skaičiavimų neatliko. Namas buvo su durimis, stogu ir langais, iÅ¡orėje uždėtas polisterolas.

Sudarė preliminariÄ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo parduoti namÄ ir dar atlikti tam tikrus darbus. Namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes namas nebuvo priduotas. Santykiai tarp jos ir atsakovės buvo labai geri. Pardavė atsakovei neįrengtÄ namÄ ir toliau padedant draugui vykdė statybos darbus, samdė kitus darbuotojus atlikti darbus. Atsakovė atvykdavo kasdien ir jokių pretenzijų dėl namo įrengimo nereiÅ¡kė. Liepos mėnesį pareikalavo atsakovės sumokėti likusius pinigus, tačiau ji nesutiko ir liepė stabdyti darbus, nurodė, jog ima paskolÄ iÅ¡ banko ir ruoÅ¡iasi įvertinti turtÄ , o likusius darbus atliks pati.

Atsakovė pradėjo vengti bendravimo, tik jos, ieÅ¡kovės, iniciatyva ir agentÅ«rai tarpininkaujant, rugsėjo mėnesį pavyko susitikti su atsakove, atsakovė sutiko sumokėti 10000 Eur ir sutarė, jog daugiau jokių darbų ieÅ¡kovė nebedarys. Tuomet iÅ¡ atsakovės 20000 Eur skolos iÅ¡minusavo 3000 Eur už neatliktus darbus (stogo pakalimus, lubų įrengimÄ , vandens gręžinį, sklypo lyginimÄ ir lietvamzdžius), kuriuos buvo įsipareigojusi dar padaryti ir paskaičiavo, jog atsakovė skoloje 17000 Eur.

Atsakovė sumokėjo 10000 Eur ir liko 7000 Eur skolos, Å¡iai sumai surašė vekselį, kad vekselis turėjo bÅ«ti notarinės formos nežinojo. Pinigų pagal skolos raÅ¡telį ir vekselį atsakovei neskolino. Dar turėjo atsakovei sureguliuoti duris (kaina apie 100 Eur), atlikti sandarumo testÄ (kaina apie 120 Eur) ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus. Atsakovė į raginimus sumokėti skolÄ nereagavo. Namo pirkimo metu langai buvo įstatyti pagal projektÄ (į vidų), turėjo atlikti langų apdailÄ viduje, iÅ¡ iÅ¡orės langus –apdirbti ir apskardinti, tÄ ir atliko, visos izoliacinės juostos sudėtos, iÅ¡ iÅ¡orės – vėjo izoliacija, iÅ¡ vidaus – garso izoliacija.

Atsakovė turėjo pati įsidėti palanges ir po palange įsirengti vėjo izoliacijÄ . Durys įstatytos jos draugo, o pirktos iÅ¡ firmos. ProjektÄ dėl langų įstatymo keitė, nes taip patarė langų statytojai, nes langų įstatymas į vidų yra patogesnis ir patikimesnis. Nurodė, kad sienos nuarmuotos ir nudažytos, stogas apÅ¡iltintas, ar garso izoliacinė juosta yra nežino, stogas įrengtas pagal projektÄ , santechnika pravesta, grindinis Å¡ildymas iÅ¡vedžiotas, instaliacija, tinkavimas, glaistymas, dažymas.

Darbus yra visus atlikusi, liko tik pamatus nudažyti ir palangę nuarmuoti. Drenažo nebuvo įsipareigojusi daryti, gręžinį turėjo padaryti, tačiau nedarė, todėl iÅ¡ atsakovės skolos iÅ¡minusavo 800 Eur. Projekto pakeitimo ir kiti dokumentai yra likę pas jÄ , nes atsakovė nebebendravo. Sandarumo testas yra atliekamas visiÅ¡kai pabaigus statyti namÄ . Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė nurodė, jog pirko patikusį namÄ su daline apdaila iÅ¡ ieÅ¡kovės už 85 000 Eur.

Sudarė preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį, sumokėjo rankpinigius. Ketino parduoti sodÄ ir butÄ , kad atsiskaitytų su ieÅ¡kove. Pasitikėjo ieÅ¡kove. Name buvo sudėti langai, durys, aplinka netvarkyta ir žemės nelygintos. 2018-07-20 ieÅ¡kovė paskambino ir paprašė likusių pinigų. Ketino gauti banko paskolÄ , todėl įregistravo Registrų centre namÄ su kadastriniais matavimais ir atliko turto vertinimÄ . Pradėjo matyti trÅ«kumus – aplink namÄ bala, nes drenažo nebuvo, tarp sienų ir grindų augo žolė.

Pasikvietė pažįstamÄ statybininkÄ , kuris pasakė, jog langai blogai sudėti. Atsirado pelėsis ant sienų. IeÅ¡kovei pareikalavus likusių pinigų agentÅ«roje, ji, atsakovė, pasakė, jog turi pretenzijų dėl namo, parodė nuotraukas. IeÅ¡kovė nekreipė į tai dėmesio. Spaudžiama ieÅ¡kovės pasirašė vekselį dėl likusių pinigų. IeÅ¡kovė pinigų jai neskolino. Padarius namo ekspertizę, paaiÅ¡kėjo, jog jis brokuotas. Su ieÅ¡kove buvo susitarusi, jog atiduos visus pinigus, kai ji atliks sutartus darbus nurodytus preliminarios sutarties priede Nr.1.

IeÅ¡kovė liko nepadariusi pamatų apdailos, neužbaigusi langų kraÅ¡tų, neatlikusi sandarumo testo. IeÅ¡kovei sumokėjo 75000,00 Eur, už 3000 Eur darbus atliko pati (suklijavo plyteles, įrengė stogo pakalimus, lietvamzdžius), o likusieji 7000 Eur skola. Name negyvena, nuo 2018 m. namas Å¡ildomas. Å iuo metu durys jau pakeistos ir atliktas jų apdirbimas. Darant termovizijÄ , trijuose kambariuose jau buvo sudėtos palangės. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. E. ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, jog parengė ginčo objekto projektÄ . IeÅ¡kovei yra rengęs kelių namų projektus. IeÅ¡kovė kreipėsi į jį dėl ginčo namo projekto, parengtÄ projektÄ suderino su savivaldybe ir gavo statybos leidimÄ . Po kelių savaičių ieÅ¡kovė paprašė pakeisti vienÄ sprendinį ir buvo parengta 1 laida, tai yra langų angos vietos pakeitimas iÅ¡ iÅ¡orės į vidų, tai yra langai montuojami angoje (mÅ«re). Paskaičiavo, kad tai nepažeidžia A klasės reikalavimų, todėl pakeitė projektÄ .

Ginčo objekto nėra matęs, o projektas buvo parengtas taip, kad pastatytas namas atitiktų A klasę. Langų klasė liko tokia pati A. IÅ¡ esmės, jokios didelės finansinės reikÅ¡mės lango perstatymas į mÅ«rÄ nuo iÅ¡orinės neturi, galbÅ«t pigiau langus įstatyti mÅ«re. Ä®statant langÄ pagal projektÄ , neturi kauptis pelėsis, iÅ¡ langų iÅ¡orės turėjo bÅ«ti sandarinimo (vėjo) juosta, o iÅ¡ vidaus lango, stogo ir durų – garo juosta. Filmuotoje medžiagoje matyti, jog langai yra įstatyti pagal pakeistÄ projektÄ , langų sandarinimas nesikeitė.

Stogui garso izoliacija yra įrengiama, jeigu yra gamintojo reikalavimai, o projekte nebuvo numatyta. Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, jog yra atsakovės draugas, kartu gyvena. PaaiÅ¡kino, jog atsakovė, pardavus tėvų butÄ , nutarė nusipirkti namÄ . Nekilnojamojo turto agentÅ«ra pasiÅ«lė pirkti namÄ MazÅ«riÅ¡kėse, devynių arų sklype. Namas buvo nebaigtas statyti, todėl su ieÅ¡kove susitarė, jog ji pabaigs namo darbus. Atsakovė nusipirko žemės sklypÄ ir nebaigtÄ namÄ už 85000 Eur ir pastebėjo, jog lauko durys įstatytos kreivai, name pradėjo dygti žolė, atsirado pelėsis, stogo skardos, vėjui pučiant, garsiai barÅ¡ka.

Atsakovė buvo skolinga dar 7000,00 Eur ieÅ¡kovei už namÄ , tačiau nusprendė Å¡ios sumos dėl esančių namo trÅ«kumų nebemokėti. IeÅ¡kovė nebaigė tinkuoti dekoratyviniu tinku pamatų bei iÅ¡orinės langų pusės, kuri yra tik nudažyta. IeÅ¡kovė dėjo grindis ir iÅ¡vedžiojo grindinį Å¡ildymÄ . Atsakovė iÅ¡siklijavo plyteles vonioje ir tualete, įstatė vienerias duris, iÅ¡silygino žemes, susitvarkė aplinkÄ , įsirengė vandens gręžinį. TrÅ«kumams nustatyti iÅ¡sikvietė ekspertÄ .

Å iuo metu name gyventi nėra galimybės, stogas garsiai barÅ¡ka, grindys nebaigtos, nes auga žolė, todėl kol nėra grindų, tol ir lubų negali baigti, reikia pakeisti duris ir langus. Atsakovė niekada nesiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigų, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovė spaudė pasiraÅ¡yti vekselį, kad atgautų likusius pinigus. Liudytojas A. B. parodė, jog yra ieÅ¡kovės sužadėtinis, gyvena kartu. Jis turi mÅ«rininko profesijÄ , dirbo statybose, turi patirties. IeÅ¡kovė pardavė žemės sklypÄ ir 40 procentų baigtumo namÄ atsakovei.

Namas buvo su stogu, sienomis, durimis ir langais. Name vietoj grindų buvo juodgrindis – ant smėlio užpiltas betonas. Atsakovei perkant namÄ , ji paprašė ieÅ¡kovės, kad Å¡i užbaigtų namÄ tiek, kad galėtų jame gyventi, tai yra nudažytų namÄ , sudėtų laminatÄ , iÅ¡klijuotų plyteles, įvestų elektrÄ ir santechnikÄ . Elektra ir santechnika buvo iÅ¡vedžiota įmonės, dažytojas glaistė ir dažė. Mano, jog Å¡iuo metu namas yra 80 procentų baigtumo. Konfliktas įvyko tada, kai ieÅ¡kovė paprašė atsakovės likusių pinigų, todėl ieÅ¡kovė nebeatliko kitų darbų, kaip antai lietvamzdžių sudėjimas, žemės iÅ¡lyginimas.

Atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 7000 Eur. Visi darbai vyko žodiniu susitarimu. Ä®vykus konfliktui dėl pinigų sumokėjimo, atsakovė iÅ¡sikvietė ekspertÄ , o su ieÅ¡kove nutraukė bendravimÄ . IeÅ¡kovė atliko tokius darbus – įvedė vandenį ir nuotekas į namÄ , atliko beveik visÄ namo fasadÄ , liko nesutvarkyti du langai ir pamatai, atliko stogo apÅ¡iltinimÄ , elektros instaliacijÄ , tinkavimas ir glaistymas, o atsakovė – pasidarė gręžinį, lietvamzdžius, iÅ¡silygino sklypÄ .

Mano, jog langai ir durys įdėtos tinkamai, duris reikėtų tik pareguliuoti. Stogo nuotraukos byloje pateiktos ne to namo, stogui vėjo juostos buvo visur suklijuotos. Liudytoja D. A. parodė, jog dirba nekilnojamojo turto agentÅ«roje UAB „Baltus“. Su Å¡alimis susipažino, kai vyko apžiÅ«rėti parduodamo namo. Namas buvo su stogu ir polistirolu apÅ¡iltintomis sienomis, viduje nebuvo nieko. Atsakovei namas patiko, todėl pasirašė preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Å alys susitarė, jog įvyks žemės sklypo pirkimas, o dėl namo pasiraÅ¡ys rangos sutartį.

Pagal rangos sutartį turėjo atsiskaityti už neatliktus darbus. Tarp Å¡alių įvyko konfliktas, nes pritrÅ«ko pinigų, todėl buvo pasiraÅ¡ytas vekselis. Buvo siÅ«lyta atsakovei namÄ parduoti, tačiau atsakovė nesutiko. Apie jokius namo defektus atsakovė jos neinformavo, po konflikto tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, ji bandė skambinti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , tačiau jai į skambučius nebuvo atsiliepta. Liudytojas R. M. parodė, jog yra teismo ekspertas, statinio ekspertizės vadovas, stažas 43 metai.

Atvykęs į ginčo objektÄ buvo du kartus. Nurodė, jog statant vieno buto namÄ nėra reikalingas techninis prižiÅ«rėtojas, o turi bÅ«ti atestuotas darbų vadovas, tokio nebuvo. IÅ¡kart pastebėjo trÅ«kumus, jog grindų iÅ¡lyginamasis sluoksnis yra 7 cm, po jomis padengtas minkÅ¡tas polisterolis, grindys neatitinka projekto, nes grindų armatÅ«ra pakelta, ji turėtų laikyti grindis, kitu atveju grindys pradės trÅ«kinėti, siena buvo įdrėkusi 12 procentų, kai norma yra apie 3 procentus, langai sudėti blogai – apatinis lango rėmas yra 70 mm storio, nėra jokio apÅ¡iltinimo, todėl galimas pelėsis, vėjo pralaidumas.

Vienas rėmas yra butaforinis, kuris perÅ¡Ä la. Aplink langus iÅ¡ virÅ¡aus ir Å¡onų yra sudėtos apsauginės juostelės nuo vėjo, o iÅ¡ apačios tokios vėjo izoliacijos nėra. Durų kokybė prasta. Name nėra sudėta nei garso, nei vėjo izoliacijos. Stogas uždėtas blogai, nėra garso izoliacijos. Padaryti trÅ«kumai yra esminiai, nes nesilaikyta projekto ir statybos reglamento. Turi bÅ«ti sertifikuotas pastatas, grindys ir durys pakeistos, langai pakeisti ir sudėti tinkamai, stogÄ sutvarkyti.

Kai tikrino langus, vidinės palangės nebuvo sudėtos. Palangės įdėjimas neturi jokios įtakos termovizijai. Å iame name gyventi galima, tačiau jis neatitinka A klasės, todėl namo negalės priduoti, įregistruoti ir parduoti. Liudytojas E. A. parodė, jog turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ , miesto statybos inžinierius, UAB „ARD“ projektų ir statybos vadovas. IeÅ¡kovė paprašė jo įvertinti ginčo objektÄ . Namas yra apie 85 procentų baigtumo.

NamÄ apžiÅ«rėjo vizualiai iÅ¡ iÅ¡orės, lipo ant stogo, tačiau viduje nebuvo. Matė byloje pateiktas nuotraukas. Mano, jog nebaigtam ir neužsandarintam namui daryti termovizijÄ ir kelti reikalavimus, kad jis atitiktų A klasę negalima. Mano, jog grindys name yra įrengtos teisingai, nes armatÅ«ra kaip laikantis elementas prie kurio tvirtinamas grindinis Å¡ildymas, o nuotraukose matomos deformacinės siÅ«lės ir jos nėra brokas. Sienos yra tinkamos, nes termoizoliacinis sluoksnis užarmuotas ir tarnauja kaip termoizoliacinis ir nuo vėjo, ir nuo saulės saugo.

Projekte nėra numatyta atskirai įrengti vėjo izoliacijÄ . Stogas niekur neleidžia vandens ir yra įrengtas teisingai. Langai įstatyti mÅ«re yra ir pigesnis variantas, ir užsandarinti yra paprasčiau. IÅ¡ iÅ¡orės nepastebėjo jokių langų montavimo problemų. IÅ¡ nuotraukų matyti, jog angokraščiai neįrengti, todėl ir apatinis angokraÅ¡tis neįrengtas (turi bÅ«ti ne tik tinko sluoksnis, bet ir termoizoliacinis sluoksnis, gipskartonis arba užarmuojama tinkleliu, po to glaistoma ir dažoma).

Pirmiausia turėtų bÅ«ti užklijuojamos difuzinės juostelės, kad galėtų kvėpuoti ir iÅ¡leistų drėgmę iÅ¡ vidaus į iÅ¡orę ir neįsileistų iÅ¡ iÅ¡orės į vidų, tik tada klijuojama termoizoliacija ir daroma apdaila. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad neužsandarinti ir neužklijuoti langai, nėra jokios apdailos. IÅ¡ iÅ¡orės nebuvo baigta angokraščių apdaila, nedėtas dekoratyvinis tinkas ant termoizoliacijos. IÅ¡ nuotraukos matyti, kad nebuvo baigta garo izoliacija, ji reikalinga, nes drėgmė kauptųsi ir lubų termoizoliacijoje, esant Å¡alčiui ta drėgmė uÅ¾Å¡Ä la ir jokio Å¡ilumos efekto nebėra, Å¡ilumos nuostoliai.

Durų patikrinti negalėjo, bet mano, jog jos sureguliuojamos, o kokybė nurodoma gamintojo dokumentuose. Stogo garso izoliacijos taip pat negalėjo patikrinti. Mano, jog nuotraukos ne ginčo namo stogo, nes buvo užlipęs ir tokio profilio stogo nerado. Name tarp grindų ir pamatų dėta kompensacinė juosta, sandÅ«roje gali atsirasti dulkių, o pro nebaigtus angokraščius atsirasti drėgmės ir augalų sėklų, todėl palankiomis sÄ lygomis augalai galėjo sudygti viduje namo. Kadangi darbai sustabdyti, todėl tokie ir rezultatai.

Darbai turi bÅ«ti vykdomi nuosekliai. Namo mikroklimatas blogas, neventiliuojama, negyvenama ir namas neužkonservuotas tinkamai, todėl ir pelėsis, ir drėgmė kaupsis. Jo nuomone nėra užbaigti angokraščiai, stogas, garo izoliacija. Mano, jog langų ir stogo permontuoti nereikia, grindų taisyti taip pat nereikia. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatytos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginÄÄ .

Tarp ginčo Å¡alių 2018-02-13 sudaryta preliminarioji sutartis dėl sklypo pirkimo-pardavimo, kurioje Å¡alys patvirtina, jog yra susitarusios dėl žemės sklypo ir nebaigto namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo už 85 000 Eur; įsipareigojo turto pirkimÄ ir perdavimÄ padaryti iki 2018-04-20, o pardavėjas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo dar iki 2018-07-20 įvykdyti darbus pagal PriedÄ Nr. 1. (įvesti vandenį ir nuotekas į namÄ ; fasado apdaila, lietvamzdžiai, pakalimai, klinkerinė plytelė ir dekoratyvinis tinkas pagal projektÄ ; stogo apÅ¡iltinamas; santechnikos iÅ¡vedžiojimas name ir grindinis Å¡ildymas be katilo; elektros instaliacija iki 100 taÅ¡kų, signalizacija; tinkavimas, glaistymas, dažymas; sklypo iÅ¡lyginimas; laminatas iki 10 Eur/kv.m; plytelės iki 12 Eur/kv.m (tualetas ir vonia); atlikti sandarumo testÄ , kad namas atitinka A kategorijÄ ). 2018-04-23 dienai atsakovė sumokėjo 65 000 Eur. 2018-04-19 suraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieÅ¡kovei skolinga 20000 Eur. 2018-05-02 Klaipėdos m. 7-ojo notarų biure pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo už 7400 Eur (2018-04-19 kvitas) žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) ir Å¡alys patvirtino, jog pirkėja (atsakovė) priėmė žemės sklypų planus, 2017-08-21 statybos leidimÄ naujam statiniui, pastato projektÄ ir projektinę dokumentacijÄ ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo eksploatacija; pirkėjas patvirtino, jog pretenzijų neturi.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei įregistravo 2018-08-03 Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB -30-180803-00614 pagrindu 85 procentų baigtumo gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2018-07-24, vidutinė rinkos kaina 57500 Eur. IÅ¡ 2018-07-23 namų valdos vertinimo ataskaitos Nr. KL-N-18-155 matyti, jog atsakovei priklausančio ginčo namo vertė 78000 Eur, pastatas nebaigtos statybos, statybai ir apdailai naudojamos Å¡iuolaikiÅ¡kos medžiagos, statybų bÅ«klė labai gera, visame name iÅ¡vedžiota grindinio Å¡ildymo sistema, plastikiniai pakeliami garažo vartai, viduje – grindų danga – monolitinis betonas, plytelės, sienos – dažytos, plytelės, tinkas, lubos – stogo apÅ¡iltinimo plėvelė, medžio drožlių plokÅ¡tės, langai – plastikiniai su stiklo paketais, iÅ¡orės durys – Å¡arvuotos, yra elektra, vietinis vandens gręžinys, vietinis nuotekų Å¡alinimas, iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjus pastatÄ - konstrukcijų pažeidimų nepastebėta, gyvenamojo namo baigtumas – 85 proc.

Skolos paskaičiavime Å¡alys pasirašė dėl 17000 Eur skolos, taip pat nurodė kokius dar turi atlikti ieÅ¡kovė rangos darbus (duris sureguliuoti, atlikti sandarumo testÄ ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus) ir kokių nebeatliks, nes atliko atsakovė. 2018-09-26 suraÅ¡ytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2018-11-15 sumokėti 7000,00 Eur ieÅ¡kovei. 2018-10-05 atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., jam pateiktas statinio techninis darbo projektas Nr. EEIV-17-05-TDP, ekspertas rekomendavo pakeisti langus ir iÅ¡orės duris, jas įstatyti tinkamai, sudėti izoliacinius sluoksnius, atlikti apdailÄ ir apskardinti, taip pat perdaryti grindis pagal projektÄ ir statybos reglamentÄ .

Sudarė 2018 m. spalio mėnesio lokalinę sÄ matÄ trÅ«kumams iÅ¡taisyti už 10305,05 Eur. 2018-10-15 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko mikrobiologinį tyrimÄ ir nustatė, jog ginčo objekte aptiktas pelėsinis grybas. 2019 m. vasario mėnesį atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., kurioje nurodyta, jog netinkamai atlikti grindų betono sluoksnio armatÅ«ros įrengimo darbai, todėl reikia iÅ¡ardyti ir iÅ¡ naujo įrengti „švarių“ betono grindų sluoksnį; netinkamai atlikti langų ir durų sandarinimo sienų angose darbai, netinkamai atliktas iÅ¡orės palangių skardinimas, netinkamai atliktas stogo skardinimas, todėl reikalinga iÅ¡ naujo sumontuoti langus ir iÅ¡orės duris, tinkamai atliekant angų skardinimÄ ir sandarinimÄ , iÅ¡ardyti stogo dangÄ ir sumontuoti pagal reikalavimus; nekokybiÅ¡kai įrengtos garo, vėjo ir Å¡ilumos izoliaciniai sluoksniai iÅ¡orės sienų angose, langų ir durų montavimo vietose, trÅ«kumų Å¡alinimui parengta lokalinė sÄ mata už 11671,25 Eur.

Fotonuotraukos ir vaizdo įraÅ¡ai patvirtina apie name esančius trÅ«kumus (grindų, langų, durų, stogo). Atsakovė pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sumokėjo už drenažo darbus 260 Eur, 2018-10-26 UAB „Vidara“ užsakymo – sutartis patvirtina dėl stogo lietvamzdžio įrengimo ginčo name, kaina – 377,80 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto Statinio techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP matyti langų suprojektavimas vidaus pusėje, pateiktas Laida 1 aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, parengta 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

Atsakovė 2019-10-17 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyrių su praÅ¡ymu dėl informacijos apie projekto Nr. EEIV-17-05TDP naujos laidos korektÅ«rÄ ir iÅ¡davimÄ . IÅ¡ 2019-10-28 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyriaus raÅ¡to nustatyta, jog skyrius informavo atsakovę, jog ginčo objektui statyti 2017-08-21 iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-170821-00508, o pakartotinai dėl projekto korektÅ«ros ir kito statybos leidimo ginčo objektui per IS Infostatyba nebuvo kreiptasi.

IeÅ¡kovė pateikė durų, langų bei valymo sertifikatus bei E. A. atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo specialisto iÅ¡vadÄ . IÅ¡ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raÅ¡to nustatyta, jog E. A. suteikti kvalifikacijos atestatai Nr. 34210 ir Nr. 36471 nesuteikia jam teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti aktus. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų matyti, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresas (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė gyvena, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei priklausė nekilnojamasis turtas: butai, žemės sklypas su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas atsakovei.

Dėl teisinių santykių tarp Å¡alių kvalifikavimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ . Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. PasiÅ«lymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibÅ«dintas ir iÅ¡reiÅ¡kia oferento ketinimÄ bÅ«ti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiÅ¡kimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiÅ¡kiamas ofertos priėmimas. Sutarčiai sudaryti pakanka Å¡alių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikÅ¡mės valios iÅ¡raiÅ¡kos formai.

Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymÄ , pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį. Ä®statyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma raÅ¡ytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Sutarčių aiÅ¡kinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rÅ«Å¡ies, vienos ar kitos sÄ lygos tikrosios prasmės, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp Å¡alių 2018 m. vasario 13 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje Å¡alys susitarė dėl žemės sklypo ir nebaigto namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo už 85 000 Eur; įsipareigojo turto pirkimÄ ir perdavimÄ padaryti iki 2018-04-20, o pardavėjas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo dar iki 2018-07-20 įvykdyti darbus pagal PriedÄ Nr. 1. (įvesti vandenį ir nuotekas į namÄ ; fasado apdaila, lietvamzdžiai, pakalimai, klinkerinė plytelė ir dekoratyvinis tinkas pagal projektÄ ; stogo apÅ¡iltinamas; santechnikos iÅ¡vedžiojimas name ir grindinis Å¡ildymas be katilo; elektros instaliacija iki 100 taÅ¡kų, signalizacija; tinkavimas, glaistymas, dažymas; sklypo iÅ¡lyginimas; laminatas iki 10 Eur/kv.m; plytelės iki 12 Eur/kv.m (tualetas ir vonia); atlikti sandarumo testÄ , kad namas atitinka A kategorijÄ ).

Å ios sutarties dalį Å¡alys įvykdė sudarydamos 2018 m. gegužės 2 d. Klaipėdos m. 7-ojo notarų biure žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kita preliminarios sutarties dalis – sudaryti namo pirkimo–pardavimo sutartį bei atlikti namo statymo darbus ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2018-07-20. Kaip matyti namo pirkimo – pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta. Å alys susitarė, jog bendra žemės sklypo ir nebaigto statomo namo (su ieÅ¡kovės bÅ«simais atliktais statybos darbais) sumÄ sudaro 85000 Eur.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog dar nesudarius žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, atsakovė ieÅ¡kovei 2018 m. balandžio 23 d. buvo sumokėjusi 65000 Eur, 2018 m. balandžio 19 d. atsakovė pasiraÅ¡iusi skolos raÅ¡telį, jog ieÅ¡kovei skolinga 20 000 Eur. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė įsipareigojo pastatyti namÄ su daline apdaila, o atsakovė namÄ priimti ir sumokėti visÄ sutartÄ 85000 Eur sumÄ ir už žemės sklypÄ , ir už pastatytÄ namÄ .

Nei viena Å¡alis nesiekė sudaryti notarinės namo pirkimo pardavimo sutarties, taip pat sudaryti raÅ¡ytinės statybų rangos sutarties, tarpusavio pasitikėjimo pagrindu ir žodiniu susitarimu, atsakovei buvo svarbiausia, jog ieÅ¡kovė tinkamai atliktų namo statybos darbus ir ji galėtų gyventi ieÅ¡kovės pastatytame name. Rangos sutartimi viena Å¡alis įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratÄ , 1 dalies nuostatÄ , statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog Å¡alys atliko derybinius veiksmus, tiek žodžiu, tiek preliminarioje sutartyje, aptarė sutarties sÄ lygas, darbų apimtį, kainÄ , terminÄ â€“ abi Å¡alys aktyviais veiksmais pradėjo jÄ vykdyti.

Atsakovė dar iki žemės sklypo pirkimo pardavimo ieÅ¡kovei sumokėjo 65000 Eur. Atitinkamai ieÅ¡kovė vykdė su atsakove sutartus namo statybos darbus. Ä®statymas nenumato rangos sutartimis privalomos raÅ¡ytinės formos, todėl sutartis gali bÅ«ti sudaryti tiek raÅ¡ytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais. Å ių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡alių susitarimas buvo sudarytas žodžiu, iÅ¡ dalies raÅ¡tu bei Å¡alių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) ir tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai.

Teisminio proceso metu, atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovė kartu su draugu A. B. yra ne vienÄ namÄ pastačiusi, pateikė nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kurį pardavė atsakovei, du butai, tačiau konkrečių įrodymų, jog ieÅ¡kovė užsiėmė statybos verslu nepateikė. Trečiasis asmuo E. E. nurodė, kad ieÅ¡kovei yra rengęs kelis namo projektus ir tai patvirtino pati ieÅ¡kovė, kadangi asmeniÅ¡kai statėsi sau namÄ ir draugo seseriai.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog atsakovei ketino parduoti žemės sklypÄ ir namÄ su daline apdaila, tačiau pati atsakovė prašė jos užbaigti pastatyti namÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad dirba pagal individualiÄ veiklÄ , yra apskaitininkė, finansininkė, o jos draugas A. B. (liudytojas) atliko tik kai kuriuos statybos darbus, iÅ¡ esmės namo statyboms samdė įmones – viena įstatė langus, kita įrengė stogÄ , trečia įrenginėjo grindis, bendradarbiavo ir tarėsi su atsakove, kuri kasdien atvykdavo į statomÄ namÄ .

Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės vykdoma veikla atitinka veiklos, kuri pripažįstama verslu esminius požymius. Nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės statybų paslaugų teikimas buvo nuolatinė jos veikla, pagrindinis pajamų Å¡altinis. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės veikla nebuvo nuolatinė, savarankiÅ¡ka ir tuo siekė ekonominės naudos. Ginčo namas pradėtas statyti gavus statybos leidimÄ 2017-08-21 pagal ieÅ¡kovės užsakymu parengtÄ Statinio techninį darbo projektÄ , kurio sprendinys dėl langų įstatymo 2017-08-30 ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo pakeistas.

Å alys patvirtino, jog perkant žemės sklypÄ , namas buvo dalinai pastatytas – sienos, stogas, langai, durys. Dalinė statyba įregistruota nekilnojamojo turto registre nebuvo, liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog galimai namo baigtumas buvo apie 40 procentų. Atsakovės pasiÅ«lymÄ pabaigti pastatyti namÄ , ieÅ¡kovė priėmė kaip fizinis asmuo ir tokiu bÅ«du patvirtino ir įvertino savo gebėjimus, patirtį, kvalifikacijÄ kaip pakankamÄ namo statybos užbaigimui, ko pasekmėje darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklostė statybos rangos teisinis santykis ir ieÅ¡kovė kaip rangovė prisiėmė atsakomybę tinkamai ir kokybiÅ¡kai atlikti statybos darbus.

Siekiant kvalifikuoti santykius, svarbu paminėti ir tai, kad Å¡alys pasiraÅ¡ydamos 2018 m. vasario 13 d. preliminariÄ sutartį, iÅ¡ esmės sutarties priede susitarė dėl konkrečių statybos darbų atlikimo tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl Å¡ioje sutartyje įtvirtinti Å¡alių įsipareigojimai vertintini taip pat kaip rangos sutarties teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Å alys, teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ieÅ¡kovė pastatė namÄ ir atliko statybos darbus nurodytus preliminarioje sutartyje.

Ir ieÅ¡kovė, ir atsakovė patvirtino, jog raÅ¡ytinės statybos rangos sutarties jos nesudarinėjo, nes santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu. Žodinis Å¡alių susitarimas dėl statybos rangos apsunkina sutarties sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių ir pareigų apimties, taip pat Å¡alių atsakomybės ribų nustatymÄ . Visgi, esant aptartai aplinkybei, spręsti dėl tarp Å¡alių sudarytos žodinės sutarties turinio, Å¡alių teisių ir pareigų apimties bei Å¡alių atsakomybės ribų galima atsižvelgus į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį vykdant prievoles (statybos darbus), taip pat elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), taip pat į ginčui taikytinÄ Ä¯statyminį teisinį reguliavimÄ .

TokiÄ pozicijÄ akcentuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, nutarties 69 punktas). Taigi, preliminarios sutarties ir žodinių susitarimų bei konkliudentinių veiksmų pagrindu, ieÅ¡kovė pastatė atsakovei gyvenamÄ jį namÄ bei iÅ¡ dalies atliko Å¡alių preliminarios sutarties priede Nr.1 aptartus darbus. Kaip minėta ankščiau, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi namo statyba, pirko medžiagas, organizavo darbus ir turėjo daugiau patirties statybose nei atsakovė, juolab, kad pati ieÅ¡kovė sau jau buvo pasistačiusi gyvenamÄ jį namÄ .

Å alys savo santykių raÅ¡ytiniais dokumentais neįformino, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl kokių darbų, kokia apimtimi, kokiomis sÄ lygomis Å¡alys buvo susitarusius. Tačiau analizuojant bylos medžiagÄ nustatyta, jog realiai ieÅ¡kovė atliko Å¡iuos statybos rangos darbus – pastatė namÄ : pastatė sienas, sudėjo langus, duris, stogÄ , įvedė vandenį ir nuotekas į namÄ ; atliko kai kuriuos fasado apdailos darbus, įrengė pora lietvamzdžių, pagal projektÄ tinkavo dekoratyviniu tinku; apÅ¡iltino stogÄ ; iÅ¡vedžiojo santechnikÄ name ir grindinį Å¡ildymÄ be katilo;

įrengė elektros instaliacijÄ iki 100 taÅ¡kų, signalizacijÄ ; tinkavo, glaistė, dažė. Preliminarios sutarties pagrindu visus priede sutartus darbus ieÅ¡kovė turėjo atlikti iki 2018 m. liepos 20 d., tačiau pasak ieÅ¡kovės atsakovė bÅ«tent tomis dienomis sustabdė ieÅ¡kovės darbus, sakydama, jog ketina imti banko paskolÄ , todėl bÅ«tina atlikti turto vertinimÄ . RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018 m. liepos 23 d. namų valdos vertinimas atliktas, turto vertė 78000 Eur; 2018 m. liepos 24 d. iÅ¡duota pažyma apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės vardu nuosavybė įregistruota į 85 procentų nebaigtos statybos namÄ .

Atsakovė ir ieÅ¡kovė patvirtino, kad tarp Å¡alių kilo konfliktas dėl Å¡alių sutartos likusios kainos sumokėjimo, tai yra dėl 20000 Eur. Atsakovei sustabdžius statybos darbus, ieÅ¡kovė nebegalėjo atlikti likusių darbų, Å¡alys tarpusavyje nebebendravo. IeÅ¡kovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentÅ«ros agentę, kuri suorganizavo Å¡alių susitikimÄ , ko pasekmėje atsakovė ir ieÅ¡kovė raÅ¡tu susitarė dėl atliktų darbų ir 20000 Eur skolos detalizacijos – ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga 20 000 Eur, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos atima bendru sutarimu aptartas sumas, tai yra 426,50 Eur pardavėjo (ieÅ¡kovės) skola, 365,00 Eur pakalimai, 1080,00 Eur lubos, 800 Eur gręžinys, 100 Eur sklypo lyginimÄ , 228,50 Eur lietvamzdžiai), taigi iÅ¡ viso susitarė atimti 3000 Eur.

Liko skola 17000 Eur, o ieÅ¡kovė pažadėjo sureguliuoti duris, atlikti sandarumo testÄ ir atiduoti valymo įrengimų dokumentus. Teismas laiko, jog Å¡i skolos detalizacija gali bÅ«ti laikoma darbų priėmimo -perdavimo aktu bei skolos už atliktus statybos rangos darbus patvirtinimo aktu. Teismo posėdžio metu abi Å¡alys patvirtino, jog dar tÄ pačiÄ dienÄ 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 10000 Eur ir pasirašė vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti 7000,00 Eur.

IÅ¡ esmės, 2018 m. rugsėjo 26 d. Å¡alys įvertino kokie darbai buvo pagal preliminariÄ sutartį padaryti ir kurie ne, ieÅ¡kovė neatliko lietvamzdžių montavimo, pakalimų, sklypo lyginimo, laminato įdėjimo, plytelių klijavimo, Å¡iuos darbus ieÅ¡kovė bÅ«tų atlikusi, jei nebÅ«tų prieÅ¡taravusi atsakovė, kuri nusprendė pati pabaigti Å¡iuos darbus. Atsakovė nurodė, kad pasiraÅ¡ant 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį, ji ieÅ¡kovei reiÅ¡kusi pretenzijas dėl esamų trÅ«kumų, rodžiusi fotonuotraukas, tačiau ieÅ¡kovė manė, jog tai mažareikÅ¡miai trÅ«kumai ir pažadėjo sureguliuoti duris, atlikti sandarumo testÄ ir atiduoti valymo įrengimus.

Analizuojant preliminariÄ jÄ sutartį ir Å¡alių teismo posėdžio metu nurodytus atliktus ir neatliktus statybos darbus, raÅ¡ytinius įrodymus, akivaizdu, jog abi Å¡alys turėjo tikslÄ pastatyti namÄ , tačiau konkrečių įsipareigojimų ir iÅ¡ jų nevykdymo kilsiančių pasekmių nei viena Å¡alis nenumatė. Dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

Pažymėtina, kad viena iÅ¡ įstatyme įtvirtintų užsakovo pareigų yra atsiskaityti už rangovo atliktus darbus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atsiskaitė už žemės sklypÄ (7400 Eur) ir už pastatytÄ namÄ ir atliktus darbus 67600 Eur, kad iÅ¡ viso yra sumokėjusi 75000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė teigia, kad liko neapmokėta 7000 Eur Å¡alių sutarta suma, kurios mokėjimo įvykdymÄ Å¡alys užtikrino įformindamos 2018 m. rugsėjo 26 d. pasiraÅ¡ytu vekseliu.

IeÅ¡kovė Å¡io vekselio pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 7000 Eur skolos. Atsakovė nurodė, kad pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nesiskolino, vekselį iÅ¡davė ir jame nurodė, jog skola yra 7000 Eur. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti 7000 Eur skolÄ . Kaip žinia, vekselis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , suteikdamas kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015).

Nagrinėjamu atveju, 7000 Eur vertės vekselis pasiraÅ¡ytas 2018 m. rugsėjo 26 d. ir turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2018-11-15, tačiau apmokėtas nebuvo, taip pat jis nebuvo pateiktas notarui Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) nustatyta tvarka dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Ä®PVÄ® 77 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardinti rekvizitai, kurie turi bÅ«ti nurodyti pasiraÅ¡ant paprastÄ jį vekselį. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tÅ«kstančiai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintos apskaitos taisykles (Ä®PVÄ® 77 straipsnio 2 dalis).

Analogiška nuostata yra ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje, kuri galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista, ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

Įvertinus tai, jog šalių 2018 m. rugsėjo 26 d. pasirašytas vekselis, neturėjo notarinės formos, todėl jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tačiau tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Abi šalys patvirtino, jog ieškovė pinigų atsakovei neskolino, o atsakovė iš ieškovės nesiskolino ir jokių pinigų negavo, todėl akivaizdu, jog tarp šalių paskoliniai santykiai nesusiklostė.

Atsakovė vekselį iÅ¡davė, nes ji buvo likusi skolinga ieÅ¡kovei pagal Å¡alių sudarytÄ namo statybos rangos sutartį. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė atliko atsakovei statybos rangos darbus, o atsakovė Å¡iuos darbus priėmė. Atsakovė liko skolinga 7000 Eur, tai patvirtina skolos ir darbų aktas, kuriuo suderinta skola, ko pasekmėje Å¡alių sutarimu, atsakovė iÅ¡davė 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį kaip Å¡ios skolos įvykdymo užtikrinimo priemonę. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje.

Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jo abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas, suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta. Ä®vertinus tai, jog vekselis Å¡iuo atveju netapo vertybiniu popieriumi, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. vekseliu buvo užtikrinta skola atsakovei, kylanti iÅ¡ statybos rangos sutarties, kurios dydis 7000 Eur ir patvirtinta pasiraÅ¡ytu skolos ir darbų aktu, be to, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino skolÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovės iÅ¡duotas vekselis buvo kaip atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ieÅ¡kovei įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kaip su pagrindine prievole, susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. IÅ¡ to seka, jog Å¡alys susitarė, jog žemės sklypas ir namas bus pastatytas už bendrÄ 85000,00 Eur sumÄ ir abi Å¡alys sutiko, kad vekseliu užtikrina bÅ«tent šį susitarimÄ , jog atsakovė vis dar skolinga 7000 Eur už atliktus statybos darbus. Darbų kaina gali bÅ«ti nustatoma keliais bÅ«dais: sutartyje nurodant konkrečiÄ kainÄ arba sudarant sÄ matÄ arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir bÅ«dus.

Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.653 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Å alys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Darbų kaina - tai rangovo turėtų iÅ¡laidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbÄ . Å alys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė per sutarties vykdymo laikotarpį bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl darbų kainos, praÅ¡iusi pakeisti sutarties kainÄ ir tik kilus klausimui dėl galutinio apmokėjimo, kilo ginčas, jog Å¡alių numatyta kaina, anot atsakovės yra per didelė, kadangi kai kuriuos darbus atliko ir ji pati, o dalis darbų atlikta su trÅ«kumais. Byloje nustatyta, jog bendra kaina už žemės sklypÄ ir pastatytÄ namÄ , Å¡alių susitarimu, nustatyta 85000 Eur. Žemės sklypas nupirktas už 7400 Eur, reiÅ¡kia namas turėjo bÅ«ti pastatytas už 77600 Eur.

Duomenų, jog Å¡alių sutarti ir atlikti darbai gali bÅ«ti įkainojami kitokia suma, atsakovė į bylÄ nepateikė. IÅ¡ esmės ginčo dėl darbų kainos nėra, Å¡alys ginčijasi dėl sutartų darbų masto ir atliktų darbų kokybės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja atsakovės sumokėti 7000 Eur, tai yra sutartos kainos likutį, o atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės ir dėl Å¡ios priežasties atsakovė atsisako sumokėti 7000 Eur. Be to, atsakovė byloje pareiÅ¡kė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 11671,25 Eur nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovės patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos, yra vienas iÅ¡ užsakovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų. Atsakovė, praÅ¡ydama netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo, kartu siekia įgyvendinti savo teisę gintis ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja nuostolių atlyginimo, grįsdama savo reikalavimÄ netinkama ieÅ¡kovės atliktų darbų kokybe.

Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimÄ , negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo bÅ«du ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė už ieÅ¡kovės neatliktus darbus ir atsakovės pačios atliktus darbus atskaityti 3000 Eur iÅ¡ 20000 Eur atsakovės skolos ir atsakovės skola liko 17000,00 Eur. Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 10000,00 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga 7000 Eur.

Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trÅ«kumais, savaime nereiÅ¡kia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainÄ , arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieÅ¡kovei 7000 Eur, neginčijo Å¡ios sumos ir neprašė sumažinti Å¡alių sutartos statybos darbų kainos, tačiau reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovės atlikti darbai yra su trÅ«kumais.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus, tai, jog atsakovė pripažino 7000,00 Eur skolÄ , o ieÅ¡kovė įrodė, jog atliko sutartus darbus, o darbus kuriuos atliko pati atsakovė ir kurių neatliko ieÅ¡kovė už 3000,00 Eur iÅ¡minusavo iÅ¡ atsakovės skolos, byloje nėra duomenų, jog atsakovė skolÄ už atliktus darbus ieÅ¡kovei yra sumokėjusi, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 7000 Eur skolÄ už atliktus darbus.

Dėl nuostolių atlyginimo CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sÄ lygų, dėl kurių darbų rezultatas negali bÅ«ti naudojamas pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį galimybės (sÄ lygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normaliÄ paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iÅ¡ rangovo:

1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ ;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ ;

3) atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, jeigu užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trÅ«kumų per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alina arba trÅ«kumai yra esminiai ir nepaÅ¡alinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju, atsakovė praÅ¡o atlyginti 11671,25 Eur nuostolius, nes ieÅ¡kovės atlikti darbai su trÅ«kumais. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rÅ«pestingai – apžiÅ«rėti rangos darbų rezultatu esantį daiktÄ , kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trÅ«kumų; pagal įstatymÄ iÅ¡ užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiÅ«ra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trÅ«kumų, jis neįpareigotas daikto trÅ«kumų paieÅ¡kai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta Å¡alių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė jokių pastabų apie netinkamÄ darbų kokybę darbų atlikimo metu nereiÅ¡kė. 2018 m. liepos 24 d. iÅ¡duota pažyma apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės vardu nuosavybė įregistruota į 85 procentų nebaigtos statybos namÄ . Tik 2018 m. rugsėjo 26 d. Å¡alys pasirašė skolos detalizacijÄ , kuriÄ abi teismo posėdžio metu patvirtino, jog tai darbų priėmimo –perdavimo aktas.

Teismo nuomone Å¡i skolos detalizacija pasiraÅ¡yta galimai kaip darbų perdavimo priėmimo aktas, iÅ¡ esmės atsakovė faktiÅ¡kai darbų rezultatÄ priėmė, be to, abi Å¡alys teismo posėdžio metu bÅ«tent ir patvirtino, kad Å¡ia skolos detalizacija Å¡alys susitarė dėl neatliktų darbų sumos minusavimo bei ieÅ¡kovė įsipareigojo paÅ¡alinti kai kuriuos trÅ«kumus (duris sureguliuoti, atlikti sandarinimo testÄ , atiduoti dokumentus). Atsakovė apie pastebėtus atliktų darbų trÅ«kumus pastabų neįrašė, tačiau suprantama, jog trÅ«kumai dėl durų įstatymo buvo, kadangi ieÅ¡kovė įrašė, jog jas reikia sureguliuoti.

Manytina, jog kitokių akivaizdžių trÅ«kumų nebuvo, tačiau atsakovė, turėdama prievolę ieÅ¡kovei sumokėti 7000 Eur ir atsižvelgdama į tai, kad pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nekreipė dėmesio į iÅ¡sakytas pastabas dėl atliktų darbų trÅ«kumų, kreipėsi į teismo ekspertÄ R. M., kuris nustatė ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumus ir apskaičiavo Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimo kaÅ¡tus. Reikalavimas atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į konkrečias Å¡io ginčo faktines aplinkybes, t. y. kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė sutartis, turi bÅ«ti analizuojamas pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.256-6.262 straipsniai), imant domėn statybos rangos teisinių santykių ypatumus.

IÅ¡ esmės tai, kad rangos atveju taikoma sutartinė civilinė atsakomybė pritaria ir nacionalinių teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-537-302/2015). Minėta, jog ieÅ¡kovė kaip rangovė savo rizika prisiėmė pastatyti namÄ ir turėjo atlikti statybos darbus tinkamai ir kokybiÅ¡kai. Pažymėtina, kad rangovas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) atsako užsakovui (atsakovei) už nukrypimus nuo normatyvių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė Å¡iuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju sutartinės prievolės netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , tai yra ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumus ir jų Å¡alinimo kaÅ¡tus atsakovė įrodinėja teismo eksperto R. M. parengta 2018 m. spalio 5 d. statinio dalinės ekspertizės iÅ¡vada Nr. 18-03E ir 2019 m. sausio 28 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 19-03E, lokalinėmis sÄ matomis. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės užsakymu 2018 m. spalio 5 d. mėnesį buvo atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R.

M., jam pateiktas statinio techninis darbo projektas Nr. EEIV-17-05-TDP, ekspertas rekomendavo pakeisti langus ir iÅ¡orės duris, jas įstatyti tinkamai, sudėti izoliacinius sluoksnius, atlikti apdailÄ ir apskardinti, taip pat perdaryti grindis pagal projektÄ ir statybos reglamentÄ . Sudarė 2018 m. spalio mėnesio lokalinę sÄ matÄ trÅ«kumams iÅ¡taisyti už 10305,05 Eur. 2018-10-15 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko mikrobiologinį tyrimÄ ir nustatė, jog ginčo objekte aptiktas pelėsinis grybas. 2019 m. sausio mėnesį atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R.

M., kurioje nurodyta, jog netinkamai atlikti grindų betono sluoksnio armatÅ«ros įrengimo darbai, todėl reikia iÅ¡ardyti ir iÅ¡ naujo įrengti „švarių“ betono grindų sluoksnį; netinkamai atlikti langų ir durų sandarinimo sienų angose darbai, netinkamai atliktas iÅ¡orės palangių skardinimas, netinkamai atliktas stogo skardinimas, todėl reikalinga iÅ¡ naujo sumontuoti langus ir iÅ¡orės duris, tinkamai atliekant angų skardinimÄ ir sandarinimÄ , iÅ¡ardyti stogo dangÄ ir sumontuoti pagal reikalavimus; nekokybiÅ¡kai įrengtos garo, vėjo ir Å¡ilumos izoliaciniai sluoksniai iÅ¡orės sienų angose, langų ir durų montavimo vietose, trÅ«kumų Å¡alinimui parengta lokalinė sÄ mata už 11671,25 Eur.

CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. IeÅ¡kovė, atsikirsdama atsakovei, pateikė statybos inžinieriaus (specialisto) E. A. atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo specialisto iÅ¡vadÄ , kuri atlikta 2019 m. vasario 18 d. bei jo pateikta iÅ¡vada, kad ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių; taip pat tai, jog 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje suraÅ¡ytos statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R.

M., įvardinti defektai nepagrįstai, kadangi nebaigtų darbų vertinimas, vykdant statinio dalinę ekspertizę, kuomet statinio savybėms keliami baigtinio produkto reikalavimai, atliktas pažeidžiant teises aktus; to pagrindu ir defektų iÅ¡taisymo sÄ mata yra niekinė. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trÅ«kumų, kiekviena Å¡alis turi teisę reikalauti skirti teismo ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl atliktų statybos darbų kokybės ir nustatytų trÅ«kumų, jų atsiradimo priežasčių, nurodytų darbų atlikimo bÅ«tinumo bei kainos, teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi siÅ«lė Å¡alims apsvarstyti klausimÄ dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau Å¡alys praÅ¡ymų skirti teismo ekspertizę neteikė, teismo posėdžio metu teismas kelis kartus Å¡alims siÅ«lė atlikti teismo ekspertizę, tačiau Å¡alys nesutiko, atsakovė motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumai įvertinti teismo eksperto R.

M., o ieÅ¡kovė teigė, jog ji neturi pareigos įrodinėti. Teismas nurodo, jog pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ â€“ ginčo dėl statybos rangos trÅ«kumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

R. M. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , kuriam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: visi statiniai (iÅ¡skyrus branduolinės energetikos objektų statinius), suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje.

Projekto dalis: konstrukcijų. Statinio dalies ekspertizės darbo sritis: konstrukcijų. Iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto nustatyta, kad E. A. suteikti kvalifikacijos atestatai Nr. 34210 ir Nr. 36471 nesuteikia jam teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti aktus. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu tiek eksperto R. M., tiek specialisto E. A. nuomonės išsiskyrė. Šalys – ieškovė ir atsakovė – dėl teismo ekspertizės skyrimo nesutiko.

Teismas pažymi, kad eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių Å¡alių reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, ekspertas R. M. atsakovės užsakymu į ginčo objektÄ buvo nuvykęs du kartus pagal atsakovės užsakymÄ , kur vadovaudamasis Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais ir pateiktu techninio darbo projektu Nr. EEIV-17-05-TDP, atliko ginčo statinio vizualinę apžiÅ«rÄ , tyrimus ir fotofiksacijÄ . 2018 m. spalio 1 d. nustatė, jog ginčo objekto angų (apatinių palangių) lauko apskardinimas įrengtas netinkamai, nesilaikant projekto; langai ir lauko durys netinkamai įstatytos į Å¡altÄ lauko iÅ¡orinį elementÄ , todėl pažeistas esminis statinio reikalavimas; langams ir durims netinkamai įrengti izoliaciniai sluoksniai; lauko durys abejotinos kokybės, netinkamos kaip lauko durys (ieÅ¡kovė pateikė durų gamintojo sertifikatÄ , jog tai yra lauko durys); grindys įrengtos netinkamai; neperduoti statyboje panaudoti atitikties dokumentai.

Ekspertas nurodė pakeisti langus ir duris, sudėti izoliacinius sluoksnius, apskardinti ir atlikti apdailÄ pagal projektÄ , vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, statybos taisyklėmis, medžiagų ir gamintojų instrukcijomis. Pateikė iÅ¡vadÄ , kad padaryta daug grubių pažeidimų ir esminių statinio reikalavimų pažeidimų – pažeistas STR2.01.01(6):2008 „Esminis startinio reikalavimas. Energijos taupymas ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimas“. 2019 m. sausio mėnesį ekspertas R. M. vyko dar kartÄ Ä¯ ginčo objektÄ , atliko ginčo statinio vizualinę apžiÅ«rÄ , tyrimus, termovizijÄ ir fotofiksacijÄ .

Dalinėje statinio ekspertizėje Nr. 19-03E nurodė, jog netinkamai atlikti grindų betono sluoksnio armatÅ«ros įrengimo darbai, todėl reikia iÅ¡ardyti ir iÅ¡ naujo įrengti „švarių“ betono grindų sluoksnį; netinkamai atlikti langų ir durų sandarinimo sienų angose darbai, netinkamai atliktas iÅ¡orės palangių skardinimas, netinkamai atliktas stogo skardinimas, todėl reikalinga iÅ¡ naujo sumontuoti langus ir iÅ¡orės duris, tinkamai atliekant angų skardinimÄ ir sandarinimÄ , iÅ¡ardyti stogo dangÄ ir sumontuoti pagal reikalavimus; nekokybiÅ¡kai įrengtos garo, vėjo ir Å¡ilumos izoliaciniai sluoksniai iÅ¡orės sienų angose, langų ir durų montavimo vietose.

Teismo posėdžio metu ekspertas R. M. pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, jog savo parengtų išvadų nekeistų. Jo nuomone, ginčo objekte gyventi galima, tačiau namas neatitinka A klasės, todėl būtų apsunkintas namo pridavimas, perleidimas. Ieškovė nesutiko su ekspertu, nurodė, jog kai kurie darbai neužbaigti būtent dėl to, jog atsakovė stabdė darbus 2018 m. liepos mėnesį ir ji atsakinga už dabartinę namo būklę, tai yra už tai, jog kaupiasi drėgmė ir pelėsis.

Nurodė, kad nėra visiÅ¡kai įrengti angokraščiai, liko atlikti jų apdailÄ , o atsakovė turėjo įsirengti vidines palanges, o durys yra tinkamos kokybės ir ji buvo įsipareigojusi jas sureguliuoti, tačiau atsakovei nebendraujant, nepavyko įeiti į namÄ ir atlikti likusių darbų. Todėl pasikvietusi statybos inžinierių E. A. negalėjo patekti į ginčo objekto (statomo namo) vidų, kuris savo tyrimÄ bÅ«tent ir atliko tik vizualiai apžiÅ«rėjęs bei pakomentavo atsakovės eksperto iÅ¡vadas, gavęs ekspertizės iÅ¡vados medžiagÄ , objekto projektinę dokumentacijÄ ir susipažinęs su Å¡ios bylos medžiaga.

Statybos inžinierius (specialistas) E. A. 2019 m. balandžio 28 d. iÅ¡vadoje nurodė, jog ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, o 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje suraÅ¡ytos statinio ekspertizės vadovo eksperto R. M., įvardinti defektai nepagrįstai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, eksperto ir specialisto parodymų, ieÅ¡kovės atliktų darbų kokybės vertinimas prieÅ¡taringas. Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie statybos techninio projekto pakeitimÄ .

Atsakovė pateikė 2019-10-28 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad ginčo objektui statyti 2017-08-21 iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-170821-00508, o pakartotinai dėl projekto korektÅ«ros ir kito statybos leidimo ginčo objektui per IS Infostatyba nebuvo kreiptasi. Pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ numatyta, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybÄ , privaloma gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikiant Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida. Å iuo atveju, trečiasis asmuo E. E. nurodė, kadangi nebuvo keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, ginčo objektui statybos leidimo naujo nereikėjo, be to, statinio klasė taip pat nesikeitė, todėl pakoregavo statinio projekto sprendinį dėl langų ir suteikė naujÄ laidÄ 1.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodyta, kad projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 (Lietuvos standartas LST 1516 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ nustatyta tvarka (42 p). Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasiraÅ¡omi Statybos techninio reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka, tačiau apie neesminį statinio projekto sprendinį (naujÄ laidÄ ) projektuotojui pareigos informuoti (savivaldybę ar IS Infostatyba) ar įregistruoti nėra.

Ieškovė turėjo pritarti statinio projekto sprendinio laidai Nr.

1. Tai, jog atsakovė praÅ¡ydama atlikti ginčo pastato ekspertizę, ekspertui R. M. nepateikė pakeisto techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP, ekspertas R. M. teismo posėdžio metu teigė, jog iÅ¡vados vis tiek bÅ«tų likusios tos pačios. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, be to, byloje esant duomenų, kad E. A. neturi teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti aktus, taip pat paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog ekspertas R. M. atlikdamas tyrimÄ neturėjo ginčo statinio projekto pakeitimo, susijusios su langų montavimu, tai yra pakeisto techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP, teismas sprendžia byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, nutarties 45 punktas). IÅ¡ esmės pagrindinai ginčai tarp Å¡alių vyko dėl pastatyto namo netinkamo langų sumontavimo ir jų apdailos, durų kokybės ir sumontavimo, grindų įrengimo, stogo konstrukcijų įrengimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

Remiantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiÅ«rėti atliekamų statybos darbų eigÄ ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymÄ si, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimÄ . Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiÅ«ros, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiÅ«ros pareigÄ užsakovui nustato įstatymas ar sutartis.

Å iuo atveju buvo statomas Å«kio bÅ«du vienbutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 108,66 m2 ir atliekami statybos rangos darbai. Ekspertas R. M. nurodė, jog ginčo objekte turėjo bÅ«ti statybos vadovas, o statybos techninis prižiÅ«rėtojas nėra bÅ«tinas. Teismas nurodo, jog pagal Statybos įstatymo 35 straipsnį Å¡iuo atveju statybos techninis prižiÅ«rėtojas nebuvo privalomas, Å¡alys taip pat nebuvo sutarusios dėl statybos techninės priežiÅ«ros vykdymo. Tačiau statant tokį namÄ ir atliekant tokio pobÅ«džio statybos darbus ieÅ¡kovė, bÅ«dama rangovė, privalėjo paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovÄ (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad statybos vadovo nebuvo. Taigi ieÅ¡kovė, bÅ«dama rangovė, nesilaikė įstatymų reikalavimų ir statybos darbus vykdė nesant statybos vadovo. Trečiasis asmuo E. E. nurodė, kad ieÅ¡kovei parengė statinio techninį projektÄ ir pakeitė vienÄ sprendinį dėl langų sumontavimo. Pažymėjo, kad įstatant langÄ pagal projektÄ , neturi kauptis pelėsis, iÅ¡ langų iÅ¡orės turėjo bÅ«ti sandarinimo (vėjo) juosta, o iÅ¡ vidaus lango, stogo ir durų – garo juosta.

Patvirtino, jog filmuotoje medžiagoje matyti, jog langai yra įstatyti pagal pakeistÄ projektÄ , langų sandarinimas nesikeitė. Stogui garso izoliacija yra įrengiama, jeigu yra gamintojo reikalavimai, o projekte nebuvo numatyta. Taip pat nurodė, kad grindų armatÅ«ra projekte nurodyta yra mazge. Atsakovė teigia, kad visose grindyse turi bÅ«ti armatÅ«rinis tinklelis, kadangi grindys sutrÅ«kinėjo, auga augalai, todėl reikia jas visas pakeisti – 105–108 m2. Pateiktas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog grindys tarp kambarių yra nežymiai įtrÅ«kusios, prie lango iÅ¡dygęs augalas.

Pateiktose grindų mazgo A ir B eksplikacijose (t. 1, b. l. 161, 163) nurodomos vietos apie armatÅ«rinio tinklelio įrengimÄ . Ekspertas R. M. patvirtino, jog bÅ«tent grindų armatÅ«ra yra įrengta mazge, tačiau netinkamai, nes ji turėtų bÅ«ti pakelta, tačiau iÅ¡ nuotraukų liudytojas specialistas E. A. prieÅ¡ingai sprendė, jog grindų armatÅ«ra Å¡iuo atveju atlieka kitÄ funkcijÄ ir sutrÅ«kimai pataisomi įrengiant kitÄ grindų sluoksnį, pavyzdžiui, laminatÄ . Teismas nurodo, jog atvykęs ekspertas į objektÄ patikrino tik nedidelę dalį grindų sluoksnio (ekspertizės nuotrauka Nr. 7, b. l. b. l. 146), visas grindų sluoksnis nebuvo atidengtas, todėl daryti iÅ¡vadÄ jog visos grindys įrengtos netinkamai nėra jokio pagrindo.

Teismas abejoja, ar tikslinga pagal ekspertÄ iÅ¡ardyti visas grindis, Å¡alys iÅ¡ esmės dėl grindų įrengimo nesiginčijo, iÅ¡skyrus, jog tarp sienos ir grindų sujungimo rado augmenijos, tačiau sutiko, jog taip gali atsitikti statomame name ir tai nelaikytina trÅ«kumu, tai patvirtino ir ekspertas R. M.. Ä®vertinus trečiojo asmens parodymus, matyti, jog liudytojo eksperto R. M. parengtoje iÅ¡vadoje yra netikslumų dėl langų montavimo vietos, dėl stogo įrengimo. Kita vertus, ekspertas R. M. faktiÅ¡kai vizualiai apžiÅ«rėjo langų sumontavimÄ ir atliko termovizijÄ , kuri parodė, jog susidaro Å¡alčio tiltai ir langai nėra sandarÅ«s, kad jie nėra sandarÅ«s patvirtino ir pati ieÅ¡kovė, nurodydama, kad ne visi darbai buvo atlikti, prieÅ¡ingai, specialistas E. A. mano, jog termovizija iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti atlikta nebaigus pastatyti namo.

IÅ¡ internetinio tinklalapio (https://www.tyrimulabaratorija.lt/sandarumo-testas) matyti, kad termovizija gali bÅ«ti atliekama tiek prieÅ¡ atliekant pilnÄ namo vidaus apdailÄ , tiek ir po jos. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad termovizija privalo bÅ«ti atlikta, kaip ji teigė, tik visiÅ¡kai pastačius namÄ , taip pat ji neatliko sandarumo testo ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Liudytojas teismo ekspertas nurodė, jog langų apskardinimas netinkamas, liudytojas E. A. taip pat sutiko, jog langų apskardinimÄ kitaip atliktų.

Ekspertas nurodė, kad dėl nekokybiÅ¡kai įrengtų garo, vėjo ir Å¡ilumos izoliacinių sluoksnių iÅ¡orės sienų angose bus patiriami dideli Å¡ilumos nuostoliai. Pažymėtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrengti visus izoliacinius sluoksnius languose. IeÅ¡kovė nurodė, jog ji atliko vidaus langų apdailÄ , iÅ¡orės langus apdirbimÄ ir skardinimÄ ir nors ieÅ¡kovė teigia, kad visos izoliacinės juostos sudėtos, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. IeÅ¡kovė nepateikė gamintojų sertifikatų dėl langų kokybės ir montavimo instrukcijos.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių seka, jog langai įrengti pagal pakeistÄ statinio projektÄ , tačiau su trÅ«kumais, nes susidaro Å¡alčio tiltai ir langai nėra sandarÅ«s, netinkamai atliktas iÅ¡orės palangių skardinimas. IeÅ¡kovė neįrodė, jog dėl Å¡ių trÅ«kumų kalta atsakovė. Atsakovė teigė, jog stogas įrengtas netinkamai, nes pučiant vėjui barÅ¡ka, o ekspertas R. M. nurodė, kad neįrengta garso izoliacija, tačiau trečiasis asmuo statinio projektuotojas E. E. nurodė, jog projekte nebuvo nurodyta, kad reikalinga garso izoliacija, tačiau to gali reikalauti gamintojas.

IeÅ¡kovė nepateikė stogo gamintojo instrukcijų kaip turi bÅ«ti sumontuotas tinkamai stogas ir koks tai yra stogas. Å alys ginčijosi, jog nuotraukose ne ginčo objekto nuotraukos, tačiau prieÅ¡ingų ir įtikinamų raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, liudytojas A. B. parodė, kad pats Å¡iltino stogÄ ir klijavo vėjo izoliacines juostas, tačiau byloje įrodymų, ar tinkamai jos suklijuotos, nepateikė nei Å¡alys, nei patvirtino ekspertas, o specialistas namo viduje iÅ¡ viso nebuvo. Kita vertus pateiktos nuotraukos patvirtina, jog stogo skardinimo darbai vietomis atlikti netinkamai ir Å¡iuos trÅ«kumus bÅ«tina Å¡alinti.

Eksperto nurodyta, jog drėksta sienos ir grindų vidaus pavirÅ¡iai, nustatytas betono grindų drėgnumas 12 procentų, kaip pasak jo turi bÅ«ti 3 procentai, patvirtina, jog name yra per didelis drėgnumas ir galimai atsiranda pelėsis (2018-10-15 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko mikrobiologinį tyrimÄ ir nustatė, jog ginčo objekte aptiktas pelėsinis grybas), tačiau ar tiesiogiai dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų su trÅ«kumais, negalima spręsti, nes namas baigtas tik 85 procentus, tyrimas atliktas kai dar nebuvo pradėtas Å¡ildyti namas, name niekas negyvena, be to, byloje yra duomenų, jog ir garo izoliacija nėra pabaigta sudėti.

Liudytojas E. A. nurodė, jog iÅ¡orinė namo apdaila, tai yra sienos tinkamai armuotos ir yra su termoizoliaciniu sluoksniu, o per langÄ buvo matyti, jog nebaigta sudėti garo izoliacija. Ar atsakinga ieÅ¡kovė, kuriai neleista baigti visų darbų, ar atsakovė, teismas negalėjo nustatyti, nes Å¡alys aplinkybių dėl to nenurodė ir nepatvirtino, objektyvių įrodymų nepateikė. IeÅ¡kovė pateikė durų kokybės sertifikatÄ , jog atsakovės name įrengtos lauko durys, kad duris reikėjo sureguliuoti, ji patvirtino, tačiau kad pakeisti kitomis – ne.

IÅ¡ esmės, ekspertas nurodė, jog durys abejotinos kokybės, tačiau kokios jos konkrečiai turi bÅ«ti nenurodė, abstrakčiai įvardijo, jog atitinkančios A klasės sandarumo ir energinio naudingumo reikalavimams. IeÅ¡kovė pateikė durų kokybės sertifikatÄ . Durų nesureguliavo, nes nebuvo įleista į namÄ . Å iuo metu, atsakovė nurodė, jog duris pasikeitė ir jos įstatytos tinkamai, tačiau tokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų pobÅ«dį, teismas sprendžia, jog darbų priėmimo metu (2018 m. rugsėjo 26 d.) ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai nebuvo akivaizdÅ«s ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama aktÄ , atsakovė negalėjo jų pastebėti ir nurodyti darbų perdavimo – priėmimo akte.

Visų nurodytų aplinkybių kontekste matyti, jog atsakovė, gavusi eksperto iÅ¡vadÄ , neprašė ieÅ¡kovės paÅ¡alinti trÅ«kumų ar sumažinti sutartÄ darbų kainÄ , o reikalauja nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė ir patirs ateityje. Abiejų Å¡alių veiksmai vykdant susitarimÄ vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – Å¡alių bendradarbiavimo principo – aspektu. Laikytis Å¡io principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu.

CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Akivaizdu, jog tarp Å¡alių įvykus konfliktui, Å¡alys visiÅ¡kai nebendradarbiavo. Sprendžiant klausimÄ dėl atsakomybės pagal sutartį, turi bÅ«ti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobÅ«dį, reikalaujamo iÅ¡ jo rÅ«pestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. Dėl to, sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbÅ«t pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių Å¡alies, turinčios pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir apdairiai, veiksmus.

Atsakovė, remdamasi eksperto R. M. iÅ¡vada, teigia, jog darbai atlikti ne pagal projektÄ , trÅ«kumai yra esminiai ir juos bÅ«tina visus Å¡alinti, o ieÅ¡kovė teigė, jog jokių trÅ«kumų nėra, o atsakovės nurodyti trÅ«kumai netrukdo naudoti daikto pagal paskirtį, todėl jų visų Å¡alinti nebÅ«tina. Be to, ir ekspertas R. M. sutiko, jog tokiame name gyventi galima, tačiau jo nebus galima priregistruoti, parduoti ir t.t. Teismo vertinimu nurodyti eksperto iÅ¡vadose Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E statinio trÅ«kumai, pagal jų pobÅ«dį gali bÅ«ti paÅ¡alinti mažesnėmis sÄ naudomis, kaip antai stogo lakÅ¡tų priveržimas arba net kai kurių trÅ«kumų neÅ¡alinti, kaip antai visų grindų neardyti, tokie trÅ«kumai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog statinys negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

Atsakovė neįrodinėjo, jog šiuos trūkumus būtina šalinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negali gyventi name. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų nėra, kad šis namas negali būti priduotas Statybų inspekcijai, ar įregistruotas VĮ Registrų centre, priešingai, namas įregistruotas be esminių nukrypimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė iš esmės dėl darbų kokybės kreipėsi tik po įvykusio tarp šalių konflikto dėl įsiskolinimo.

Atsakovė jokių pretenzijų iki tol nereiÅ¡kė, santykiai tarp Å¡alių buvo puikÅ«s, tačiau atsakovei nesumokant skolos ir tuo pagrindu ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ , atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo. Tai rodo, kad atsakovė nebuvo rÅ«pestinga ir visiÅ¡kai sÄ Å¾ininga su ieÅ¡kove ir pretenzijų nereiÅ¡kė anksčiau bei neprašė trÅ«kumų Å¡alinti. Kita vertus, ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovės nurodytų trÅ«kumų įrodymais bei tai, jog jų atsiradimÄ sÄ lygojo atsakovės netinkami veiksmai.

Ä®vertinus trÅ«kumų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog ne visi eksperto nurodyti trÅ«kumai laikytini esminiais trÅ«kumais, kurie neleistų statinio naudoti pagal paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog įregistruojant 85 procentų baigtumo namÄ , atsakovei buvo iÅ¡duota pažyma, jog statinys yra be esminių nukrypimų nuo projekto, vadinasi iÅ¡ esmės namas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai, jog namo nepriduos, neparduos dėl Å¡ioje byloje nurodytų trÅ«kumų, niekuo nepagrįsti.

Be to, atsakovė toliau namÄ tvarko ir įrenginėja. Tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė nesamdė statybos vadovo, namÄ statė ir rengė ieÅ¡kovės samdyti asmenys, įmonės, ieÅ¡kovės draugas, ir visgi dalis darbų atlikti nekokybiÅ¡kai, ko pasekmėje name atsirado pelėsis, taip pat rasti trÅ«kumai dėl ieÅ¡kovės netinkamai atliktų darbų - apÅ¡iltinant langus, atliekant jų apdailÄ , palangių skardinimÄ , įrengiant dalį grindų, dalies stogo dangos skardinimÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , jog namas nors ir gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi atsakovė, todėl nurodytus Å¡iuos trÅ«kumus bÅ«tina Å¡alinti, o dėl jų paÅ¡alinimo atsakovė jau patyrė nuostolius ir dar patirs Å¡alindamas ieÅ¡kovės padarytus trÅ«kumus.

Teismas, įvertinęs tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, siÅ«lė Å¡alims atlikti teismo ekspertizę tikslu nustatyti atliktų darbų defektus, jų Å¡alinimo bÅ«tinumÄ bei kaÅ¡tus, tačiau nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nesutiko ir atsisakė skirti teismo ekspertizę. Atsakovė remiasi pateiktomis UAB „Baltų bÅ«stas“ lokalinėmis sÄ matomis, kurios parengtos pagal dalinės ekspertizės aktus Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E. Lokalinėje sÄ matoje numatyti defektų trÅ«kumų iÅ¡taisymo darbai – plastikinių langų ir iÅ¡orės durų permontavimas „iÅ¡keliant“ jas į lauko pusę 8 cm (į Å¡ilumos izoliacijÄ ) už 2705,63 Eur, vitrininio lango horizontalaus tarpinio profilio remontas už 81,36 Eur; stogo dangos permontavimas už 2352,97 Eur;

Å¡varių grindų paruoÅ¡iamojo sluoksnio iÅ¡ardymas ir įrengimas už 1460,92 Eur; statybinio laužo iÅ¡vežimas už 691,12 Eur ir kiti darbai; iÅ¡ viso defektų paÅ¡alinimui apskaičiuota 9645,66 Eur be PVM (11671,25 Eur su PVM). IeÅ¡kovė paskaičiavimų ir lokalinės sÄ matos nepateikė ir neįrodinėjo kiek lėšų bÅ«tina atsakovės nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodo, jog svarbu pažymėti, jog byloje nustatyta, jog langai ir durys sumontuoti pagal pakeistÄ projektÄ ir jų nereikia iÅ¡kelti, taip pat neįrodyta, kad stogo konstrukcijų ir grindų trÅ«kumai yra tokie esminiai, jog bÅ«tų reikalinga permontuoti visÄ stogÄ , ar iÅ¡ naujo įrengti „švarių“ visų grindų sluoksnį, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas mažinti lokalinės sÄ matos nurodytus kaÅ¡tus.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, į tai, kad iÅ¡ esmės dėl ieÅ¡kovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiÅ¡kai atlikta dalis Å¡alių sutartų darbų ir atsakovė patyrė bei patiria nepatogumus, taip pat įvertinus tai, jog ne visi ieÅ¡kovės padaryti trÅ«kumai yra esminiai ir namas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, taip pat atsižvelgus į abiejų Å¡alių elgesį žodinės rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į ieÅ¡kovės atliktų darbų mastÄ , nustatytų ieÅ¡kovės atliktų darbų defektus ir jų Å¡alinimo bÅ«tinumÄ bei atsakovės praÅ¡omų nuostolių, t. y. trÅ«kumų Å¡alinimo vertę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais sprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 5835,63 Eur nuostolių atlyginimo.

Teismo vertinimu Å¡i suma yra proporcinga sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui bei pakankama, kad bÅ«tų atlyginti atsakovei nuostoliai dėl darbų trÅ«kumų Å¡alinimo (CK 1.5 straipsnis, 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnis, 6.695 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai.). Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , vadovaudamasis iÅ¡dėstytu teisiniu procesinių palÅ«kanų reguliavimu, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisia 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 7000,00 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2018-11-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisia 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 5835,63 Eur nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme – 2019-02-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Teismas, spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 196,00 Eur žyminio mokesčio, 2165,00 Eur už advokato paslaugas (1210,00 Eur už procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ , 605,00 Eur už procesinio dokumento (atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį) parengimÄ ir atstovavimÄ teisme, 350,00 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje), 500,00 Eur už specialisto iÅ¡vadÄ .

Atsakovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 263,00 Eur žyminio mokesčio, 2621,00 Eur už advokato paslaugas (2000,00 Eur už atstovavimÄ , dokumentų suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas, 121,00 Eur už dokumentų suraÅ¡ymÄ , 500 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje), 1775,10 Eur už eksperto paslaugas. Trečiasis asmuo patyrė 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjos paslaugas. Å alių pateiktos atstovavimo iÅ¡laidos pagrįstos, o jų dydžiai nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Būtinomis ir pagrįstomis pripažintinos šalių patirtos išlaidos, susijusios su sumomis, išmokėtomis liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms, specialistams (CPK 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Taigi šioje byloje ieškovė patyrė 2861,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 4659,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai pagal ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (50 procentų).

Å iuo atveju skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių atsižvelgtina į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastÄ , taip pat įvertintinas bylos pobÅ«dis, Å¡alių teiktų procesinių dokumentų turinys, Å¡alių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ieÅ¡kovė specialisto iÅ¡vadÄ teikė atsikirsdamas į prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ teikė atsikirsdama į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, todėl Å¡ios patirtos iÅ¡laidos mažintinos 50 procentų, taip pat vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijais, bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstyti Å¡itaip: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 2308,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti 2329,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp ginčo šalių po lygiai, nes nenustatyta, kad kurio nors vienos veiksmai būtų lėmę didesnes trečiojo asmens išlaidas, todėl iš kiekvienos ginčo šalies priteistina trečiajam asmeniui po 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Byloje yra susidariusių 16,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovės po lygiai, t. y. po 8,16 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2018-11-21 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovei, priklausančiam turtui, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7000 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2018-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2308,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5835,63 Eur nuostolių atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2019-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2329,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 275,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-21 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovės V. S. turto areÅ¡tÄ , galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėja               A. M.