Legislator Case Law & Legislation
bd35d946-126f-45cd-91cd-08b13c0bca62 AI generated

bd35d946-126f-45cd-91cd-08b13c0bca62 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bd35d946-126f-45cd-91cd-08b13c0bca62
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3911-561/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02571-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.1.5, 9.8.2, 74; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. B., pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Justinai Janonienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

Legislator headnote

AI generated

bd35d946-126f-45cd-91cd-08b13c0bca62 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taip pat pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos buvusiam sutuoktiniui santuokos nutraukimo metu atiteko pastatytas namas, tačiau pareiÅ¡kėjai po santuokos nutraukimo atiteko į UAB „Rokneda“ pertvarkytos įmonės akcijos. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad aptariamas namas atiteko buvusiam sutuoktiniui ne todėl, kad tai buvo jo asmeninė nuosavybė, o todėl, kad taip buvo lygiaverčiai padalintas bendras turtas, t. y. namas buvusiam sutuoktiniui ir UAB „Rokneda“ akcijos pareiÅ¡kėjai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3911-561/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02571-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.1.5, 9.8.2, 74; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. B., pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Justinai Janonienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

B. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,       n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014-04-04 sprendimÄ Nr. S-67(7-17/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2014-01-06 sprendimÄ Nr. 68-2 ir Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Å iaulių AVMI) 2013-09-27 sprendimÄ Nr. 44.1-52-47.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjos pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pareiškėjos teigimu, neįrodžius, kad individualios įmonės savininko sutuoktinė dalyvavo jungtinės veiklos pagrindais sutuoktinio įmonės veikloje kaip šeimos versle, naudojosi iš įmonės gaunamomis pajamomis, individualios įmonės savininko sutuoktinės prievolės neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, taip pat 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad tikrinamuoju laikotarpiu ji nedirbo buvusio sutuoktinio įmonėje, nesinaudojo buvusio sutuoktinio individualios įmonės pajamomis, neskyrė savo lėšų įmonei. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-01-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-602-2280-12 ir teigė, kad aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad Å¡ias pajamas faktiÅ¡kai yra gavę kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) įstatymo nuostatų prasme.

Toks plečiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, aiÅ¡kinimas akivaizdžiai neatitiktų Å¡ių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste.Nurodė, kad mokesčių administratorius neturėjo pagrindo preziumuoti, kad pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio įnaÅ¡ai į jo individualios įmonės kasÄ yra Å¡eimos iÅ¡laidos, o pajamos iÅ¡ įmonės veiklos yra sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir Å¡ias pajamas dalinti lygiomis dalimis.PareiÅ¡kėja teigė, kad jos buvusio sutuoktinio dviejų automobilių bei mopedo įsigijimas yra jo asmeninė nuosavybė, nes ji pritarimo Å¡io turto įsigijimui nėra iÅ¡reiÅ¡kusi, todėl Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos Å¡eimos iÅ¡laidomis.

Nepagrįstai prie Å¡eimos iÅ¡laidų buvo priskirti ir kiekvienu mokestiniu laikotarpiu pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio deklaruoti pinigų likučiai ne banke. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai nežinomi Å¡ių likučių Å¡altiniai, todėl jie negali bÅ«ti siejami su bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Mokesčių administratorius neturėjo teisės pasisakyti ir dėl pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio 2005 metais vienkartinėje deklaracijoje deklaruotų sumų (120 000 Lt) pagrįstumo, nes nebuvo atliktas tikrinimas už Å¡iuos laikotarpius, todėl Å¡ie duomenys laikytini teisingais ir nenuginčytais.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi mokesčių mokėtojas negali atsikirsti į mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas dėl laikotarpio, kuris nebuvo tikrinimo objektu.PareiÅ¡kėja nurodė, mokesčių administratorius neteisingai sprendė dėl namo, esančio     Šiaulių r., Toliočių k., Tvenkinio g. 1., statybos ir jam pastatyti priskirtų iÅ¡laidų. Å io namo statybÄ iÅ¡ asmeninių lėšų vykdė jos buvęs sutuoktinis, pareiÅ¡kėja prie Å¡ių statybų ir iÅ¡laidų neprisidėjo, namo statybai nebuvo naudojamos Å¡eimos lėšos.

Å iaulių apylinkės teismo 2012-05-25 sprendime tik iÅ¡vardytas santuokos metu įsigytas turtas, tačiau teismo sprendime nėra nurodyta, kad jis buvo bendroji jungtinė nuosavybė. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji neturėjo lėšų namo statybai, nes pareiÅ¡kėjos tėvai 2013-10-25 pateikė paaiÅ¡kinimus, jog rėmė pareiÅ¡kėjÄ finansiÅ¡kai. Statybas vykdė pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis iÅ¡ savo asmeninių ir įmonės lėšų, todėl po skyrybų namas jam ir atiteko.

PaaiÅ¡kino, kad jos buvusio sutuoktinio metinėse gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijose buvo deklaruotos ne namo statybos iÅ¡laidos, o namo vertė kiekvienais ataskaitiniais metais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir pareiÅ¡kėjos atstovė skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paaiÅ¡kindama, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai oficialių pajamų negavo (iÅ¡skyrus 2009 m. gautus 3 000 Lt pavedimu iÅ¡ E. J.), todėl galėjo naudotis tik bendromis Å¡eimos pajamomis, tame tarpe ir pajamomis iÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio įmonės, kuri 2012-02-02 perregistruota į UAB „Rokneda“ ir kurios 100 procentų akcijų jai priklausė nuo 2012-02-15, o po santuokos nutraukimo 2012-05-25 atiteko asmeninės nuosavybės teise.

Dėl iÅ¡ individualios veiklos gautų pajamų panaudojimo Å¡eimos interesais atsakovė pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl individualios įmonės mokestinių prievolių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja ir jos buvęs sutuoktinis yra apmokestinti kaip fiziniai asmenys, kurių tikrinamojo mokestinio laikotarpio iÅ¡laidos virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais pagrįstas pajamas, t. y. konstatavus, kad pareiÅ¡kėja (kaip ir jos buvęs sutuoktinis) disponavo pajamomis, kurių nedeklaravo, ir nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai.

Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad mokesčių administratoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo individualios įmonės veikloje, kad bÅ«tu pagrindas apmokestinti jÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėja teigia nedalyvavusi buvusio sutuoktinio K. B. individualios įmonės veikloje, tačiau pareiÅ¡kėja pagal IMIS Sodra duomenis laikotarpiu nuo    1997-10-20 iki 2003-07-14 dirbo UAB „Ropokalnis“, o nuo 2005-06-06 iki 2005-09-09 dirbo UAB „Rokneda“ (buvusi sutuoktinio įmonė), kas nepatvirtina pareiÅ¡kėjos argumentų, jog ji neturėjo nieko bendro su buvusio sutuoktinio individualia įmone, o tik augino vaikus.

Taip pat byloje pateiktas pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio 2013-04-16 paaiÅ¡kinimas mokesčių administratoriui, kuriame jis nurodo, kad nuo 2007 metų IÄ® K. B. įmonės buhalterinę apskaitÄ bei prekių užsakymus ir apmokėjimus darė jo žmona I. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja nors ir įrodinėja, jog individualios įmonės veikla buvo iÅ¡imtinai jos sutuoktinio, o ne Å¡eimos verslas, prie kurio vykdymo ji neprisidėjo nei pinigais, nei darbu, bet po santuokos nutraukimo UAB ,, Rokneda“ pertvarkytos įmonės akcijos atiteko pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėjos argumentai, jog ji nedavė pritarimo automobilių ir mopedo pirkimui, neįrodo buvusio sutuoktinio intencijų įgyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise, kadangi sudarant transporto priemonių pirkimo sutartis nėra bÅ«tinybės gauti kito sutuoktinio sutikimÄ (pritarimÄ ) Å¡iam sandoriui, todėl tai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad iÅ¡laidos Å¡io turto įsigijimui buvo patirtos bÅ«tent to asmens, kurio vardu sandoris buvo įformintas. Atsakovė nesutiko, kad pareiÅ¡kėja neturėjo nieko bendro su namo statybomis, nes ginčo atveju nustatyta, kad visas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas), nors ir buvo įformintas pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio vardu, tačiau buvo įsigytas santuokoje ir buvo abiejų sutuoktinių dalybų objektu skyrybų metu, kas įrodo, kad Å¡io turto įsigijimas nebuvo susijęs su pareiÅ¡kėjos sutuoktinio asmeniniais interesais, o skirtas Å¡eimos poreikių tenkinimui.

Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui santuokos nutraukimo metu atiteko pastatytas namas, tačiau pareiškėjai po santuokos nutraukimo atiteko į UAB „Rokneda“ pertvarkytos įmonės akcijos. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad aptariamas namas atiteko buvusiam sutuoktiniui ne todėl, kad tai buvo jo asmeninė nuosavybė, o todėl, kad taip buvo lygiaverčiai padalintas bendras turtas, t. y. namas buvusiam sutuoktiniui ir UAB „Rokneda“ akcijos pareiškėjai.

Taip pat pažymėjo, jog priešingai nei skunde teigė pareiškėja, 2012-05-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3348-362/2012 yra nurodyta, kad turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Teigė, kad pareiškėjos argumentai dėl nekilnojamojo turto kainų kilimo yra nepagrįsti, kadangi vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ būsto kainų pokyčių statistinių suvestinių duomenimis būsto kainos kilo iki 2007 metų pabaigos ir atitinkamai ėmė kristi nuo 2008 metų pirmojo ketvirčio ir krito iki pat 2011 metų pirmojo ketvirčio.

Todėl, VMI įsitikinimu, šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas.Dėl pareiškėjos buvusio sutuoktinio tėvo, kuris neva padovanojo sūnui 100 000 Lt lėšas, atsakovė nurodė, jog nuo 1994-01-01 iki 1998-09-04 jis uždirbo 24 058,93 Lt, todėl neturėjo galimybių paskolinti sūnui 100 000 Lt.Pažymėjo, jog pareiškėja su skundu nepateikė papildomų įrodymų, kuriais grindžia savo nesutikimus, kurie objektyviai paneigtų patikrinimo metu nustatytus rezultatus, o apsiribojo įrodymais nepagrįstais teiginiais.

Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo mokesčių mokėtojo naudai priėmimo. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ nurodytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Å iaulių AVMI atliko pareiÅ¡kėjos GPM patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDÄ®) už 2009 metus apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetÄ teisingumo patikrinimÄ ir 2013-07-24 surašė patikrinimo aktÄ Nr. 35-30.

Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos Å¡eimos iÅ¡laidos 2007–2011 metais virÅ¡ijo pajamas 540 249,15 Lt, nuo kurių pareiÅ¡kėja nesumokėjo 28 925 Lt GPM bei 2009 metais nesumokėjo 2 457 Lt PSDÄ® (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 611-04(7-17/2014), (toliau – MGK byla); b. l. 69-80). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å iaulių AVMI 2013-07-24 patikrinimo aktu Nr. 35-30,          2013-09-03 pateikė pastabas dėl minėto patikrinimo akto (MGK byla, b. l. 81-84). 2013-09-27 Å iaulių AVMI priėmė sprendimÄ Nr. 44.1-52-47 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, b. l. 29-38). 2013-10-21 pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ VMI (MGK byla, b. l. 51-56), kuris 2014-01-06 sprendimu Nr. 68-2 patvirtino Å iaulių AVMI sprendimÄ (MGK byla, b. l. 9-16).

VMI sprendime nurodoma, kad pareiškėjos šeimos faktinės išlaidos 2007–2011 metais 540 249 Lt viršijo pajamas, todėl patikrinimo akte konstatuota, jog mokesčių mokėtojai gavo 540 249 Lt pajamų, t. y. vadovaujantis CK 3.87 str. 1 dalimi ir 3.88 str. 2 dalimi, kiekvienas iš buvusių sutuoktinių – po 270 124 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Už 2007 m. pareiškėjai mokestinė prievolė neapskaičiuota, kadangi pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31.

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėja 2008–2011 metais gavo 187 506 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. VMI sprendime vadovavosi MAÄ® 70 str. 1 dalimi, VMI 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (Žin., 2004, Nr. 86-3156) patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis ir LVAT praktika dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taikymo.PareiÅ¡kėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus 2014-01-06 sprendimu Nr. 68-2, pateikė skundÄ Komisijai (MGK byla, b. l. 1-8).

Komisija 2014-04-04 sprendimu Nr. S-67(7-17/2014) patvirtino VMI sprendimÄ (MGK byla, b. l. 232-244). Ginčo dalykas – Komisijos 2014-04-04 sprendimo S-67(7-17/2014), taip pat VMI 2014-01-06 sprendimo Nr. 68-2 ir Å iaulių AVMI 2013-09-27 sprendimo Nr. 44.1-52-47 teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes bei surinktų įrodymų visumÄ , konstatavo pareiÅ¡kėjos mokestinius pažeidimus ir dėl to apskaičiavo mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo pagrindo, pareiÅ¡kėja neginčija mokesčių administratoriaus taikyto mokesčių apskaičiavimo metodo pagrįstumo, ginčijamas yra mokesčių administratoriaus tam tikrų aplinkybių teisinis vertinimas. PareiÅ¡kėjos skundo pagrindÄ sudaro iÅ¡ esmės trys pagrindiniai motyvai. Pirma, pareiÅ¡kėja ginčija tai, kad tam tikros iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti įvertintos kaip Å¡eimos iÅ¡laidos ir atitinkamai priskirtos jai, kadangi tai buvo iÅ¡imtinai jos buvusio sutuoktinio patirtos asmeninės iÅ¡laidos.

Antra, pareiškėja nesutinka, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis negalėjo tikrinamojo laikotarpio pradžiai turėti pareiškėjos buvusio sutuoktinio Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje 2003-12-31 dienai deklaruotas 120 000 Lt pinigines lėšas. Trečia, pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neteisingai sprendė dėl namo, esančio Šiaulių r., Toliočių k., Tvenkinio g. 1., statybos ir jam pastatyti priskirtų išlaidų. Dėl Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje 2003-12-31 dienai deklaruotų 120 000 Lt piniginių lėšų.

Teismas Å¡ioje dalyje daro iÅ¡vadÄ , kad pagal LVAT praktikÄ , pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27-13; 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012; 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010).

Be to, iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos, sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta, raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1111-11).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 57 str. 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-33-12; 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3513-11). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos šeima negalėjo tikrinamojo laikotarpio pradžiai turėti pareiškėjos sutuoktinio Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje 2003-12-31 dienai deklaruoto 120 000 Lt piniginių lėšų likučio.

PareiÅ¡kėjos sutuoktinis 2005-04-22 pateiktoje Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje deklaravo 120 000 Lt. PareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis pajamų Å¡altiniui pagrįsti pateikė savo motinos 2013-02-20 paaiÅ¡kinimÄ , kad ji matė ir žino, kaip 2004 m. pabaigoje ar 2005 m. pradžioje jos vyras sÅ«nui padovanojo 100 000 Lt santaupų (MGK byla, b. l. 102).PareiÅ¡kėja teigė, kad mokesčių administratorius negalėjo daryti iÅ¡vadų dėl Å¡ių aplinkybių, nes buvo suėjęs 5 metų terminas mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimui ir 2005 m. nebuvo atliktas mokestinis patikrinimas dėl Å¡ios deklaracijos teisingumo.

Teismas Å¡ioje dalyje daro iÅ¡vadÄ , kad Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatos, nustatančios nuolatiniam Lietuvos gyventojui prievolę deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 dienÄ turėtÄ turtÄ , t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 litų, taip pat Å¡io įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatos, įpareigojančios gyventojÄ pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, reiÅ¡kia, jog gyventojo deklaruojamas turtas ir nurodomi jo įsigijimo Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s ir atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Reikalavimas pagrįsti turto įsigijimo Å¡altinius Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, jog pateikiami įrodymai turi patvirtinti, jog deklaruojamas turtas (pajamos ir pan.) yra gautos bÅ«tent gyventojo nurodytu bÅ«du ir iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio. Pagal šį reguliavimÄ , nėra nustatytas terminas, kada mokesčių administratorius netenka teisės įpareigoti lėšas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino Å¡ių lėšų.

Kaip nurodyta anksčiau, vien atskirų formalių įrodymų (kaip Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio motinos paaiÅ¡kinimas) pajamų gavimo nepagrindžia. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos, kadangi siekiant pripažinti tam tikrų pajamų gavimÄ , reikalinga įrodyti, kad mokesčių mokėtojas gavo realias pajamas. Ä®rodinėjami naÅ¡tÄ pagrįsti lėšų realumÄ turi deklaruojantis asmuo, o ne mokesčių administratorius.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, mokesčių administratorius prašė pagrįsti deklaruotų lėšų realumÄ , o ne nuo Å¡ios sumos apskaičiuoti ir iÅ¡ieÅ¡koti mokesčius, todėl MAÄ® 107 str. 1 dalis netaikytina. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsižvelgus į 2013-02-20 paaiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis lėšas įgijo neva 2004 – 2005 metais, tačiau lėšos buvo deklaruotos 2003-12-31 dienai. Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos motyvai yra prieÅ¡taringi.

Nagrinėjamoje byloje daugiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis iÅ¡ tiesų Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje deklaruotus 120 000 Lt bÅ«tų gavęs ir jomis disponavęs ginčo laikotarpiu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino 120 000 Lt turėto turto pagal 2005-04-22 pateiktÄ Vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijÄ .

Dėl statybos ir statybai priskirtų iÅ¡laidų apskaičiavimo. PareiÅ¡kėja nesutinka su Å iaulių AVMI iÅ¡vada patikrinimo akte, kad 2007 – 2011 metais pareiÅ¡kėjos Å¡eima patyrė tokio dydžio gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidas: 2007 metais – 85 000 Lt, 2008 metais – 4 000 Lt, 2009 metais – 4 000 Lt, 2010 metais – 6 000 Lt, 2011 metais – 101 000 Lt, t. y. Gyvenamojo namo statybai viso patirta 200 000 Lt statybos iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja neginčija, kad namo statybos iÅ¡laidos buvo patirtos 2007 – 2011 metais, tačiau nesutinka su jų dydžiu, nurodydama, kad pildydamas deklaracijas, jos buvęs sutuoktinis deklaravo turėto nekilnojamojo turto vertę, o ne statybos iÅ¡laidas.Teismas nagrinėjamoje dalyje sutinka su Komisijos iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis metinėje turto deklaracijoje už 2011 metus deklaravo 200 000 Lt nebaigtÄ statybÄ , kuri neatitinka rinkos vertės, nustatytos VÄ® ,,Registrų centras“ 2013-02-18 raÅ¡te Nr. (8.4.3)G-212 pateikta informacija, kuri yra paskaičiuota atliekant kadastrinius matavimus, vadovaujantis Nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (statybinės vertės) kainynu, atsižvelgiant į pastato paskirtį, kiekybinius bei kokybinius parametrus (MGK byla, b. l. 225).

Nekilnojamojo turto kadastro specialistai pagal savo skaičiavimus nustatė, kad namo statybos kaÅ¡tai siekia 389 000 Lt, o tai yra 2 kartus daugiau nei deklaravo pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis jokių paaiÅ¡kinimų dėl namo statybos iÅ¡laidų nepateikė (MGK byla, b. l. 72), todėl vertinti, kad pastato vertė nuo 2007 m. iki 2011 m. pakilo nuo 85 000 Lt iki 200 000 Lt nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius, kiek tai susiję su ginčo pajamų dydžio nustatymu, įvykdė jam MAÄ® 67 str. 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Atitinkamai pareiÅ¡kėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAÄ® 67 str. 2 dalis). Mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27-13).Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo kitokiai iÅ¡vadai dėl apskaičiuotų statybos iÅ¡laidų nei pateikė mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos.

Dėl nustatytų neapmokestintų pajamų padalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis. LVAT plenarinės sesijos 2002-03-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sÄ Å¾iningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iÅ¡ jų pajamos, į kurias kiekvienas iÅ¡ jų turi lygias teises. Mokesčių teisinius santykius reguliuojančios vieÅ¡osios teisės normos nenustato papildomų reikalavimų sandoriams, sudaromiems fizinių asmenų įgyvendinant savo, kaip sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, apibrėžtų tam tikrus pagal mokesčių įstatymus reikÅ¡mingus juridinius faktus, pavyzdžiui, kad raÅ¡ytinius sandorius, iÅ¡ kurių susiformuoja apmokestinimo mokesčiais objektai, sudarytų visi bendraturčiai ir juose bÅ«tų apibrėžiamas pajamų tarp bendraturčių pasiskirstymas.

Fiziniams asmenims – bendraturčiams sÄ Å¾iningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtÄ , iÅ¡ kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip (Administracinių teismų praktika Nr.3).LVAT iÅ¡plėstinė kolegija 2013-01-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-2280-12 nurodė, kad pagal GPM įstatymo 3 straipsnį, GPM mokėtoju pripažįstamas pajamų gavęs gyventojas.

Å ioje nuostatoje vartojama sÄ voka „gyventojas“ yra apibrėžiama to paties įstatymo 2 str. 2 dalyje ir reiÅ¡kia nuolatinį ir nenuolatinį Lietuvos gyventojÄ . Nuolatinis Lietuvos gyventojas – „fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPM įstatymo 4 straipsnio nuostatas“. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pacituotų įstatymo nuostatų, taip pat kriterijus, pagal kuriuos asmuo yra pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju apmokestinimo GPM tikslais, nustatančio GPM įstatymo 4 straipsnio, GPM mokėtoju gali bÅ«ti pripažintas tik konkretus fizinis asmuo, t. y.

įstatymas aiÅ¡kiai GPM mokėtojÄ apibrėžia kaip konkretų fizinį asmenį, o ne tokių asmenų daugetÄ . IÅ¡plėstinė kolegija toliau nurodė, kad siekiant konkretų fizinį asmenį (gyventojÄ ) pripažinti GPM mokėtoju, toks asmuo, be kita ko, turi bÅ«ti „gavęs pajamų“ GPM įstatymo 3 straipsnio prasme. Atskleidžiant Å¡ios sÄ lygos turinį pirmiausia pastebėtina, kad remiantis GPM įstatymo 2 str. 14 dalimi, pajamomis, iÅ¡skyrus toje pačioje nuostatoje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, inter alia laikomos „<...> per mokestinį laikotarpį gautas atlygis <...> už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra <...>“.

Šios pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kuriuo nagrinėjamu atveju laikomas momentas, „<...> kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos <...>“ (GPM įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktas). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė, loginė bei lingvistinė šių nuostatų analizė aiškiai iliustruoja, jog GPM įstatymo 8 str. 2 d. 1 punkte numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu.

Aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal minėtas CK nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad Å¡ias pajamas faktiÅ¡kai yra gavę kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių GPM įstatymo nuostatų prasme. Toks plečiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, aiÅ¡kinimas akivaizdžiai neatitiktų Å¡ių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste. Å io mokesčio mokėtoju akivaizdžiai pripažįstamas tik Å¡ias pajamas uždirbęs asmuo, nors pagal CK 3.88 str. 1 d. 3 ir 5 punktus, tokios pajamos taip pat pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Todėl vien faktinė aplinkybė, jog ginčo pajamos pagal privatinės teisės nuostatas yra laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti sutuoktinius lygiomis dalimis gavusiais ginčo pajamas apmokestinimo GPM tikslais.IÅ¡plėstinė kolegija, nurodytoje byloje vertindama vertybinių popierių sandorius apmokestinimo tikslais taip pat numatė, kad nesant konkrečių mokesčių įstatymuose numatytų taisyklių, savaime implikuoja bÅ«tinybę subsidiariai remtis privatinės teisės nuostatomis tiek, kiek tai susiję su sutuoktinių gautų pajamų nustatymu apmokestinimo tikslais.

Šiuo tikslu galima ir būtina remtis CK 3.117 str. 1 dalimi, įtvirtinančia, jog „preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios“. Išplėstinė kolegija, vertindama vertybinių popierių sandorį, nurodė, kad „nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių netaikyti šios prezumpcijos, jos (prezumpcijos) iš esmės neginčija ir sutuoktiniai. Todėl nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad kiekvienas iš sutuoktinių, GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, požiūriu, faktiškai gavo po pusę piniginių lėšų, kurios buvo įgytos pardavus minėtus ginčo vertybinius popierius“.Teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė Komisija, nagrinėjama situacija iš esmės yra kitokio pobūdžio, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokėtojo (mokėtojo šeimos) patirtos išlaidos viršija pajamas, kas leidžia teigti, kad kažkuris iš sutuoktinių (arba jie abu) yra gavę ir disponuoja neapmokestintomis pajamomis.

Tokiu atveju, kai nėra įmanoma tiksliai nustatyti neapmokestintų pajamų Å¡altinį, yra taikoma MAÄ® 70 str. 1 dalis, kuri nustato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Å i nuostata reglamentuoja tik mokestinės prievolės dydžio nustatymÄ , bet nėra skirta nustatyti mokestinės prievolės atsiradimo pagrindus. Kokiais atvejais ir kokie subjektai turi mokėti tam tikras mokesčių sumas, nustato atitinkami mokesčių įstatymai (LVAT 2006 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-836/2006).ABTÄ® 57 str. 4 dalyje yra nurodyta, jog įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendra įrodinėjimo taisyklė, kuri suponuoja iÅ¡vadÄ apie vienodÄ proceso Å¡alių teisę bei pareigÄ teikti įrodymus.

Ji Å¡iuo atveju neatsiejama nuo MAÄ® 67 str. 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti VMI sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontraargumentų teikimu.

Pagal MAÄ® 67 str. 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).Nagrinėjamoje byloje mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eimos iÅ¡laidos 540 249 Lt virÅ¡ijo pajamas.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis gavo 540 249 Lt kitų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurios lygiomis dalimis buvo padalytos pareiškėjai ir sutuoktiniui. Pareiškėja įrodinėja, kad šios išlaidos buvo asmeninės jos buvusio sutuoktinio išlaidos.Pareiškėja įrodinėja, kad ji negali būti pripažinta mokėtoja ginčo byloje, nes piniginius įnašus į pareiškėjos buvusio sutuoktinio įmonę darė pats buvęs sutuoktinis, namo statybas taip pat vykdė buvęs sutuoktinis, transporto priemones taip pat pirko buvęs sutuoktinis.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad savo lėšų Å¡ioms iÅ¡laidoms nėra skyrusi.PareiÅ¡kėja teigia, kad buvusio sutuoktinio veikloje nedalyvavo, o augino vaikus. Pateikė savo paaiÅ¡kinimÄ , kad ji nedirbo, augino vaikus, o tėvai rėmė Å«kyje užaugintais produktais ir kiek galėjo, finansiÅ¡kai (MGK byla, b. l. 39). Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, neleidžia teigti, jog laikotarpiu, kada buvo gautos ginčo pajamos (2007–2011 metais), pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis kartu netvarkė Å¡eimos Å«kio.

Byloje nėra ginčo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja, iÅ¡skyrus 3 000 Lt iÅ¡ E. J., daugiau negavo jokių oficialių pajamų. Vadinasi preziumuotina, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu naudojosi bendromis Å¡eimos pajamomis. Tai patvirtina ir pareiÅ¡kėjos sÄ skaitų, buvusių AB banke „Snoras“ iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis atlikinėjo pervedimus į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ (MGK byla, b. l. 118-123). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio individuali įmonė nuo 2012-02-02 tapo UAB „Rokneda“, kurios akcininku nuo 2012-02-02 iki 2012-02-15 buvo pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, o nuo 2012-02-15 jau pareiÅ¡kėja, tačiau Å¡ios įmonės vadovu pareiÅ¡kėjo sutuoktinis iÅ¡liko iki 2012-06-06 (MGK byla, b. l. 193-195).

Be to, pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis 2013-04-16 paaiÅ¡kinime nurodė, kad pareiÅ¡kėja nuo 2007 metų individualioje įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitÄ , prekių užsakymus ir apmokėjimus. Tačiau pažymėjo, kad įneÅ¡imus į sÄ skaitÄ darė iÅ¡ savo asmeninių lėšų.PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio turto dalybos taip pat patvirtina faktÄ , kad turtas, kuriam skirtos iÅ¡laidos yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tai patvirtina Å iaulių apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3348-362/2012, kuriuo pareiÅ¡kėjos santuoka nutraukta Å¡alių susitarimu ir patvirtinus buvusių sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LITEKO, proceso Nr. 3-61-3-02038-2012-1). Pagal Å iaulių apylinkės teismo patvirtintÄ sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo taip padalintas po santuokos sudarymo įgytas turtas: K. B. (pareiÅ¡kėjos buvusiam sutuoktiniui) nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys Tvenkinio g. 1, Toliočių k., Å iaulių kaimiÅ¡kojoje sen., Å iaulių r. sav., įregistruoti K.

B. vardu; motoroleris Peugot Speedfight, įregistruotas K. B. vardu; automobilis Opel Signum, įregistruotas K. B. vardu; automobilis Peugot 309, įregistruotas K. B. vardu. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise atiteko: UAB „Rokneda“, įmonės kodas 1457767779, vardinės akcijos, įregistruotos I. B. vardu; automobilis VW Passat, įregistruotas K. B. vardu.Teismas pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos (LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-999-10). Teismas pirmiausia nurodo, kad pareiškėjos nurodomas tam tikras turto pasiskirstymas tarp pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio turi būti įrodytas.

PareiÅ¡kėja nepateikė nei vedybų sutarties, nei kitokių įrodymų, pagal kuriuos Å¡is teismas ar mokesčių administratorius galėtų atriboti sutuoktinių asmeninę nuosavybę nuo bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Å iaulių apylinkės teismo sprendimas tik patvirtina prezumpcijÄ , kad turtas, kuris buvo dalybų objektu skyrybų byloje, yra Å¡eimos turtas, įsigytas Å¡eimos reikmėms tenkinti. Å iuo požiÅ«riu nuneigtinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad jos buvusio sutuoktinio dviejų automobilių bei mopedo įsigijimas yra jo asmeninė nuosavybė ir tai nėra Å¡eimos iÅ¡laidos.

Pagal CK 3.89 str. 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė Komisija, transporto priemonių pirkimo sutartis nenumato reikalavimo gauti kito sutuoktinio sutikimÄ (pritarimÄ ) Å¡iam sandoriui, todėl tai nesudaro pagrindo preziumuoti, kad tai asmeninio pobÅ«džio iÅ¡laidos, patirtos bÅ«tent to asmens, kurio vardu sudarytas sandoris.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iÅ¡ automobilių (2011 m. įsigytas automobilis VW Passat, įregistruotas K. B. vardu), kurio įsigijimÄ pareiÅ¡kėja priskyrė buvusio sutuoktinio asmeninėms iÅ¡laidoms, po santuokos nutraukimo atiteko bÅ«tent pareiÅ¡kėjai. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad transporto priemonių įsigijimas nebuvo Å¡eimos iÅ¡laidos yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vertinant pareiÅ¡kėjos sutuoktinio įnaÅ¡us į jo individualiÄ Ä¯monę, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 suformuota taisykle, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis subsidiariai už įmonės prievoles atsako tik tuomet, kai kreditorius įrodo, kad Å¡ios įmonės veikloje kartu su individualios įmonės savininku dalyvavo ir jo sutuoktinis.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai yra iÅ¡ esmės kitokio pobÅ«džio, t. y. vertinama, ar gautos neapskaitytos pajamos yra Å¡eimos gautos pajamos ar tai buvo vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninės pajamos. Tuo tarpu anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio subsidiariosios atsakomybės už kito sutuoktinio turimos individualios įmonės prievoles. Kaip minėta, lėšų įnaÅ¡ams kilmė nagrinėjamoje byloje suponuoja skirtingÄ mokestinę atsakomybę, t. y. jeigu naudojamos lėšos buvo Å¡eimos turtas, tuomet prievolė pagrįsti lėšų kilmę (pajamas) tenka abiem sutuoktiniams, o jeigu lėšos yra asmeninės, jų kilmę turi pagrįsti tas sutuoktinis, kurio tai buvo lėšos.

Atitinkamai, negalint pagrįsti lėšų kilmės, Å¡ios lėšos laikytinos nepaskaitytomis pajamomis, kurios priklausomai nuo lėšų pobÅ«džio arba užtraukia mokestinę atsakomybę abiem sutuoktiniams, arba užtraukia mokestinę atsakomybę tam sutuoktiniui, kuris naudojo neapskaitytas asmenines lėšas. CK 3.87 str. 1 dalis įtvirtina prezumpcijÄ , kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuokÄ , yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrÄ jÄ normÄ , kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuokÄ , laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Pagal CK 3.117 str. 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , gautos pajamos tenka sutuoktiniams lygiomis dalimis.Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų buvusi sudaryta vedybų sutartis, kurioje bÅ«tų atribotos kiekvieno sutuoktinio asmeninės lėšos ir jų įgijimo bÅ«dai. Tik Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atribota asmeninė nuosavybė, kuriÄ sudarė pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio gautas žemės sklypas, įgytas asmeninės nuosavybės teise pagal 2004-12-10 dovanojimo sutartį.

Daugiau turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniai neturėjo. Todėl visas santuokos metu įgytas kitas turtas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja dėl jos buvusio sutuoktinio įneÅ¡tų į individualiÄ Ä¯monę pinigų, taip pat automobilių pirkimo, manydama, kad tai buvo atlikta tik jos buvusio sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti, galėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (CK 3.115 straipsnis), tačiau nutraukiant santuokÄ to nebuvo padaryta.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nebuvo atribotos kiekvieno sutuoktinio asmeninės lėšos ir jų įgijimo bÅ«dai, o iÅ¡laidos skirtos pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio individualiai įmonei, namo statybai ir transporto priemonėms buvo ne asmeninio pobÅ«džio, o Å¡eimos reikmėms tenkinti, neapskaitytų pajamų kilmė nežinoma, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad visas pajamas sutuoktiniai įgyja lygiomis dalimis.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos Å¡eima 2007 – 2011 metų laikotarpiu turėjo 540 249,15 Lt pajamų, kurių Å¡altinis nėra žinomas.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nagrinėjamu atveju nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 dalyje nustatytos prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, pagal CK 3.117 str. 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , gautos pajamos tenka sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl laikytina, kad kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių nurodytu laikotarpiu įgijo pusę minėtų pajamų, t. y. kaip nustatė mokesčių administratorius, po 270 124 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Kadangi pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas vyko 2008 – 2011 metais, atitinkamai proporcingai buvo apskaičiuota 187 506 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kėja 2008 – 2011 metais gavo 187 506 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, nuo kurių skaičiuotinas GPM mokestis.Remdamasis tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Å iaulių AVMI 2013-09-27 sprendime Nr. 44.1-52-47, VMI 2014-01-06 sprendime Nr. 68-2 ir Komisija 2014-04-04 sprendime S-67(7-17/2014) faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimai pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalį yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai panaikinti minėtus sprendimus yra atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos I. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.       Teisėjas                                                                   ArÅ«nas Kaminskas