bd35d946-126f-45cd-91cd-08b13c0bca62 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3911-561/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02571-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.1.5, 9.8.2, 74; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai I. B., pareiÅ¡kÄjos atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovÄs ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Justinai Janonienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos I.
Legislator headnote
AI generatedbd35d946-126f-45cd-91cd-08b13c0bca62 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taip pat pažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjos buvusiam sutuoktiniui santuokos nutraukimo metu atiteko pastatytas namas, taÄiau pareiÅ¡kÄjai po santuokos nutraukimo atiteko į UAB âRoknedaâ pertvarkytos įmonÄs akcijos. Atsižvelgiant į tai, labiau tikÄtina, kad aptariamas namas atiteko buvusiam sutuoktiniui ne todÄl, kad tai buvo jo asmeninÄ nuosavybÄ, o todÄl, kad taip buvo lygiaverÄiai padalintas bendras turtas, t. y. namas buvusiam sutuoktiniui ir UAB âRoknedaâ akcijos pareiÅ¡kÄjai.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-3911-561/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02571-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.1.5, 9.8.2, 74; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai I. B., pareiÅ¡kÄjos atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovÄs ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Justinai Janonienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos I.
B. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dÄl sprendimų panaikinimo (treÄiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija). Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,       n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄja I. B. (toliau â ir pareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti: Mokestinių ginÄų komisijos prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (toliau â ir Komisija) 2014-04-04 sprendimÄ Nr. S-67(7-17/2014), ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â ir atsakovÄ, VMI) 2014-01-06 sprendimÄ Nr. 68-2 ir Å iaulių apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â ir Å iaulių AVMI) 2013-09-27 sprendimÄ Nr. 44.1-52-47.
PareiÅ¡kÄja skunde nurodÄ, kad Komisija nepagrįstai nesivadovavo pareiÅ¡kÄjos pateikta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika. PareiÅ¡kÄjos teigimu, neįrodžius, kad individualios įmonÄs savininko sutuoktinÄ dalyvavo jungtinÄs veiklos pagrindais sutuoktinio įmonÄs veikloje kaip Å¡eimos versle, naudojosi iÅ¡ įmonÄs gaunamomis pajamomis, individualios įmonÄs savininko sutuoktinÄs prievolÄs neatsiranda (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-400/2012, taip pat 2012-12-14 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-575/2012).
PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad tikrinamuoju laikotarpiu ji nedirbo buvusio sutuoktinio įmonÄje, nesinaudojo buvusio sutuoktinio individualios įmonÄs pajamomis, neskyrÄ savo lÄšų įmonei. RÄmÄsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) 2013-01-07 nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-602-2280-12 ir teigÄ, kad aplinkybÄ, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) nuostatas, nÄra pakankama pripažinti, kad Å¡ias pajamas faktiÅ¡kai yra gavÄ kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â ir GPM) įstatymo nuostatų prasme.
Toks pleÄiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, aiÅ¡kinimas akivaizdžiai neatitiktų Å¡ių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste.NurodÄ, kad mokesÄių administratorius neturÄjo pagrindo preziumuoti, kad pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio įnaÅ¡ai į jo individualios įmonÄs kasÄ yra Å¡eimos iÅ¡laidos, o pajamos iÅ¡ įmonÄs veiklos yra sutuoktinių jungtinÄ nuosavybÄ ir Å¡ias pajamas dalinti lygiomis dalimis.PareiÅ¡kÄja teigÄ, kad jos buvusio sutuoktinio dviejų automobilių bei mopedo įsigijimas yra jo asmeninÄ nuosavybÄ, nes ji pritarimo Å¡io turto įsigijimui nÄra iÅ¡reiÅ¡kusi, todÄl Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos Å¡eimos iÅ¡laidomis.
Nepagrįstai prie Å¡eimos iÅ¡laidų buvo priskirti ir kiekvienu mokestiniu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio deklaruoti pinigų likuÄiai ne banke. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad jai nežinomi Å¡ių likuÄių Å¡altiniai, todÄl jie negali bÅ«ti siejami su bendrÄ ja jungtine nuosavybe. MokesÄių administratorius neturÄjo teisÄs pasisakyti ir dÄl pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio 2005 metais vienkartinÄje deklaracijoje deklaruotų sumų (120 000 Lt) pagrįstumo, nes nebuvo atliktas tikrinimas už Å¡iuos laikotarpius, todÄl Å¡ie duomenys laikytini teisingais ir nenuginÄytais.
PrieÅ¡ingos iÅ¡vados prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi mokesÄių mokÄtojas negali atsikirsti į mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadas dÄl laikotarpio, kuris nebuvo tikrinimo objektu.PareiÅ¡kÄja nurodÄ, mokesÄių administratorius neteisingai sprendÄ dÄl namo, esanÄio     Šiaulių r., TolioÄių k., Tvenkinio g. 1., statybos ir jam pastatyti priskirtų iÅ¡laidų. Å io namo statybÄ iÅ¡ asmeninių lÄšų vykdÄ jos buvÄs sutuoktinis, pareiÅ¡kÄja prie Å¡ių statybų ir iÅ¡laidų neprisidÄjo, namo statybai nebuvo naudojamos Å¡eimos lÄÅ¡os.
Å iaulių apylinkÄs teismo 2012-05-25 sprendime tik iÅ¡vardytas santuokos metu įsigytas turtas, taÄiau teismo sprendime nÄra nurodyta, kad jis buvo bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad ji neturÄjo lÄšų namo statybai, nes pareiÅ¡kÄjos tÄvai 2013-10-25 pateikÄ paaiÅ¡kinimus, jog rÄmÄ pareiÅ¡kÄjÄ finansiÅ¡kai. Statybas vykdÄ pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis iÅ¡ savo asmeninių ir įmonÄs lÄšų, todÄl po skyrybų namas jam ir atiteko.
PaaiÅ¡kino, kad jos buvusio sutuoktinio metinÄse gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijose buvo deklaruotos ne namo statybos iÅ¡laidos, o namo vertÄ kiekvienais ataskaitiniais metais.Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄja ir pareiÅ¡kÄjos atstovÄ skundÄ palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti.AtsakovÄ VMI atsiliepime į skundÄ praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paaiÅ¡kindama, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kÄja asmeniÅ¡kai oficialių pajamų negavo (iÅ¡skyrus 2009 m. gautus 3 000 Lt pavedimu iÅ¡ E. J.), todÄl galÄjo naudotis tik bendromis Å¡eimos pajamomis, tame tarpe ir pajamomis iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio įmonÄs, kuri 2012-02-02 perregistruota į UAB âRoknedaâ ir kurios 100 procentų akcijų jai priklausÄ nuo 2012-02-15, o po santuokos nutraukimo 2012-05-25 atiteko asmeninÄs nuosavybÄs teise.
DÄl iÅ¡ individualios veiklos gautų pajamų panaudojimo Å¡eimos interesais atsakovÄ pažymÄjo, jog nagrinÄjamu atveju nÄra keliamas klausimas dÄl individualios įmonÄs mokestinių prievolių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos, kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄja ir jos buvÄs sutuoktinis yra apmokestinti kaip fiziniai asmenys, kurių tikrinamojo mokestinio laikotarpio iÅ¡laidos virÅ¡ijo juridinÄ galiÄ turinÄiais pajamų Å¡altiniais pagrįstas pajamas, t. y. konstatavus, kad pareiÅ¡kÄja (kaip ir jos buvÄs sutuoktinis) disponavo pajamomis, kurių nedeklaravo, ir nuo kurių nebuvo sumokÄti mokesÄiai.
DÄl Å¡ių priežasÄių nÄra pagrindo teigti, kad mokesÄių administratoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad pareiÅ¡kÄja dalyvavo individualios įmonÄs veikloje, kad bÅ«tu pagrindas apmokestinti jÄ pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ .NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja teigia nedalyvavusi buvusio sutuoktinio K. B. individualios įmonÄs veikloje, taÄiau pareiÅ¡kÄja pagal IMIS Sodra duomenis laikotarpiu nuo    1997-10-20 iki 2003-07-14 dirbo UAB âRopokalnisâ, o nuo 2005-06-06 iki 2005-09-09 dirbo UAB âRoknedaâ (buvusi sutuoktinio įmonÄ), kas nepatvirtina pareiÅ¡kÄjos argumentų, jog ji neturÄjo nieko bendro su buvusio sutuoktinio individualia įmone, o tik augino vaikus.
Taip pat byloje pateiktas pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio 2013-04-16 paaiÅ¡kinimas mokesÄių administratoriui, kuriame jis nurodo, kad nuo 2007 metų IÄ® K. B. įmonÄs buhalterinÄ apskaitÄ bei prekių užsakymus ir apmokÄjimus darÄ jo žmona I. B.. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pareiÅ¡kÄja nors ir įrodinÄja, jog individualios įmonÄs veikla buvo iÅ¡imtinai jos sutuoktinio, o ne Å¡eimos verslas, prie kurio vykdymo ji neprisidÄjo nei pinigais, nei darbu, bet po santuokos nutraukimo UAB ,, Roknedaâ pertvarkytos įmonÄs akcijos atiteko pareiÅ¡kÄjai.
PareiÅ¡kÄjos argumentai, jog ji nedavÄ pritarimo automobilių ir mopedo pirkimui, neįrodo buvusio sutuoktinio intencijų įgyti turtÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise, kadangi sudarant transporto priemonių pirkimo sutartis nÄra bÅ«tinybÄs gauti kito sutuoktinio sutikimÄ (pritarimÄ ) Å¡iam sandoriui, todÄl tai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad iÅ¡laidos Å¡io turto įsigijimui buvo patirtos bÅ«tent to asmens, kurio vardu sandoris buvo įformintas. AtsakovÄ nesutiko, kad pareiÅ¡kÄja neturÄjo nieko bendro su namo statybomis, nes ginÄo atveju nustatyta, kad visas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas), nors ir buvo įformintas pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio vardu, taÄiau buvo įsigytas santuokoje ir buvo abiejų sutuoktinių dalybų objektu skyrybų metu, kas įrodo, kad Å¡io turto įsigijimas nebuvo susijÄs su pareiÅ¡kÄjos sutuoktinio asmeniniais interesais, o skirtas Å¡eimos poreikių tenkinimui.
Taip pat pažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjos buvusiam sutuoktiniui santuokos nutraukimo metu atiteko pastatytas namas, taÄiau pareiÅ¡kÄjai po santuokos nutraukimo atiteko į UAB âRoknedaâ pertvarkytos įmonÄs akcijos. Atsižvelgiant į tai, labiau tikÄtina, kad aptariamas namas atiteko buvusiam sutuoktiniui ne todÄl, kad tai buvo jo asmeninÄ nuosavybÄ, o todÄl, kad taip buvo lygiaverÄiai padalintas bendras turtas, t. y. namas buvusiam sutuoktiniui ir UAB âRoknedaâ akcijos pareiÅ¡kÄjai.
Taip pat pažymÄjo, jog prieÅ¡ingai nei skunde teigÄ pareiÅ¡kÄja, 2012-05-25 sprendime civilinÄje byloje Nr. 2-3348-362/2012 yra nurodyta, kad turtas buvo bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. TeigÄ, kad pareiÅ¡kÄjos argumentai dÄl nekilnojamojo turto kainų kilimo yra nepagrįsti, kadangi vadovaujantis VÄ® âRegistrų centrasâ bÅ«sto kainų pokyÄių statistinių suvestinių duomenimis bÅ«sto kainos kilo iki 2007 metų pabaigos ir atitinkamai ÄmÄ kristi nuo 2008 metų pirmojo ketvirÄio ir krito iki pat 2011 metų pirmojo ketvirÄio.
TodÄl, VMI įsitikinimu, Å¡is pareiÅ¡kÄjos argumentas yra nepagrįstas.DÄl pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio tÄvo, kuris neva padovanojo sÅ«nui 100 000 Lt lÄÅ¡as, atsakovÄ nurodÄ, jog nuo 1994-01-01 iki 1998-09-04 jis uždirbo 24 058,93 Lt, todÄl neturÄjo galimybių paskolinti sÅ«nui 100 000 Lt.PažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄja su skundu nepateikÄ papildomų įrodymų, kuriais grindžia savo nesutikimus, kurie objektyviai paneigtų patikrinimo metu nustatytus rezultatus, o apsiribojo įrodymais nepagrįstais teiginiais.
Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo mokesÄių mokÄtojo naudai priÄmimo. Teismo posÄdyje atsakovÄs atstovÄ palaikÄ atsiliepime į skundÄ nurodytus motyvus ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatÄ, kad Å iaulių AVMI atliko pareiÅ¡kÄjos GPM patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau â PSDÄ®) už 2009 metus apskaiÄiavimo bei sumokÄjimo į biudžetÄ teisingumo patikrinimÄ ir 2013-07-24 suraÅ¡Ä patikrinimo aktÄ Nr. 35-30.
Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjos Å¡eimos iÅ¡laidos 2007â2011 metais virÅ¡ijo pajamas 540 249,15 Lt, nuo kurių pareiÅ¡kÄja nesumokÄjo 28 925 Lt GPM bei 2009 metais nesumokÄjo 2 457 Lt PSDÄ® (Mokestinių ginÄų komisijos byla Nr. 611-04(7-17/2014), (toliau â MGK byla); b. l. 69-80). PareiÅ¡kÄja, nesutikdama su Å iaulių AVMI 2013-07-24 patikrinimo aktu Nr. 35-30,          2013-09-03 pateikÄ pastabas dÄl minÄto patikrinimo akto (MGK byla, b. l. 81-84). 2013-09-27 Å iaulių AVMI priÄmÄ sprendimÄ Nr. 44.1-52-47 dÄl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, b. l. 29-38). 2013-10-21 pareiÅ¡kÄja pateikÄ skundÄ VMI (MGK byla, b. l. 51-56), kuris 2014-01-06 sprendimu Nr. 68-2 patvirtino Å iaulių AVMI sprendimÄ (MGK byla, b. l. 9-16).
VMI sprendime nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjos Å¡eimos faktinÄs iÅ¡laidos 2007â2011 metais 540 249 Lt virÅ¡ijo pajamas, todÄl patikrinimo akte konstatuota, jog mokesÄių mokÄtojai gavo 540 249 Lt pajamų, t. y. vadovaujantis CK 3.87 str. 1 dalimi ir 3.88 str. 2 dalimi, kiekvienas iÅ¡ buvusių sutuoktinių â po 270 124 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Už 2007 m. pareiÅ¡kÄjai mokestinÄ prievolÄ neapskaiÄiuota, kadangi pareiÅ¡kÄjos mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31.
Konstatuota, kad pareiÅ¡kÄja 2008â2011 metais gavo 187 506 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. VMI sprendime vadovavosi MAÄ® 70 str. 1 dalimi, VMI 2004 m. gegužÄs 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (Žin., 2004, Nr. 86-3156) patvirtintų MokesÄio apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) nuostatomis ir LVAT praktika dÄl mokesÄių apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taikymo.PareiÅ¡kÄja, nesutikdama su mokesÄių administratoriaus 2014-01-06 sprendimu Nr. 68-2, pateikÄ skundÄ Komisijai (MGK byla, b. l. 1-8).
Komisija 2014-04-04 sprendimu Nr. S-67(7-17/2014) patvirtino VMI sprendimÄ (MGK byla, b. l. 232-244). GinÄo dalykas â Komisijos 2014-04-04 sprendimo S-67(7-17/2014), taip pat VMI 2014-01-06 sprendimo Nr. 68-2 ir Å iaulių AVMI 2013-09-27 sprendimo Nr. 44.1-52-47 teisÄtumas ir pagrįstumas. GinÄas byloje kilo dÄl to, ar mokesÄių administratorius teisÄtai ir pagrįstai, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes bei surinktų įrodymų visumÄ , konstatavo pareiÅ¡kÄjos mokestinius pažeidimus ir dÄl to apskaiÄiavo mokÄtinus mokesÄius ir su jais susijusias sumas.
Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos skundo pagrindo, pareiÅ¡kÄja neginÄija mokesÄių administratoriaus taikyto mokesÄių apskaiÄiavimo metodo pagrįstumo, ginÄijamas yra mokesÄių administratoriaus tam tikrų aplinkybių teisinis vertinimas. PareiÅ¡kÄjos skundo pagrindÄ sudaro iÅ¡ esmÄs trys pagrindiniai motyvai. Pirma, pareiÅ¡kÄja ginÄija tai, kad tam tikros iÅ¡laidos negalÄjo bÅ«ti įvertintos kaip Å¡eimos iÅ¡laidos ir atitinkamai priskirtos jai, kadangi tai buvo iÅ¡imtinai jos buvusio sutuoktinio patirtos asmeninÄs iÅ¡laidos.
Antra, pareiÅ¡kÄja nesutinka, kad pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis negalÄjo tikrinamojo laikotarpio pradžiai turÄti pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio VienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje 2003-12-31 dienai deklaruotas 120 000 Lt pinigines lÄÅ¡as. TreÄia, pareiÅ¡kÄja teigia, kad mokesÄių administratorius neteisingai sprendÄ dÄl namo, esanÄio Å iaulių r., TolioÄių k., Tvenkinio g. 1., statybos ir jam pastatyti priskirtų iÅ¡laidų. DÄl VienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje 2003-12-31 dienai deklaruotų 120 000 Lt piniginių lÄšų.
Teismas Å¡ioje dalyje daro iÅ¡vadÄ , kad pagal LVAT praktikÄ , pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesÄių mokÄtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybÄs institucijų reikalavimui, galÄs pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžianÄius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dÄl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nÄra fiksuojamas kredito įstaigose esanÄių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nÄra privalomas), mokesÄių mokÄtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dÄl jam tenkanÄios įrodinÄjimo naÅ¡tos (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-602-27-13; 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-2923/2012; 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-1852/2010).
Be to, iÅ¡vados apie mokesÄių mokÄtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos, sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžianÄius ar paneigianÄius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta, raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarÄių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.
Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinanÄias turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesÄių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybÄ teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-442-1111-11).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 57 str. 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-556-33-12; 2011 m. rugsÄjo 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-556-3513-11). NagrinÄjamu atveju mokesÄių administratorius patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjos Å¡eima negalÄjo tikrinamojo laikotarpio pradžiai turÄti pareiÅ¡kÄjos sutuoktinio VienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje 2003-12-31 dienai deklaruoto 120 000 Lt piniginių lÄšų likuÄio.
PareiÅ¡kÄjos sutuoktinis 2005-04-22 pateiktoje VienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turÄto turto deklaracijoje deklaravo 120 000 Lt. PareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis pajamų Å¡altiniui pagrįsti pateikÄ savo motinos 2013-02-20 paaiÅ¡kinimÄ , kad ji matÄ ir žino, kaip 2004 m. pabaigoje ar 2005 m. pradžioje jos vyras sÅ«nui padovanojo 100 000 Lt santaupų (MGK byla, b. l. 102).PareiÅ¡kÄja teigÄ, kad mokesÄių administratorius negalÄjo daryti iÅ¡vadų dÄl Å¡ių aplinkybių, nes buvo suÄjÄs 5 metų terminas mokesÄių iÅ¡ieÅ¡kojimui ir 2005 m. nebuvo atliktas mokestinis patikrinimas dÄl Å¡ios deklaracijos teisingumo.
Teismas Å¡ioje dalyje daro iÅ¡vadÄ , kad Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatos, nustatanÄios nuolatiniam Lietuvos gyventojui prievolÄ deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 dienÄ turÄtÄ turtÄ , t. y. pinigines lÄÅ¡as, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 litų, taip pat Å¡io įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatos, įpareigojanÄios gyventojÄ pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, reiÅ¡kia, jog gyventojo deklaruojamas turtas ir nurodomi jo įsigijimo Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s ir atspindÄti realiai susiklosÄiusias faktines aplinkybes.
Reikalavimas pagrįsti turto įsigijimo Å¡altinius Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, jog pateikiami įrodymai turi patvirtinti, jog deklaruojamas turtas (pajamos ir pan.) yra gautos bÅ«tent gyventojo nurodytu bÅ«du ir iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio. Pagal šį reguliavimÄ , nÄra nustatytas terminas, kada mokesÄių administratorius netenka teisÄs įpareigoti lÄÅ¡as pagrįsti. NagrinÄjamu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesÄių administratorius pagrįstai nepripažino Å¡ių lÄšų.
Kaip nurodyta anksÄiau, vien atskirų formalių įrodymų (kaip Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio motinos paaiÅ¡kinimas) pajamų gavimo nepagrindžia. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais mokesÄių mokÄtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dÄl jam tenkanÄios įrodinÄjimo naÅ¡tos, kadangi siekiant pripažinti tam tikrų pajamų gavimÄ , reikalinga įrodyti, kad mokesÄių mokÄtojas gavo realias pajamas. Ä®rodinÄjami naÅ¡tÄ pagrįsti lÄšų realumÄ turi deklaruojantis asmuo, o ne mokesÄių administratorius.
PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄja, mokesÄių administratorius praÅ¡Ä pagrįsti deklaruotų lÄšų realumÄ , o ne nuo Å¡ios sumos apskaiÄiuoti ir iÅ¡ieÅ¡koti mokesÄius, todÄl MAÄ® 107 str. 1 dalis netaikytina. Teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad atsižvelgus į 2013-02-20 paaiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis lÄÅ¡as įgijo neva 2004 â 2005 metais, taÄiau lÄÅ¡os buvo deklaruotos 2003-12-31 dienai. TodÄl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjos motyvai yra prieÅ¡taringi.
NagrinÄjamoje byloje daugiau nÄra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie galÄtų patvirtinti, kad pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis iÅ¡ tiesų VienkartinÄje gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turÄto turto deklaracijoje deklaruotus 120 000 Lt bÅ«tų gavÄs ir jomis disponavÄs ginÄo laikotarpiu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad mokesÄių administratorius pagrįstai nepripažino 120 000 Lt turÄto turto pagal 2005-04-22 pateiktÄ VienkartinÄ gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turÄto turto deklaracijÄ .
DÄl statybos ir statybai priskirtų iÅ¡laidų apskaiÄiavimo. PareiÅ¡kÄja nesutinka su Å iaulių AVMI iÅ¡vada patikrinimo akte, kad 2007 â 2011 metais pareiÅ¡kÄjos Å¡eima patyrÄ tokio dydžio gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidas: 2007 metais â 85 000 Lt, 2008 metais â 4 000 Lt, 2009 metais â 4 000 Lt, 2010 metais â 6 000 Lt, 2011 metais â 101 000 Lt, t. y. Gyvenamojo namo statybai viso patirta 200 000 Lt statybos iÅ¡laidų. PareiÅ¡kÄja neginÄija, kad namo statybos iÅ¡laidos buvo patirtos 2007 â 2011 metais, taÄiau nesutinka su jų dydžiu, nurodydama, kad pildydamas deklaracijas, jos buvÄs sutuoktinis deklaravo turÄto nekilnojamojo turto vertÄ, o ne statybos iÅ¡laidas.Teismas nagrinÄjamoje dalyje sutinka su Komisijos iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis metinÄje turto deklaracijoje už 2011 metus deklaravo 200 000 Lt nebaigtÄ statybÄ , kuri neatitinka rinkos vertÄs, nustatytos VÄ® ,,Registrų centrasâ 2013-02-18 raÅ¡te Nr. (8.4.3)G-212 pateikta informacija, kuri yra paskaiÄiuota atliekant kadastrinius matavimus, vadovaujantis Nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (statybinÄs vertÄs) kainynu, atsižvelgiant į pastato paskirtį, kiekybinius bei kokybinius parametrus (MGK byla, b. l. 225).
Nekilnojamojo turto kadastro specialistai pagal savo skaiÄiavimus nustatÄ, kad namo statybos kaÅ¡tai siekia 389 000 Lt, o tai yra 2 kartus daugiau nei deklaravo pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis. PažymÄtina ir tai, kad pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis jokių paaiÅ¡kinimų dÄl namo statybos iÅ¡laidų nepateikÄ (MGK byla, b. l. 72), todÄl vertinti, kad pastato vertÄ nuo 2007 m. iki 2011 m. pakilo nuo 85 000 Lt iki 200 000 Lt nÄra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog mokesÄių administratorius, kiek tai susijÄ su ginÄo pajamų dydžio nustatymu, įvykdÄ jam MAÄ® 67 str. 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas.
Atitinkamai pareiÅ¡kÄja, nesutikdama su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotomis konkreÄiomis mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodÄl jos yra neteisingos (MAÄ® 67 str. 2 dalis). MokesÄių mokÄtojui siekiant paneigti apskaiÄiuotas sumas bei nuginÄyti mokesÄių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu. MokesÄių mokÄtojas turÄtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesÄių administratorius (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-602-27-13).NagrinÄjamu atveju teismui nÄra pagrindo kitokiai iÅ¡vadai dÄl apskaiÄiuotų statybos iÅ¡laidų nei pateikÄ mokestinį ginÄÄ nagrinÄjusios institucijos.
DÄl nustatytų neapmokestintų pajamų padalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis. LVAT plenarinÄs sesijos 2002-03-13 sprendime, priimtame administracinÄje byloje Nr. A7-158/2002, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sÄ Å¾iningai ir teisÄtai, yra bendraturÄių, o ne vieno iÅ¡ jų pajamos, į kurias kiekvienas iÅ¡ jų turi lygias teises. MokesÄių teisinius santykius reguliuojanÄios vieÅ¡osios teisÄs normos nenustato papildomų reikalavimų sandoriams, sudaromiems fizinių asmenų įgyvendinant savo, kaip sutuoktinių, bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, apibrÄžtų tam tikrus pagal mokesÄių įstatymus reikÅ¡mingus juridinius faktus, pavyzdžiui, kad raÅ¡ytinius sandorius, iÅ¡ kurių susiformuoja apmokestinimo mokesÄiais objektai, sudarytų visi bendraturÄiai ir juose bÅ«tų apibrÄžiamas pajamų tarp bendraturÄių pasiskirstymas.
Fiziniams asmenims â bendraturÄiams sÄ Å¾iningai ir teisÄtai įgyvendinant nuosavybÄs teises ir dÄl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturÄių pajamomis pagal jų nuosavybÄs teisių į turtÄ , iÅ¡ kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturÄių sudaryta sutartis nenustato kitaip (Administracinių teismų praktika Nr.3).LVAT iÅ¡plÄstinÄ kolegija 2013-01-07 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-602-2280-12 nurodÄ, kad pagal GPM įstatymo 3 straipsnį, GPM mokÄtoju pripažįstamas pajamų gavÄs gyventojas.
Å ioje nuostatoje vartojama sÄ voka âgyventojasâ yra apibrÄžiama to paties įstatymo 2 str. 2 dalyje ir reiÅ¡kia nuolatinį ir nenuolatinį Lietuvos gyventojÄ . Nuolatinis Lietuvos gyventojas â âfizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPM įstatymo 4 straipsnio nuostatasâ. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pacituotų įstatymo nuostatų, taip pat kriterijus, pagal kuriuos asmuo yra pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju apmokestinimo GPM tikslais, nustatanÄio GPM įstatymo 4 straipsnio, GPM mokÄtoju gali bÅ«ti pripažintas tik konkretus fizinis asmuo, t. y.
įstatymas aiÅ¡kiai GPM mokÄtojÄ apibrÄžia kaip konkretų fizinį asmenį, o ne tokių asmenų daugetÄ . IÅ¡plÄstinÄ kolegija toliau nurodÄ, kad siekiant konkretų fizinį asmenį (gyventojÄ ) pripažinti GPM mokÄtoju, toks asmuo, be kita ko, turi bÅ«ti âgavÄs pajamųâ GPM įstatymo 3 straipsnio prasme. Atskleidžiant Å¡ios sÄ lygos turinį pirmiausia pastebÄtina, kad remiantis GPM įstatymo 2 str. 14 dalimi, pajamomis, iÅ¡skyrus toje paÄioje nuostatoje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis, kurios nagrinÄjamu atveju netaikytinos, inter alia laikomos â<...> per mokestinį laikotarpį gautas atlygis <...> už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lÄÅ¡as ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra <...>â.
Å ios pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kuriuo nagrinÄjamu atveju laikomas momentas, â<...> kai pajamos bet kokia forma faktiÅ¡kai gaunamos <...>â (GPM įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktas). IÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos vertinimu, sisteminÄ, loginÄ bei lingvistinÄ Å¡ių nuostatų analizÄ aiÅ¡kiai iliustruoja, jog GPM įstatymo 8 str. 2 d. 1 punkte numatytu atveju GPM mokÄtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiÅ¡kai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu.
AplinkybÄ, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal minÄtas CK nuostatas, nÄra pakankama pripažinti, kad Å¡ias pajamas faktiÅ¡kai yra gavÄ kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių GPM įstatymo nuostatų prasme. Toks pleÄiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, aiÅ¡kinimas akivaizdžiai neatitiktų Å¡ių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste. Å io mokesÄio mokÄtoju akivaizdžiai pripažįstamas tik Å¡ias pajamas uždirbÄs asmuo, nors pagal CK 3.88 str. 1 d. 3 ir 5 punktus, tokios pajamos taip pat pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
TodÄl vien faktinÄ aplinkybÄ, jog ginÄo pajamos pagal privatinÄs teisÄs nuostatas yra laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti sutuoktinius lygiomis dalimis gavusiais ginÄo pajamas apmokestinimo GPM tikslais.IÅ¡plÄstinÄ kolegija, nurodytoje byloje vertindama vertybinių popierių sandorius apmokestinimo tikslais taip pat numatÄ, kad nesant konkreÄių mokesÄių įstatymuose numatytų taisyklių, savaime implikuoja bÅ«tinybÄ subsidiariai remtis privatinÄs teisÄs nuostatomis tiek, kiek tai susijÄ su sutuoktinių gautų pajamų nustatymu apmokestinimo tikslais.
Å iuo tikslu galima ir bÅ«tina remtis CK 3.117 str. 1 dalimi, įtvirtinanÄia, jog âpreziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygiosâ. IÅ¡plÄstinÄ kolegija, vertindama vertybinių popierių sandorį, nurodÄ, kad ânagrinÄjamoje byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, leidžianÄių netaikyti Å¡ios prezumpcijos, jos (prezumpcijos) iÅ¡ esmÄs neginÄija ir sutuoktiniai. TodÄl nagrinÄjamoje byloje pripažintina, kad kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių, GPM įstatymo 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 str. 2 d. 1 punktu, požiÅ«riu, faktiÅ¡kai gavo po pusÄ piniginių lÄšų, kurios buvo įgytos pardavus minÄtus ginÄo vertybinius popieriusâ.Teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodÄ Komisija, nagrinÄjama situacija iÅ¡ esmÄs yra kitokio pobÅ«džio, kai mokesÄių administratorius nustato, kad mokÄtojo (mokÄtojo Å¡eimos) patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, kas leidžia teigti, kad kažkuris iÅ¡ sutuoktinių (arba jie abu) yra gavÄ ir disponuoja neapmokestintomis pajamomis.
Tokiu atveju, kai nÄra įmanoma tiksliai nustatyti neapmokestintų pajamų Å¡altinį, yra taikoma MAÄ® 70 str. 1 dalis, kuri nustato, jog tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius, bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dÄl to mokesÄių administratorius negali nustatyti mokesÄių mokÄtojo mokestinÄs prievolÄs dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesÄių mokÄtojui priklausanÄiÄ mokÄti mokesÄio sumÄ mokesÄių administratorius apskaiÄiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkanÄius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo kriterijus.
Å i nuostata reglamentuoja tik mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymÄ , bet nÄra skirta nustatyti mokestinÄs prievolÄs atsiradimo pagrindus. Kokiais atvejais ir kokie subjektai turi mokÄti tam tikras mokesÄių sumas, nustato atitinkami mokesÄių įstatymai (LVAT 2006 m. vasario 15 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A2-836/2006).ABTÄ® 57 str. 4 dalyje yra nurodyta, jog įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendra įrodinÄjimo taisyklÄ, kuri suponuoja iÅ¡vadÄ apie vienodÄ proceso Å¡alių teisÄ bei pareigÄ teikti įrodymus.
Ji Å¡iuo atveju neatsiejama nuo MAÄ® 67 str. 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad mokesÄių administratorius privalo pagrįsti jo mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginÄo byloje, visų pirma, mokesÄių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dÄl mokesÄių apskaiÄiavimo mokesÄių mokÄtojui. Tuo tarpu mokesÄių mokÄtojui, siekiant paneigti apskaiÄiuotas sumas bei nuginÄyti VMI sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontraargumentų teikimu.
Pagal MAÄ® 67 str. 2 dalį, mokesÄių mokÄtojas, nesutinkantis su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotomis konkreÄiomis mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodÄl jos yra neteisingos. MokesÄių mokÄtojas turÄtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesÄių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kÄjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybÄms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinÄjimo naÅ¡ta (LVAT 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A11-648/2003, 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1379/2014).NagrinÄjamoje byloje mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjos Å¡eimos iÅ¡laidos 540 249 Lt virÅ¡ijo pajamas.
MokesÄių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis gavo 540 249 Lt kitų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurios lygiomis dalimis buvo padalytos pareiÅ¡kÄjai ir sutuoktiniui. PareiÅ¡kÄja įrodinÄja, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo asmeninÄs jos buvusio sutuoktinio iÅ¡laidos.PareiÅ¡kÄja įrodinÄja, kad ji negali bÅ«ti pripažinta mokÄtoja ginÄo byloje, nes piniginius įnaÅ¡us į pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio įmonÄ darÄ pats buvÄs sutuoktinis, namo statybas taip pat vykdÄ buvÄs sutuoktinis, transporto priemones taip pat pirko buvÄs sutuoktinis.
PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kina, kad savo lÄšų Å¡ioms iÅ¡laidoms nÄra skyrusi.PareiÅ¡kÄja teigia, kad buvusio sutuoktinio veikloje nedalyvavo, o augino vaikus. PateikÄ savo paaiÅ¡kinimÄ , kad ji nedirbo, augino vaikus, o tÄvai rÄmÄ Å«kyje užaugintais produktais ir kiek galÄjo, finansiÅ¡kai (MGK byla, b. l. 39). Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, neleidžia teigti, jog laikotarpiu, kada buvo gautos ginÄo pajamos (2007â2011 metais), pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis kartu netvarkÄ Å¡eimos Å«kio.
Byloje nÄra ginÄo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kÄja, iÅ¡skyrus 3 000 Lt iÅ¡ E. J., daugiau negavo jokių oficialių pajamų. Vadinasi preziumuotina, kad pareiÅ¡kÄja tikrinamuoju laikotarpiu naudojosi bendromis Å¡eimos pajamomis. Tai patvirtina ir pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitų, buvusių AB banke âSnorasâ iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis atlikinÄjo pervedimus į pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ (MGK byla, b. l. 118-123). Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio individuali įmonÄ nuo 2012-02-02 tapo UAB âRoknedaâ, kurios akcininku nuo 2012-02-02 iki 2012-02-15 buvo pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis, o nuo 2012-02-15 jau pareiÅ¡kÄja, taÄiau Å¡ios įmonÄs vadovu pareiÅ¡kÄjo sutuoktinis iÅ¡liko iki 2012-06-06 (MGK byla, b. l. 193-195).
Be to, pareiÅ¡kÄjos buvÄs sutuoktinis 2013-04-16 paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nuo 2007 metų individualioje įmonÄje tvarkÄ buhalterinÄ apskaitÄ , prekių užsakymus ir apmokÄjimus. TaÄiau pažymÄjo, kad įneÅ¡imus į sÄ skaitÄ darÄ iÅ¡ savo asmeninių lÄšų.PareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio turto dalybos taip pat patvirtina faktÄ , kad turtas, kuriam skirtos iÅ¡laidos yra ginÄo objektu nagrinÄjamoje byloje, buvo bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ.
Tai patvirtina Å iaulių apylinkÄs teismo 2012-05-25 sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2-3348-362/2012, kuriuo pareiÅ¡kÄjos santuoka nutraukta Å¡alių susitarimu ir patvirtinus buvusių sutuoktinių sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių (LITEKO, proceso Nr. 3-61-3-02038-2012-1). Pagal Å iaulių apylinkÄs teismo patvirtintÄ sutuoktinių sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo taip padalintas po santuokos sudarymo įgytas turtas: K. B. (pareiÅ¡kÄjos buvusiam sutuoktiniui) nuosavybÄs teise atiteko gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys Tvenkinio g. 1, TolioÄių k., Å iaulių kaimiÅ¡kojoje sen., Å iaulių r. sav., įregistruoti K.
B. vardu; motoroleris Peugot Speedfight, įregistruotas K. B. vardu; automobilis Opel Signum, įregistruotas K. B. vardu; automobilis Peugot 309, įregistruotas K. B. vardu. PareiÅ¡kÄjai nuosavybÄs teise atiteko: UAB âRoknedaâ, įmonÄs kodas 1457767779, vardinÄs akcijos, įregistruotos I. B. vardu; automobilis VW Passat, įregistruotas K. B. vardu.Teismas pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. TaÄiau atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes paprastai gali nustatyti tik iÅ¡ objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos (LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-999-10). Teismas pirmiausia nurodo, kad pareiÅ¡kÄjos nurodomas tam tikras turto pasiskirstymas tarp pareiÅ¡kÄjos ir jos buvusio sutuoktinio turi bÅ«ti įrodytas.
PareiÅ¡kÄja nepateikÄ nei vedybų sutarties, nei kitokių įrodymų, pagal kuriuos Å¡is teismas ar mokesÄių administratorius galÄtų atriboti sutuoktinių asmeninÄ nuosavybÄ nuo bendrosios sutuoktinių nuosavybÄs. Å iaulių apylinkÄs teismo sprendimas tik patvirtina prezumpcijÄ , kad turtas, kuris buvo dalybų objektu skyrybų byloje, yra Å¡eimos turtas, įsigytas Å¡eimos reikmÄms tenkinti. Å iuo požiÅ«riu nuneigtinas pareiÅ¡kÄjos argumentas, kad jos buvusio sutuoktinio dviejų automobilių bei mopedo įsigijimas yra jo asmeninÄ nuosavybÄ ir tai nÄra Å¡eimos iÅ¡laidos.
Pagal CK 3.89 str. 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ. Teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodÄ Komisija, transporto priemonių pirkimo sutartis nenumato reikalavimo gauti kito sutuoktinio sutikimÄ (pritarimÄ ) Å¡iam sandoriui, todÄl tai nesudaro pagrindo preziumuoti, kad tai asmeninio pobÅ«džio iÅ¡laidos, patirtos bÅ«tent to asmens, kurio vardu sudarytas sandoris.
Be to, kaip matyti iÅ¡ Å iaulių apylinkÄs teismo patvirtintos sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iÅ¡ automobilių (2011 m. įsigytas automobilis VW Passat, įregistruotas K. B. vardu), kurio įsigijimÄ pareiÅ¡kÄja priskyrÄ buvusio sutuoktinio asmeninÄms iÅ¡laidoms, po santuokos nutraukimo atiteko bÅ«tent pareiÅ¡kÄjai. TodÄl pareiÅ¡kÄjos teiginiai, kad transporto priemonių įsigijimas nebuvo Å¡eimos iÅ¡laidos yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vertinant pareiÅ¡kÄjos sutuoktinio įnaÅ¡us į jo individualiÄ Ä¯monÄ, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra pagrindo remtis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-400/2012 suformuota taisykle, kad individualios įmonÄs savininko sutuoktinis subsidiariai už įmonÄs prievoles atsako tik tuomet, kai kreditorius įrodo, kad Å¡ios įmonÄs veikloje kartu su individualios įmonÄs savininku dalyvavo ir jo sutuoktinis.
Teismas pažymi, kad nagrinÄjamu atveju teisiniai santykiai yra iÅ¡ esmÄs kitokio pobÅ«džio, t. y. vertinama, ar gautos neapskaitytos pajamos yra Å¡eimos gautos pajamos ar tai buvo vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninÄs pajamos. Tuo tarpu anksÄiau minÄtoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dÄl sutuoktinio subsidiariosios atsakomybÄs už kito sutuoktinio turimos individualios įmonÄs prievoles. Kaip minÄta, lÄšų įnaÅ¡ams kilmÄ nagrinÄjamoje byloje suponuoja skirtingÄ mokestinÄ atsakomybÄ, t. y. jeigu naudojamos lÄÅ¡os buvo Å¡eimos turtas, tuomet prievolÄ pagrįsti lÄšų kilmÄ (pajamas) tenka abiem sutuoktiniams, o jeigu lÄÅ¡os yra asmeninÄs, jų kilmÄ turi pagrįsti tas sutuoktinis, kurio tai buvo lÄÅ¡os.
Atitinkamai, negalint pagrįsti lÄšų kilmÄs, Å¡ios lÄÅ¡os laikytinos nepaskaitytomis pajamomis, kurios priklausomai nuo lÄšų pobÅ«džio arba užtraukia mokestinÄ atsakomybÄ abiem sutuoktiniams, arba užtraukia mokestinÄ atsakomybÄ tam sutuoktiniui, kuris naudojo neapskaitytas asmenines lÄÅ¡as. CK 3.87 str. 1 dalis įtvirtina prezumpcijÄ , kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuokÄ , yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrÄ jÄ normÄ , kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarÄ santuokÄ , laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.
Pagal CK 3.117 str. 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , gautos pajamos tenka sutuoktiniams lygiomis dalimis.NagrinÄjamoje byloje nÄra duomenų, kad bÅ«tų buvusi sudaryta vedybų sutartis, kurioje bÅ«tų atribotos kiekvieno sutuoktinio asmeninÄs lÄÅ¡os ir jų įgijimo bÅ«dai. Tik Å iaulių miesto apylinkÄs teismo sprendimu buvo atribota asmeninÄ nuosavybÄ, kuriÄ sudarÄ pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio gautas žemÄs sklypas, įgytas asmeninÄs nuosavybÄs teise pagal 2004-12-10 dovanojimo sutartį.
Daugiau turto, priklausanÄio asmeninÄs nuosavybÄs teise sutuoktiniai neturÄjo. TodÄl visas santuokos metu įgytas kitas turtas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybÄ. PastebÄtina ir tai, kad pareiÅ¡kÄja dÄl jos buvusio sutuoktinio įneÅ¡tų į individualiÄ Ä¯monÄ pinigų, taip pat automobilių pirkimo, manydama, kad tai buvo atlikta tik jos buvusio sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti, galÄjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ kompensuoti bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs sumažÄjimÄ (CK 3.115 straipsnis), taÄiau nutraukiant santuokÄ to nebuvo padaryta.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nebuvo atribotos kiekvieno sutuoktinio asmeninÄs lÄÅ¡os ir jų įgijimo bÅ«dai, o iÅ¡laidos skirtos pareiÅ¡kÄjos buvusio sutuoktinio individualiai įmonei, namo statybai ir transporto priemonÄms buvo ne asmeninio pobÅ«džio, o Å¡eimos reikmÄms tenkinti, neapskaitytų pajamų kilmÄ nežinoma, todÄl nÄra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklÄs, kad visas pajamas sutuoktiniai įgyja lygiomis dalimis.Teismas, įvertinÄs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjos Å¡eima 2007 â 2011 metų laikotarpiu turÄjo 540 249,15 Lt pajamų, kurių Å¡altinis nÄra žinomas.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nagrinÄjamu atveju nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 dalyje nustatytos prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, pagal CK 3.117 str. 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , gautos pajamos tenka sutuoktiniams lygiomis dalimis, todÄl laikytina, kad kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių nurodytu laikotarpiu įgijo pusÄ minÄtų pajamų, t. y. kaip nustatÄ mokesÄių administratorius, po 270 124 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Kadangi pareiÅ¡kÄjos mokestinis patikrinimas vyko 2008 â 2011 metais, atitinkamai proporcingai buvo apskaiÄiuota 187 506 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamu atveju mokesÄių administratorius padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kÄja 2008 â 2011 metais gavo 187 506 Lt kitų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, nuo kurių skaiÄiuotinas GPM mokestis.Remdamasis tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad Å iaulių AVMI 2013-09-27 sprendime Nr. 44.1-52-47, VMI 2014-01-06 sprendime Nr. 68-2 ir Komisija 2014-04-04 sprendime S-67(7-17/2014) faktines aplinkybes vertino ir ginÄo santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatas taikÄ tinkamai, sprendimai pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalį yra teisÄti ir pagrįsti, todÄl pareiÅ¡kÄjos skundo reikalavimai panaikinti minÄtus sprendimus yra atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaudamasis ABTÄ® 85â87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, teismas n u s p r e n d Ä : PareiÅ¡kÄjos I. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.       TeisÄjas                                                                   ArÅ«nas Kaminskas