Legislator Case Law & Legislation
2019-06-12 Nr. AB-12853-3-61-3-01506-2019-7 AI generated

2019-06-12 Nr. AB-12853-3-61-3-01506-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-06-12 Nr. AB-12853-3-61-3-01506-2019-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-06-12 Nr. AB-12853-3-61-3-01506-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SP1-612 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-426-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01506-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SP1-612 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip skundą, paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovas skundą pasirašė ir įkėlė akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, prašymo atnaujinti apskundimo terminą pareiškėjas nepateikė, todėl skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pa(si)naikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, 2019 m. balandžio 30 d. atskirąjį skundą tenkino ir skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo iš esmės – neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip skundą, paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų ABTĮ 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Teismas nurodė, kad iš esmės sutinka su 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėjo atskiruoju skundu, kadangi pareiškėjas skunde netiesiogiai (atskiras procesinis dokumentas nepateiktas) prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir teismas šio procesinio prašymo, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neišsprendė. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir išsprendė skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Teismas, remdamasis ABTĮ 29 straipsnio nuostatomis ir susijusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta priežastis nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo jo valios, todėl teismas vertino šią priežastį kaip subjektyvią bei nesudarančią pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes neįrodyta, kad pareiškėjas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, pats inicijavęs procedūrą ir visiškai nesidomėjęs jos užbaigimu ir rezultatu (sprendimo priėmimu) dvejus metus, juo labiau, procedūra pareiškėjui buvo žinoma (įprasta), nes pareiškėjas žemės ūkio veikla užsiima ne vienerius metus ir teikė ne vieną panašaus pobūdžio prašymą dėl išmokų (paramos) gavimo.

III. Pareiškėjas J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo J. G. prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis turi būti panaikinta, kadangi teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirųjų skundų nagrinėjimo klausimus, objektyviai neišnagrinėjo ir nesigilino nei į pateiktą atskirąjį skundą, nei į prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Pareiškėjas pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po atskirojo skundo gavimo, sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų ABTĮ 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Pareiškėjas pabrėžia tai, jog įstatymų leidėjas pirmosios instancijos teismui suteikė teisę panaikinti savo nutartį, kuri yra skundžiama, tik tais atvejais kai yra gautas atskirasis skundas ir teismas sutinka su atskiruoju skundu, t. y. teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir juo keliamais reikalavimais. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka arba sutinka tik iš dalies, teismas neturi teisės panaikinti skundžiamos nutarties ir privalo nustatyta tvarka bylą su atskiruoju skundu nusiųsti apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties šioje administracinėje byloje suformulavo du pagrindinius reikalavimus: 1) panaikinti skundžiamą nutartį; 2) tenkinti jo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas pateikto atskirojo skundo pilna apimtimi neturėjo teisės panaikinti savo nutarties, kuri yra skundžiama, ir privalėjo bylą su atskiruoju skundu perduoti apeliacinės instancijos teismui. Šiuo atveju tas nebuvo padaryta, tokiu būdu buvo pažeistos ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nuostatos.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai neišnagrinėjo ir nesigilino nei į pateiktą atskirąjį skundą, nei į prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, o tik formaliai imitavo jų nagrinėjimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą nutartį. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje vadovavosi netinkamomis ABTĮ nuostatomis. Taip pat pažymi, kad 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje teismas pareiškėjo atstovu nurodė asmenį, kuris niekaip nėra susijęs su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas 2019 m. gegužės 3 d. nutartį tą darė mechaniškai, nesigilindamas į kilusios situacijos ekstraordinarumą (unikalumą).

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir sumaišė dvi skirtingas administracines procedūras, jų esmę, todėl padarė klaidingą išvadą, kuria grindė 2019 m. gegužės 3 d. nutartį. Teismas grindė minėtą nutartį vieninteliu argumentu, jog neįrodyta, kad pareiškėjas elgėsi rūpestingai ir apdairiai pats inicijavęs procedūrą ir visiškai nesidomėjęs jos užbaigimu ir rezultatu (sprendimo priėmimu) dvejus metus. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja ir aiškina administracinę procedūrą susijusią su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) už akių įvykdyta administracine procedūra ir Sprendimo priėmimu, ją painiodamas su visiškai kita administracine procedūra ir jos ypatumais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria teismas pa(si)naikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, 2019 m. balandžio 30 d. atskirąjį skundą tenkino ir skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo iš esmės – neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip skundą, paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktą gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo, sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. atskiruoju skundu prašė teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. el-3315-816/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo J. G. prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, t. y. pateikė du reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, skundžiama 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pa(si)naikino 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išsprendė iš esmės – neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama minėtų nutarčių turinį, pažymi, kad nors 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau išnagrinėjo pastarąjį pareiškėjo prašymą, ko nebuvo padaręs 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje. Pastebėtina, jog tokiu būdu buvo užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, nes išnagrinėtas prašymas, kurio netenkinimas ir yra apeliacijos dalykas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl praleisto termino skundui paduoti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje rėmėsi administracinės bylos Nr. eI-3288-402/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00137-2019-7) medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtoje byloje pateiktą Agentūros 2019 m. balandžio 8 d. raštą Nr. BR6-2466(7.8) Sprendimas pareiškėjui registruota siunta buvo išsiųstas 2017 m. kovo 17 d. Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 17 dalį registruotoji pašto siunta – pašto siunta, už kurią sumokamas šiame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-525/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi ankščiau minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų tam, kad galėtų nustatyti kada pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai nurodė pareiškėjo atstovą ir skundžiamo Sprendimo datą. Sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas administracines procedūras ir konstatavo, kad pareiškėjas pats inicijavo procedūrą, kurios rezultatu tapo Sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalis naikinama, o skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui grąžinamas spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjo J. G. skundą, kaip skundą paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė