2022-01-12 Nr. AB-1189-3-62-3-02291-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-75-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02291-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) priteisti 38 400 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliko bausmę Pravieniškių PN-AK trečiajame būryje netinkamomis sąlygomis. Tvirtino, kad buvo neužtikrinta sveikatai saugi aplinka, nes buvo apgyvendintas su nuteistaisiais, rūkiusiais tabako gaminius gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamųjų patalpų oras buvo stipriai užterštas rūkomo tabako ir narkotinių medžiagų dūmais, todėl jis, kaip nerūkantis asmuo, turėjo pastoviai kvėpuoti užterštu oru. Kvėpavimas užterštu oru turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai, kadangi jis serga uždaros formos tuberkulioze, astma, širdies aritmija, nuo užteršto oro kildavo alergija, prasidėdavo kvėpavimo takų spazmai, pasireiškiantys dusuliu, oro trūkumu, sutrikdavo širdies ritmas. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos specialiai rūkymui skirtos patalpos ir nebuvo įspėjančių ženklų, kad draudžiama rūkyti. Į lauką būrio nuteistiesiems buvo leidžiama išeiti tik trims valandoms per dieną, kitu laiku patalpos buvo rakinamos, todėl nuteistieji rūkydavo patalpose.

3. Pareiškėjas nurodė dėl tokių netinkamų sąlygų žodžiu ir raštu kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau ji pasiūlė išspręsti šią problemą pačių nuteistųjų susitarimu. Dėl pareiškėjo perspėjimų nerūkyti patalpose kiti nuteistieji jam grasindavo, todėl dėl nuolatinių ginčų ir konfliktų dar labiau pablogėjo pareiškėjo sveikata. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negalėjo ramiai miegoti, tapo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, todėl sumažėjo bendravimo galimybės.

4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė jo skundą patenkinti. Paaiškino, kad į Pravieniškių PN-AK atvyko 2018 metų gegužės mėnesį ir informavo atsakovo atstovą, kad yra nerūkantis, tačiau jo pareiškimo buvo nepaisyta, jis buvo apgyvendintas kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK, teismui teikdami duomenis, rėmėsi 2006 metais jo asmens byloje padarytais įrašais. Patikino, kad didžioji dalis trečiojo būrio nuteistųjų yra rūkantys, tik trys nuteistieji iš viso būrio nerūko, jis ne kartą kreipėsi į rūkančiuosius ir prašė nerūkyti, tačiau sulaukdavo neigiamo atsako. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, atsakydami į jo prašymus, žadėdavo, kad bus įrengtos atskiros rūkymui patalpos, tačiau jų neįrengė. Pareiškėjui, kaip sirgusiam tuberkulioze ir sergančiam astma bei skrandžio susirgimais, turinčiam širdies sutrikimų, ypatingai jautėsi neigiamas pasyvaus rūkymo poveikis. Dėl pasyvaus rūkymo neigiamos įtakos sveikatai kreipėsi į gydytojus, tačiau jo nuomone, gydytoja, žinodama, kad jis kreipsis į teismą dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo, jo asmens sveikatos kortelėje sąmoningai nurodė neteisingą informaciją, jog dusulys buvo sąlygotas bronchito.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo kreipęsis į teismą analogišku skundu dėl jo kalinimo su rūkančiais asmenimis, todėl mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis. Paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK trečiojo būrio paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į lengvąją grupę. Pravieniškių PN-AK yra įrengtos ir specialiu lipduku pažymėtos rūkymo vietos lokalinio sektoriaus kiemelyje, kuriame nuteistieji gali būti nuo dienotvarkėje numatyto kėlimosi iki miego laiko arba pasivaikščiojimo kiemeliuose dienotvarkėje numatytu pasivaikščiojimo laiku tais atvejais, kai nuteistieji atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose.

7. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad nuteistieji, skiriant juos į gyvenamąsias patalpas ar kamerų tipo patalpas, nėra skirstomi į rūkančius ar nerūkančius. Patikino, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai kontroliuoja, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų rūkoma, už rūkymą tam neskirtose vietose skiriamos nuobaudos. Jeigu nuteistieji nustatytos tvarkos nesilaikė ir rūkė tam neskirtose vietose, pareiškėjas turėjo apie tai informuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnus.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir LAVL) gydytojams apie kitų asmenų rūkymą patalpose bei dusulį sąlygotą tabako gaminių vartojimo, ginčo laikotarpiu nesiskundė. Pareiškėjas dusuliu skundėsi du kartus: vieną kartą buvo nustatytas stenoneurotinis sutrikimas ir jis buvo gydomas vitaminais bei valerijono tabletėmis, kitu atveju – dusulys buvo sąlygotas ūmaus bronchito, peršalus. Nuteistajam dusulys galėjo atsirasti dėl galbūt širdies ir kraujagyslių susirgimų, dėl kurių nuteistasis 2019 m. sausio 28 d. planine tvarka buvo siunčiamas tirtis į LAVL gydytojo kardiologo konsultacijai, tačiau šios konsultacijos raštu atsisakė. Nurodė, kad dusulys pareiškėjui galėjo atsirasti ir dėl liekamųjų reiškinių plaučiuose po 2006 metais persirgtos plaučių tuberkuliozės. Teigė, kad 2006 m. sausio 16 d. atliktos pirminės apžiūros metu nuteistasis pats rūkė, o ar nuteistasis šiuo metu rūko, Pravieniškių PN-AK duomenų neturi.

9. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad dėl analogiškų pareiškėjo nusiskundimų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams yra pateiktos pažymos, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas nuolat išsako nusiskundimus, neatitinkančius objektyvios apžiūros duomenų: į priėmimą pas gydytojus registruojasi ir ateina kiekvieną savaitę arba du kartus savaitėje (kiekvieną kartą kai yra registracijos laikas nuteistojo būriui). Pagal pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštį, pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra pirkęs tabako, todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra rūkantis ir pats savo valiniais veiksmais kenkė savo sveikatai, jo argumentai dėl sveikatos sutrikimų, kurie kilo dėl kvėpavimo tabako dūmais, kitų nuteistųjų rūkymo, tūrėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

10. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, neužtikrinus, kad nuteistasis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru Pravieniškių PN-AK, buvo pažeista nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-836-423/2020 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, kurioje buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos, kildinamos iš to, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. – 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. kovo 21 d. – 2019 m. lapkričio 5 d. laikotarpiais buvo kalinamas kartu su rūkančiais nuteistaisiais Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 17 d. priimtu sprendimu skundą patenkino iš dalies. Teismas, išanalizavęs skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad jame aiškiai apibrėžtas naujas neturtinės žalos kilimo, o tuo pačiu – ir ginčo, laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Taigi konstatavo, kad dėl šiuo laikotarpiu galimai atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo ginčas teisme nebuvo išnagrinėtas.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis bausmę atliko kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas bendrai naudojamose patalpose kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nuostatas, draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas išaiškino, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kad įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2018 m. gegužės 29 d. ir pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į Pirmojo sektoriaus trečiojo būrio pirmąją gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę. Teismas nurodė, kad atsakovas atstovas, teigdamas, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas rūko, rėmėsi ne ginčo laikotarpio, o 2006 metais pareiškėjo atliktos apžiūros duomenimis. Teismas vertindamas pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis, pagal kuriuos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu pirko tabako gaminių, priėjo prie išvados, kad vien tik tabako gaminių pirkimo faktas nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjas įsigytus tabako gaminius rūkė pats, be to, tabako gaminiai buvo įsigyjami nepastoviai ir nesistemingai, jų kiekis buvo nedidelis. Teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad ginčo laikotarpiu jis buvo nerūkantis asmuo, sprendė, jog Pravieniškių PN-AK administracija turėjo pareigą imtis priemonių, skirtų įgyvendinti tabako gaminių vartojimo ribojimą bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir taip užtikrinti, kad pareiškėjas būtų apsaugotas nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių.

15. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų argumentų dėl Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems įrengtų rūkymo vietų, jų žymėjimo specialiu lipduku, rūkančiųjų kontroliavimo, pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias faktines aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę, jog trečiojo būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo vidaus patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai.

16. Dėl pareiškėjo argumento, kad į lauką trečiojo būrio nuteistiesiems buvo leidžiama išeiti tik trims valandoms per dieną, kitu laiku patalpos buvo rakinamos, todėl nuteistieji rūkydavo patalpose, teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 15 punktą, pataisos namuose laikomi nuteistieji užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis nustatytų reikalavimų. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji užrakinami tik nakčiai, o paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais; iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla (17.10 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog trečiojo būrio patalpos buvo atrakinamos tik pasivaikščioti kiemelyje skirtam laikui, o užrakinus patalpas, rūkantys nuteistieji, negalėdami išeiti į lokalinio sektoriaus kiemelyje esančią rūkymui skirtą vietą, rūkydavo bendrose patalpose.

17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad vertinant, ar pataisos įstaiga įvykdė pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų. Nustatė, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė pareiškėjo pataisos įstaigos administracijai ginčo laikotarpiu teiktų prašymų ar skundų dėl sveikatai saugių sąlygų užtikrinimo. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė jam adresuotą Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 23 d. atsakymą Nr. 7-1999 „Dėl prašymų“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 23 d. raštas), kurio turinys teismui leido prieiti prie išvados, jog pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių būryje nėra įrengtas rūkymui kambarys, nes nuteistieji rūko visose būrio patalpose. Teismas vertino, kad šis pareiškėjo Pravieniškių PN-AK administracijai pateiktas prašymas patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu skundėsi dėl neįgyvendinamų Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, jog Pravieniškių PN-AK disponavo LAVL Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje parengta pažyma Nr. PPV-PPN-AK9I)-160, kurioje buvo pateikti duomenys apie 2019 m. rugpjūčio 12 d. medicinos specialistui pareiškėjo išsakytą nusiskundimą dėl jį apimančio dusulio, atsirandančio užėjus į patalpas, kuriose rūko kiti nuteistieji.

18. Teismas įvertinęs tai, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų rūkymas buvo organizuojamas tik lauko teritorijose, bei atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos 3-iojo būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai ir kad šiose patalpose yra įrengta speciali rūkymui skirta patalpa, priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė teisės aktų nustatyto įpareigojimo užtikrinti, jog nerūkantieji nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, ir taip ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus trečiojo būrio patalpose pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, konstatavo, jog pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą fizinį ir dvasinį diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygos, t. y. patyrė neturtinę žalą.

20. Teismas, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 1.138 straipsnio 6 ir 8 punktais, sprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime irgi yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Teismas įvertinęs LAVL Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK parengtą pažymą ir joje užfiksuotus duomenis, konstatavo, kad byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjui 2020 m. kovo 10 d. ir gegužės 5 d. diagnozuotas dusulys kilo išimtinai tik dėl to, kad jam teko būti patalpose, kurių oras būdavo užterštas tabako dūmais. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti medicinos įstaigos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjui diagnozuoto dusulio atsiradimui galėjo turėti įtakos širdies ligos, liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės ir kitos pareiškėjo turimos lėtinės ligos.

21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei nustatęs, kad tabako poveikis ginčo laikotarpiu nukentėjusiojo sveikatai ilgalaikių ir gilių pasekmių nesukėlė, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl sprendė, kad pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais nėra, o kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą laikomas nuteistojo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas.

III. 22. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo atstovo 38 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatinėjant žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo pobūdį ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, tęstiniai pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o ne apsiriboti pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

24. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovo atstovo teigimu, įvertinus bylos faktines aplinkybes, bei tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikintinas, teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą. Neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais privalo įrodyti pareiškėjas. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinami kitais įrodymais.

26. Pravieniškių PN-AK tvirtinimu, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti vertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus veiksnius. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelę, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

27. Atsakovo atstovo teigimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas, todėl atsižvelgdamas į tai, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

28. Pareiškėjas teismui pateikė paaiškinimą (pareiškėjo įvardijamą prašymu), kuriame nurodo, kad Pravieniškių PN-AK ir toliau nesilaiko įsipareigojimų, t. y. pareiškėjas ir toliau, pripažinus jo teisių pažeidimą, laikomas su rūkančiaisiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, teisių pažeidimo pripažinimas neturi jokios prasmės, kadangi pareiškėjas ir toliau yra kankinimas ir kalinamas Pravieniškių PN-AK orumą žeminančiomis sąlygomis. Todėl prašo teismo įpareigoti Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus viršininką L. N. pareiškėjo nelaikyti su rūkančiaisiais asmenimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK administracijai neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, buvo pažeista nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam iš atsakovo atstovo neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pateikė apeliacinį skundą.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu. Mano, kad jam padaryta žala turi būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018). Todėl teismų praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs, neilgai trukę kalinimo sąlygų pažeidimai ar vienkartinio pobūdžio pažeidimai nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-73-492/2020).

35. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

36. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir kt. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2151-556/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-81-602/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-97-1062/2021).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumas neužtikrinant, jog pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, tinkamai įvertino šios bylos individualias aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teisių pažeidimas nagrinėjamu atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai ilgalaikių ir gilių pasekmių, pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui pinigais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl piniginė kompensacija nepriteista pagrįstai.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismas teisingai pritaikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti arba panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais ir neturintys reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė