Legislator Case Law & Legislation
bd32949b-ff7e-407a-9edd-d6f1118cd828 AI generated

bd32949b-ff7e-407a-9edd-d6f1118cd828 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number bd32949b-ff7e-407a-9edd-d6f1118cd828
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-460-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00103-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 79.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 15 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A.

Legislator headnote

AI generated

bd32949b-ff7e-407a-9edd-d6f1118cd828 · Klaipėdos apygardos teismas: įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-460-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00103-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 79.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 15 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu A. G. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2015-03-04 12.53 val.

Kretingos r. sav., kelyje Klaipėda – Liepoja 23 km. vairavo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,33 prom.), tuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.Apeliaciniu skundu A. G. praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimÄ pakeisti, paskirtÄ nuobaudÄ suÅ¡velninti ir taikant ATPK 301 nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nes paskyrė pernelyg griežtÄ ir neproporcingÄ padarytam pažeidimui bei neatitinkančiÄ jai keliamų tikslų nuobaudÄ .

Toks teismo sprendimas sukels sunkias pasekmes apelianto ir jo Å¡eimos gyvenime. ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promiles iki 2,5 promilės), užtraukia vairuotojams baudÄ nuo penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau ATPK 30l str. 1 d. nuostatos leidžia organui (pareigÅ«nui), nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgus į aplinkybes nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytÄ minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. G. padarė jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ , detaliai papasakojo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas rodo, kad savo elgesį jis vertina kritiÅ¡kai ir iÅ¡gyvena dėl jo pasekmių.

Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad A. G. nėra baustas administracine tvarka už vairavimÄ neblaiviam, darbovietės yra charakterizuojamas itin teigiamai, kad jis pats bÅ«damas silpnos sveikatos, ne tik rÅ«pinasi savo sunkiai sergančiais artimaisiais, tačiau aktyviai prisideda prie dviračių sporto aktyvinimo. Nors teismas atsižvelgė į Å¡ias nustatytas byloje aplinkybes, tačiau, apelianto manymu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , skirdamas minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , kuri yra aiÅ¡kiai per griežta ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Å¡velnesnę nuobaudÄ , nesusijusiÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl A.

G. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė vienÄ iÅ¡ ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ dvejiems metams, tokiu bÅ«du paskirdamas pernelyg griežtÄ ir neproporcingÄ padarytam pažeidimui bei neatitinkančiÄ jai keliamų tikslų nuobaudÄ . Teismas, individualizuodamas jam paskirtÄ nuobaudÄ , neatsižvelgė į jo ir artimųjų sveikatos bÅ«klę, jo darbo pobÅ«dį, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, neatsižvelgė ir neanalizavo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, todėl nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio.

Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. sausio mėn. 31d. nutartis byloje Nr. N-62-60-12). A. G. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, už vairavimÄ neblaiviam baudžiamas pirmÄ kartÄ , darbovietės charakterizuojamas teigiamai, ir nors turi rimtų sveikatos problemų, tačiau nepaisant to, siekia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ypač dviračių sporte, rÅ«pinasi savo sunkiai sergančiais artimaisiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, jog tik sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta keliÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N- 575-2919-11). Å ioje byloje, kaip teisingai pažymėjo Palangos miesto apylinkės teismas 2015-05-13 nutarime, A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas supranta, kad padarė pavojingÄ administracinį teisės pažeidimÄ , nieko dabar pakeisti jau nebegali, tačiau tai jam bus skaudi pamoka visam gyvenimui ir jis daugiau niekada nenusižengs prieÅ¡ įstatymÄ , visada gerai apgalvos ir įvertins savo poelgių pasekmes.

Savo kaltę jis gali iÅ¡pirkti nuoÅ¡irdžiu darbu, aktyviai prisidėdamas prie visuomeninio gyvenimo.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas).

Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis. Apeliantas pažymi, kad siekdamas iÅ¡pirkti savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, sužinojęs apie 2015-05-13 nutarimu jam teismo paskirtÄ nuobaudÄ , jau sumokėjo 579 Eur baudÄ (pridedama mokėjimo nurodymo kopija). Taip pat Å¡iuo atveju itin svarbi aplinkybė yra ta, jog pažeidimu reali žala nebuvo padaryta.Nurodo, kad įvykio iÅ¡vakarėse 2015-03-03 jis grįžo iÅ¡ užsienio, kadangi kitÄ dienÄ neplanavo niekur vykti automobiliu, todėl pas jį 19.30 val. užsuko kaimynas ir jie iÅ¡gėrė pusės litro butelį degtinės. 2015-03-04 7.25 val.

A. G. paskambino jo tėvas, gim. 1930-01-15, kuris tuo metu buvo gydomas Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale ir pasakė, kad naktį įvyko konfliktas su palatos kaimynu ir paprašė apelianto skubiai atvykti į ligoninę, kadangi medicinos personalas žada jį pašalinti iš ligoninės, todėl A. G. skubiai išvyko į ligoninę, kad išsiaiškintų, kas nutiko. Kadangi jis labai susijaudino dėl tėvo skambučio ir situacijos, todėl važiuodamas iš ligoninės užsuko į kavinę ir su kava išgėrė 50 ml brendžio, kad nusiramintų.

Mano, kad tikrinant jo neblaivumo laipsnį sÄ lygojo tai, kad iÅ¡vakarėse kartu su kaimynu buvo iÅ¡gėręs degtinės. Dėl galvos skausmo taip pat nuolat naudoja stiprius vaistus. Tai, apelianto nuomone, irgi turėjo įtakos policijos pareigÅ«nų nustatytam jo neblaivumo laipsniui. Alkoholį iÅ¡vakarėse vartojo tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog sekančiÄ dienÄ niekur nereikės vykti, A. G. nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes yra atsakingas, darbe charakterizuojamas teigiamai, o tuo labiau nėra sėdęs už vairo neblaivus.

Tačiau Å¡iuo atveju – susiklosčius Å¡eimyninėms aplinkybėms, dėl tėvo sveikatos ir įvykusio konflikto turėjo vykti ryte į gydymo įstaigÄ . Apelianto elgesys neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip rizikingas, neatsakingas ar lengvabÅ«diÅ¡kas. Be to, savo praÅ¡ymÄ teismui skirti nuobaudÄ , nesusijusiÄ su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu jis grindė ir tuo, kad Å¡eimoje yra vienintelis vairuotojas, kadangi apelianto žmona dėl sunkios sveikatos bÅ«klės to daryti nebegali, be savos transporto priemonės nuvykti į darbÄ yra labai sudėtinga, nes jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius ir eidamas Å¡ias pareigas turi nuolat lankytis bendrovei priklausančioje vėjo elektrinėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone.

Todėl, kad galėtų nuvykti į darbo vietÄ , jam bÅ«tinas vairuotojo pažymėjimas, nes ten nuvykti visuomeniniu transportu nėra galimybės. Apeliantas ir dėl savo blogos sveikatos labai iÅ¡gyvena, tačiau esminga problema yra tame, kad nuolat turi rÅ«pintis ir savo sunkiai sergančiais artimaisiais – žmona ir tėvu, kuriuos reikia dažnai vežti į gydymo įstaigas. Taigi, teismo paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina apelianto ir jo Å¡eimos gyvenimÄ .

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinat pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudai nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 31 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pasekmių nebuvimÄ , apelianto asmenybę, jo Å¡eimynines aplinkybes, sveikatos bÅ«klę, A. G. manymu, darytina iÅ¡vada, kad, nors ir paskirta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tačiau ji labai apsunkina A. G. bei visos Å¡eimos gyvenimÄ , todėl tai nebÅ«tų proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė. Å iuo atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta nuobauda, tai leis pakankamai nubausti A.

G. bei atgrasyti nuo paskesnių KET pažeidimų. Kadangi skundžiamas nutarimas iÅ¡ dalies pagrįstas ir teisėtas, apeliantas sumokėjo jam paskirto dydžio baudÄ . Apeliantas labai nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs šį pažeidimÄ ir smerkia save už tai. Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ A. G. paskyrė per griežtÄ nuobaudÄ , kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra teisinis pagrindas keisti skundžiamÄ nutarimÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas.ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ ir skirdamas A.

G. nuobaudÄ , nenustatė iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima pritaikyti ATPK 301 str. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobÅ«dį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai dėl įvykio gailisi, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 33, 30) į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog A. G. rÅ«pinasi sunkiai sergančiais giminėmis ir artimaisiais (b. l. 28, 40-41), taipogi ir į jo paties sveikatos bÅ«klę (b. l. 31-32, 35, 36-39), ir padarė iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti A. G. paskyrus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ minimalaus dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam dvejų metų terminu. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka.

ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Apylinkės teismas A. G. prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. G. teismui pateikė duomenis apie tai, jog jis serga (b. l. 131), yra neįgalus, jam nustatytas 40% darbingumo lygis (b. l. 35), taip pat ir duomenis apie tai, kad turi sunkiai sergančiÄ Å¾monÄ (b. l. 40), taip pat jį teigiamai apibÅ«dinančias Klaipėdos miesto dviračių sporto federacijos (b. l.

30) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikas (b. l. 33). Nekyla abejonių, jog Å¡ioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikÅ¡mė, kadangi teismas jam paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Kita vertus, vien sirgimas sunkia liga, neįgalumas ar poreikis rÅ«pintis sergančiais Å¡eimos nariais, teigiamas charakterizavimas, dalyvavimas visuomeninėje veikloje negali bÅ«ti laikomas pakankamu, kad bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo.

Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata ar asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliama aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

A. G. nors ir žinojo, kad jis vienintelis Å¡eimoje turi teisę vairuoti transporto priemones, o teisė vairuoti jam reikalinga rÅ«pinantis savo ir artimųjų sveikata, susisiekimui su nuo namų nutolusia darbo vieta, kas leidžia gauti darbines pajamas ir iÅ¡laikyti bei rÅ«pintis Å¡eimos nariais, taip pat ir jo visuomeninei veiklai, tačiau nepaisydamas to, girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis iÅ¡ vakaro su draugu iÅ¡gėrė pusę litro degtinės, tuomet nuvažiavo pas tėvÄ Ä¯ ligoninę, tada, žinodamas, kad turės tuoj vairuoti, užsuko į kavinę, kur gėrė alkoholį ir iÅ¡ karto po to sėdo už vairo.

Taigi apeliantas sÄ moningai, suprasdamas, kad reikės vairuoti, gėrė alkoholinius gėrimus, be to jis suprato ir jautė, kad yra neblaivus, jo neblaivumas siekė net 2, 38 prom. (beveik Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ normÄ ), tačiau tai ignoruodamas, jis ėmėsi vairuoti. Nors apeliantas skunde nurodo, kad bÅ«damas neblaivus vairavo esant bÅ«tinybei – jis važiavo į ligoninę pas tėvÄ , nes Å¡is sukonfliktavo su palatos kaimynu, tačiau sustabdytas policijos pareigÅ«nų Å¡ios aplinkybės savo paaiÅ¡kinime nenurodė, kita vertus, tokia mažareikÅ¡mė dingstis nesuteikia teisės bÅ«nant neblaiviam sėstis už vairo ir kelti realų pavojų sau ir aplinkiniams.

Taip pat pastebėtina, kad jei ir susiklostė tokia situacija, kad A. G. turėjo skubiai nuvykti pas tėvÄ , jis galėjo pasinaudoti visuomeniniu transportu, tačiau Å¡iuo atveju ne tik vairavo bÅ«damas iÅ¡gėręs, tačiau aplankęs tėvÄ toliau girtavo kavinėje, kas atskleidžia jo atsainų požiÅ«rį į visuomenės ir eismo saugumÄ bei rodo, kad jis, nepaisydamas tokių veiksmų pavojingumo, nusprendė rizikuoti ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio sėdo už vairo. A. G. privalėjo iÅ¡ anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis susisiekimas su gydymo įstaigomis, darboviete ar artimaisiais, apsunkintas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime – nelaikytinas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ skirti jam Å¡velnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudÄ .

Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo A. G. netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus taikomas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. G., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam paskirta minimali bauda ir minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus.

Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu jo darbui, visuomeninei veiklai, savo ir artimųjų sveikatos rÅ«pinimuisi, nėra ir negali bÅ«ti vertinami kaip absoliutÅ«s visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių bÅ«tų galima Å¡velninti jam skirtÄ nuobaudÄ .

Aplinkybė, kad A. G. pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl darbo, Å¡eimos, sveikatos ir visuomeninės veiklos, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimÄ , tačiau vis tiek elgėsi prieÅ¡ingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. A. G. skirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka A.

G. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                       Linas Pauliukėnas