bd324425-a6f7-48f0-b686-e4939e076535 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-628/2015                    Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00379-2014-6                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3.; 1.2.17.6.;1.1.7.2.4.; 1.1.9.6.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,teisėjų Laimos Garnelienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui M.

P.,nuteistajam M. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. P. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 str. 1 d. ir nuteistas 180 MGL dydžio (6778,80 eurų) bauda, pagal BK 202 str. 1 d. 40 MGL dydžio (1506,40 eurų) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL dydžio (7532 eurų) bauda.Vadovaujantis BK 65 str., 66 str.

į paskirtÄ bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , laikoma, kad M. K. yra nubaustas 196 MGL dydžio (7381,36 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 72 str. 1-3 d., valstybės nuosavybėn konfiskuota M. K. priklausantis automobilis „Mazda 626“, v. n. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6303ci“, IMEI: 354867047512508 su SIM kortele.Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iÅ¡ M. K. valstybės nuosavybėn priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumÄ â€“ 5622,15 eurų.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

M. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punktÄ , neteisėtai, tyčia disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis:jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2014 m. gruodžio 7 d. 14. 30 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslÄ realizuoti, įgijo 4230 pakelių cigarečių „NL New Line Full Flavor“, 3161 pakelį cigarečių „Fest“, 720 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, 3191 pakelį cigarečių „Fest 7“, 2983 pakelius cigarečių „NZ“, 2137 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, iÅ¡ viso 16 422 pakelius cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, bendros 37 013,84 eurų vertės, Å¡ias cigaretes neteisėtai, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 7 d. 14.30 val. laikė savo pagalbiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių 650 pakelių cigarečių „Fest“, 200 pakelių cigarečių „Fest 7“, 610 pakelių cigarečių „NL New Line Full Flavor“, 390 pakelių cigarečių NZ, 50 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, 60 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, iÅ¡ viso 1960 pakelių cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, 2014 m. gruodžio 7 d. savo automobiliu Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini) gabeno iÅ¡ savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini), 12.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.Taip pat, M.

K. nuteistas už tai, kad nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, iki 2014 m. gruodžio 7 d. 14.30 val., pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 str. 1 d., 11 str. 1 d., 14 str. 3 d. 3, 4, 6, 7 ir 8 p., Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1, 3.1.2 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neįsteigęs ir neįregistravęs įmonės bei neturėdamas Å¡iai veiklai vykdyti reikalingos licencijos, versliÅ¡kai ėmėsi Å«kinės, komercinės veiklos, t. y. iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens per 4-5 kartus, (duomenys neskelbtini) įsigijęs ne mažiau kaip 5550 vnt. cigarečių pakelių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, jomis sistemingai prekiavo vidutiniÅ¡kai realizuodamas ne mažiau kartÄ per mėnesį kiekvienam asmeniui ne mažiau kaip po 50 vnt. pakelių, t. y. pats nuveždamas pirkėjams į namus (duomenys neskelbtini), t. y. jas pardavė N. K. (1850 pakelių už 1874,05 eurų), V.

K. (1850 pakelių už 1874,05 eurų), E. M. (1850 pakelių už 1874,05 eurų) (pakelio kaina 1,013 eurų), nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, taip tyčia, sistemingai, versliÅ¡kai vertėsi neteisėta komercine veikla – prekiavo cigaretėmis, neturėdamas Å¡iai veiklai leidimo, gavo iÅ¡ Å¡ios veiklos nuolatines pajamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ , bet ne mažiau kaip 5622,15 eurų.Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas advokatas M. P. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį dalyje dėl automobilio Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, konfiskuotino turto iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mažinti paskirtÄ 7381,36 eurų baudÄ .Apeliaciniu skundu nesutinkama su apygardos teismo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos baudos, konfiskuotino turto iÅ¡ieÅ¡kojimu ir lengvojo automobilio konfiskavimu.

Apelianto vertinimu, BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, t. y. tokiÄ bausmę, kuri atitiktų padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens pavojingumÄ . Mano, kad Å¡iuo atveju, apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu skirdamas M. K. bausmę, nepakankamai atsižvelgė į lengvinančių aplinkybių visumÄ , nurodydamas tik eilines, formaliai lengvinančias aplinkybes, tokias kaip, kad M. K. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, turintis Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai, bei tuo pagrindu priėmė gana formalų sprendimÄ .

Pasak apelianto, akivaizdu, kad skiriant bausmę, teismas nepakankamai iÅ¡analizavo M. K. asmenybės bruožus, polinkį nusikalsti, charakteristikÄ . Nevertino tai, kad M. K. nėra padaręs jokių panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų, neturi polinkio daryti kitų nusikalstamų veikų, taip pat neaptarė jo požiÅ«rio į padarytų nusikalstamų veikų sukeltus padarinius. Pabrėžiama, kad M. K. prisipažino dėl nusikalstamų veikų, gailėjosi dėl jų padarymo, norėjo, jog byla bÅ«tų baigta baudžiamuoju įsakymu, vienok bausmė jam buvo paskirta per griežta.

Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju, teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad M. K. prisipažino ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, bet ir tai, kad jis suvokė savo atliktų veiksmų neteisėtumÄ , dėl jų iÅ¡gyveno, pripažino, jog taip norėjo prisidėti prie didesnio Å¡eimos biudžeto, kadangi Å¡eimoje dirbantis yra tik jis vienas. Mano, kad įvertinus teigiamÄ M. K. charakteristikÄ , polinkio daryti nusikalstamas veikas nebuvimÄ , prisipažinimÄ dėl nusikalstamų veikų padarymo, gailėjimÄ si, pastarajam skirta bausmė turėtų bÅ«ti sumažinta.

Skunde akcentuojama, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas yra neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas. Anot apelianto, Å¡iuo atveju, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismas priimdamas nuosprendį, individualizuojant bausmę, turėjo iÅ¡nagrinėti daug abejonių sukėlusias aplinkybes, tuo pačiu teigiant, kad ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas byloje buvo paremtas tik spėliojimais, netikslumais, dėl ko pamatiniai baudžiamosios teisės principai, tokie kaip proporcingumas, teisingumas, sÄ Å¾iningumas, teisėti lÅ«kesčiai telieka tik iliuzija.

Apelianto vertinimu, yra nesuprantama, kaip asmeniui galima skirti bausmę, remiantis vien netiksliais paskaičiavimais, neteisingai nurodytais cigarečių kiekiais, abejonių keliančiais liudytojų parodymais, dėl ko iškyla klausimas, ar nėra dangstomi ir kiti asmenys dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojos keitė parodymus, dėl ko pasidarė netikslus parduotų cigarečių kiekis, neaiškus nusikalstamų veikų pradžios laikas.

Todėl mano, kad pagal pateiktÄ situacijÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bauda M. K. buvo paskirta neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes bei prevencinių tikslų siekimÄ , kadangi nėra objektyvaus įrodymų viseto. Apelianto teigimu, teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatytas baudos dydis yra pernelyg didelis, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla pagrįsta abejones keliančiomis aplinkybėmis. Todėl, įvertinus Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis bendraisiais baudžiamosios teisės principais, mano, kad M.

K. turėtų bÅ«ti paskirta pati mažiausia bauda, o ne ta, kurios dydis yra mažesnis nei įstatyme numatytas Å¡ios baudos vidurkis. Juolab, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nurodė, kad visos abejonės ar neaiÅ¡kumai yra aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad apygardos teismo nuosprendžiu M. K. skirta bauda savo dydžiu yra neteisinga ir neadekvati, todėl turi bÅ«ti mažintina, pažymint, kad Panevėžio apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumÄ bei M.

K. asmenybę, skyrė mažesnę baudÄ nei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su M. K. skirta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu. Pažymima, kad M. K. augina du vaikus, todėl automobilis ypatingai reikalingas rÅ«pintis Å¡eima, vykti į darbÄ . Mano, kad jau vien tai, jog nuosprendžiu buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybės nuosavybėn konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , yra pakankama bausmė M.

K., todėl automobilio konfiskavimas yra neproporcingai perteklinė bausmė. Be to, anot apelianto, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad M. K. yra teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl pati bausmė turėtų auklėti, o ne žlugdyti, pažymint, kad lengvasis automobilis buvo įgytas santuokoje ir yra ne tik M. K., bet ir jo žmonos turtas, todėl bÅ«tų nesÄ Å¾ininga M. K. žmonos atžvilgiu konfiskuoti turtÄ , kuris priklauso ir jai. Mano, kad Å¡iuo atveju, žmona turėjo bÅ«ti įtraukta kaip suinteresuota Å¡alis bei pasisakyti dėl konfiskuojamo automobilio, juo labiau, kad papildomai taikomas transporto priemonės konfiskavimas neadekvačiai pablogintų ne tik pažeidėjo padėtį, bet ir jo žmonos, o taip pat pernelyg pakenktų Å¡eimos gerovei.

Anot apelianto, atimti iÅ¡ asmens vienintelę transporto priemonę, kuri naudojama kasdien Å¡eimos poreikiams tenkinti, yra neadekvatu, vertinant tai, kad M. K. ne tik turės sumokėti baudÄ , bet iÅ¡ jo dar bus iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Dėl nuosprendžiu priteistos iÅ¡ieÅ¡koti valstybės nuosavybėn konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, apeliantas pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta, kiek tiksliai pajamų gavo M. K. pardavinėdamas cigaretes, vienok teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie apklausų metu teigė, kad apklausos protokolų neskaitydavo, todėl duomenys apie cigarečių kiekį nuolat keitėsi.

Anot apelianto, Å¡ioje byloje nėra jokių įrodymų tiek apie apskritai iÅ¡ nuskalstamos veikos gautas pajamas, tiek apie jų kiekį. Be to, konfiskuoti galima daiktus, kurie yra rasti. Å iuo atveju tiek atliktus kratas, tiek asmens apžiÅ«rÄ jokių pinigų rasta nebuvo, tad yra nesuprantamas ir teismo sprendimas paskirti pinigų, kurių apskirtai nėra, konfiskavimÄ . Anot apelianto, konfiskuojamų pinigų M. K. neturi ir nėra jų matęs. Juo labiau, nėra įrodyta ir tiksli konfiskuojamų pinigų kilmė, kaip konkrečiai pinigai buvo gauti, ar jie yra investuoti į kratos metu rastas cigaretes, ar yra konkretÅ«s praturtėjimo įrodymai.

Mano, kada jei byloje bÅ«tų įrodymų, kad M. K. neteisėtai praturtėjo iÅ¡ cigarečių pardavinėjimo, tai siekiant taikyti turto konfiskavimÄ dar ikiteisminio tyrimo metu privalėjo bÅ«ti nustatyti konkretÅ«s duomenys, rodantys tokį praturtėjimÄ (rastas ir apraÅ¡ytas konkretus iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas, pinigai, kurių asmuo negali pateisinti kitais teisėtais įgijimo Å¡altiniais), bei kaltinimuose nurodyta konkreti skaitmeninė iÅ¡raiÅ¡ka, rodanti tokio praturtėjimo mastÄ .

Taigi, apelianto manymu, vertinant tai, jog nebuvo nustatyta M. K. įgyta turtinė nauda, todėl nerealu bÅ«tų kalbėti ir apie konfiskuotino turto, t. y. 5622,15 eurų, kurių iÅ¡ viso nėra, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Apeliantas taip pat teigia, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta tiksli pinigų suma, kiek M. K. gavo pajamų iÅ¡ neteisėtos veikos – prekiavimo nelegaliomis cigaretėmis. Ikiteisminio tyrimo metu remiantis liudytojų (N. K., V. K. ir E. M.) parodymais buvo nustatyta, kad M. K. už parduotas cigaretes turėjo gauti 16333 eurų pajamų, t. y. mažiau nei 500 MGL, vėliau teisme liudytojų parodymai keitėsi, todėl buvo manoma, kad M.

K. iÅ¡ nusikalstamos veikos įgijo mažiau nei 5622,15 eurų. Tačiau, anot apelianto, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta jokių faktinių įrodymų, kurie pagrįstų 16333 eurų ar 5622,15 eurų pajamų gavimÄ . Nei kratos metu prie kaltinamojo namų esančiose pagalbinėse patalpose, nei asmens kratos metu nerasta jokių įrodymų (raÅ¡telių, čekių, buhalterinės apskaitos, nei pačių pinigų), patvirtinančių pinigų turėjimÄ . Galima teigti, kad nebuvo nustatytas iÅ¡ vykdomos veiklos, t. y. cigarečių pardavinėjimo gautų pajamų dydis.

Nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių tiek pinigų gavimÄ apskritai, tiek stambų pinigų gavimo mastÄ , nėra pagrindo teigti, kad M. K. kyla baudžiamoji atsakomybė ir pagal BK 202 str. 1 d.Apelianto vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad M. K. nuolat vertėsi kontrabandinių cigarečių prekyba, iÅ¡ to gavo naudos ir tai buvo jo pragyvenimo Å¡altinis. Parodymai yra grįsti tik netiksliais liudytojų V. K., N. K., E. M. parodymais. Vienok, jokių duomenų apie tokio kiekio įsigijimÄ ir pardavimÄ byloje nėra.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog atlikus kratas minėtų liudytojų namuose, rasta buvo tik po kelis cigarečių pakelius (ne blokus), kas kelia abejonę, kad liudytojos prekiavo dideliais kiekiais cigarečių, juo labiau, kad cigaretes pirko iš M. K.. Byloje nėra jokių realiai pagrįstų įrodymų dėl liudytojų įsigytų cigarečių kiekio, nes nėra nei liudytojų, ar kaltinamojo užrašų, nėra kitų rašytinių įrodymų. Liudytojos tarpusavyje taip pat negali patvirtinti, kiek cigarečių įsigijo.

Apelianto teigimu, M. K. pirko ne daugiau 5 dėžių, kÄ ir pats patvirtino bylos nagrinėjimo metu, o tai jo manymu, užtraukia ne baudžiamÄ jÄ , o administracinę atsakomybę. Tad baudžiamosios atsakomybės taikymas su tokia griežta sankcija M. K. atžvilgiu yra apskirtai nesuvokiamas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį.

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad nėra ginčijama M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 str. 1 d., jos kvalifikacijos, tačiau nesutinkama su teismo procesiniu sprendimu dėl M.

K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 202 str. 1 d., Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės ginčijant surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat, apeliaciniu skundu praÅ¡oma M. K. sumažinti paskirtos baudos dydį, argumentuojant tam tikrų, pirmosios instancijos teismo, bylos faktinių aplinkybių neįvertinimu, nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, t. y. konfiskuotino turto iÅ¡ieÅ¡kojimu ir automobilio konfiskavimu.

Taigi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme tikrintinas atsižvelgus į pateikto apeliacinio skundo ribas.Dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliaciniu skundu keliamas M. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 202 str. 1 d. pagrįstumo klausimas, teigiant, kad byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, jog M. K. nuolat vertėsi kontrabandinių cigarečių prekyba, iÅ¡ to gavo naudos, o remiamasi tik liudytojų netiksliais parodymais, taip pat tai, kad nuteistojo įgytų cigarečių nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis kiekis, užtraukia administracinę, o ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Teisėjų kolegija, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigiama, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d. padarymo aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuosprendyje padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Nėra teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama M. K. kaltė dėl veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., tinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti padarytomis iÅ¡vadomis.

Pažymėtina, kad įrodymai ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Todėl vien tai, kad byloje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lÅ«kesčių, savaime negali bÅ«ti traktuojama, kaip apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės, juolab, kad ir jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus tirdamas ir vertindamas įrodymus, taip pat darydamas iÅ¡vadas dėl M.

K. kaltumo, veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija nenustatė.Teisėjų kolegija pažymi, kad už vertimosi Å«kine, komercine veikla pažeidimus yra numatyta dviejų rÅ«Å¡ių teisinė atsakomybė ir paprastai už verslo tvarkos pažeidimus, pirmiausia atsiranda administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 str. 1 d. administracinė atsakomybė atsiranda už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo), kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitÄ prekių vertė nevirÅ¡ija 500 MGL dydžio sumos.

BK 202 str. 1 d. dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. IÅ¡ Å¡ios normos dispozicijos matyti, kad asmeniui baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sÄ lygoms kaip:

1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) tokiai veiklai vykdyti, kuriai ji (jis) reikalingas, ar ėmėsi Å¡iame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu bÅ«du. Å ios sÄ lygos alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iÅ¡ jų. Kitokių neteisėtų veiklos bÅ«dų įstatymas neatskleidžia, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, Å¡iuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu Å¡ios veikos pobÅ«džiu;

2) versliÅ¡kas veiklos pobÅ«dis ar stambus jos mastas. Å ios sÄ lygos taip pat alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iÅ¡ jų, esant bent vienai iÅ¡ pirmame punkte numatytų sÄ lygų. Taigi, iÅ¡ Å¡ių aukščiau nurodytų normų palyginimo matyti, kad baudžiamoji atsakomybė yra siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 str., t. y. veiklos versliÅ¡kumu arba stambiu mastu. BÅ«tina pastebėti, kad baudžiamojo įstatymo normos nenustato formalių ribų absoliučiais skaičiais, koks veiklos mastas laikytinas stambiu.

Tai, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 173 str. numato administracinę atsakomybę tik tuo atveju, kai iÅ¡ neteisėtos Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos gaunamos pajamos (prekių vertė) nevirÅ¡ija 500 MGL per metus, laikytina, kad virÅ¡ijus Å¡iÄ ribÄ visuomet yra verčiamasi stambiu mastu, ir tokiais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Jeigu Å¡i riba nevirÅ¡yta, ar buvo verčiamasi stambiu mastu, vertina ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, o galutinį sprendimÄ priima teismas.

Nagrinėjamu atveju, M. K. stambaus masto požymis nebuvo inkriminuotas, tačiau buvo konstatuota, kad jis neteisėta veikla vertėsi versliÅ¡kai, todėl jo pajamų iÅ¡ neteisėtos veiklos dydis nėra administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus. Teisėjų kolegija pastebi, kad atribojimas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės pagal veiklos versliÅ¡kumo požymį yra sudėtingesnis. Baudžiamoji atsakomybė už versliÅ¡kÄ Ä—mimÄ si baudžiamajame įstatyme numatyta veikla galima ir nesant stambaus masto požymio.

VersliÅ¡kumas turi bÅ«ti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį tokios veikos pavojingumÄ nei tokio paties administracinio teisės pažeidimo. VersliÅ¡kumas kaip BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis reiÅ¡kia veiklos pastovumÄ (ji tęsiasi gan ilgÄ laikÄ ), taip pat tai, kad iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo Å¡altinis. VersliÅ¡kumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobÅ«dį, pajamų dydį.

Tačiau versliÅ¡kumo sÄ voka gali apimti ir kitus požymius (darbų tokiai veiklai atlikti organizavimas, vykdymas, atitinkamų priemonių turėjimas, įgijimas, ir kitokie veiksmai rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį), skiriančius jÄ nuo vertimosi Å«kine, komercine ar kitokia veikla sÄ vokos. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, toks klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. BÅ«tina pastebėti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 str. 1 d. vien dėl kelių smulkių netesėtos veikos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų.Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, jog M.

K. nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, iki 2014 m. gruodžio 7 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 str. 1 d., 11 str. 1 d., 14 str. 3 d. 3, 4, 6, 7 ir 8 p., Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1, 3.1.2 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neįsteigęs ir neįregistravęs įmonės bei neturėdamas Å¡iai veiklai vykdyti reikalingos licencijos, versliÅ¡kai ėmėsi Å«kinės, komercinės veiklos, t. y. iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens per 4-5 kartus, įsigijęs cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, jomis sistemingai prekiavo, taip tyčia, sistemingai, versliÅ¡kai vertėsi neteisėta komercine veikla – prekiavo cigaretėmis, neturėdamas Å¡iai veiklai leidimo, ir gavo iÅ¡ Å¡ios veiklos nuolatines pajamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ , bet ne mažiau kaip 5622,15 eurų.

Å iÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis paties nuteistojo M. K., liudytojų N. K., V. K. ir E. M. parodymais, taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga (kratų, operatyvinių veiksmų, daiktų apžiÅ«ros protokolais), juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu. Visų Å¡ių byloje surinktų įrodymų analizės rezultate, visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, jog M. K. kaip fizinis asmuo pažeisdamas įstatymo reikalavimus ėmėsi komercinės veiklos, t. y. prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis ir iÅ¡ Å¡ios komercinės veiklos gavo pajamų, taip pat tai, kad turėdamas tikslÄ realizuoti savo namuose laikė 16422 pakelius kontrabandinių cigarečių bei dalį jų – 1960 pakelių cigarečių nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, gabeno savo automobiliu.

Nors iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį iÅ¡ esmės nuorodomis į pažeidimus, padarytus Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje, taikant BPK 20 str. nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , t. y. argumentuojant netiksliais liudytojų V. K., N. K. ir E. M. parodymais, duomenų apie Å¡ių liudytojų iÅ¡ M. K. atitinkamo kiekio cigarečių įgijimÄ ir pardavimÄ byloje nebuvimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 20 str. 5 d.

įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamus duomenis. Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Be to, įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryÅ¡ys.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teisme liudytojų V. K., N. K. ir E. M. parodymais buvo nustatyta, kad M. K., laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. gruodžio mėnesio, mažiausiai kartÄ per mėnesį joms parduodavo cigaretes nepaženklintas Lietuvos Respublikos banderolėmis. Teisme liudytoja apklausta V. K. parodė, kad M. K. minėtu laikotarpiu, maždaug kartÄ -du kartus per mėnesį jai atveždavo po 5-6 blokus cigarečių, už kurių pakelį ji vidutiniÅ¡kai sumokėdavo nuo 3.60 Lt iki 4 Lt.

Liudytoja apklausta N. K. paaiÅ¡kino, kad M. K. jai cigaretes veždavo kartÄ per mėnesį ar kartÄ per du mėnesius. IÅ¡ jo imdavo nuo 3 iki 5 ar 8 blokus cigarečių, už bloko kainÄ vidutiniÅ¡kai sumokėdama 40-43 Lt. Liudytoja E. M. parodė, kad jai M. K. cigarečių atveždavo vienÄ kartÄ per mėnesį, iÅ¡ jo pirkdavo po 5-6 blokus cigarečių už kurių pakelį sumokėdavo po 3.50 Lt, 4 Lt. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas M. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ pagal BK 202 str. 1 d., atsižvelgė ne tik į Å¡ių liudytojų duotus parodymus teisme, bet ir jų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, atliko jų analizę bei vertino juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y.

M. K. parodymais, kuriais jis parodė cigarečių nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis įgijimo iÅ¡ nenustatyto asmens ir jų tiekimÄ minėtoms liudytojoms aplinkybes; telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl informacijos pateikimo užfiksuota informacija apie M. K. bendravimÄ 2014 m. lapkričio 28 d.-2014 m. gruodžio 6 d. su nenustatytais asmenimis dėl cigarečių įgijimo ir jų pristatymo, taip pat nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d. bendravimÄ su liudytojomis V.

K., N. K. ir E. M.; kratos protokoluose esančiais duomenimis, kuriuose užfiksuota liudytojų V. K., N. K., E. M. ir nuteistojo M. K. namuose atliktų kratų rezultatai; daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai, cigaretes rastos ir paimtos iš V. K., N. K., E. M. ir M. K.. Šių apžiūros metu buvo nustatyta, kad pas liudytojas rastais mobilaus ryšio telefonais buvo bendrauta su M. K.; Kauno teritorinės muitinės 2015 m. sausio 30 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 7 d.

M. K. automobilyje rastų cigarečių (1960 pakelių) muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 4350.30 eurų, o jo namuose rastų cigarečių (14462 pakelių) muitinė vertė – 32582.52 eurų. Visų Å¡ių byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl M. K. vykdomos veiklos pastovumo, nuolatinio pobÅ«džio, jos sistemingumo (veika buvo vykdoma gan ilgÄ laikÄ , M. K. pripažino, kad iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamos pajamos buvo papildomas pragyvenimo Å¡altinis), t. y., kad aptariama veika, jis vertėsi versliÅ¡kai.

Ir nors apeliaciniu skundu yra apeliuojama į liudytojų parodymų patikimumÄ , jų tikslumÄ , tačiau baudžiamosios bylos įrodymų analizė duodÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡ių liudytojų parodymai esminėse įvykio aplinkybėse kartu su paties nuteistojo parodymais sutapo, atitiko kitais bylos įrodymais nustatytas aplinkybes. NežiÅ«rint į gynėjo apeliaciniame skunde nurodytÄ pozicijÄ , nuteistojo M. K. kaltę patvirtinantys įrodymai buvo iÅ¡dėstyti ir apraÅ¡yti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Jų visumos pagrindu, nustatyta, kad M. K. vertėsi ūkine, komercine veikla, iš kurios gavo pajamų. M. K. veika buvo teisiškai įvertinta pagal konkrečiai užfiksuotus jo veiksmus, t. y. įvertinus jo paties ir kiekvieno liudytojo parodymus. Kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste įvertinus M. K. laikomų ir gabenamų tabako gaminių kiekį, kuris akivaizdžiai nėra skirtas asmeniniam naudojimui, taip pat spręstina dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 202 str. 1 d. pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių M.

K. kaltę, įvykdžius BK 202 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , jų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Patikrinus pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumÄ ir įvertinus iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad įrodymų vertinimo klaidų apygardos teismas nepadarė, teismo padarytos iÅ¡vados yra teisingos ir atitinkančios nustatytas faktines aplinkybes. Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

K. veikoje yra ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., požymiai.Apeliaciniu skundu praÅ¡oma Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu M. K. skirtÄ bausmę, argumentuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nustatydamas jos dydį, nepakankamai atsižvelgė į M. K. asmenybės bruožus, charakteristikÄ , polinkio nusikalsti nebuvimÄ , atliktų neteisėtų veiksmų suvokimÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodydamas tik eilines, formaliai lengvinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Pastebėtina tai, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes.

Bausmės paskyrimu siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.). Taigi, bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Svarbu pastebėti tai, kad bausmės skyrimas yra ne tik iÅ¡imtinė teismo teisė, bet ir viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis uždavinys yra vadovaujantis įstatymu, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti pagrįstÄ , teisėtÄ ir taipogi teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų baudžiamojo įstatymo nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį. Savo ruožtu, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1-2 d.).BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra. Pažymėtina, kad BK, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 str.), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemÄ pagrindų ir sÄ lygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui. Skiriant konkrečiÄ bausmę turi bÅ«ti įvertintos visos byloje nustatytos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės ir pasisakyta, kurios ir kaip nulemia bausmės dydį.

Nagrinėjamu atveju, nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tiek už sunkaus nusikaltimo, tiek už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , paskyrė M. K. bausmes – baudas, kurių dydį parinko mažesnį nei straipsnių sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Subendrinus Å¡ias bausmes BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, M.

K. buvo skirta galutinė bausmė, kuri savo dydžiu buvo mažesnė, nei bausmės – baudos, numatytos už sunkiausiÄ jam įkaltintÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skyrė galutinę 196 MGL dydžio baudÄ . Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Å iuo konkrečiu atveju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau M. K. paskyrė per griežtÄ bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 str. 1 d., M. K. paskirta bausmė savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta. Nors M. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, o nusikaltimas numatytas BK 1992 str. 1 d., yra sunkus, tačiau nusikalstamÄ veikÄ M.

K. padarė pirmÄ kartÄ , iki tol nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbo, buvo charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡laikė Å¡eimÄ , kurioje auga du mažamečiai vaikai. Savo neteisėtus veiksmus pripažino, suprato jų neteisėtumÄ , gailėjosi dėl jų. Taigi, nors nuosprendžiu nuteistajam ir buvo paskirta mažesnė nei BK 1992 str. 1 d., numatytos sankcijos vidurkis bausmė, atsižvelgus į Å¡ioje byloje esančius duomenis, padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegijos nuomone, ji savo dydžiu, neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija sprendžia, kad M. K. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 str. 1 d. baudos dydis turi bÅ«ti mažinamas. Nustatant naujÄ baudos dydį, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į M. K. turtinę padėtį (gaunamas pajamas), skundžiamu nuosprendžiu jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones ir apimtį (nuosprendžiu iÅ¡ M. K. valstybės nuosavybėn priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5622,15 eurų)Taigi, iÅ¡ dalies tenkinant apeliacinį skundÄ , pagal BK 1992 str. 1 d. paskirtÄ bausmę, teisėjų kolegija Å¡velnina iki artimesnės sankcijos žemutinei ribai.

SuÅ¡velninta Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 1992 str. 1 d. bausmė, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ naujo bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, už nusikaltimo numatyto BK 202 str. 1 d. padarymÄ , bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, M. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 641 str. numatytų sÄ lygų, kadangi iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad Å¡i byla buvo iÅ¡nagrinėta pagal bendrÄ sias proceso taisykles (ne pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ), bei kaltininko atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teisme, argumentuojant M. K. gaunamomis pajamomis, taip pat buvo praÅ¡oma paskirtos baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui.BPK 352 str. nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam bausmės savanoriÅ¡ko ir priverstinio įvykdymo tvarkÄ , sÄ lygas bei nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 str. 2 d. numato, kad nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad bausmės vykdymas pirmiausia yra savanoriÅ¡kas, todėl nuosprendį priėmęs teismas negali iÅ¡dėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytas terminÄ , per kurį turi bÅ«ti sumokėta bauda. Tokiu bÅ«du nuteistasis privalo sumokėti baudÄ iki nustatyto termino pabaigos, o tai ar bauda bus sumokėta dalimis ar visa suma vienu kartu, nėra skirtumo. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad sumokėti visÄ paskirtÄ baudÄ savanoriÅ¡kai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, M. K., įvertinus paskirtos piniginės bausmės dydį, taip pat atsižvelgus į tai, kad nors M. K. ir dirba, tačiau augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienÄ namuose prižiÅ«ri žmona, o kitas eina į mokyklÄ , buvo nustatytas dviejų metų terminas, per kurį paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iÅ¡ paskirčių – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

Tam ji turi bÅ«ti savalaikiai vykdoma. Å iuo konkrečiu atveju, nuosprendį priėmusio teismo nustatytas dviejų metų baudos sumokėjimo terminas rodo teismÄ buvus humaniÅ¡kÄ ir atsižvelgus į nuteistojo padėtį (paskirtos bausmės dydį, M. K. darbinę veiklÄ , Å¡eimyninę padėtį). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ ir nustatyti kitÄ baudos sumokėjimo terminÄ , nei nustatė pirmosios instancijos teismas, juo labiau, kad į visas Å¡ias minėtas aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė ir M.

K. skiriant bausmės rūšį ir jos dydį, nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su M. K. priklausančio automobilio Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teigiama, kad taikoma baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės konfiskavimas) yra neadekvati, neproporcingai perteklinė, bloginanti M. K. Å¡eimos gerovę. Tačiau su tokiais skundo argumentais nesutiktina. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ M.

K. konfiskuoti automobilį, pagrįstas ir teisėtas.Kolegija pažymi, jog turto konfiskavimo pagrindus numato BK 72 str. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama suvokimo, jog svarbu yra ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudinga, taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris yra naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

Pagal BK 72 str. 1 d., turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas tik tam tikras turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Å is įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Å ioje byloje konfiskuota nusikalstamų veikų priemonė – automobilis Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas pagal byloje pateiktÄ informacijÄ apie kelių transporto priemones iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės yra M.

K. (t. 2, b. l. 47). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemone laikomas bet koks daiktas (įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai), kuris sudaro sÄ lygas ar palengvina tokios veikos padarymÄ , nors jo panaudojimas savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ir dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veikÄ ar palengvintų jos darymÄ . Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz.

įrengta slėptuvė akcizais apmokestinamoms prekėms paslėpti) arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės bÅ«tų negalimas. Todėl teismas, kiekvienÄ kartÄ spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, įvertina Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K., 2014 m. gruodžio 7 d., savo automobiliu Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, iÅ¡ anksto numatydamas, kad naudos automobilį akcizais apmokestinamoms prekėms gabenti, iÅ¡ savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini), gabeno Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėtas cigaretes, iki kol 2014 m. gruodžio 7 d. 12.10 val., ties (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Taigi transporto priemonė buvo panaudota daromai nusikalstamai veikai palengvinti. Nors automobilis, kuriuo M. K. gabeno cigaretes, nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, jame nebuvo įrengta slėptuvių ar pan., tačiau remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad be transporto priemonės, nusikaltimo dalykas – prekių (cigarečių) gabenimas, atsižvelgus į jų kiekį (1960 pakelių cigarečių), gabenamÄ nuotolį (M. K. cigaretes veždavo parduoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini)), bÅ«tų labai apsunkintas ar net neįmanomas.

Taigi, M. K. priklausanti transporto priemonė – Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini) pagrįstai pripažinta nusikaltimo padarymo priemone, kuri tiesiogiai buvo panaudota Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėtoms cigaretėms gabenti. Å io automobilio pripažinimas konfiskuotinu turtu yra teisingas. Todėl esant Å¡ių nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskavo M.

K. priklausantį automobilį. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonė buvo įgyta santuokoje ir yra ne tik M. K., bet ir jo žmonos turtas, nėra esminė. Å ios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismas pagal BK 67 str. 2 d. gali taikyti baudžiamojo poveikio priemones, kai yra teisinis ir faktinis pagrindas, o Å¡iuo nagrinėjamu atveju aiÅ¡kiai nustatyti tokie turto konfiskavimo pagrindai. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 str., todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Kita vertus, žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (LAT kasacinė byla Nr. 2K-237/2011).Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nuteistojo M. K. Å¡eimyninės padėties, automobilio bÅ«tinybės, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimÄ reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimÄ minėtos aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės, baudžiamasis įstatymas tokių iÅ¡imčių nenumato.

Savo ruožtu, Å¡i M. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė neprieÅ¡tarauja proporcingumo bei protingumo principui.Apeliacinės instancijos teismui, taip pat ginčijama skundžiamu nuosprendžiu M. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas, teigiant, kad byloje nebuvo nustatyta nei kiek tiksliai pajamų gavo M. K. pardavinėdamas cigaretes, nei jų kiekis, o remtasi tik liudytojų parodymais, kurie tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodant Å¡ias aplinkybes nebuvo nuosekliai tokie patys.Nagrinėjamu atveju matyti, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus į teismÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias proceso taisykles, M.

K. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis nuo 2011 m. rudens, tikslus laikas nenustatytas, iki 2014 m. gruodžio 7 d., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vidutiniškai realizuodamas ne mažiau kaip po du kartus per mėnesį kiekvienam asmeniui, ne mažiau kaip po 70 vnt. pakelių, t. y. pats nuveždamas į namus, jas pardavė N. K. (7020 pakelių už 8539 eurus), V. K. (4680 pakelių už 5422 eurus), E. M. (1950 pakelių už 2372 eurus) ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams asmenims (pakelio kaina nuo 1,2 iki 1,3 eurų) bei iš šios veiklos gavo nuolatines pajamas, kurios sudaro ne mažiau kaip 16 333 eurų.

Apygardos teismas ištyręs ir sugretinęs visus liudytojų duotus parodymus dėl tiriamu laikotarpiu iš M. K. įgyjamo cigarečių kiekio ir kainos, konstatavo, jog jie yra prieštaringi, tuo pačiu pažymėdamas, kad tokie prieštaravimai galėjo atsirasti įvertinus laikotarpį nuo šios veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme, dėl ko liudytojos ir pats kaltinamasis, nevesdami prekybos cigaretėmis apskaitos, galėjo tam tikras aplinkybes pamiršti bei jų neprisiminti. Neturėdamas galimybės pašalinti byloje esančių prieštaravimų dėl įgyjamų cigarečių kiekio ir kainos, pirmosios instancijos teismas visas abejones aiškino kaltinamojo naudai, keičiant M.

K. kaltinimÄ , jį tikslinant iÅ¡ naujo apskaičiuojant parduotų cigarečių pakelių skaičių bei jas pardavus gautų pajamų dydį, skaičiavimui imant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 7 d. (37 mėnesiai) bei pasirenkant vienus mažiausių iÅ¡ liudytojų nurodytus skaičius. Tokiu bÅ«du, apygardos teismas, nesant patikimų duomenų, kad M. K., be aukščiau minėtų liudytojų, cigaretes pardavinėjo ir kitiems, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino bei nustatė, kad M.

K., N. K., V. K. ir E. M. pardavęs cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, iš nusikalstamo veikos gavo ne mažiau kaip 5622,15 eurų pajamų, tai laikant nusikalstamos veikos rezultatu. Įvertinęs, kad tokio nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimas yra negalimas, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d., sprendė, jog iš kaltininko turi būti išieškota ši, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojo byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 str.) taikymu.

BPK nenustatyta specialių, bÅ«tent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo bÅ«dų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis). Kaip jau minėta, pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas tik tam tikras turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus.

Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 str. 4 d. nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad Å¡ia turto konfiskavimo nuostata visų pirma siekiama užkirsti keliÄ atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, iÅ¡leidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotinÄ turtÄ iÅ¡vengtų turto konfiskavimo taikymo.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , baudžiamojo įstatymo normas reglamentuojančias turto konfiskavimo taikymÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasirinko tinkamÄ konfiskuotino turto vertės nustatymo bÅ«dÄ , ir taip BPK nuostatų nepažeidė.

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pagrindu, neginčijamai nustatyta, kad M. K., laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, iki 2014 m. gruodžio 7 d., pažeisdamas įstatymų reikalavimus, iš tyrimo metu nenustatyto asmens per 4-5 kartus, įsigijęs cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, jomis sistemingai prekiavo. Aukščiau minėtų liudytojų parodymais, taip pat iš dalies ir paties kaltinimo parodymais, buvo nustatyta, kad M.

K. iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo tam tikrų pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatos ir nustatydamas (apskaičiuodamas) iÅ¡ Å¡ios netiesėtos veiklos M. K. gautas pajamas, pasirinko bÅ«dÄ atitinkantį protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, visus kilusius prieÅ¡taravimus aiÅ¡kino kaltininko naudai. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju ar gauti duomenis laikytini įrodymais, sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste.

Tokiu bÅ«du, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (Å¡iuo atveju 5622,15 eurų), pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgusi į Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kotino konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė BK 72 str. 5 d. nuostatas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį pakeisti.M. K., pripažintam kaltu pagal BK 1992 str. 1 d., paskirti 140 MGL (5271.08 eurų) baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡iuo nuosprendžiu M. K. paskirtÄ bausmę bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 202 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti M. K. subendrintÄ 154 MGL (5798.19 eurų) baudÄ .Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į M.

K. paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaityti 2 dienas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-07 iki 2014-12-09, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę M. K. paskirti 150 MGL (5647.59 eurų) baudÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                       Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                            Laima Garnelienė                                                                          Daiva Pranytė-Zalieckienė