2025-05-07 Nr. AB-7906-3-61-3-03580-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-416-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK) su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-/22(3.3.12.1E-AD24) „Dėl rinkos koeficiento, taikomo buto nuomos mokesčiui apskaičiuoti“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus: 1) dėl informacijos apie nustatytą butui (duomenys neskalbtini) (toliau – ir Butas) rinkos pataisos koeficiento (toliau – ir Koeficientas) apskaičiavimą pateikimo bei informacijos apie Koeficiento apskaičiavimą kitiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) nuomojamiems (duomenys neskalbtini) name butams pateikimo; 2) dėl perdavimo svarstymui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) prašymo dalį dėl panaikinimo arba pakeitimo Tarybos 2021 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 1-1046 „Dėl savivaldybės būstų nuomininkų įpareigojimo deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas), rinkos pataisos koeficientų suvestinės patvirtinimo, Tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžių apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo ir parduodamo savivaldybės būsto kainos sumažinimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 21 d. sprendimas) 3 punkto ir 6.1 papunkčio; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 13 d. pateiktą skundą dalyje dėl prašymo panaikinti arba pakeisti Tarybos 2021 m. birželio 21 d. sprendimo 3 punktą ir 6.1 papunktį arba įpareigoti Tarybą išnagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl Tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo 3 punkto ir 6.1 papunkčio panaikinimo arba pakeitimo ir nustatymo Koeficientų suvestinėje Butui, koeficiento 1,2.

LAGK 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 21RE-119 (AG-762/04–2022) (toliau – ir LAGK sprendimas) bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė kaip nepriskirtą LAGK kompetencijai.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti LAGK sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti bei įpareigoti Administraciją suteikti pareiškėjai informaciją apie rinkos pataisos koeficiento, nustatyto Butui apskaičiavimą ir taikymą (jeigu teismas laikytų, kad LAGK pagrįstai nustatė trūkumus – panaikinti ir Administracijos Raštą pareiškėjai), o kitoje dalyje administracinio ginčo bylą nutraukti.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Raštą ir įpareigojo Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą; panaikino LAGK Sprendimo dalį dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomu sprendimu iš atsakovo priteisė pareiškėjos naudai 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja 2025 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad teismo priimtas sprendimas įsiteisėjo, tačiau atsakovas jo nevykdo.

Administracija 2025 m. vasario 10 d. pateikė teismui nuomonę dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, jog teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtas sprendimas yra įvykdytas visa apimtimi. Administracija pažymėjo, kad vykdydama teismo sprendimą iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. prašymą (skundą) ir 2024 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-151599/24(3.3.2.29E-PAS) (toliau – ir 2024 m. spalio 18 d. atsakymas) pateikė atsakymą bei apmokėjo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. K. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalimi ir, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog Administracija teismo priimtą sprendimą įvykdė, t. y. pareiškėjai pateikė 2024 m. spalio 18 d. atsakymą, kuriame pareiškėjai paaiškino ir išsamiai išdėstė, jog taikyti rinkos pataisos koeficientą 1,2 pareiškėjos nuomojamo būsto nuomos kainai apskaičiuoti nėra teisinio pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovas pažymėjo, jog aukštesnės galios teisės aktuose nėra nustatyta, kokią tiksliai formulę (skaičiavimą) taikant ir kokiu būdu turi būti apskaičiuojamas rinkos pataisos koeficientas.

Teismo vertinimu, iš aptariamo rašto turinio buvo matyti, kad juo atsakyta į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą. Teismas pastebėjo, kad tai, jog pareiškėja nesutinka su pateikto atsakymo turiniu, nepaneigia aplinkybės, kad atsakymas jai pateiktas. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas nenustatė pagrindo išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.

III. Pareiškėja D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo priverstinio vykdymo.

Pareiškėja pastebi, kad atsakovas pateikė jai 2024 m. spalio 18 d. atsakymą, tačiau jame nėra atsakymo į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skunde nurodytus prašymus suteikti informaciją, t. y. nėra įvykdytas teismo sprendime esantis nurodymas – pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos skundą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pareiškėjos vertinimu, skundžiama teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis yra neteisėta, kadangi teismas neįvertino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime padarytų išvadų, kokią informaciją pareiškėjai turėjo suteikti pagal jos skundą atsakovas, ir ar ją suteikė. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo atmestas nenagrinėjus aplinkybės, ar pateiktu raštu atsakovas suteikė informaciją pareiškėjai klausimais, kurie nurodyti kaip neatsakyti pareiškėjai į jos 2022 m. spalio 10 d. skundą.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas 2024 m. spalio 18 d. atsakyme nepateikė paaiškinimo nei į vieną iš teismo sprendimo 10.1–10.6 punktuose nurodytų neatsakytų klausimų.

Pareiškėja paaiškina, kad tai, jog Savivaldybės būsto vidutinė nuomos rinkos kaina buvo padalinta iš socialinio būsto nuomos kainos ir gautas rinkos pataisos koeficientas (R) lygus 6,2, pritaikytas pareiškėjos nuomojamam butui. Šiuo atveju nėra informacijos, kokiais paskaičiavimais (objektyviais duomenimis) remiantis gautas toks rezultatas; nepateikti duomenys, kaip buvo paskaičiuota Savivaldybės būsto vidutinė nuomos rinkos kaina 330,84 Eur pareiškėjos nuomojamam butui, t. y. iš kokių duomenų gauta tokia kaina. Butų nuomininkams siūlant užsisakyti savo lėšomis turto vertinimą rinkos pataisos koeficientui nustatyti, turi būti teikiama informacija, kaip šį koeficientą ir iš kokių duomenų, apskaičiavo Savivaldybė.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas 2024 m. spalio 18 d. atsakyme pareiškėjai nepateikė paaiškinimo, ką reiškia konkrečios sąvokos. Tai, kad teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime nurodyta, jog į pareiškėjos skundą nebuvo pateiktas paaiškinimas, kas laikytina „nuomos pajamomis“ ir kitos sąvokos, kurias naudojo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pažymoje nurodytoje skaičiavimų sekoje, ir nepateikti objektyvūs šios skaičiavimų sekos duomenys, reiškia, kad šį paaiškinimą atsakovas turėjo pateikti pareiškėjai, vykdydamas teismo sprendimą. Atsakovo rašte nepateikti jokie paaiškinimai ir objektyvūs duomenys, naudoti skaičiavimų sekoje, jokios informacijos rašte apie skaičiavimų seką nepateikta. Tuo akivaizdu, kad nėra atsakyta dėl naudotos skaičiavimų sekos ir jos sąryšio su rinkos pataisos koeficiento nustatymu. Tai, kad teismo sprendimo 10.3 punkte nurodyta, kad pateiktoje sekoje nei vienoje lygybės ženklo pusėje nėra nurodytas „R“, t. y. neaišku, koks pateiktų elementų ryšys su „R“, reiškia, kad atsakovo pareiga buvo pateikti paaiškinimą, koks skaičiavimų sekos ryšys su „R“. Taigi, atsakovo pareiga buvo suteikti visą informaciją pareiškėjai, kuri teismo sprendime nurodyta kaip nesuteikta. Sprendime teigiama, kad pareiškėjai taikytiną „R“ nustatė vietos savivaldos institucija, todėl ji turėjo pareigą pareiškėjai paaiškinti, kokiais konkrečiais objektyviais duomenimis rėmėsi, o ne pasiūlyti aiškintis pačiai.

Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas turėjo pateikti pareiškėjai duomenis, kokie dėmenys buvo naudoti skaičiavimų sekoje, kurią naudojo VĮ Registrų centras ir pagal kuriuos pateikė pasiūlymą Savivaldybės įmonei taikyti pareiškėjos nuomojamam butui 330,84 Eur nuomos mokestį 2021 m. balandžio mėn., tačiau pareigos pačiam pateikti skaičiavimų seką su dėmenimis, kurie buvo naudojami skaičiuojant nuomos mokestį pareiškėjos nuomojamam butui, atsakovas nepateikė. Pareiškėja, siekdama gauti iš atsakovo šiuos duomenis, prašo išduoti vykdomąjį raštą, kad priverstinio vykdymo tvarka atsakovas pateiktų duomenis, t. y. įvykdytų teismo sprendime jam nustatytą pareigą.

Pareiškėja nurodo, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime padarius išvadą, kad atsakovas Rašte pareiškėjai nesuteikė informacijos, kad nesant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme tokio vertinimo dalyko ar rezultato kaip rinkos pataisos koeficientas, jo pritaikymas sunkiai įmanomas, todėl turėjo būti paaiškintos pareiškėjai Tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo 3 punkto nuostatos. Pateiktame 2024 m. spalio 18 d. atsakyme atsakovas šiuo klausimu visiškai nepasisakė ir nesuteikė pareiškėjai jokios informacijos, nors aptariamą sprendimą mini, teikia informaciją, kuri nėra aktuali ir nėra prašoma ją pateikti. Tokie veiksmai vertintini kaip biurokratizmas, nes nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausantį klausimą.

Pareiškėja mano, kad tai, jog pateiktu 2024 m. spalio 18 d. atsakymu nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, matyti ir iš skundžiamos teismo nutarties motyvų, dėl ko vykdomasis raštas neišduodamas – pateiktu atsakymu atsakovas pareiškėjai paaiškino ir išsamiai išdėstė, jog taikyti rinkos pataisos koeficientą 1,2 pareiškėjos nuomojamo būsto nuomos kainai apskaičiuoti nėra teisinio pagrindo, kad atsakovas pažymėjo, jog aukštesnės galios teisės aktuose nėra nustatyta, kokią tiksliai formulę (skaičiavimą) taikant ir kokiu būdu turi būti skaičiuojamas rinkos pataisos koeficientas. Nei vienas iš šių teiginių, kurie yra 2024 m. spalio 18 d. atsakyme, nebuvo nurodyti teismo sprendime, kaip neatsakyti pareiškėjai. Pareiškėjos vertinimu, tai tik patvirtina, kad atsakovas neatsakė į skunde keliamus klausimus, o nurodė tai, ko iš viso neturėjo pareigos nurodyti.

Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad teismo sprendimas įvykdytas ir dėl to nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, tuo pažeisdamas ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad vykdydamas teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą, 2024 m. spalio 18 d. pateikė atsakymą bei apmokėjo bylinėjimosi išlaidas, visa tai patvirtinančius įrodymus pateikė pirmosios instancijos teismui. Administracija tvirtina, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą įvykdė.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl tariamo sprendimo neįvykdymo yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos. Priešingai nei teigia pareiškėja, Administracija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą, be kita ko, įvykdė teismo sprendimą. Administracijos vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ar keisti – pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas yra įvykdytas 2024 m. spalio 18 d. pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 99 straipsnio 1 dalį vykdomas įsiteisėjęs sprendimas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr., pvz., 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, be kita ko, panaikino Administracijos 2022 m. gruodžio 7 d. Raštą ir įpareigojo Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Administracija pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, jog vykdydama teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. prašymą (skundą), pateikė 2024 m. spalio 18 d. raštą Nr. A51-151599/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl vykdomo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. eI3-1332-1066/2024“. Šiame atsakyme pasisakyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo teisinių pagrindų, paaiškinta, kodėl taikyti rinkos pataisos koeficientą 1,2 pareiškėjos nuomojamo būsto nuomos kainai apskaičiuoti nėra teisinio pagrindo, nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių pagrindu konkretaus būsto rinkos pataisos koeficiento dydžio nustatymas pavestas Savivaldybės tarybos kompetencijai; kt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos argumentai nepatvirtina, jog atsakovas neįvykdė arba netinkamai įvykdė įsiteisėjusį teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Iš Administracijos 2024 m. spalio 18 d. atsakymo turinio matyti, kad jis parengtas vykdant aptariamą, įsiteisėjusį teismo sprendimą, juo iš esmės atsakinėjama į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. kreipimesi Administracijai keliamus klausimus.

Akcentuotina, kad tenkindamas pareiškėjos skundą, teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė atsakovui pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. skundą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. kreipimasis Administracijoje buvo iš naujo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo Administracija neįvykdė, todėl pareiškėjai negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad Administracija pareiškėjos jos aktualaus kreipimosi išsamiai nenagrinėjo, nepateikė reikalaujamų duomenų ar pakankamos apimties duomenų, teikė atsakymą į tai, ko nebuvo klausiama, t. y. nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo, kaip teigia pareiškėja.

Pareiškėja šiais atskirojo skundo argumentais iš esmės reiškia nesutikimą su jos netenkinančiu Administracijos 2024 m. spalio 18 d. atsakymu iš esmės, tačiau tai gali būti pagrindas šį administracinį aktą ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka siekiant galbūt pažeistų teisių gynybos, o ne inicijuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procesą. Pažymėtina, kad konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmo (sprendimo) teisėtumo vertinimas gali būti atskiros administracinės bylos dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius