2016-02-09 Nr. AB-3230-3-61-3-01290-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-349-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01290-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2014 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-381 „Dėl 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo, dokumentų saugojimo nekilnojamojo daikto kadastro ir registro dokumentų byloje bei kadastrinių matavimų užsakymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) atkurti (patikslinti) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kadastro ir registro duomenis, įrašant į Nekilnojamojo turto registrą statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas atsakyti į klausimą, kada ir kuo remiantis buvo panaikinta statinių registracija, bei atkurti (iš esmės patikslinti) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. 2014 m. vasario mėn. pradžioje gavo raštą, kuriame atsakymas į paminėtą klausimą nebuvo pateiktas ir prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas paaiškino, kad, pagal jo turimus Pastato kadastrinius duomenis, iki 2010 m. kovo 5 d. atsakovo įmonės turimoje Pastato kadastro byloje turėjo būti žemės sklypo nuotrauka, iš kurios matyti, kad kaip Pastato priklausiniai yra atvaizduoti statiniai: sandėlis (duomenys neskelbtini) ir sandėlis (duomenys neskelbtini). Tačiau šie statiniai dabartiniuose Pastato registro duomenyse (2000 m. spalio 20 d. ir 2003 m. kovo 10 d.) nebeatsispindi. Kadangi Pastato kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir kada paminėtų statinių registracija buvo panaikinta, todėl, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, prašė atsakovo atsakyti į tai bei atkurti (patikslinti) Pastato kadastro ir registro duomenis, įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 19–22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėjas su 2014 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi ne į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, bet į VĮ Registrų centrą. 2014 m. sausio 13 d. prašyme išdėstyti pareiškėjo pastebėjimai dėl 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo, dėl dokumentų saugojimo archyvinėje byloje ir prašymas atkurti statinių 1997 m. sausio 10 d. kadastro duomenis arba atlikti statinių kadastrinius matavimus pagal faktinę statinių būklę. Teigė, jog pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymą išnagrinėjo išsamiai ir atsakė į visus jame keliamus klausimus.

Pirmasis pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo reikalavimas buvo dėl 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo (t. y. iš esmės susijęs su 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo pasirašymo aplinkybėmis ir pasirašymo data). Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo ištirtos Vilniaus apygardos administracinio teismo, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo dalį dėl dokumentų dingimo (klastojimo), buvo ištirti pareiškėjo pateikti dokumentai ir nekilnojamojo turto kadastro / registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi dokumentai.

Pareiškėjas informuotas, jog visi su prašymu pateikti dokumentai yra saugomi nekilnojamojo turto kadastro / registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodytas bylos lapo numeris. Atsižvelgiant į tai, jog nenustatytas dokumentų dingimo / klastojimo faktas, buvo atsisakyta atlikti tarnybinį patikrinimą. Dėl trečiojo pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo reikalavimo – atkurti statinių 1997 m. sausio 10 d. kadastro duomenis arba atlikti statinių kadastrinius matavimus pagal faktinę statinių būklę, nurodė, jog įstatymai nenumato tokio kadastro duomenų atkūrimo iš vėlesnių duomenų į ankstesnius.

Neturint dokumentų, patvirtinančių, jog 2000 m. spalio 20 d. ir 2003 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų bylos duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra nuginčyti, pripažinti negaliojančiais ar kitokiu būdu netekę galios, nėra pagrindo atlikti kadastro duomenų atkūrimo į 1997 m. sausio 10 d. būklę. VĮ Registrų centro teigimu, pareiškėjas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir skunde prašydamas teismo ištaisyti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis bei atkurti iki 2000 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų buvusius duomenis, painioja dvi skirtingas procedūras – klaidos taisymo procedūrą ir duomenų, kurie buvo įrašyti įstatymų nustatyta tvarka panaikintų dokumentų pagrindu, atkūrimo procedūrą.

Pareiškėjo prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jei duomenys neatitiktų registravimui pateiktų dokumentų. Į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), duomenys atitinka jų įrašymo pagrindus – 2000 m. spalio 20 d. ir 2003 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų bylose užfiksuotus duomenis. Dėl pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo reikalavimo – atlikti statinių kadastrinius matavimus pagal faktinę statinių būklę, nurodė, jog jam buvo paaiškinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones.

Statinių kadastro duomenų nustatymo darbai yra atlygintini ir nustatyti statinių kadastro duomenis turi teisę ne tik VĮ Registrų centro darbuotojai, bet ir privatūs matininkai. Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad asmenų, turinčių teisę atlikti statinių kadastrinius matavimus, sąrašas skelbiamas internetiniame puslapyje www.nzt.lt (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre). Taip pat nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodytų statinių – sandėlio (duomenys neskelbtini) ir sandėlio (duomenys neskelbtini) – nebuvo jau 1993 m., kuomet J.

T. 1993 m. gruodžio 2 d. įgijo nuosavybės teisę į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimo AG Nr. 023292 pagrindu. Planas sudarytas 1993 m., šiame plane nėra duomenų apie pareiškėjo skunde nurodytus statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog nurodytų statinių nebuvo jau 1993 m. ir šių statinių J. T. neįgijo. Pažymėjo, jog 1994 m. gegužės 7 d. sutartimi Nr. 2398-7 pareiškėjas nuosavybės teisę įgijo tik į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne į statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini). 1994 m. gegužės 10 d., 1994 m. gegužės 26 d. einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvadose ir 1998 m. birželio 9 d. statinių, valdomų nuosavybės (patikėjimo teise), teisinio registravimo išvadoje registruoti tik pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo nuosavybės teisės į juos.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 80–81) prašė skundo reikalavimą – įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti (patikslinti) Pastato kadastro ir registro duomenis, įrašant į Nekilnojamojo turto registrą statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad su šiuo pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka, kadangi pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nesikreipė į teritorinį registratorių su paminėtais reikalavimais. Pažymėjo, kad pareiškėjui 1994 m. gegužės 7 d. sutartimi įsigyjant tik statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), skunde minimi statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau 1993 m. buvo nugriauti. Į Nekilnojamojo turto registrą įstatymų nustatyta tvarka, netikrinant teisėtumo, pagrįstumo ir išsamumo, buvo perrašyti tik statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti duomenys; paminėti duomenys įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčyti. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu (III t., b. l. 37–41) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 17 d. VĮ Registrų centre (adresuota Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai) buvo gautas pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymas atkurti teisę į statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini) arba atlikti statinių inventorizaciją pagal esamą būklę, taip pat atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kadastrinių duomenų suklastojimo. VĮ Registrų centras 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (1.1.4.)s-381 atsakė į pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymą. Taigi byloje spręstinas ginčas dėl VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (1.1.4.)s-381 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.

Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymą. Prašyme pareiškėjas prašė Centrinio registratoriaus atkreipti dėmesį, jog nei jis, nei A. R. 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo atlikti inventorizaciją jam priklausančiame pastate nepasirašė. Atsakydamas į šį pareiškėjo pareiškimą, VĮ Registrų centras ginčijamame sprendime nurodė, jog 2000 m. rugsėjo 9 d. pasirašymo aplinkybės buvo išnagrinėtos ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-648-629/2013 konstatavo, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymas dėl kadastro duomenų tikslinimo buvo pateiktas pareiškėjo, todėl atsakovas pagrįstai atliko visų prašyme nurodytu adresu esančių statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimą. Teismas sprendime, be kita ko, kritiškai įvertino ir pareiškėjo argumentus, kad yra suklastota 2000 m. prašymo data, kadangi jis prašymą teikė tik 2003 m. Teismas konstatavo, kad, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esant ir pareiškėjo 2003 m. vasario 19 d. prašymui, daryti išvadą, jog 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymas iš tikrųjų yra 2003 m. pateiktas prašymas su klaidingai nurodyta data, nėra pagrindo. Taigi VĮ Registrų centras ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašyme nurodytos aplinkybės, susiję su 2000 m. ir 2003 m. prašymais, yra išnagrinėtos teismo, o tai pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą yra pagrindas pranešimo (skundo) nenagrinėti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. prašyme nurodė ir tai, jog pagal dabartinius inventorizacijos duomenis neaiškus rūsio statusas, fiksuotas 1997 m. sausio 10 d., kurio dabartiniuose dokumentuose nėra užfiksuota. Pareiškėjas prašė atkurti teisę į paminėtus statinius, o jei tai neįmanoma, atlikti inventorizaciją pagal esamą būklę. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruotas pastatas-parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo data 2003 m. kovo 10 d.), pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas, kadastro duomenų tikslinimo data 2000 m. spalio 20 d.) ir kiti statiniai (tvora, vartai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo data 2003 m. kovo 10 d.). Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino nagrinėjamoje administracinėje byloje esanti Nekilnojamojo turto kadastro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Dėl pareiškėjo prašymo atlikti inventorizaciją pagal esamą būklę atsakovas ginčijamame sprendime vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 12–14 punktais. Atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą, teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui išaiškino, jog statinių kadastro duomenų nustatymo darbai yra atlygintini ir nustatyti statinių kadastro duomenis turi teisę ne tik VĮ Registrų centro darbuotojai, bet ir privatūs matininkai. Be to, atsakovas pareiškėjui nurodė ir internetinį adresą, kuriuo galima rasti turinčių teisę atlikti statinių kadastrinius matavimus sąrašą.

Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog neturi pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą. Pradėti ar nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens diskrecija (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.), todėl VĮ Registrų centras, nustatęs, kad pareiškėjo prašyme nurodyti dokumentai yra kadastro / registro dokumentų byloje, turėjo pagrindą atsisakyti atlikti tarnybinį patikrinimą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis nurodytais motyvais, padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (1.1.4.)s-381 yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismui nenustačius ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, pareiškėjo prašymas panaikinti paminėtą VĮ Registrų centro sprendimą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu prašė teismo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti (patikslinti) Pastato kadastro ir registro duomenis, įrašant į Nekilnojamojo turto registrą statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini). Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsniu, 33 straipsnio 1, 3, 4 dalimis. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nurodė 2014 m. sausio 13 d. kreipęsis į atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas atsakyti į klausimą, kada ir kuo remiantis buvo panaikinta statinių registracija, bei atkurti (iš esmės patikslinti) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, tačiau nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi ne į teritorinį administratorių, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos, o į Centrinį registratorių. Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 3 straipsniu. Nurodė, kad, nustačius, jog pareiškėjas į teritorinį registratorių (VĮ Registrų centro Vilniaus filialą) su prašymu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo, patikslinimo ar papildymo nesikreipė, teismas neturi pagrindo konstatuoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo neveikimo ir (arba) neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti šį atsakovą atkurti (patikslinti) Pastato kadastro ir registro duomenis, įrašant į Nekilnojamojo turto registrą statinius – sandėlį (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (duomenys neskelbtini), teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 44–46) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi ne į teritorinį administratorių, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos, o į Centrinį registratorių. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo arba palikti skundą nenagrinėtą, arba nutraukti bylą, bet teismas skundą vis tiek išnagrinėjo iš esmės, tai laikytina esminiu ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto ir 142 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

2. Teismas neišnagrinėjo byloje pareikšto reikalavimo, o pasisakė tik dėl kitų, skunde nenurodytų, aplinkybių. Skundė teismui tik vieną iš daugelio 2014 m. sausio 13 d. prašyme nurodytų ir nepatenkintų reikalavimą – atkurti (patikslinti) sandėlio (duomenys neskelbtini) ir sandėlio (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenis. Kitų 2014 m. sausio 13 d. prašyme nurodytų ir nepatenkintų reikalavimų teismui neskundė ir dėl jų, grįsdamas skundą, nepasisakė. Teismas pasisakė ne dėl ginčo dalyko, o ginčo reikalavimo iš esmės nenagrinėjo. Teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.) bei naikintinas.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 53–54) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodo, kad atsiliepime į skundą tik patikslino, jog pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. skundas buvo teiktas VĮ Registrų centrui, o ne VĮ Registrų centro Vilniaus filialui. Skundo nagrinėjimas yra priskirtinas VĮ Registrų centro kompetencijai. Pareiškėjas teismo prašė panaikinti visą VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 27 d. raštą Nr. (1.1.4.)s-381 ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti įrašus Nekilnojamojo turto registre į 1997 m. būklę. Teismas pagrįstai išnagrinėjo ir pasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų, teiktų 2014 m. sausio 13 d. skunde VĮ Registrų centrui, o neapsiribojo tik reikalavimu atkurti statinių kadastro duomenis į 1997 m. būklę. Be to, pats pareiškėjas praplėtė savo reikalavimus, nes skunde teismui reikalavimai jau buvo suformuluoti visiškai kitaip, nei buvo formuluojami VĮ Registrų centrui teiktame skunde (pakeista reikalavimo formuluotė – iš atkurti duomenis į 1997 m. būklę į atkurti įrašus Nekilnojamojo turto registre). Teigia, jog pareiškėjas apskritai neturi teisės reikalauti atkurti / įrašyti / ar kitaip keisti statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 50–51) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodo, kad teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ne dėl aplinkybės, jog pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, bet nenustatęs aplinkybių, jog VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 27 d. raštas Nr. (1.1.4.)s-382 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Teismas, nagrinėdamas visą skundžiamą VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 27 d. raštą Nr. (1.1.4.)s-382, t. y. vertindamas ir pareiškėjo paminėtą reikalavimą, konstatavo, jog, pareiškėjui nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos su paminėtu reikalavimu kreiptis į teritorinį registratorių, teismas neturi pagrindo vertinti teritorinio registratoriaus neveikimo ir (arba) neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, jog pareiškėjas, kaip Pastato savininkas, siekdamas, kad Nekilnojamojo turto registre būtų pažymėti (į šį registrą įrašyti) jo nurodyti Pastato priklausiniai – sandėlis (duomenys neskelbtini) ir sandėlis (duomenys neskelbtini) – pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškė reikalavimus atlikti jo siekiamus Pastato duomenų Nekilnojamojo turto registre pataisymus ir panaikinti, jo teigimu, su šiuo reikalavimu sietiną VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 27 d. sprendimą. Todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina nustatyti sąsają tarp paminėtų pareiškėjo reikalavimų ir, atsižvelgiant į ją, aptarti kiekvieno iš šių reikalavimų pagrįstumą teisės taikymo prasme.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomo panaikinti Sprendimo, kolegija pažymi, kad jis atsakovo buvo priimtas pagal pareiškėjo šiai institucijai (centriniam registro ir kadastro tvarkytojui) paduotą 2014 m. sausio 13 d. prašymą. Iš šio prašymo matyti, kad jame yra iškelti klausimai dėl paminėto (su pirmuoju iš pareiškėjo teismui nurodytų reikalavimų sietino) Nekilnojamojo turto registro duomenų apie Pastatą pakeitimo ir kiti klausimai: dėl teritoriniam registro tvarkytojui paduoto 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo reikšmės pareiškėjo prašomų Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimui, dėl, pareiškėjo manymu, tam tikrų neaiškumų Pastato kadastro duomenyse, dėl galbūt padaryto duomenų klastojimo, kuris, pareiškėjo nuomone, turi būti aiškinamasis atlikus tarnybinį patikrinimą (I t., b. l. 25-27). Analizuodama išvardytą pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo turinį, kolegija daro išvadą, kad jo dalis, kuria tiesiogiai prašoma atlikti pareiškėjo nurodytus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio reglamentavimą ta prasme, kad tokio pobūdžio prašymas pirmiausia turi (turėjo) būti paduotas teritoriniam registro tvarkytojui. Šio straipsnio taikymo požiūriu, atsakovas, veikdamas kaip išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija, galėjo išnagrinėti šį pareiškėjo reikalavimą iš esmės tik teritoriniam registro tvarkytojui atsisakius patenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Tačiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas (neįskaitant paminėto 2000-09-07 prašymo, kuris jau buvo įvertintas pirmiau nurodytu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-648-629/2013) su tokiu reikalavimu (prašymu) į teritorinį registro tvarkytoją nesikreipė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pritaikė tokiai situacijai (situacijai dėl reikalavimo atlikti pareiškėjo siekiamus Pastato duomenų Nekilnojamojo turto registre pataisymus) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

Kalbant apie (kolegijos pirmiau įvardytus) kitus pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašyme iškeltus klausimus, pažymėtina, kad jie nėra tiesiogiai susiję su Nekilnojamojo turto registro ar Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų taikymu. Todėl, atsakydamas į šiuos klausimus, atsakovas turėjo elgtis ne kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymo prasme, o kaip viešojo administravimo subjektas, kuris, pateikdamas atsakymus į šiuos klausimus, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis jam paduotų skundų nagrinėjimo tvarką. Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamą jo skundo teismui dalyką, pritaria pirmosios instancijos teismo šiais (kolegijos įvardytais kaip kitais) klausimais nurodytiems argumentams (jų nekartodama) ir sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo pagrįstumo ir šios pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo dalies.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys