Legislator Case Law & Legislation
bd30bbb5-2889-454e-ac47-d54d53e092b5 AI generated

bd30bbb5-2889-454e-ac47-d54d53e092b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bd30bbb5-2889-454e-ac47-d54d53e092b5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (15-02) 3l-00183/44U-4704 dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi ir įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo;

Legislator headnote

AI generated

bd30bbb5-2889-454e-ac47-d54d53e092b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymi, jog priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalies ir 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios imperatyviai numato, kad užsieniečiui iÅ¡duoti leidimÄ gyventi atsisakoma gavus iÅ¡vadÄ , kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ai tvarkai ar visuomenei. Departamento teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra Policijos departamento pripažintas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, minėto užsieniečio socialiniai ryÅ¡iai negali bÅ«ti pripažįstami prioritetiniais prieÅ¡ Lietuvos Respublikos visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos laikymosi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-881-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02981-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės, dalyvaujant pareiškėjui S. O. A. (S. O. A.), jo atstovui advokatui M.

Z., atsakovo atstovui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. O. A. (S. O. A.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalių panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. O. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (15-02) 3l-00183/44U-4704 dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi ir įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo;

2) panaikinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (15-02) 3l-00183/44U-4704 dalį, kuria panaikinta pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004350882;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo iÅ¡duota daugkartinė nacionalinė viza, galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 23 d. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria atsisakyti iÅ¡duoti jam leidimÄ ir su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta jam iÅ¡duota daugkartinė nacionalinė viza. PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas formaliai įvertino praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į individualiÄ pareiÅ¡kėjo situacijÄ , jį apibÅ«dinančias aplinkybes, dėl ko netinkamai aiÅ¡kino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir tai atsakovui sukliudė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi atsakovas atsisakydamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ bei panaikindamas vizÄ yra Policijos departamento raÅ¡tai, kuriuose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Tačiau pareiÅ¡kėjo nuomone, vien aplinkybė, kad jis yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimÄ , savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, ir, kad vien dėl tokio įtarimo pareiÅ¡kimo, tokiam asmeniui turi bÅ«ti atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjo nuomone, ginčijamas sprendimas turėtų bÅ«ti paremtas objektyviais duomenimis bei faktinėmis aplinkybėmis, o ne spėjimais ir įtarimais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. PaaiÅ¡kina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 18 d., pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas tik 2020 m. sausio 30 d., tačiau vėliau daugiau nei pusę metų, ikiteisminiame tyrime jokie procesiniai veiksmai neatliekami.

PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ pareiÅ¡kėjui inkriminuojamas vaidmuo yra antraeilis, taip pat nei praneÅ¡ime apie įtarimÄ , nei skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas suprato ir žinojo, kad jo iÅ¡grynintos lėšos galimai yra gautos nusikalstamu bÅ«du. PareiÅ¡kėjo nuomone, Departamentas, spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui, privalėjo ne tik atsižvelgti į formalių įtarimų pareiÅ¡kimo faktÄ , bet įvertinti ir pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančius duomenis, tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡silavinimÄ , darbÄ , Å¡eiminių ryÅ¡ių ir socialinių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika.

Anot pareiÅ¡kėjo, jį su Lietuvos RespublikÄ sieja glaudÅ«s socialiniai, ekonominiai ryÅ¡iai, pareiÅ¡kėjas yra čia integravęsis ir nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai bei visuomenei. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad į Lietuvos RespublikÄ atvyko teisėtai, Lietuvoje gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi. PareiÅ¡kėjas gyvenimo Lietuvoje metu baigė bakalauro studijas ir jam suteiktas vadybos bakalauro laipsnis. PareiÅ¡kėjas aktyviai ieÅ¡ko ir deda nuolatines pastangas susirasti jo iÅ¡silavinimÄ atitinkantį darbÄ bei turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje ir yra jÄ deklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad per visÄ gyvenimo Lietuvoje laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu įgaliotos valstybės institucijos nėra taikiusios jokių kitokių poveikio priemonių dėl teisės pažeidimų. Teigia, jog nuo to momento, kai pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju, jo teisinė padėtis nuosekliai buvo Å¡velninama, be to, pareiÅ¡kėjas yra sudaręs santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete, todėl Departamentas turėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Ginčijamame sprendime, anot pareiÅ¡kėjo, formaliai perraÅ¡yta atitinkamo baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicija bei praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinys, nedetalizuojant kaip tokie duomenys, juos individualiai įvertinus kitų, pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančių duomenų kontekste, leidžia pagrįstai įsitikinti, jog pareiÅ¡kėjas ateityje, gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu, gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu, kreipėsi į Policijos departamentÄ , praÅ¡ydamas pateikti duomenis dėl pareiÅ¡kėjo galimai keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Gavus duomenis iÅ¡ Policijos departamento, paaiÅ¡kėjo, jog pareiÅ¡kėjas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimÄ , todėl Departamentas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra įtariamas padaręs sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Pažymi, jog priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalies ir 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios imperatyviai numato, kad užsieniečiui iÅ¡duoti leidimÄ gyventi atsisakoma gavus iÅ¡vadÄ , kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ai tvarkai ar visuomenei. Departamento teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra Policijos departamento pripažintas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, minėto užsieniečio socialiniai ryÅ¡iai negali bÅ«ti pripažįstami prioritetiniais prieÅ¡ Lietuvos Respublikos visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos laikymosi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi ne vien tik Policijos departamento iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino pareiÅ¡kėjui inkriminuojamo nusikaltimo pobÅ«dį, mastÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teigia, jog ginčijamame sprendime buvo nurodyta visa Departamentui žinoma informacija apie pareiÅ¡kėjui inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , taip pat buvo nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė Departamentui iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iÅ¡ institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Pažymi, jog ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobÅ«džio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos Departamento, tiek ginčijamame sprendime nurodomi konkretÅ«s, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtinta pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Pažymi, jog ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikomos priemonės numatytos Ä®statyme neprilygsta priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiÅ¡kėjo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nagrinėjamu atveju, Departamento nuomone, nebuvo pažeistas.

Departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ atsakovas virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Departamentas vertino pareiÅ¡kėjui taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę Ä®statymo kontekste. Pasak Departamento, priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo atsižvelgta ir į pareiÅ¡kėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ , Å¡eiminius ir ekonominius ryÅ¡ius. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu, Departamento duomenimis, pareiÅ¡kėjas neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, niekur nedirbo ir nesimokė, nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos.

Apibendrindamas atsiliepimo argumentus Departamentas laikosi pozicijos, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (15-02) 3l-00183/44U-4704 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. balandžio 23 d. Å¡eimos susijungimo pagrindu pateikė praÅ¡ymÄ Departamentui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir siekdamas nustatyti ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2020 m. balandžio 28 d. iÅ¡siuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) paklausimÄ Nr. (15/4-4) 10K-14675 dėl pareiÅ¡kėjo galimai keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Departamentas 2020 m. gegužės 6 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ Nr. 5-S-5851, kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, nes Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 18 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. 2020 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas įtariamuoju ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2020 m. kovo 10 d. suėmimas buvo pakeistas į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumento paėmimÄ . 2020 m. birželio 10 d. intensyvi priežiÅ«ra buvo panaikinta ir pareiÅ¡kėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – nustatytu laiku periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.

Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo suÅ¡velninta kardomoji priemonė, pakartotinai 2020 m. liepos 2 d. iÅ¡siuntė Policijos departamentui paklausimÄ Nr. (15/4-7)10K-19190 dėl pareiÅ¡kėjo galimai keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Departamentas 2020 m. liepos 19 d. gavo Policijos departamento raÅ¡tÄ Nr. 5-S-8829, kuriame pažymima, jog gavus ankstesnį Departamento paklausimÄ ir atlikus pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimÄ , Departamentui buvo iÅ¡siųsta iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Kadangi patikrinimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios turėtų bÅ«ti įvertintos, Policijos departamentas praÅ¡o Departamento vadovautis 2020 m. gegužės 6 d. iÅ¡vada. Departamentas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino daugkartinę nacionalinę vizÄ . Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas).

Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindai. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu yra Å¡eimos susijungimo atvejis. Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis turintis leidimÄ gyventi.

Å eimos susijungimas – tai Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, Å¡eimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, nepaisant to, ar Å¡eimos santykiai atsirado prieÅ¡ atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus (Ä®statymo 2 straipsnio 27 dalis). SistemiÅ¡kai vertinant ir aiÅ¡kinant aukščiau paminėtas nuostatas, akivaizdu, jog įstatymas sieja Å¡eimos susijungimo atvejus su sutuoktinių bendru gyvenimu kartu Lietuvos Respublikoje.

Pabrėžtina, jog užsieniečio teisė į Å¡eimos susijungimÄ nėra ir negali bÅ«ti laikoma absoliučia, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ , kuri yra pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylÄ Nr. A838-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Ūner prieÅ¡ Nyderlandus) praktikoje.

EŽTT yra konstatavęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ byloje Bajsultanov prieÅ¡ AustrijÄ ), todėl teisė į Å¡eimos susijungimÄ laikytina iÅ¡vestine, kildinama iÅ¡ bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ . EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutartinių įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimÄ Ä¯ savo teritorijÄ , gyvenimÄ joje ir iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ jos.

Konvencija negarantuoja užsieniečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Å ios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedÅ«roms bei palikti valstybės teritorijÄ , kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr., pvz., 2014 m. spalio 3 d. sprendimÄ byloje Jeunesse prieÅ¡ Nyderlandus). Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindai.

Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje surinktos raÅ¡ytinės medžiagos duomenų nustatė, jog pareiÅ¡kėjas yra įtariamas padaręs sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Policijos departamento pateiktuose iÅ¡vadose konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimÄ , ar nėra Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 71 punktÄ , įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar jis atitinka sÄ lygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi.

ApraÅ¡o 771 punkte nustatyta, kad iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus minėtų institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Paminėtina, jog 2020 m. gegužės 6 d. Departamentas gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas 2020 m. sausio 30 d. buvo pripažintas įtariamuoju, t.y. jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl sukčiavimo, t.y. įtariama, kad pareiÅ¡kėjas veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ (duomenys neskelbtini) įmonei priklausantį didelės vertės turtÄ .

Pažymėtina, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, kuri inkriminuojama pareiÅ¡kėjui, priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y.

Departamentas turi vertinti kiekvienÄ situacijÄ pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019). Faktas, kad užsieniečiui yra pareikÅ¡ti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrÄ ir pakankamai rimtÄ pavojų, kenkiantį vienam iÅ¡ pagrindinių visuomenės interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017). Teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019).

Pažymėtina, jog Ä®statyme vartojama sÄ voka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai nėra aiÅ¡kinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama iÅ¡siųsti, teismo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimÄ , o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi bÅ«ti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020).

Nagrinėjamu atveju Departamentas remdamasis Policijos departamento iÅ¡vada ir kitomis bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, kurių teisingumu ir pagrįstumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tais įtarimais dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, akcentuotina, jog sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus yra taikomos Ä®statymo nuostatos, reglamentuojančios Å¡iuos teisinius santykius, o ne BK nuostatus.

Å iuo atveju nei Departamentas, nei teismas, atsisakydamas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesprendžia klausimo, ar asmuo yra padaręs nusikaltimÄ (-us), jei yra padaręs, - tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios Å¡ių nusikaltimų sudėtį, arba pagrįstai toks asmuo turi įtariamojo statusÄ bei nevertina atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų tiriant galimai padarytÄ sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pabrėžtina, jog teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik tada, jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Vien formalus Ä®statymo 45 straipsnio numatytų sÄ lygų egzistavimas savaime nereiÅ¡kia, jog užsieniečiui turi bÅ«ti iÅ¡duotas atitinkamas leidimas arba kad Å¡is leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329- 662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , ginčo faktines aplinkybes, proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad Departamentas, priimdamas sprendimÄ formaliai įvertino praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo individualiÄ situacijÄ , jį charakterizuojančias aplinkybes.

IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas vertino pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublikos piliete santuokos sudarymo faktÄ , aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi, iÅ¡duotus studijų pagrindu, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjas neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, niekur nedirbo bei nesimokė, nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Be kita ko, Departamentas įvertino pareiÅ¡kėjui inkriminuojamo nusikaltimo pobÅ«dį, mastÄ , Policijos departamento pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo padaryta teisei prieÅ¡inga veika yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laiku atsiradusi galima grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja tiek laiko, tiek ir įrodymų pakankamumo požiÅ«riu, yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu ir nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Todėl ginčijamas Departamento sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių saugumui, pripažintinas pagrįstu.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtu sprendimu, nedaro sprendimo nemotyvuoto arba formalaus. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Departamento ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų patenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ V. d.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimamas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo nenaudai, jis praranda teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 1401 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. O. A. (S. O. A.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė