2017-12-19 Nr. AB-24063-3-61-3-04172-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2713-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04172-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kamerose jam tenkantis plotas buvo per mažas. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nebuvo pakankamai aprūpinamas visomis būtinomis higienos ir buitinėmis priemonėmis. Tiekiamo maisto energinė vertė buvo nepakankama. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija negalėjo daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturėjo teisinio pagrindo. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, taip siekiama užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami kamerose laikomiems asmenims. Visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, o dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Kalinamiems vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Taip pat suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjui nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo padaryta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 588 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d. Teismas konstatavo, kad iš 196 parų, praleistų Lukiškių TI-K, pareiškėjas tik vieną parą buvo laikomas mažesnio nei 3,6 kv. m kameros ploto sąlygomis. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu tualetu. Įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

7. Teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos dėl dokumentų kopijų bylai parengimo, pažymėjęs, kad tokio pobūdžio išlaidos nėra atlyginamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 8. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

9. Lukiškių TI-K pažymi, kad Lietuvos teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo įstaigų kamerose įrengtus sanitarinius mazgus visiškai atskirti nuo bendros kamerų erdvės. Todėl, atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinė žala nebuvo padaryta. Lukiškių TI-K taip pat pabrėžia, kad patirta neturtinė žala gali būti kompensuojama ir pripažįstant, jog asmens teisės buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, ir dėl to priteisė pareiškėjui 588 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Lietuvos teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo įstaigų kamerose įrengtus sanitarinius mazgus visiškai atskirti nuo bendros kamerų erdvės. Todėl, atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinė žala nebuvo padaryta. Lukiškių TI-K taip pat pabrėžia, kad patirta neturtinė žala gali būti kompensuojama ir pripažįstant, jog asmens teisės buvo pažeistos.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinio skundo ribas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

16. Išnagrinėjusi bylos duomenis (b. l. 11–21), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d., Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 196 paras. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 1 parą kameroje buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte įtvirtintą minimalią 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui, kalinčiam kameroje, – pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis kamerose tualetu, kuris buvo atskirtas tik 1,5 aukščio sienele nuo bendros kamerų erdvės. Lukiškių TI-K šios aplinkybės apeliaciniame skunde nepaneigė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas (atskyrimas tik 1,5 aukščio sienele) nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl pripažintina, kad šis pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

18. Taigi nustatyta, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus. Lukiškių TI-K 1 parą pareiškėją kalino per mažo kameros ploto sąlygomis. Taip pat 196 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu tualetu. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

19. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, o priteista 588 Eur suma yra adekvati jo patirtai žalai kompensuoti.

20. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos dėl dokumentų kopijų bylai parengimo, kadangi minėti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Ši pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015; 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-575/2017).

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo Lukiškių TI-K apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė