2025-03-12 Nr. AB-4197-3-63-3-01335-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – N. L., P. J., G. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-03-12 Nr. AB-4197-3-63-3-01335-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja I. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) Klaipėdos teritorinio registratoriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S-12231 (1.4.E) (toliau – ir Sprendimas) ir Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. CSPR-252 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-201-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01335-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – N. L., P. J., G. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja I. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) Klaipėdos teritorinio registratoriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S-12231 (1.4.E) (toliau – ir Sprendimas) ir Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. CSPR-252 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis N. L., P. J. ir G. S. dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jame esančius statinius. Pareiškėjai, įgyvendinant statytojos teises jai priklausančioje Žemės sklypo dalyje, paaiškėjo aplinkybės, sukėlusios abejones dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenų atitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
2.2. Pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. vasario 28 d. prašymais kreipėsi į Kadastro tvarkytoją dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenų (ne) atitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. Nekilnojamojo turto registro įraše nurodyti Žemės sklypo plotai neatitinka 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane (toliau – ir 1993 m. birželio 2 d. planas) nurodytiems Žemės sklypo plotams. Kadastro tvarkytojas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. S-12231 (1.4 E) netenkino pareiškėjos prašymo, motyvuodamas tuo, jog tokius duomenis perėmė iš ankstesnio duomenų administratoriaus, o naujų duomenų neturi. Pareiškėja, nesutikdama su Kadastro tvarkytojo pozicija, kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. CSPR-252 netenkino pareiškėjos prašymo, argumentuodama atsakovo sprendimo patikrinimo pagrįstumą naujais motyvais ir papildomu reguliavimu, kuriais tariamai vadovavosi atsakovas.
2.3. Atsakovas netinkamai suformulavo pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymo esmę. Pastarasis pareiškėjos prašymą traktavo kaip prašymą paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka Žemės sklypo plano. Sprendime nurodytas teiginys apie Žemės sklypo sudarymo 1995 m. balandžio 4 d. datą prieštarauja 2023 m. kovo 9 d. atsakovo atsakymui Nr. SP-32791 (4.55 Mr), pagal kurį 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų duomenų nėra. Pagal 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planą, žemės ūkio naudmenų plotas yra 0,8683 ha, tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodyta 0,8634 ha. Pagal 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planą užstatyta teritorija sudaro 0,03792 ha, o Nekilnojamojo turto registre nurodyta 0,1568 ha. Bendro naudojimo kiemas neatitinka užstatytos teritorijos sąvokos. Todėl atsakovas, netinkamai įvertinęs pareiškėjos prašymo esmę, nes juo buvo prašoma ne paaiškinti, o ištaisyti Nekilnojamojo turto registre ir Žemės sklypo plane nurodytus neatitikimus, nepasisakė dėl pareiškėjos motyvų pagrįstumo dėl 1993 m. birželio 2 d. Žemės sklypo plano duomenų neatitikimo Nekilnojamojo turto registro įrašams. Pareiškėja neprašo atnaujinti Žemės sklypo duomenis, o prašo ištaisyti Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenis taip, kad pastarieji atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas nepagrįstai tapatina skirtingas procedūras, t. y. Žemės sklypo duomenų atnaujinimą su Žemės sklypo duomenų taisymu.
2.4. Komisijos Sprendime nurodyta, jog atsakovas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 12SD-2386-(14.12.7.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“, pakeitė žemės sklypo kadastrinius duomenis, dalį kadastrinių duomenų perrašydamas iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau duomenys apie turtą viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją, todėl nepagrįsti Komisijos argumentai, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre išviešintais Žemės sklypo duomenimis, buvo nustatyti ir tikslinami Žemės sklypo kadastriniai duomenys. Komisija Sprendime nepagrįstai nurodė, jog Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nėra nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas ir užstatymo plotas, o pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašyme nurodyti plotai yra pačios pareiškėjos išskaičiuoti. Tokia Komisijos pozicija nepagrįsta ir prieštarauja Žemės sklypo 2022 m. balandžio 11 d. išrašui, be to, nenurodyta kuo ji yra paremta.
2.5. Siekiant Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytus plotus kvadratiniais metrais perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą hektarais, reikia atlikti skaičiavimus, kurie, anot Komisijos, nėra galimi. Nors Komisija nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl Žemės sklypo plotų, tačiau ji vengia paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys (plotai), kurie nėra tiesiogiai nurodyti Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane. Komisija nepagrįstai bando paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta užstatyta teritorija sudaro 0,1568 ha, kuris net 4,14 karto skiriasi nuo Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytų statinių užimamų plotų. Pareiškėja neprašė aiškintis Žemės sklypo faktinių ar kitų aplinkybių ar rinkti Žemės sklypo duomenis, o prašo pateikti jai aiškius ir motyvuotus atsakymus dėl susiklosčiusios situacijos.
3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėja kreipėsi į Registrų centrą su 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. vasario 28 d. prašymais. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą pateikti Žemės sklypo 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, Registrų centro archyvo darbuotoja 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. SP-32791 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad Registrų centras prašyme nurodytos 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos pateikti negali, nes neturi, o kitą prašomą informaciją pateiks kitas Registrų centro skyrius. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ištaisyti prašyme nurodytus neatitikimus, netenkino šio pareiškėjos prašymo. Pareiškėja Kadastro tvarkytojo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą apskundė Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, paliko galioti Kadastro tvarkytojo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Registro tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, todėl Registro tvarkytojas neprivalo aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai įvardinti pateiktuose dokumentuose. Žemės sklypo1993 m. birželio 2 d. plane nėra aiškiai nurodyti pareiškėjos prašomi ištaisyti žemės ūkio naudmenų ir užstatyti plotai, todėl Kadastro tvarkytojas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir netaisė šių duomenų vadovaudamasis pareiškėjos paaiškinimais.
3.2. Registre nėra duomenų ir pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog Registre įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir, kad šie duomenys galėtų būti ištaisyti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsnio 1 dalį. Todėl Kadastro tvarkytojas pagrįstai nurodė, kad atnaujintų Žemės sklypo kadastro duomenų neturi, pagal kuriuos galėtų pakeisti (patikslinti) kadastro duomenis. Tuo atveju, jeigu pareiškėja nori pakeisti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenis Registre, ji turi Kadastro tvarkytojui pateikti dokumentus, pagrindžiančius duomenų pakeitimo (patikslinimo) faktą.
3.3. Kadastro tvarkytojas ir Komisija priėmė skundžiamus sprendimus vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, veikdami teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose bei nepažeisdami teisės normų ir pareiškėjos teisėtų interesų.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys N. L., P. J. ir G. S. nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos skundą.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. vasario 28 d. prašymais kreipėsi į Registrų centrą. Pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. prašymu prašė pateikti 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, o 2023 m. vasario 28 d. prašymu prašė ištaisyti prašyme nurodytus neatitikimus ir pateikti pareiškėjai 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją. Pareiškėja iš esmės prašė paaiškinti, kodėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo 2 punkto duomenys neatitinka 1993 m. birželio 2 d. bendrasavininkų suderinto ir koordinuoto namų valdos plano lentelės duomenų bei ištaisyti nurodytus neatitikimus.
6.2. Išnagrinėjusi prašymą pateikti žemės sklypo 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, Registrų centro archyvo darbuotoja 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. SP-32791 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad Registrų centras prašyme nurodytos 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos pateikti negali, nes neturi, o kitą prašomą informaciją pateiks kitas Registrų centro skyrius. Šis raštas pareiškėjai buvo išsiųstas prašyme nurodytu elektroniniu paštu 2023 m. kovo 9 d.
6.3. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2023 m. kovo 31 d. rašte Nr. S-12231 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ netenkino pareiškėjos prašymo bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju duomenys apie Žemės sklypą nuo 1998 m. sausio 1 d. perimti iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro (kurį iki 1997 m. gruodžio 31 d. tvarkė apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos) pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Taip pat nurodė, jog atnaujintų Žemės sklypo kadastro duomenų, pagal kuriuos galėtų pakeisti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat ir Žemės sklypo naudmenų plotus, neturi. Paaiškino pareiškėjai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo įregistravimo (ir Registro įrašo sudarymo) data – 1995 m. balandžio 4 d. ir, kad pirminė Žemės sklypo 3212/10202 dalies registracija 1995 m. balandžio 4 d. buvo atlikta A. A. Z. vardu pagal 1995 m. kovo 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3949 ir Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. planą.
6.4. Pareiškėja, nesutikdama su Kadastro tvarkytojo pozicija, kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. CSPR-252 netenkino pareiškėjos prašymo. Komisija konstatavo, kadangi 1993 m. birželio 2 d. plane nėra aiškiai nurodyti pareiškėjos prašomi ištaisyti plotai (žemės ūkio naudmenų plotas ir užstatytas plotas), Kadastro tvarkytojas negali šių plotų taisyti pareiškėjos prašymo pagrindu. Komisija atkreipė dėmesį, kad pagal Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 10.8 p., užstatytą plotą sudarė ne tik žemė po pastatais, bet ir kiemai, gatvės ir aikštės. Komisija vertino, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog Registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir, kad minėti duomenys pagal pateiktus dokumentus turėtų būti ištaisyti Kadastro įstatymo 15 straipsnyje ir Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
7. Teismas įvertino ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką ir pažymėjo, kad Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plano lentelėje įvardintą kaip „naudojamos“ 8683 kv. m plotą sudaro ne tik Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane kartografuojami sodų plotai (3332 kv. m, 2715 kv. m, 1534 kv. m, 1072 kv. m; iš viso 8653 kv. m). Kadastro tvarkytojas atsiliepime paaiškino, kad į šį „naudojamos“ 8683 kv. m plotą taip pat yra įskaičiuotas ir prie gyvenamojo namo esantis 30 kv. m plotas. Nors 1993 m. birželio 2 d. plane nenurodyta prie kurio žemės naudmenų ploto priskirtinas šis 30 kv. m plotas, tačiau, Kadastro tvarkytojo nuomone, pagal šio ploto lokaciją Žemės sklype (prie gyvenamojo namo) tai nėra sodo plotas, bet yra kiemo plotas, kuris, pagal Žemės sklypo kadastrinių matavimo metu galiojusius Kadastro nuostatus (10.8 punktas), buvo priskiriamas užstatytam plotui. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad 1993 m. birželio 2 d. plane nurodytas 30 kv. m plotas yra sodo plotas ir, kad šis plotas priskiriamas prie žemės ūkio naudmenų ploto. Be to, nesutiko su pareiškėja, kad užstatytą plotą turi sudaryti Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane lentelėje nurodytų plotų po gyvenamuoju namu (215,05 kv. m) ir ūkio pastatais (164,10 kv. m) suma (3792 kv. m arba 0,03792 ha).
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 1993 m. birželio 2 d. plano matyti, jog prašomi taisyti duomenys (žemės ūkio naudmenų plotas, užstatytas plotas) šiame plane nėra nurodyti, taip pat nėra aiškiai įvardinti. Tai reiškia, kad pareiškėja pati nusprendė, kokie Žemės sklypo 1993 m. birželio 2 d. plane nurodyti ir pareiškėjos apskaičiuoti plotai priskirtini prie žemės ūkio naudmenų ploto, o kokie priskirtini prie užstatyto ploto. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjos prašyme nurodytą žemės ūkio naudmenų plotą (0,8683 ha) ir užstatytą plotą (0,03792 ha) paskaičiavo pati pareiškėja.
9. Teismas akcentavo, jog pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Taigi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą bei apsaugą, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų, kurių pagrindu yra daromi įrašai registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais ar daiktinėmis teisėmis. Todėl teismas padarė išvadą, kad Kadastro tvarkytojas teisingai pareiškėjai nurodė, jog jis nerenka (nevertina ir neskaičiuoja) duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai nėra įvardinti pateiktuose dokumentuose. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrindė aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir, kad tokie duomenys pagal pateiktus dokumentus turėtų būti ištaisyti Kadastro įstatymo 15 straipsnyje ir Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
10. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime pateikta nuomone, kad Kadastro tvarkytojo 2023 m. kovo 31 d. sprendime nurodyta aplinkybė, jog Žemės sklypo registro sudarymo data – 1995 m. balandžio 4 d., neprieštarauja Registrų centro archyvo darbuotojo 2023 m. kovo 9 d. rašte nurodytai aplinkybei, kad Registrų centre nėra 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų, kuriuos prašė pateikti pareiškėja.
11. Teismas paaiškino, jog nagrinėjamu atveju Žemės sklypas 1995 m. balandžio 4 d. buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurio duomenis tvarkė (žemės sklypus registravo) miesto (rajono) valdybų žemėtvarkos tarnybos. Pagal 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 1-2 straipsnių nuostatas, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (duomenų tvarkytojas buvo miesto (rajono) žemėtvarkos skyriai), kurie buvo jame sukaupti iki 1998 m. sausio 1 d., buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, jų nerevizuojant. Toks duomenų perrašymas negali būti laikomas atsakovų veiksmu, skundžiamu Registro įstatymo 30 – 32 straipsnių nustatyta tvarka, nes jis buvo atliktas ne individualių teisės aktų pagrindu, o vykdant tiesioginį įstatymo nurodymą, t. y. buvo atliktas nerevizuojant ir netikrinant ankščiau padarytų įrašų teisingumo bei pagrįstumo. Tai yra konstatavęs ir vienodą administracinių teismų praktiką formuojantis LVAT (žr., pvz., LVAT 2004 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11- 202/2004). Kadangi Žemės sklypas buvo registruotas ne Registre, o duomenys apie Žemės sklypą, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, buvo perrašyti iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į Registrą nerevizuojant šių duomenų pakartotinai, Registrų centro archyve Žemės sklypo kadastro duomenų bylos nėra. Apie tai kad Registrų centras 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų (kopijų) neturi, pareiškėja buvo informuota Registrų centro 2023 m. kovo 9 d. raštu.
12. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenų (ne) atitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. Nekilnojamojo turto registro įraše Žemės sklypo plotai neatitinka 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytiems Žemės sklypo plotams, tačiau nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įstatymas (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai nekilnojamojo turto registre, teisėtumo, taip pat neleidžia šių dokumentų galiojimo vertinti civilinės teisės normų kontekste. Kadangi 1993 m. birželio 2 d. plane nėra aiškiai nurodyti pareiškėjos prašomi ištaisyti (žemės ūkio naudmenų ir užstatytas) plotai, Kadastro tvarkytojas negali jų taisyti pagal pareiškėjos prašymą, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
13. Teismas išaiškino, jog pagal LVAT praktiką, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota.
14. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad šioje byloje skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti bei nėra pagrindo jų naikinti.
III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, skundžiamo Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 daliai vertindamas atsakovo atsiliepime pateiktais naujais motyvais ir dokumentais, kurie nebuvo nurodyti ir pateikti priimant skundžiamą Sprendimą.
15.2. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog 30 kv. m plane nurodytas Žemės sklypo plotas priskiriamas užstatytam kiemo plotui. Teismo sprendimo motyvai „kadangi žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad žemės sklypo užstatytą plotą sudaro ne tik žemė po pastatais, bet ir kiemai, gatvės ir aikštės, nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad užstatytą plotą turi sudaryti Žemės sklypo plano lentelėje nurodytų plotų po gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais suma“ yra prieštaringi. Pareiškėja tik iš atsakovo atsiliepimo ir teismo sprendimo sužinojo, jog pagal minėtą planą Žemės sklypo plotas laikomas kiemu.
15.3. Teismo sprendime nurodyti Registro duomenys nėra tikslūs, be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, ar vis tik Žemės sklypo registro duomenys yra teisingi ar ne, t. y. ar įsiteisėjus teismo sprendimui, bus galima reikalauti pakoreguoti Registre Žemės sklypo užstatymo plotą remiantis teismo motyvais ir skaičiavimais. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog Žemės sklypo plane nėra aiškių žemės naudmenų ir / ar užstatyto ploto duomenų. Tokie teismo motyvai yra prieštaringi, nes tariamų aiškių duomenų trūkumas nesutrukdė teismui motyvuoti kas yra (ne) įskaičiuota į sodo plotą.
15.4. Nesant naujų Žemės sklypo kadastrinių matavimų, Registre nurodyta Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data turėtų atitikti 1993 m. birželio 2 d. Žemės sklypo plano datą, tuo tarpu teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad Kadastro tvarkytojo Sprendime nurodyta aplinkybė, jog Žemės sklypo registro sudarymo data – 1995 m. balandžio 4 d., neprieštarauja Registrų centro archyvo darbuotojos 2023 m. kovo 9 d. rašte nurodytai aplinkybei, kad Registrų centre nėra 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų, kuriuos prašė pateikti pareiškėja. Pareiškėja teikė prašymą atsakovui, prašydama ištaisyti Registro duomenis, t. y. Registre nurodytą kadastro duomenų nustatymo datą arba pateikti kadastrinių matavimų bylos kopiją. Tiek atsakovui, tiek teismui pripažinus, jog kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, tai suponuoja išvada, kad Registro duomenys neatitinka Žemės sklypo plano.
16. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos argumentus:
16.1. Šioje byloje skundžiami sprendimai nėra pripažįstami naujai motyvuotais arba grindžiami naujai pateiktais dokumentais, kuriais galėtų būti pažeistos pareiškėjos teisės į gynybą. Registrų centras turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą. Registrų centras negalėjo žinoti, kokius naujus argumentus teismui skunde dėl skundžiamų Sprendimų nurodys pareiškėja, kad iš anksto galėtų į juos atsakyti bei savo argumentus pagrįsti. Tai, kad teismas sutiko su Registro centro atsiliepimo argumentais nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas.
16.2. Priešingai, nei tvirtina pareiškėja, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, LVAT praktika, kuria remdamasis išaiškino, kada gali būti taisomi duomenys Nekilnojamojo turto registre ir nuo jos nenukrypo. Teismas nustatė, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismas, be kita ko, pagrįstai nusprendė, kad Registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose nurodytas funkcijas, nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų (ne) buvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinio, jeigu iš jo tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti juridinį faktą. Registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas.
16.3. Pareiškėja savo prašymu siekė, kad jame nurodyti duomenys būtų ištaisyti kaip klaidingi pagal Žemės sklypo ribų planą, nors šiame plane tokie duomenys nėra nurodyti. Pareiškėja pati prašyme Kadastro tvarkytojui nurodė, kokie plane nurodyti plotai, anot pareiškėjos, sudaro žemės ūkio naudmenų plotą ir kokie plane nurodyti plotai sudaro užstatytą plotą. Tai patvirtina, kad nors pareiškėja ir įrodinėja, kad Registre įrašyti duomenys apie Žemės sklype esantį žemės ūkio naudmenų plotą ir užstatytą plotą neatitinka plano ir, kad pagal šį planą turėtų būti ištaisyti, tačiau nepagrindžia aplinkybės, kad Registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka plane nurodytų duomenų, ir, kad šie duomenys pagal planą galėtų būti ištaisyti.
16.4. Teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Žemės plane nurodytas 30 kv. m plotas yra sodo plotas ir yra priskiriamas prie žemės ūkio naudmenų ploto. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis pareiškėjos pateiktu planu ir Kadastro 10.8 punktu. Kaip matyti iš plano, šis plotas yra prie gyvenamojo namo ir skirtas patekti į jį, o tokie plotai buvo priskiriami prie kiemo plotų. Taigi pareiškėja nepagrindė savo prašymo argumentų dėl 30 kv. m ploto pripažinimo sodo ir žemės ūkio naudmenų plotu pagrįstumo. Teismas taip pat pagrįstai nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad užstatytą plotą turi sudaryti plano lentelėje nurodytų plotų po gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais suma, kadangi Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu galiojusių Kadastro nuostatų 10.8 punktas numatė, kad žemės sklypo užstatytą plotą sudaro ne tik žemė po pastatais, bet ir kiemai, gatvės bei aikštės.
16.5. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pati pareiškėja nusprendė, kokie Žemės sklypo plane nurodyti ir pareiškėjos apskaičiuoti plotai priskiriami prie žemės ūkio naudmenų ploto, o kokie – prie užstatyto ploto. Todėl teismas sutiko su Registro centro išvada, kad pareiškėjos prašyme nurodytą žemės ūkio naudmenų plotą ir užstatytą plotą paskaičiavo pati pareiškėja.
16.6. Pareiškėja nei skunde Komisijai, nei skunde teismui klausimo dėl to, kad Registre nebuvo ištaisyta Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data nekėlė, tačiau apeliaciniame skunde pateikia naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus argumentus.
16.7. Registre 2020 m. birželio 9 d. buvo pakeista Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data į 2019 m. gruodžio 18 d. Apie šį kadastro tvarkytojo 2020 m. birželio 9 d. priimtą sprendimą nurodyta Komisijos 2023 m. birželio 5 d. sprendime. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota Komisijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. CSPR-42, tačiau šio Kadastro tvarkytojo sprendimo pareiškėja neginčijo.
16.8. Teismas pagrįstai nusprendė, jog priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Registrų centro Klaipėdos teritorinio registratoriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S-12231 (1.4.E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. CSPR-252 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjos I. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. S-12231 (1.4.E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. CSPR-252, kuriais netenkinti pareiškėjos 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. vasario 28 d. prašymai ištaisyti neatitikimus bei pateikti 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją, yra pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti nėra įstatyme numatyto pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, kaip nepagrįstas atmestas ir išvestinio pobūdžio reikalavimas – įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. prašymą.
19. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir tenkinti jos skundą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su įrašais Nekilnojamojo turo registre bei nukrypo nuo teismų praktikos.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normos.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su dviem prašymais: 2023 m. vasario 27 d. prašymu pateikti kopiją 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimo duomenų ir 2023 m. vasario 28 d. prašymu ištaisyti jos nurodytus neatitikimus ir pateikti jai 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatymo kopiją. Įvertinęs šiuos prašymus Registrų centras 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. SP-32791 (4.55 Mr) pareiškėją informavo, kad Registrų centras prašyme nurodytos 1995 m. balandžio 4 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos pateikti negali, nes neturi, o kitą prašomą informaciją pateiks kitas Registrų centro skyrius.
23. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas byloje iš esmės kilo dėl tam tikrų dokumentų (kadastrinių matavimų) nepateikimo ir duomenų ištaisymo. Kadangi apeliaciniame skunde pareiškėja I. K. nekelia ginčo dėl informacijos nepateikimo (kadastrinių matavimų kopijos), teisėjų kolegija šiame sprendime šio bylos aspekto nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
24. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
25. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius, o neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
26. Aiškindamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (15-16, 33 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis Įstatymo nuostatomis duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009 ir kt.). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09 ir kt.).
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja prašymą ištaisyti duomenis grindžia 1993 m. birželio 2 d. parengtu namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų planu. Visų pirma, šiame plane tokie duomenys (žemės ūkio naudmenų plotas ir užstatytas plotas) nėra nurodyti, t. y. atitinkamai 0,8683 ha ir 0,3792 ha. Antra, pareiškėja pati paskaičiavo ir nurodė, kokie žemės sklypo ribų plane nurodyti plotai (jų suma) sudaro žemės ūkio naudmenų plotą (nurodė, kad atitinka sodų plotą) ir kokie plane nurodyti plotai (jų suma) sudaro užstatytą plotą (nurodė, kad suma pagal plano lentelę „po gyv. pastatais“ ir „po ūkio pastatais“). Trečia, vertintina, kad anksčiau minėto žemės sklypo ribų plano duomenys nepagrindžia aplinkybės, jog Registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka plane nurodytų duomenų (žemės ūkio naudmenų ploto ir užstatyto ploto) ir kad šie duomenys pagal planą turėtų būti ištaisyti. Ketvirta, kaip nurodo atsakovas, ginčo Žemės sklypo duomenys buvo perkelti iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į Registrą nerevizuojant šių duomenų pakartotinai. Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl Registro tvarkytojas neprivalo aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai įvardinti pateiktuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-152-492/2020 ir kt.). Todėl įvertinus bylos aplinkybes, sutiktina tiek su atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja nepagrindė savo teiginių, kad Registre įrašyti duomenys apie Žemės sklypą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir kad tokie duomenys pagal pateiktus dokumentus turėtų būti ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Priešingu atveju, t. y. jeigu pareiškėja nori pakeisti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenis Registre, ji turi Kadastro tvarkytojui pateikti dokumentus, pagrindžiančius duomenų pakeitimo (patikslinimo) faktą.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl Žemės sklypo plano žemės naudmenų ir užstatyto plotų duomenų tikslumo ir aiškumo, dėl 30 kv. m sodo ploto priskyrimo užstatytam kiemo plotui. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl jų nebepasisako.
30. Pažymėtina, kad ginčijamuose atsakovo sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Be kita ko, atsakovas sprendimuose išsamiai išdėstė, kodėl pareiškėjos prašymas dėl duomenų ištaisymo nėra tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamų administracinių aktų priėmimo motyvai buvo išdėstyti tik ginčą dėl jų nagrinėjant teisme.
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė