bd2d880f-a99a-4516-98bd-aa1bb8a9412d · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-574/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42959-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1;1.1.8.8;1.1.10.1;2.1.15.3.2;2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Kristinai Rekertienei, nuteistajam A.

L. (A. L.), gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams; nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Teismo nuosprendžiu visiškai tenkintas nukentėjusiosios M. S. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo A.

L. nukentėjusiosios naudai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat visiÅ¡kai tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ nuteistojo A. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 18,80 Eur turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymÄ atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. L. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtÄ , grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudodamas peilį, pagrobė svetimÄ turtÄ : jis, 2020 m. spalio 26 d. apie 17.30 val. bÅ«damas (duomenys neskelbtini), miÅ¡kelyje priėjo prie nukentėjusiosios I. Å . iÅ¡ nugaros ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ : viena ranka griebė jai už kaklo, taip jį užspaudė, o su kita ranka prie kaklo prirėmė peilį, pareikalavo pinigų.

Jai pasakius, kad neturi, jis (A. L.) reikalavo atiduoti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nukentėjusiajai I. Å . atsisakius, jis (A. L.) savo ranka sugriebė už mobilaus ryÅ¡io telefono ir traukė link savęs, tačiau ji mobilaus ryÅ¡io telefono nepaleido. Po to, jis (A. L.), pagrasino nukentėjusiajai I. Å . jos atžvilgiu tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ perpjauti gerklę, ir iÅ¡ nukentėjusiosios I. Å . rankų pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Samsung Galaxy S7“ su guminiu dėklu bei Tele2 sim kortele, 500 eurų vertės, po to pasiÅ¡alino į miÅ¡kelį, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimÄ nukentėjusiajai I.

Å . priklausantį 500 eurų vertės turtÄ .

2. Taip pat, A. L. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ : jis, 2020 m. spalio 27 d. apie 06.45 val. bÅ«damas (duomenys neskelbtini), priėjo iÅ¡ nugaros prie nukentėjusiosios M. S. ir jai atsisukus, griebė rankomis už jos rankinės, pradėjo traukti į save, jai nepaleidus rankinės iÅ¡ rankų, jis (A. L.) dar kartÄ stipriau patraukė, nuo tokių jo (A. L.) veiksmų, nukentėjusioji M. S. nukrito ant Å¡aligatvio ir patyrė sužalojimus: deÅ¡inio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžį su poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste, tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau rankinės iÅ¡ rankų nepaleido.

Nukentėjusiajai M. S. pradėjus kviestis pagalbos, jis (A. L.) paleido rankinę iÅ¡ savo rankų ir pasiÅ¡alino į miÅ¡kelį, nebaigdamas nusikalstamos veikos dėl nuo ne jo valios priklausančių aplinkybių, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimÄ , nukentėjusiajai M. S. priklausantį 88 eurų vertės turtÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam mažesnę bausmę arbÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Taip pat praÅ¡o sumažinti nukentėjusiosios M. S. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, 500 Eur sumai, neturtinei žalai atlyginti arba Å¡io ieÅ¡kinio netenkinti.

4. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka iÅ¡ dalies. Teismas neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl bausmės skyrimo. Skiriant jam bausmę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis turi mažametę dukrÄ , kuriÄ privalo iÅ¡laikyti, taip pat į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl tam tikrų aplinkybių. Taip pat nebuvo svarstomas jo bei jo gynėjo praÅ¡ymas dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

5. Nukentėjusioji M. S. nepateikė jokių jos civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patvirtinančių įrodymų, ji tik žodžiu nurodė, kad jai buvo padaryta 500 Eur dydžio neturtinė žala. Todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį 500 Eur sumai.

6. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroras (toliau tekste – Prokuroras) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti dalyje ir A. L. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

7. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendis, dalyje dėl nuteistajam A. L. neteisingai paskirtos bausmės, keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

8. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tačiau skirta laisvės atėmimo bausmė yra gerokai Å¡velnesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nusikaltimų padarymo metu galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų, o BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Teismas teisingai įvertino bei pripažino, jog A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad minėtas nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistu (turi galiojantį teistumÄ , jis yra ne kartÄ teistas), padarė du tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas – sunkus, padarė nusikaltimÄ panaudodamas peilį, kitas – apysunkis, kuris buvo nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, užpuolimo metu nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata. A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta, tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau teismo pripažįstama, kad A.

L. nelinkęs taisytis, kad ankstesnės jam paskirtos bausmės paskirties nepasiekė, be to, daromos nusikalstamos veikos sunkėja, todėl taikyti bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei nustatytas sankcijoje vidurkis, nėra jokio pagrindo.

9. Teismas nepilnai įvertino tai, kad A. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį, veikos padarytos tiesiogine tyčia. A. L. padarė nusikaltimus vienÄ po kito, jo veiksmai nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, jis veikė aktyviai ir intensyviai, vieno užpuolimo metu panaudojo peilį bei fizinį smurtÄ . Be to, jis yra pripažintas recidyvistu, taigi jis yra visuomenei pavojingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumÄ . Teisingumo principas yra neatsiejamai susijęs su kiekvieno nusikaltusio asmens teise į teisingÄ bausmę ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais į jos interesų visumos apsaugÄ . Nepagrįstas bausmės skyrimas iÅ¡kreiptų baudžiamojo įstatymo nuostatų esmę ir iÅ¡balansuotų bausmių skyrimo praktikÄ .

10. A. L. daug kartų teistas, minėtus nusikaltimus padarė praėjus nedaug laiko po to, kai atliko ankstesnę laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2020 m. balandžio 23 d.), turi maÅ¾Ä dukrÄ , tačiau nelinkęs pasitaisyti bei nesirenka doro gyvenimo kelio, oficialaus darbo užmokesčio ir kt. A. L. daromos veikos palaipsniui tampa vis sunkesnės. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo vis didėjantį A. L. pavojingumo laipsnį, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslas bus pasiektas skiriant mažesnę bausmę nei numato sankcijos vidurkis. Å iuo konkrečiu atveju A. L. prisipažinimas, kad padarė nusikalstamas veikas bei atgaila, nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių svarbos.

11. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikia jokių motyvų, kodėl A. L. turi bÅ«ti paskirtas gerokai mažesnis, nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose, numatytas bausmės vidurkis ir kodėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bausmių skyrimo praktikÄ , A. L. negali bÅ«ti skirtas BK 180 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose, numatytas bausmės vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirta bausmė negali bÅ«ti laikoma teisinga ir turi bÅ«ti pakeista. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

12. Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis A. L. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. IÅ¡ nuteistojo A. L. bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistojo kaltė bei veikų kvalifikacija neginčijama. Nuteistasis nuosprendį skundžia dėl per griežtos jam paskirtos bausmės bei nukentėjusiajai M. S. priteisto neturtinės žalos dydžio – prokuroras – dėl per Å¡velnios bausmės. Kadangi pateikti apeliaciniai skundai grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su bausmės skyrimu, teisėjų kolegija dėl abiejų skundų pasisako kartu.

14. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bausmės skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę gali pakeisti (suÅ¡velninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei – sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (veika baigta) nusikalstamos veikos metu panaudotas fizinis smurtas, iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudotas peilis (BK 180 straipsnio 2 dalis), ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika nebaigta, nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje), nusikalstamos veikos metu panaudotas fizinis smurtas (BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis) bei kaltininko asmenybę: jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, turi mažametę dukrÄ , nedirba (t. 2, b. l. 128), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 127), teistas penkis kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, kartÄ bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau vėliau panaikintas (t. 2, b. l. 121-126), nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai atliko ankstesniÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2020 m. balandžio 23 d.).

Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bei skirdamas bausmę, vertino tiek nusikalstamas veikas apibÅ«dinančias, tiek nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog jis turi mažametę dukrÄ , gimusiÄ 2018 metais, tačiau teismas konstatavo, kad Å¡i aplinkybė nesustabdė nuo minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl tam tikrų aplinkybių, kurių tiksliai apeliaciniame skunde neįvardina, tačiau nustatyta, kad nuteistasis abiem atvejais nusikalto iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir paties A. L. teisiamajame posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai, kad nesugalvojo kito bÅ«do gauti pinigų (t. 3, b. l. 3).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad A. L. visgi yra bÅ«dingas teisę pažeidžiantis elgesys, ankstesnės jam paskirtos bausmės paskirties nepasiekė, o nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. praeities ir Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos rodo jo susiformavusį nusikaltimų modelį – daromos nusikalstamos veikos nuosavybei, kurios sunkėja – abiem atvejais buvo panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, o 2020 m. spalio 26 d.

įvykio metu ir peilis (I. Å . epizodas), taigi, nagrinėjamu atveju nuteistojo teisei prieÅ¡ingi veiksmai buvo nukreipti ne tik į nuosavybę, bet ir į vienÄ iÅ¡ pagrindinių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatÄ . Kaip minėta, A. L. prieÅ¡ nusikalstamų veikų, nagrinėjamų Å¡ioje byloje padarymÄ , buvo teistas penkis kartus, jam buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat kartÄ nuteistajam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, vėliau buvo panaikintas.

Nusikalstamas veikas A. L. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistu bei praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai atliko ankstesniÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2020 m. balandžio 23 d.).

19. Tai, kad asmuo negeba savo teisėto elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį, jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nuteistasis nedaro. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimÄ , negalimas.

20. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, prieÅ¡ingai, kaip teisingai teigia prokuroras apeliaciniame skunde, nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra pernelyg Å¡velni. Kaip jau minėta, A. L. ne pirmÄ kartÄ pažeidžia baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do nepakeitė, teismo paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartÄ skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos Å¡eiminės ir socialinės aplinkybės yra gyvenimiÅ¡kai įprastos ir tipinės, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nuteistojo teisinės padėties neÅ¡velnina. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir aplinkybė, jog Valstybinei ligonių kasai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra atlyginta žala – 18,80 Eur. Sprendžiant kaltininkui skirtinos bausmės klausimÄ , jo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais vertinami visų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«džio bei pavojingumo.

Pastebėtina, kad A. L. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteistasis jau buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tuomet jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Po to A. L. buvo teisiamas dar tris kartus. Vertintina ir tai, jog nusikalstamas veikas nagrinėjamoje byloje nuteistasis padarė praėjus savaitei po 2020 m. spalio 21 d. baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo.

Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstai paskyrus Å¡velniÄ bausmę, kaltininko sÄ monėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieÅ¡tarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės yra per Å¡velnios, neproporcingos jo nusikalstamų veiksmų pavojingumui, todėl griežtintinos ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimesnė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirtina didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 iÅ¡ dalies sudėtinos, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnę bausmę. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , prie griežtesnės bausmės pridedama Å¡velnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali bÅ«ti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rÅ«Å¡ies dydis. Kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, jam skirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesvarstė dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnį, tačiau nagrinėjamoje byloje sÄ lygų taikyti minėto straipsnio nuostatas nenustatyta. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis, sprendžia, kad nuteistajam A. L. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, jo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, A.

L. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieÅ¡taraujančio elgesio, o jo daromos nusikalstamos veikos nuosavybei tik sunkėja, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad A. L. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 24. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog nukentėjusioji M. S. kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos patirtÄ Å¾alÄ , tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio 500 Eur sumai pagrįstumo.

Teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos objektyviais bylos duomenimis.

25. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Savo ruožtu teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-487/2020).

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. tyčiniais A. L. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kurį laikÄ ji negalėjo dirbti, taip pat turėjo lankytis pas gydytojus. Nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , jautėsi iÅ¡sigandusi.

Kaip pati nurodė teismo posėdyje dėl skausmo negali dirbti ir dabar, naktį sunku miegoti, tuo keliu daugiau neitų, kadangi kai kažkas eina iÅ¡ paskos, jai baisu, psichologinė žala padaryta (t. 3, b. l. 3). Teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ , kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, nuteistojo finansinę padėtį (oficialiai nedirbantis), į tai, kad teisiamojo posėdžio metu pats A. L. sutiko su praÅ¡omu priteisti neturtinės žalos dydžiu (t. 3, b. l. 3), taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobÅ«džio sužalojimams ir pagrįstai iÅ¡ A.

L. nukentėjusiosios M. S. naudai priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis). Jokių duomenų, kurie nebÅ«tų įvertinti apylinkės teismo ir kuriuos reikėtų vertinti iÅ¡ naujo, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , apeliantas nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta teisinga piniginė kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, kuri atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teisminei praktikai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 27. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad A. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 108 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. nedirba, nuosavo turto neturi (t. 2., b. l. 111-129). Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir bÅ«tent Å¡ios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už A. L. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių A. L. paskyrimo. A. L., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. L., pripažintam kaltu pagal 180 straipsnio 2 dalį, paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę 3 (trejų) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ A.

L. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jurgita Mačionytė Julita Dabulskytė – Raizgienė Ugnius Trumpulis