bd2c219f-d439-420d-b5cf-fd5f2fedbec3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1131-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03813-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2,55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. (R. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. periodiÅ¡kai buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Tiek specialiame konvojavimui skirtame automobilyje, tiek teismo posėdžių salėje buvo laikomas su antrankiais.

Dėl tokio pareigÅ«no elgesio patyrė pažeminimÄ .Atsakovės atstovas Vilniau AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų.

Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Teisėjo nurodymo nuimti pareiÅ¡kėjui antrankius nebuvo gauta. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla buvo didelės apimties, dalyvavo daug proceso dalyvių, o teismo salėje nebuvo įrengtų stiklinių ar grotinių atitvarų saugiam konvojuojamųjų laikymui. Laikant konvojuojamuosius asmenis be antrankių specialiai tam nepritaikytoje teismo salėje, bÅ«tų ne tik pažeisti teisės aktai reglamentuojantys konvojaus darbo organizavimÄ , bet ir bÅ«tų sudarytos realios sÄ lygos kilti neprognozuojamoms grėsmėms kitiems salėje buvusiems proceso dalyviams bei pareigÅ«nams.           Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-26 iki 2014-07-29 konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ buvo atliekamas teisminis konvojus - konvojus, kuris saugo ir konvojuoja konvojuojamuosius į teismus ir į iÅ¡važiuojamuosius teismo posėdžius (taisyklių 4.5. punktas).

Aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių 194 punktas nustatė, kad „konvojuojamieji iÅ¡ specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieÅ¡ įeinant į jÄ kitiems asmenims, o atgal - kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugarosH. Taisyklių 195 punktas nustatė, kad „nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo laikymo su antrankiais konvojavimo ir teismo posėdžių metu ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie laikotarpius kuomet pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

PareiÅ¡kėjas Å¡ių duomenų neginčija, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ buvo vežamas 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 27 d., 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. birželio 17 d., 2014 m. liepos 29 d. (b. l. 6-7).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010,                  2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartÄ (psichinę ir fizinę), specialiÄ sias priemones (antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius Å¡unis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), Å¡aunamÄ jį ginklÄ konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais.Taisyklių 223 punktas įtvirtina, kad VieÅ¡ojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba suriÅ¡imo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu, konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ .

Antrankiai Å¡iems asmenims gali bÅ«ti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus Å¡io posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamÄ jį palydėjus į tualetÄ , konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigÄ ar kitÄ paskirties punktÄ . Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali bÅ«ti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo deÅ¡inę rankÄ prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos.Taisyklių 195 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.Remiantis byloje esančiais konvojuojamų sÄ raÅ¡ais darytina iÅ¡vada, kad kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas ne vienas, o su kitais suimtaisiais kitose bylose (b. l. 12-32).

Konvojuojamųjų elgesys, kaip teigė atsakovės atstovas, remdamasis tarnybiniu praneÅ¡imu, (b. l. 10-11), buvo įžūlus ir iÅ¡Å¡aukiantis, todėl pareigÅ«nai vykdydami nurodytų Taisyklių reikalavimus turėjo teisėtÄ pagrindÄ juos surakinti antrankiais konvojavimo metu. IÅ¡ byloje pateikto tarnybinio praneÅ¡imo, kurio pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti taip pat matyti, kad skundų, praÅ¡ymų ar pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo Konvojaus pareigÅ«nų elgesio atžvilgiu ar netinkamų konvojavimo sÄ lygų nei iÅ¡ R.

V. nei iÅ¡ kitų konvojuojamųjų Vilniaus aps. VPK VTV AreÅ¡tinės ir konvojaus skyrius negavo (b. l. 10-11).Teismo posėdžių metu pareigÅ«nai yra pavaldÅ«s teismo posėdžio pirmininkui, taigi nuimti pareiÅ¡kėjui antrankius buvo galima tik gavus jo leidimÄ . Kad atsakovas nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareigÅ«nai tyčia siekė sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumus, jį pažeminti ar kaip kitaip jį iÅ¡skirti iÅ¡ kitų į teismo posėdžius konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, buvo laikytasi Taisyklių reikalavimų, kurie jiems yra privalomi.

Atsižvelgęs į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas. Å ios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su neturtine žala, atsiradusia naudojant antrankius teismo posėdžių metu, negali bÅ«ti vertinama administracinio proceso tvarka. Dėl minėto teismo posėdžio metu priimto sprendimo, pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. T-41/2014).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. V. (R. V.) skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Irena Paulauskienė