bd2b1c36-4592-4057-b2ec-e7ee0b2b1cd7 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-282/2010             Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1., (S)                                                                                     2.4.6.3.3.                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 18 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Broniaus Zalagos, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,nuteistojo gynėjui advokatui Henrikui Norvaišai,nuteistajam R.

V. A.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. A. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metų laikui, per kurį jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.IÅ¡ R.

V. A. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui priteisti 3149,64 Lt turtinės žalos atlyginimo. S. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl 12000 Lt turtinės žalos paliktas nenagrinėtu, pripažinus S. R. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perduodant ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ spręsti civilinio proceso tvarka.Mediena, saugoma pas S. R., jam ir grÄ Å¾inta.Kolegija, n u s t a t ė: R. V. A. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-02-26 iki 2009-03-25 Raseinių raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 51 kvartalo 179 sklype privačiame S. R. priklausančiame miÅ¡ke neteisėtai nupjovė ir pagrobė 134 beržus, 26 baltalksnius, 8 drebules, 13 eglių ir 1 Ä Å¾uolÄ , kurių bendras tÅ«ris 121,14 ktm, o bendra vertė 12114 Lt, padarydamas S. R. bendrÄ 12000 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

V. A. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad pats nukentėjusysis jam pasiÅ«lė iÅ¡valyti miÅ¡kÄ , pastarasis pats jo samdytiems pjovėjams A. O. ir K. G. miÅ¡ke parodė, kur ir kÄ kirsti, o jis miÅ¡ke nebuvo, medžių nekirto, kÄ kirto kirtėjai nematė ir jiems nevadovavo – tai patvirtino liudytojai, kirtę miÅ¡kÄ , ir R.. Taip pat skunde teigia, kad R. dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko su juo nieko nesiaiÅ¡kino, iÅ¡kart kreipėsi į policijÄ , atsisakė kartu važiuoti į miÅ¡kÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vietoje, o aktai dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko buvo suraÅ¡yti vienasmeniÅ¡kai, nekviečiant nei žmonių, kirtusių miÅ¡kÄ , nei kaltinamosios pusės. Apeliantas skunde tvirtina, kad iÅ¡kirsto miÅ¡ko jis nepavogė – R. pats iÅ¡sivežė medienÄ namo.Nuteistasis skunde pažymi, kad nenuoÅ¡irdžius parodymus davė miÅ¡kÄ kirtęs A.

O., kuris iÅ¡ pradžių nurodęs, jog kur ir kÄ kirsti parodė miÅ¡ko savininkas, teisme aiÅ¡kino, kad miÅ¡ko kirtimÄ organizavo R. V. A.. Taip pat apeliantas teigia, kad jo miÅ¡ko kirtimo organizavimas pasireiÅ¡kė tik tuo, kad jis apmokėjo kirtėjams už darbus.  Skunde apeliantas nurodo, jog byla iÅ¡nagrinėta nepilnai ir neobjektyviai. Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis padarė tokiÄ didelę žalÄ miÅ¡ko savininkui ir aplinkos komponentui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. R. V. A. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-64), bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 147-148; 151) ir apeliaciniu skundu deklaravo nevienareikÅ¡mį savo veiksmų ir įvykio aplinkybių vertinimÄ . IÅ¡ vienos pusės apeliantas dalinai pripažino savo kaltę, neneigė vežęs medienÄ iÅ¡ S. R. priklausančio miÅ¡ko, o iÅ¡ kitos pusės tvirtino, jog vagystės nepadarė, miÅ¡ke nebuvo, medžių nekirto ir kirtėjams nevadovavo.

Pasak apelianto, pats nukentėjusysis jam pasiÅ«lė iÅ¡valyti miÅ¡kÄ , medžių pjovėjams A. O. ir K. G. miÅ¡ke nurodė, kur ir kÄ kirsti, o vėliau iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡sivežė medienÄ . IÅ¡ tokių nuteistojo teiginių galima susidaryti įspÅ«dį, kad miÅ¡kas buvo kertamas nukentėjusiojo iniciatyva ir pastarojo naudai. Tokiu bÅ«du kyla klausimas, dėl kokių priežasčių miÅ¡ko pjovimo darbus koordinavo R. V. A. – vežiodavo darbininkus į miÅ¡kÄ , mokėjo jiems už darbÄ , pats iÅ¡veždavo medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, malkas veždavo sau ir savo sÅ«nui, ir kt.

Visus Å¡iuos faktus teisiamajame posėdyje patvirtino ne tik liudytojais apklausti miÅ¡ko darbininkai A. O. ir M. G. (b. l. 143-144; 145), apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas K. G., apelianto sÅ«nus E. A. (b. l. 146-147), liudytoja J. R., kurios sodo namelyje gyvena R. V. A. (b. l. 144-145), bet iÅ¡ dalies ir pats nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme (b. l. 147-148), tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Kita vertus, R. V. A. teisiamajame posėdyje deklaravo kitÄ versijÄ , neva, už S. R. paskolintÄ automobilį ,,GAZ-53“, pastarasis jam leido kirsti miÅ¡kÄ â€“ ,,...net visÄ vasarÄ .“ (b. l. 148), o apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad S. R. leido prisipjauti medžių malkoms, nes nebedavė pažadėto Ä Å¾uolo kryžiui pasidaryti.

Dėl to kas paminėta kolegija pažymi, kad savaime apelianto keliamos versijos yra nelogiÅ¡kos ir jas neabejotinai paneigia visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų.Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. vasario mėn. nukentėjusysis S. R. kreipėsi į apeliantÄ , kad Å¡is paskolintų automobilį ,,GAZ-53“ malkoms iÅ¡ miÅ¡ko parsivežti. R. V. A. automobilį paskolino, o S. R. už tai jam pažadėjo leisti ir sau pasigaminti malkų. Å ių faktinių aplinkybių neneigė nei apeliantas, nei nukentėjusysis.

Esminė aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina nustatyti, sprendžiant R. V. A. atsakomybės klausimÄ â€“ kiek ir iÅ¡ kokios medienos S. R. leido pasigaminti nuteistajam malkų. IÅ¡ apeliacinio skundo ir nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų susidaro įspÅ«dis, kad R. V. A., dėl žalių medžių iÅ¡kirtimo kaltina miÅ¡ko kirtėjus – A. O., M. G. ir K. G., teigdamas, kad S. R. A. O. ir K. G. nurodė, kiek ir kokių medžių iÅ¡kirsti. Tuo tarpu S. R. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog R.

V. A. pasigaminti malkų leido iÅ¡ lazdynų ir sausuolių, ir tai nurodė į miÅ¡kÄ kartu ėjusiems K. G. ir A. O. (b. l. 148-149). Pats nuteistasis pripažino, kad tÄ sykį į miÅ¡kÄ kartu su S. R., K. G. ir A. O. nėjo, vadinasi, negalėjo matyti, kokius medžius iÅ¡pjauti nurodė nukentėjusysis, tačiau teisiamajame posėdyje aiÅ¡kino, kad S. R. nurodė iÅ¡ pradžių iÅ¡valyti miÅ¡kÄ , o paskui leido pjauti beržus, drebules, eglę (b. l. 148). Tokius apelianto aiÅ¡kinimus paneigė, o nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtino liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti miÅ¡ko kirtėjai M.

G. (b. l. 46; 143-144) ir A. O. (b. l. 41-42; 145), kurie kategoriÅ¡kai nurodė, jog miÅ¡ko kirtimui vadovavo R. V. A. – jis juos vežiodavo į miÅ¡kÄ , mokėjo pinigus už darbÄ , pats iÅ¡siveždavo medienÄ . IÅ¡ esmės liudytojai pripažino, kad jie be žalių lazdynų ir sausuolių, R. V. A. nurodymu pagrinde pjovė beržus, drebules, baltalksnius, egles, nupjovė ir vienÄ Ä Å¾uolÄ . Å iuo atveju prieÅ¡taringi ir logiÅ¡kai nepagrįsti yra nuteistojo teiginiai, kad jis nematė ir nežinojo, kÄ pjovė miÅ¡ko darbininkai.

Teisiamajame posėdyje apeliantas aiÅ¡kiai nurodė, kad pats iÅ¡ miÅ¡ko sunkvežimiu ,,GAZ-53“ ir lengvuoju automobiliu su priekaba iÅ¡sivežė medienÄ , tarp kurios galėjo bÅ«ti beržų, baltalksnių, drebulių – ,,Ä® namus aÅ¡ parsivežiau 3 maÅ¡inas lazdynų, vienÄ maÅ¡inÄ Ä¯vairių medžių nuvežiau sÅ«nui E...pinigais atsiskaičiau su darbininkais už darbÄ .... Man vežant paskutinę medienos pakrautÄ automaÅ¡inÄ , ji sugedo, medienÄ teko iÅ¡krauti pakelėje...buvo beržų ir kelios drebulės...galėjo bÅ«ti baltalksnių ir drebulių...vyrai supjovė į kalades ir aÅ¡ parsiveždavau su lengvojo automobilio priekaba.“ (b. l. 147-148).

Kad parsivežė įvairios medienos sau, patvirtino su nuteistuoju gyvenanti liudytoja J. R. (b. l. 144-145), o kad pirko iÅ¡ R. V. A. vienÄ ,,GAZ“ automobilį malkų patvirtino pastarojo sÅ«nus – liudytojas E. A. (b. l. 146-147).Nors detalėse apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto K. G. parodymai savaime Å¡iek tiek prieÅ¡taringi, tačiau iÅ¡ esmės jie sutampa su ankščiau aptartais kitų liudytojų parodymais. K. G. parodė, kad S. R. leido pjauti lazdynus, drebules ir medžius, kurie trukdys iÅ¡pjautus medžius iÅ¡vežti iÅ¡ miÅ¡ko.

Tuo pačiu K. G. pripažino, kad nupjovė 2 beržus kurie trukdė pravažiuoti, o iÅ¡ viso iÅ¡pjovė 10-20 beržų, kitų įvairių medžių – baltalksnių, eglę, 15 cm skersmens lazdynų, kurių pas R. V. A. iÅ¡vežė 5 maÅ¡inas ir iÅ¡ kurių tik viena buvo pakrauta lazdynų medienos. Byloje nustatyta, kad S. R. savo miÅ¡ke leido R. V. A. pasigaminti medienos iÅ¡ sausuolių ir lazdynų. Tuo tarpu iÅ¡ liudytojo K. G. parodymų bÅ«tų galima spręsti, jog R. V. A., nukentėjusiajam leidus, pasigamino 1 maÅ¡inÄ malkų iÅ¡ lazdynų medienos (pagal nuteistojo parodymus apeliacinės instancijos teisme – į maÅ¡inÄ galima pakrauti apie 4 m³ medienos), o kad iÅ¡sivežti iÅ¡ miÅ¡ko Å¡iÄ medienÄ iÅ¡sipjovė daug (kaltinime nurodytų) kitų įvairių medžių, kurie, pasak K.

G., neva trukdė pravažiuoti. Tokie liudytojo teiginiai ne tik nepagrįsti, bet ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki bet kurio elementariÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinčio žmogaus požiÅ«riu. Pažymėtina, kad ir pats K. G. pripažino, jog iÅ¡vežus iÅ¡ miÅ¡ko 5 maÅ¡inas – ,,MiÅ¡ke medžių kaladžių daug liko. VienÄ rÄ stÄ palikome miÅ¡ke, kurio negalėjome įkelti į maÅ¡inÄ ir dar miÅ¡ke liko supjaustytų į kalades medžių. Kitų medžių neiÅ¡vežėme iÅ¡ miÅ¡ko...“.

Ä®vertinusi aptartus parodymus, kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo S. R. parodymais, kokius medžius jis R. V. A. leido panaudoti malkų gamybai. S. R. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai A. O. ir M. G., vienodai aiÅ¡kindami, jog žalių medžių nukentėjusysis kirsti neleido. Tuo tarpu nuteistasis, kaip ir jo į apeliacinės instancijos teismÄ pasikviestas liudytojas K. G., kaip jau minėta prieÅ¡taringai komentavo S. R. miÅ¡ko pjovimo aplinkybes.

IÅ¡ vienos pusės R. V. A. neigė žinojęs, kokius medžius nukentėjusysis nurodė pjauti, nematęs, kÄ pjovė miÅ¡ko darbininkai, nebuvęs miÅ¡ke ir pan., o iÅ¡ kitos pusės teigė, kad S. R. leido pjauti ne tik lazdynus ir sausuolius, ir kad pats iÅ¡ miÅ¡ko vežėsi įvairiÄ medienÄ sau, ir pardavė kitiems. Asmuo, paprastai, vienodai atpasakoja esmines realių faktų aplinkybes. Todėl R. V. A. teiginiai, kad S. R. už pasiskolintÄ automobilį jam leido pasigaminti malkų ir iÅ¡ beržų, baltalksnių, drebulių, eglių vertintini, kaip nuteistojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojo K.

G. aiÅ¡kinimai apie pravažiavimui trukdančių įvairių medžių iÅ¡kirtimÄ savaime nelogiÅ¡ki dėl visų jau aptartų aplinkybių. Tokiu bÅ«du minėti R. V. A. ir K. G. aiÅ¡kinimai atmestini.Ginčydamas savo kaltę nuteistasis apeliuoja į tai, kad dėl iÅ¡kirstų medžių S. R. su juo nieko nesiaiÅ¡kino, iÅ¡ kart kreipėsi į policijÄ ir vienasmeniÅ¡kai surašė sklypo apžiÅ«ros aktus. Pirmiausia pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos asmeniui, nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, pačiam aiÅ¡kintis su įtariamu asmeniu.

Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad dėstydamas tokius argumentus apeliaciniame skunde, nuteistasis vėlgi prieÅ¡tarauja pats sau. Teisiamajame posėdyje R. V. A. nurodė, kad jam telefonu skambino S. R. ir prašė, kad sumokėtų už medienÄ , prieÅ¡ingu atveju žadėjo praneÅ¡ti policijai (b. l. 148). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginęs žalÄ už iÅ¡kirstus ir pagrobtus medžius. Nėra pagrindo teigti, kad miÅ¡ko sklypo apžiÅ«ros aktai (b. l. 28-29) buvo suraÅ¡yti vienasmeniÅ¡kai, nes iÅ¡ pastarųjų akivaizdu, jog apžiÅ«roje dalyvavo ne tik S. R., bet ir Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentÅ«ros vyriausiasis specialistas A.

Z.. Tai, kad apžiÅ«roje nedalyvavo R. V. A., nėra pagrindas abejoti minėtų aktų teisingumu. Kaltinamoji pusė, kaip savo skunde įvardija apeliantas, apžiÅ«roje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių – paprasčiausiai, apžiÅ«rint sklypÄ (2009-04-06), dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2009-04-07), niekam nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai ir nustatytas kaltas asmuo. Aptarti ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kolegijos nuomone, pakankamai aiÅ¡kiai atskleidžia R.

V. A. nusikalstamo sumanymo turinį. Nuteistojo veiksmai, jų dinamika iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po to, atskleidžia jo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Tokiu bÅ«du, kolegijai nekyla abejonių, kad R. V. A. suvokė savo veiksmų esmę – suprato, kad kerta svetimÄ miÅ¡kÄ ir grobia svetimÄ turtÄ , numatė tokios veikos padarinius ir jų norėjo. Nuteistasis savo skunde paminėjo tai, kad jis faktiÅ¡kai nepjovė miÅ¡ko. Kolegija, atsakydama į pastarÄ jį argumentÄ pažymi, kad svetimo miÅ¡ko pjovimas yra techninė operacija, kuriÄ atlikus realizuojamas nusikalstamas sumanymas – pagrobiamas svetimas turtas.

Be abejonės, konkrečiu nusikaltimu kėsinamasi į kelis objektus – nuosavybę ir aplinkÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. A. iÅ¡pjovė svetimÄ miÅ¡kÄ ir dalį jo pagrobė, tokiu bÅ«du miÅ¡ko iÅ¡pjovimÄ apima BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispozicija ir tai pagrįstai inkriminuota nuteistajam. Savo skundu apeliantas taip pat nesutinka su žalų, padarytų miÅ¡ko savininkui ir miÅ¡kui, kaip aplinkos komponentui, dydžiais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. V. A. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytos žalos suma buvo paskaičiuota, vadovaujantis ,,Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojui, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais“, patvirtintais LR Vyriausybės nutarimu Nr. 521 (b. l. 33), kur 1.1. punkte nurodyta, kad neteisėtai nukertant ar sužalojant augančius 8 cm skersmens ir storesnius medžius, neleidžiant jiems augti, padaroma žala yra 100 Lt už 1 m³, o pasisavindamas nukirstÄ medienÄ kaltininkas papildomai padaro turtinę žalÄ , lygiÄ nenukirsto miÅ¡ko vertei.

Tokiu bÅ«du teisės aktais nustatyta, kad dėl neteisėtai nukirsto miÅ¡ko ir jo pasisavinimo, padaromÄ Å¾alÄ sudaro žalų suma dėl miÅ¡ko iÅ¡kirtimo ir medienos pagrobimo, kuri atlyginama žalÄ patyrusiam subjektui.IÅ¡ aptartų duomenų ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentÅ«ros raÅ¡to (b. l.

33) matyti, kad S. R. padaryta žala buvo paskaičiuota tik už neteisėtÄ jam priklausančio miÅ¡ko iÅ¡kirtimÄ (121,14 ktm × 100 Lt=12114 Lt), o nukentėjusiajam padaryta turtinė žala (pasisavintos medienos nenukirsto miÅ¡ko verte) nustatyta ir priskaičiuota nebuvo, dalis neteisėtai iÅ¡kirstos medienos jam buvo grÄ Å¾inta, kaip ir numatyta LR MiÅ¡kų įstatymo (1994-11-22, Nr. I-671) 26 str. – neteisėtai įgyta mediena konfiskuojama savininko naudai. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad S. R. padaryta žala bÅ«tų priskaičiuota didesnė, jei bÅ«tų nustatyta teisės aktų reglamentuota tvarka žala, padaryta ne tik neteisėtai iÅ¡pjaunant medžius, bet ir pagrobiant medienÄ .Kolegija konstatuoja, kad savo nusikalstamais veiksmais apeliantas kėsinosi į du baudžiamaisiais įstatymais saugomus objektus – svetimÄ turtÄ ir aplinkÄ .

Tokiu bÅ«du, nekyla abejonių, kad R. V. A. neteisėtai iÅ¡pjaudamas svetimÄ miÅ¡kÄ padarė žalos ne tik miÅ¡ko savininkui, bet ir žalÄ aplinkai – miÅ¡kui, kaip aplinkos komponentui. IÅ¡ byloje esančių dokumentų yra aiÅ¡ku, kad žalÄ , padarytÄ aplinkai, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentÅ«ra paskaičiavo vadovaudamasi ,,Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“, patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 521.

Kolegijai nekyla abejonių dėl padarytos žalos aplinkai dydžio (3149,64 Lt; b. l. 39), jokių argumentų dėl minėtos žalos savo skunde nenurodė ir apeliantas, todėl mažinti apylinkės teismo iÅ¡ R. V. A. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento naudai priteistos turtinės žalos sumÄ nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad apylinkės teismas nepriteisė žalos atlyginimo nukentėjusiajam iÅ¡ apelianto ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.   Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuluotas kaltinimas R.

V. A. neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kÄ savo nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, kad apeliantas iÅ¡ iÅ¡pjautų 121,14 ktm S. R. priklausančių medžių pasisavino ne visus, o dalį jų. IÅ¡ nuteistojo ir liudytojų J. R., A. O. parodymų galima spręsti, kad visos medienos R. V. A. iÅ¡ miÅ¡ko neiÅ¡vežė, nes sulūžo automobilis, o pasak liudytojo K. G. – medienos iÅ¡ miÅ¡ko nebevežė, nes miÅ¡ke buvo pernelyg Å¡lapia, o vėliau neteisėtÄ medžių iÅ¡kirtimÄ pastebėjo nukentėjusysis.

Kitus išpjautus ir miške likusius medžius, buvo leista išsivežti pačiam nukentėjusiajam (b. l.

25) ir apie 100 ktm S. R. iÅ¡sivežė (b. l. 26). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad supjauta mediena tikrai buvo likusi (b. l. 6-14), kad miÅ¡ke liko daug supjautų medžių, patvirtino ir liudytojas K. G., tačiau byloje nėra duomenų, kad miÅ¡ke likusi mediena, kuriÄ pasiėmė pats savininkas, bÅ«tų tiksliai apmatuota. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu skirtingai aiÅ¡kino – nurodydamas, kad miÅ¡ke po neteisėto kirtimo buvo likę 80-85 m³ medienos (b. l. 17), kad į namus parsivežė apie 96 ktm medienos (b. l. 21-22), o teisiamajame posėdyje teigė, jog sau parsivežė 75,6 m³ malkų (b. l. 149).

Tokiu bÅ«du kolegija konstatuoja, kad R. V. A. nepagrįstai pirmosios instancijos teismas inkriminavo visų 121,14 ktm medienos pagrobimÄ , nes iÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog nuteistasis pagrobė tik dalį S. R. priklausančios medienos, o kitÄ dalį pasikėsino pagrobti. Å ios aplinkybės nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi, nes dalis medienos, visgi, buvo pagrobta, tačiau nusikalstamos veikos baigtumo ar pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ fakto konstatavimas yra svarbi kaltinimo aplinkybė, todėl turi bÅ«ti nurodyta.Taigi, kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti apelianto pagrobtos medienos kiekį, nukentėjusysis taip pat viso baudžiamojo proceso metu nurodė skirtingus jam likusios medienos kiekius.

Tokiu būdu imtinas domėn nukentėjusiojo pakvitavime (b. l.

26) nurodytas didžiausias jam atitekusios medienos kiekis – 100 ktm, kadangi visos abejonės yra traktuojamos nuteistojo naudai. Esant tokioms aplinkybės, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.), pripažįstant, kad R. V. A. laikotarpyje nuo 2009-02-26 iki 2009-03-25 Raseinių raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 51 kvartalo 179 sklype privačiame S. R. priklausančiame miÅ¡ke neteisėtai nupjovė 134 beržus, 26 baltalksnius, 8 drebules, 13 eglių ir 1 Ä Å¾uolÄ , kurių bendras tÅ«ris 121,14 ktm – vertė 12114 Lt, iÅ¡ kurių 21,14 ktm medienos pagrobė, o 100 ktm medienos pasikėsino pagrobti, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sulūžo automobilis, miÅ¡ke buvo neiÅ¡važiuojamai Å¡lapia, o vėliau neteisėtÄ kirtimÄ pastebėjo nukentėjusysis S. R., taip R.

V. A. padarė S. R. bendrÄ 12000 Lt turtinę žalÄ . Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a: pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį:pakeisti nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformuluotÄ kaltinimÄ , nurodant, kad R. V. A. laikotarpyje nuo 2009-02-26 iki 2009-03-25 Raseinių raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 51 kvartalo 179 sklype privačiame S. R. priklausančiame miÅ¡ke neteisėtai nupjovė 134 beržus, 26 baltalksnius, 8 drebules, 13 eglių ir 1 Ä Å¾uolÄ , kurių bendras tÅ«ris 121,14 ktm – vertė 12114 Lt, iÅ¡ kurių 21,14 ktm medienos pagrobė, o 100 ktm medienos pasikėsino pagrobti, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sulūžo automobilis, miÅ¡ke buvo neiÅ¡važiuojamai Å¡lapia, o vėliau neteisėtÄ kirtimÄ pastebėjo nukentėjusysis S. R., taip R.

V. A. padarė S. R. bendrÄ 12000 Lt turtinę žalÄ .             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Virginija ŽindulienėTeisėjai                                                                                                          Bronius ZalagaZigmas Kavaliauskas    Â