bd2ad01b-4bcb-482d-b4e6-7cf40a39bbaa · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1952-454/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04307-2013-0      Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.1., 99.4.; 99.5.; 99.7.; 116.1.; 116.1.11. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 29 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. V., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Dariui Matulevičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir iÅ¡laidų priteisimon u s t a t ė:             IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 40000,-Lt žalos sveikatai atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo.             IeÅ¡kovas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovui pradėjus dirbti atsakovo įmonėje, jam buvo nustatytas 40% darbingumo lygis.

Atsakovui Å¡i aplinkybė buvo žinoma. IeÅ¡kovui dirbant pas atsakovÄ , jam nebuvo sudarytos saugios darbo sÄ lygos, buvo reikalaujama dirbti papildomus darbus, kurių dėl ieÅ¡kovo darbingumo ir sveikatos stovio, neprivalėjo dirbti. IeÅ¡kovas dirbdamas nesaugiose darbo sÄ lygose, patyrė traumÄ , iÅ¡ darbo vietos buvo iÅ¡vežtas medikų gydymui. Po gydymo ligoninėje, ieÅ¡kovui buvo nustatytas 20% darbingumo lygis. Valstybinė darbo inspekcija patikrinusi pas atsakovÄ darbo sÄ lygas nustatė pažeidimus.

Dėl darbdavio kaltės ieÅ¡kovas neteko darbingumo, patyrė iÅ¡gyvenimÄ , nepatogumus, todėl atsakovas turi bent iÅ¡ dalies kompensuoti padarytÄ skriaudÄ ir atlyginti neturtinę žalÄ sveikatai. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283str. pagrindu, reglamentuojančiu žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju. Priežastinį ryšį nurodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, jog atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, kad vykdant darbdavio pavestus darbus, darbuotojas jų negalėjo saugiai atlikti.             Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.             Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys atmestinas, nes nėra materialinės atsakomybės pagrindo, nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų: neteisėtos darbdavio veiklos ir darbdavio kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp darbdavio neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.

IeÅ¡kovo darbingumo sumažėjimas buvo sÄ lygotas ieÅ¡kovo ligos iki darbo sutarties sudarymo, o ne dėl netinkamų ieÅ¡kovui darbo sÄ lygų. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Atsakovas yra neįgaliųjų socialinės įmonės statusÄ turinti įmonė, įdarbinanti asmenis, kurie turi tam tikras negalias ir yra praradę profesinį ar bendrÄ jį darbingumÄ bei negalintys lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje (b.l. 46-52, 74). 2008-07-08 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 636, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įdarbintas Å¡altkalvio-derintojo pareigose (b.l. 9).

Prieš sudarant darbo sutartį, 2005-08-25 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio teritorinio skyriaus, išduotoje pakartotinio darbingumo įvertinimo pažymoje DL-1, Nr. 0032221, ieškovui buvo nustatytas 40% darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tai yra, įsidarbinimo metu ieškovas buvo iš dalies darbingas (b.l 12). Darbingumo lygio priežastis - liga arba būklė. Diagnozės kodas pagal TLK-10 I48 (prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas);

I50 (Å¡irdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas); I050 (dviburė stenozė (mitralinė stenozė)). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-08-25 iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies darbingas, negali dirbti padidintu psichoemociniu krÅ«viu (b.l. 13). Nuo 2009-08-10 ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, ieÅ¡kovas buvo pervestas dirbti į pakuotojo pareigas (b.l. 11,14). IeÅ¡kovo praÅ¡ymu 2011-06-27, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. (darbo sutarties nutraukimas pagrįstas darbuotojo neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ ) (b.l. 18,19).

Prieš nutraukiant darbo sutartį, 2011-06-23 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio teritorinio skyriaus, išduotoje pakartotinio darbingumo įvertinimo pažymoje DL-1, Nr. 0532014, ieškovui buvo nustatytas 20 % darbingumo lygis iki 2011-10-22 (b.l. 23). Darbingumo lygio priežastis - liga arba būklė. Diagnozės kodas pagal TLK-10 - I34.1 (dviburis (vožtuvo) prolapsas), I48 (prieširdžiu virpėjimas ir plazdėjimas); Z95.2 (širdies vožtuvo protezas);

I50 (Å¡irdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas); 120.8 (kitos krÅ«tinės anginos formos); I11.0 (hipertenzinė (Å¡irdies liga) (kardiopatija) su (staziniu) Å¡irdies (miokardo) nepakankamumu).             Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutrikus darbuotojo sveikatai, atliekant darbines funkcijas.Dėl civilinės atsakomybėsDarbo sutarties Å¡alis, padariusi kitai Å¡aliai žalÄ , privalo jÄ atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 str.).

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalÄ kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties Å¡aliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluoÅ¡inamas, iÅ¡tinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sÄ lygos:

1) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu turi bÅ«ti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.). Jei nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo. DK 260 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. To paties str. 2 d. numatyta, kad užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ privalo darbdavys.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais, 46 str. 1 d. numatyta, jog darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sÄ lygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.Teismas sutinka su ieÅ¡kinio argumentais, kad atsakovas privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sÄ lygas, tačiau neužtikrino darbuotojos saugumo, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ darbdavio.

Tokia iÅ¡vada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, atsakovas yra neįgaliųjų socialinės įmonės statusÄ turinti įmonė, įdarbinanti asmenis, kurie turi tam tikras negalias ir yra praradę profesinį ar bendrÄ jį darbingumÄ bei negalintys lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Todėl atsakovui keliami didesni reikalavimai. Antra, Darbo inspekcija atlikus patikrinimÄ nustatė, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19str. 2d. reikalavimus, nesiima priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, pilnai neorganizuojama vidinė kontrolė, nes nustatyta eilė pažeidimų (b.l. 22).

Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad atsakovas tik po Darbo inspekcijos patikrinimo, įpareigotas paÅ¡alinti pažeidimus, pasirÅ«pinant darbuotojų saugumo priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo įgyvendintos, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas laiku neužtikrino darbuotojo saugumo, nes nebuvo rÅ«pestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ darbdavio. Trečia, Darbo inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, jog krovinių pervežimui naudojami hidrauliniai keltuvai be stabdžių, tai yra tinkami naudoti ant lygios ir tvirtos dangos.

Ceche, kuriame dirbo ieÅ¡kovas neįvertintas rizikos veiksnys hidraulinių vėžimėlių stÅ«mimas – traukimas. Taip pat nustatyta, kad nepaženklintos pavojingos zonos ties grindų nuolydžiais, pakilimais ir slenksčiais teritorijoje, kurioje naudojami minėti hidrauliniai vėžimėliai. Neatlikta faktinė darbo laiko analizė pervežant krovinius hidrauliniai vežimėliais. Darbo inspekcija nurodydama paminėtus pažeidimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog dirbant su hidrauliniais keltuvais – vežimėliais yra pažeidimai.

Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad atliekamam darbui reikalinga papildoma fizinė jėga, kurios naudojimas turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovo sveikatai. Ketvirta, Ekspertizės akto Nr. EKG 4991260/14(01) iÅ¡vadoje nustatyta, kad ieÅ¡kovui dirbant pas atsakovÄ nuo 2009-08-10 iki 2011-06-23 sveikatos pokyčius galėjo sÄ lygoti sunkus fizinis krÅ«vis (iÅ¡vados 1-mas p.) (b.l. 141-150). Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 3 p..

Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiÅ¡kia darbdavio neteisėtÄ neveikimÄ , tai – viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008). Vadovaujantis DK 246 str. žala darbuotojui atlyginama, kai yra nustatytos visos atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė (jeigu nėra taikoma atsakomybė be kaltės), pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Ginčo byloje egzistuoja visos nurodytos atsakomybės sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia atsakovo neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojo saugumÄ , tačiau nesiėmė reikiamų priemonių, t.y. krovinių pervežimui naudojami hidrauliniai keltuvai be stabdžių, ceche, kuriame dirbo ieÅ¡kovas neįvertintas rizikos veiksnys hidraulinių vėžimėlių stÅ«mimas – traukimas, nepaženklintos pavojingos zonos ties grindų nuolydžiais, pakilimais ir slenksčiais teritorijoje, kurioje naudojami minėti hidrauliniai vėžimėliai, neatlikta faktinė darbo laiko analizė pervežant krovinius hidrauliniai vežimėliais.

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad dirbant padidintu fiziniu krÅ«viu, turėjo įtakos sveikatos bÅ«klei, patyrė neturtinę žalÄ , egzistuoja ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – t. y., jei hidraulinių vežimėlių be stabdžių, ant kurių sudėta produkcija, nereikėtų stÅ«mti – traukti, bÅ«tų pažymėtos pavojingos vietos bei atlikta faktinė darbo laiko analizė, ieÅ¡kovui nebÅ«tų kilusi žala. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darbdavio kaltė yra preziumuojama.

Civilinėje teisėje padaryta žala yra atlyginama ir nesant atsakovo tyčinės kaltės formos. Asmuo laikomas kaltas, jeigu nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Ä®statymas visiems nurodo bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, todėl yra kaltas dėl ieÅ¡kovo sveikatos pokyčių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo prašė priteisti 40000,-Lt ( 11584,80Eur) neturtinės žalos.Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (30 str. 2 d.). Atsakingas už asmens sveikatai padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ne tik visus patirtus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), bet ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.).

DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, laikomas bendraisiais nuostoliais, kurių konkretus dydis, skirtingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, nėra įrodinėjamas, bet nustatomas pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli, jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiami veiksniai sveikatos bÅ«klei, sumažėjęs darbingumas, įtaka tolesniam ieÅ¡kovo gyvenimui. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo sveikatos pokyčiai lėmė sumažėjusį darbingumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos ir ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių ieÅ¡kinyje bei elgesio teismo posėdžio metu matyti, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ pradėdamas dirbti atsakovo įmonėje turėjo Å¡irdies stimuliatorių. IeÅ¡kovas nurodė, kad negalėjo dirbti prie generatoriaus sukurto magnetinio lauko, kuris trikdė stimuliatoriaus darbÄ .

Todėl suprasdamas, kad dėl savo sveikatos stovio ir bÅ«klės ieÅ¡kovas negali dirbti tokioje aplinkoje, pakeitė darbo vietÄ . Dirbdamas pakuotoju, patyrė didesnį fizinį krÅ«vį, kuris įtakojo sveikatos pokyčiams. Tai suprasdamas, kad ir Å¡ios darbo sÄ lygos nėra tinkamos, ieÅ¡kovas nurodė, kad kreipėsi į darbdavį, jog bÅ«tų atleistas dėl sveikatos stovio, kad darbdavys iÅ¡mokėtų kompensacijÄ . Tačiau atsakovui nesutikus, ieÅ¡kovas dirbo toliau. Todėl manytina, kad ieÅ¡kovas suprato, jog padidėjęs fizinis krÅ«vis turi įtakos jo sveikatos stoviui, tačiau nesiėmė jokių veiksmų Å¡iai rizikai sumažinti, yra atsakingas rÅ«pintis sveikata.

Netektas darbingumas neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui stresÄ , neužtikrintumÄ savo ateitimi, visiÅ¡kai sumažėjusiÄ galimybę įsidarbinti, gauti didesnes pajamas, gyvenimiÅ¡kų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡oma ieÅ¡kovo žala mažintina 50%. IÅ¡ atsakovo priteistina 5792,40Eur (20000,-Lt) ieÅ¡kovo naudai (DK 250 str., CK 6.250 str.). Manytina, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti ieÅ¡kovo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitus neturtinių vertybių pažeidimus.Byloje ieÅ¡kovui buvo teikiama 100 % apmokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.

IeÅ¡kinį patenkinus dalinai iÅ¡ atsakovo, proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, valstybei priteistina 173,77 Eur žyminio mokesčio, 124,98 Eur už antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 96 str., 99 str.).Byloje buvo atliekama teismo medicinos ekspertizė, kuriÄ atliko Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie LR teisingumo ministerijos. Byloje dėl ekspertizės atlikimo patirtos 459,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (120, b.l.). Atsakovas, vykdydamas 2013-07-02 nutartį į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 500 Lt (144,81 Eur) už ekspertizę (89-90, b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, klausimus ekspertams pateikė abi bylos Å¡alys, ieÅ¡kovas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, tai iÅ¡ atsakovo už ekspertizę jÄ atlikusiai įstaigai priteistina 200,11 Eur. Ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų dalis, nuo kurios mokėjimo yra atleistas ieÅ¡kovas, (114,99 Eur) padengtina iÅ¡ valstybės lėšų (CPK 96 str.). Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d.

Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str. n u s p r e n d ž i a:Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 5792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du Eur, 40 ct) žalos atlyginimo ieškovo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Kitoje dalyje ieškinį atmesti.Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 200,11 Eur (du šimtus Eur, 11 ct) už ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. EKG 49(126)/14(01)) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos (į.k. 191351330, buveinė:

Didlaukio g. 86E, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Vilniaus bankas) naudai.Ekspertizės iÅ¡laidų dalį (114,99 Eur (vienas Å¡imtas keturiolika Eur, 99 ct) padengti iÅ¡ valstybės lėšų. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 173,77 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris Eur, 77 ct) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660.

KvitÄ pristatyti į 119 k.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 124,98 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt keturis Eur, 98 ct) už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5630. KvitÄ pristatyti į 119 k. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja             s                                                                                                                                  Artūras Šafronas