bd2a896f-1faa-471f-a5de-934708461b6a · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-171-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01627-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės TikniÅ«tės, JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovams I.

B. ir H. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams I. B. ir H. B., praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 52 685,26 Eur, 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2012 m. balandžio 28 dienÄ apie 13:40 val. Lincoln mieste, Jungtinėje Karalystėje atsakovas H. B., vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino transporto priemonę Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir eismo įvykis) bei sužalojo transporto priemonės Ford Transit vairavusio D. M. sveikatÄ (toliau – ir nukentėjęs asmuo). Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Lincolnshire policijos nutarimu, yra pripažintas atsakovas, kuris eismo įvykį sukėlė neturėdamas teisės vairuoti (bÅ«damas nepilnametis ir neturėdamas vairuotojo teisių), apie sukeltÄ eismo įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2011 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė I. B. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 0191589) (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Dėl to ieÅ¡kovei, kaip Å¡ios transporto valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti su Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ ir ieÅ¡kovė vykdydamas įsipareigojimus iki 2018 m. rugsėjo 1 d. yra iÅ¡mokėjusi 52 685,26 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

4. IeÅ¡kovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad įvykio kaltininkas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens. Atitinkamai, 2017 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ su pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdama šį reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus, kurio atsakovas nepatenkino.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad nors žalos bylos administravimo procedÅ«ros nėra baigtos, tačiau Å¡iai dienai trečiajam nukentėjusiajam asmeniui yra iÅ¡mokėta 52 685,26 Eur draudimo iÅ¡moka (paskutinė draudimo iÅ¡mokos dalis mokėta 2018 m. sausio 15 d.) padarytai žalai atlyginti. Žalos faktÄ ir dydį pagrindžia Lincolnshire policijos nutarimas, The Lincoln ligoninės iÅ¡raÅ¡as, sÄ skaitos už teisines iÅ¡laidas bei gydytojo konsultacijÄ , vietinio mokėjimo nurodymai ir kiti dokumentai. Žalos bylos administravimas yra tęsiamas, kadangi trečiasis asmuo yra vis dar gydomas dėl patirtų sveikatos sužalojimų ir galutinė iÅ¡moka nėra paskaičiuota bei iÅ¡mokėta.

6. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ®) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas praneÅ¡ti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Å ios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės nustatytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2014 m. rugsėjo 29 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 60.1 punkte, numatančiame, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

Taip pat TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas sumokėjęs iÅ¡mokÄ turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta Taisyklių 59.4 punkte Be to, Taisyklių 59 punkte nurodyta, jog Draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų gražinimo iÅ¡ asmens, kuris padarė žalÄ neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę.

Dėl to atsakovui, kaip 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykio kaltininkui, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos – 52 685,26 Eur regreso tvarka.

7. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iuo atveju pareiga atlyginti žalÄ kylÄ atsakovams H. B., kaip eismo įvykio kaltininkui ir I. B., kuri atsako už nepilnamečio sÅ«naus padarytÄ Å¾alÄ ir kuri pažeidė draudimo sutarties įsipareigojimus.

8. IeÅ¡kovė nurodė, kad Draudimo sutartyje buvo numatyta, jog transporto priemonė bus naudojama ne Lietuvoje ne ilgiau kaip 40 dienų per metus ir nebus naudojama Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje. Taip pat, Draudimo sutarties 1.5.11 punkte nustatyta, jog draudėjas (atsakovas) laikomas atsakingu už Draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iÅ¡ Å¡ios Sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. Be to, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai.

9. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad dėl įvykio pripažintas atsakingu atsakovės sÅ«nus, kuris įvykio metu buvo nepilnametis bei neturėdamas teisės vairuoti sukėlė eismo įvykį, o taip pat iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Automobiliu buvo naudojamasi Didžiojoje Britanijoje, nors Draudimo sutartyje buvo aiÅ¡kiai numatyta, jog transporto priemone Å¡ioje Å¡alyje negalima naudotis. Apibendrinant tai, kad žalÄ sukėlė atsakovės sÅ«nus, kuris įvykio metu buvo nepilnametis bei tai, kad nuostolio dydis yra didelio masto, laikytina, jog atsakingais asmenimis taip pat turėtų bÅ«ti laikomi tėvai. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovė elgėsi neatsakingai ir pažeisdama Draudimo sutarties nuostatas, naudojosi transporto priemone Didžiojoje Britanijoje, todėl atsakovė turėtų bÅ«ti laikytina atsakinga dėl Å¡io įvykio ir Å¡iuo aspektu.

10. IeÅ¡kovės teigimu, dėl Å¡ios žalos atsiradimo yra atsakingi atsakovai – H. B. ir I. B., kuriems vadovaujantis CK 6.6 straipsnyje nustatytais pagrindais kyla solidarioji skolininkų atsakomybė, kadangi H. B. sukėlęs eismo įvykį pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio neturėdamas teisės vairuoti, tuo tarpu, I. B. laikytina atsakinga už nepilnamečio sÅ«naus padarytÄ Å¾alÄ , o taip pat pažeidus įsipareigojimus kylančius iÅ¡ draudimo sutarties.

11. IÅ¡kovė pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, atitinkamai Å¡iam įvykiui, nustatant nuostolio dydį yra taikoma įvykio vietos teisė (t. y. Didžiosios Britanijos teisė), tačiau regreso teisė kildinama iÅ¡ pagal Lietuvos teisės aktus sudarytos draudimo sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymu pagrindu. SÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡laidos yra iÅ¡skirstytos į: ligoninės iÅ¡laidas, avansinį mokėjimÄ nukentėjusiajam, advokatų teisines iÅ¡laidas, iÅ¡laidas už ortopedijos specialisto paslaugas, dokumentų kopijas, medicinines ataskaitas ir kitas bÅ«tinas iÅ¡laidas. 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykio faktÄ , o tuo pačiu atsakovo kaltę įrodo policijos pažyma, kurioje nustatyta, jog atsakovas H.

B., yra nustatytas įvykio kaltininkas, kuris iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino neturėdamas teisės vairuoti. Dėl to ieÅ¡kovė įrodė visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, atitinkamai vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

12. Ieškovės teigimu, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutinės išmokos datos, t. y. nuo 2018 m. birželio 15 d., todėl senaties terminas nėra praleistas.

13. Atsakovai I. B. ir H. B. procesiniuos dokumentuose su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovės reikalavimams, ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovė turi įrodyti visus bylai svarbius iÅ¡nagrinėti klausimus. Vien tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui žalÄ , automatiÅ¡kai nelemia asmens pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ . Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje ir ieÅ¡kovė privalo pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsakovo civilinės atsakomybės klausimas turi bÅ«ti nustatomi remiantis bÅ«tent Didžiosios Britanijos teise.

15. Atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius dėl atsakovo pripažinimo kaltu dėl eismo įvykio. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, jog draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjo pagrįstai, t. y. kokius sveikatos sutrikdymus ir kokiÄ realiÄ Å¾alÄ patyrė nukentėjęs asmuo, kuriam buvo iÅ¡mokėtos draudimo sumos.

16. Atsakovų teigimu, atsakovės atžvilgiu ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, nes ji eismo įvykyje nedalyvavo, o atsakovas šiuo metu yra pilnametis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovės drausta transporto priemonės buvo naudojama Didžiojoje Britanijoje nesudaro pagrindo jos civilinei atsakomybei kilti.

17. Atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neturi regreso teisės pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalį, neįrodė, jog draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjo nukentėjusiam asmeniui ir neįrodė, kokia žala ir sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ lygiomis dalimis atsakovų H. B. ir I. B. naudai 1 936 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 968 Eur kiekvienam.

19. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės teigimu, 2012 m. balandžio 28 dienÄ apie 13:40 val. Lincoln mieste, Jungtinėje Karalystėje H. B., vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino transporto priemonę Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalojo transporto priemonės Ford Transit vairavusio D. M. sveikatÄ . Tai, jog 2012 m. balandžio 28 dienÄ atsakovas H. B. dalyvavo eismo įvykyje ir jo metu buvo sužalota Ford Transit automobilio vairuotojo sveikata, patvirtina LincolnÅ¡yro policijos pateikta ataskaita.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokio nutarimo, kuriame būtų nurodyta, jog atsakovas H. B. būtų pripažintas kaltu dėl minėto eismo įvykio. Iš baudžiamosios justicijos skyriaus rašto matyti, jog buvo numatyta teismo posėdžio data, tačiau duomenų apie tai ieškovė byloje nepateikė. Minėtame dokumente buvo nurodyta, jog procesas dėl automobilio sustojimo yra nutrauktas, o atsakovui yra pareikšti kaltinimai dėl draudimo nebuvimo, transporto priemonės paėmimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei vairavimo be reikiamo vairuotojo pažymėjimo.

21. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 22 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir I. B. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 0191589), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. AOZ700, valdytojo civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovė, kaip Å¡ios transporto valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, iki 2018 m. rugsėjo 1 d. yra iÅ¡mokėjusi 52 685,26 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ atlyginti su Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė yra sudariusi susitarimÄ su ICA (Europe) Ltd dėl žalų, patirtų autoavarijose, įvykusiose Jungtinėje Karalystėje, atlyginimo. IÅ¡laidos yra iÅ¡skirstytos į: ligoninės iÅ¡laidas, avansinį mokėjimÄ nukentėjusiajam, advokatų teisines iÅ¡laidas, iÅ¡laidas už ortopedijos specialisto paslaugas, dokumentų kopijas, medicinines ataskaitas ir kitas bÅ«tinas iÅ¡laidas.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas raštas, iš kurio matyti, jog yra dar numatomos medicininės išlaidos, tačiau duomenų apie tai, jog jos patirtos, byloje nėra. Ieškovė yra atlikusi tarptautinius pavedimus gavėjui Intercontinental Adjusters (Europe) Ltd: 2017 m. balandžio 18 d. 17 139,02 GBP, 2017 m. rugpjūčio 7 d. 10 498,50 GBP, 2017 m. rugpjūčio 22 d. 16 551,88 GPB, 2017 m. rugpjūčio 25 d. 4 121,50 GPB, 2017 m. lapkričio 17 d. 6 956,90 GPB, 2018 m. sausio 15 d. 2 120,50 GPB, 2018 m. birželio 15 d. 5 690,50 GPB.

23. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ atsakovui H. B. grindžia TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog draudikas sumokėjęs iÅ¡mokÄ turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. IeÅ¡kovei tenka pareiga pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. įrodyti nurodytų sÄ lygų pagrįstumÄ .

24. Teismas sutiko su atsakovais, kad nagrinėjamu nustatant atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas taikytina eismo įvykio vietos teisė, nes eismo įvykis, kurio žalÄ atlygina ieÅ¡kovė įvyko Didžiojoje Britanijoje. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Vien tas faktas, jog ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui žalÄ nelemia atsakovų pareigos atlyginti regreso tvarka bÅ«tent tokio dydžio žalÄ .

25. Teismas nurodė, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti turi bÅ«ti nustatomos visos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys bei žala. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas H. B. yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų Å¡iuos teiginius. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančios LinkolnÅ¡yro policijos ataskaitos matyti, jog atsakovui buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl draudimo nebuvimo, transporto priemonės paėmimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei vairavimo be reikiamo vairuotojo pažymėjimo, o procesas dėl automobilio sustojimo yra nutrauktas.

Be to, minėtoje ataskaitoje yra nurodyta, jog iÅ¡ atsakovo buvo paimtas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau byloje nėra jokio nutarimo, kuriuo bÅ«tų konstatuota, jog atsakovas pripažįstamas kaltu dėl eismo įvykio. Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, nurodydama ieÅ¡kinio pagrindÄ , neįrodė jo pagrįstumo, t.y. jos atsakovas H. B. yra pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos ir pripažintas dėl to kaltu (CPK 178 straipsnis). Tokiu bÅ«du nesant nustatytų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. neteisėtų veiksmų bei kaltės, atsakovui H.

B. negali kilti atsakomybė.

26. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti regreso tvarka atlygintÄ Å¾alÄ nukentėjusiam asmeniui, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog visos draudimo iÅ¡mokos sumos buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykiu. Atsakovas H. B. nedalyvavo žalos administravimo procese Didžiojoje Britanijoje, todėl savo prieÅ¡taravimus dėl iÅ¡mokėtų sumų turi teisę reikÅ¡ti Å¡ioje byloje.

27. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė byloje turėjo įrodyti, kokius sveikatos sutrikdymus nukentėjęs asmuo patyrė būtent dėl eismo įvykio ir ar žala realiai buvo atlyginta.

28. Teismas nurodė, kad pačios ieÅ¡kovės pateiktame teismo posėdyje praÅ¡yme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo nurodyta, jog žalos bylos procedÅ«ros yra tęsiamos, kadangi nukentėjęs asmuo vis dar gydosi, todėl ateityje ieÅ¡kovė mokės draudimo iÅ¡mokas, susijusias su Å¡iuo įvykiu, ieÅ¡kinio reikalavimai gali padidėti. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pati pripažino, jog žalos bylos procedÅ«ros iki galo nėra baigtos. Tačiau ieÅ¡kovė nepaisant to, reiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams dėl jau iÅ¡mokėtų sumų, tačiau tinkamai savo reikalavimo nepagrindė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų negalima daryti iÅ¡vados, jog visos jose nurodytos sumos priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusios su nukentėjusiam asmeniui padaryta žala.

29. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovei atsikirtimai į ieÅ¡kinį ir atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo jau buvo žinomi nuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo. Bylos nagrinėjimui pasiruoÅ¡ti buvo paskirtas pasirengimas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Tačiau nei su dubliku, nei su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė papildomų įrodymų, patvirtinančių savo ieÅ¡kinio pagrindÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas atidėti posėdį, siekiant atsikirsti į atsakovų argumentus, buvo netenkintas kaip pavėluotas ir vilkinantis procesÄ veiksmas.

CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato dalyvaujančių asmenų pareigas, veikti proceso metu sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu bei laiku ir rÅ«pestingai teikti teismui įrodymus ir argumentus. IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, užsiimti draudimo veikla, yra tinkamai atstovaujamas teisininko, todėl turėjo ir galėjo suprasti, jog visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus bei argumentus dėl atsakovų atsikirtimų į ieÅ¡kinį turėjo pateikti į bylÄ tinkamai ir laiku.

Be to, ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti ir pateikti tinkamus įrodymus. Todėl tinkamai nepagrindus ir laiku nepateikus į bylÄ savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, ieÅ¡kovė turi prisiimti rizikÄ dėl tokių savo veiksmų.

30. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės teigimu, ji praÅ¡o atlyginti tokio dydžio žalÄ , kokiÄ ji iÅ¡mokėjo ICA (Europe) Ltd pagal susitarimÄ su ICA (Europe) Ltd dėl žalų, patirtų autoavarijose, įvykusiose Jungtinėje Karalystėje atlyginimo, praÅ¡omų sumų pati negali koreguoti. Tačiau teismas nustatė, kad minėtame susitarime yra nurodyta, jog jame nurodoma, mokėtinos sumos yra sureguliuojamos Å¡alių.

31. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo turi bÅ«ti pagrįstas, t.y. ieÅ¡kovė turi įrodyti, jog pagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo sumÄ ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kokius sveikatos sutrikdymus ir kokio dydžio žala realiai buvo padaryta nukentėjusiam asmeniui.

32. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei I. B. reiškiamas tuo pagrindu, jog ji turėjo užtikrinti, jog jos automobiliu nesinaudotų kiti asmenys, t.y. konkrečiu atveju atsakovas H. B.. Todėl ieškovės teigimu, jos atsakomybė yra solidari su kitu atsakovu. Ieškovės teigimu, atsakovė turi atsakyti, nes atsakovas buvo nepilnametis.

33. Teismas pažymėjo, kad nors eismo įvykio metu H. B. buvo nepilnametis, tačiau ieÅ¡kinio pateikimo teisme metu, jis buvo pilnametis, todėl atsakovės atsakomybė CK 6.276 straipsnio 2 dalies pagrindu negali kilti. Taip pat atsakomybė atsakovei negali kilti ir dėl to, jog 2011 m. spalio 22 d. ADB Compensa Vienna Insurance Group ir I. B. sudarytoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo draudimas naudoti automobilį Didžiojoje Britanijoje. Taisyklių 62.2. punktas numato, jog tuo atveju jei draudėjas netinkamai vykdė sutartyje numatytas pareigas, draudikas įgyja teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Be to, kasacinio teismo praktika nurodo, jog draudiko ir draudėjo susitarimai, kuriais bÅ«tų ribojama draudimo apsauga teritorijos atžvilgiu, yra draudžiami, todėl atsakovės atsakomybė vien dėl to, jog automobilis buvo naudojamas Didžiojoje Britanijoje, negali kilti.

34. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai, kurių pagrindu jai kyla solidari atsakomybė, yra tai, jog ji elgėsi nerÅ«pestingai ir neužtikrino, jog automobiliu nesinaudotų kiti asmenys. Tačiau teismas pažymėjo, kad ir tokiu atveju turi bÅ«ti įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Byloje yra duomenys, jog atsakovas turėjo laikinÄ vairuotojo pažymėjimÄ , todėl vien tai, jog vairavo atsakovei, t. y. savo motinai priklausantį automobilį, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-987-553/2012) negali bÅ«ti taikoma nagrinėjamu atveju, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, kadangi minėtoje nutartyje nurodyta, jog automobilio savininkės civilinė atsakomybė kartu su vairuotoju buvo jau nustatyta baudžiamojoje byloje.

35. Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) bei kaltės, taip pat kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų: žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykiu. Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys atsakovų atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnis, 6.246-6.249 straipsniai).

36. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo to momento, kai draudikas atlieka mokėjimÄ korespondentui. Kadangi draudimo sumos buvo mokamos dalimis, tai atitinkamai atlikus kiekvienÄ mokėjimÄ , nuo jo atlikimo momento ieÅ¡kovei atsirado teisė reikalauti minėtos sumos kaip žalos atlyginimo regreso tvarka. Kadangi ieÅ¡kinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 4 d., tai iki 2017 m. rugsėjo 4 d. atliktiems mokėjimams bÅ«tų pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tačiau nesant sÄ lygų ieÅ¡kinio tenkinimui, ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas nėra sprendžiamas.

37. Teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteistina 1 936 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93, 98 straipsniai). PaÅ¡to iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 38. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti į bylÄ papildomus įrodymus (medicininių duomenų kopijas, 2019 m. kovo 13 d. laiÅ¡ko kopijÄ ) ir dėl duomenų apsaugos pripažinti Å¡iÄ informacijÄ konfidencialia ir nevieÅ¡a bei neleisti atsakovų atstovei su ja susipažinti, o taip pat Å¡ios medžiagos nevieÅ¡inti.

39. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 39.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡tyrė, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo įrodymų tikėtinumo taisyklės ir byloje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 straipsnis). Teismas konstatavo faktÄ , kad nėra duomenų sÄ moningam pasiÅ¡alinimui iÅ¡ įvykio vietos pripažinti, tačiau savo sprendimo nemotyvavo. 39.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinės/ baudžiamosios atsakomybės netaikymÄ /nenubaudimÄ dėl pasiÅ¡alinimo sutapatino su civilinės atsakomybės nebuvimu.

Aplinkybė, kad atsakovas H. B. už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas administracine ar baudžiamÄ ja tvarka, nepaneigia ieÅ¡kovės teisės reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų (tokių kaip policijos nutarime esančių parodymų), labiausiai tikėtina, jog atsakovas H. B. suvokė, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, kadangi Å¡iuos taktus patvirtina:

1) liudytojų, konsteblio parodymai, atsakovo nebuvimas eismo įvykio vietoje atvykus policijos pareigÅ«nams, tad abejoti į bylÄ pateiktų įrodymų objektyvumu nėra pagrindo (įrodymuose nėra prieÅ¡taravimų, įvykio aplinkybės nurodomos vieningai);

2) atsakovo atstovė procesiniuose dokumentuose neneigia, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau kaip pagrindinį argumentÄ nurodo tyrimo nutraukimo faktÄ . 39.3. Civilinėse bylose turi bÅ«ti vertinama, kad kaltė kyla ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Svarbiausia yra nustatyti, jog atsakovas suvokė pasiÅ¡alinimo faktÄ , tai įrodo analizuojamų aplinkybių/įrodymų visetas. Tai pat vadovaujantis TPVCAPDÄ® bei teisės normomis, už netyčinį pasiÅ¡alinimÄ nėra numatyta administracinė sankcija, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks elgesys yra leistinas.

Administracine tvarka asmuo baudžiamas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos tik tuo atveju, jei įrodoma asmens tyčia, o civilinėje teisenoje kaltė yra kildinama kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga - kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, preziumuojama, jog nagrinėjamu atveju atsakovui pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos ir neįvykdžius įstatymuose nustatytų pareigų, apeliantė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo - 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. 39.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė jog atsakovas nedalyvavo žalos administravimo procese Didžiojoje Britanijoje, todėl savo prieštaravimus dėl išmokėtų sumų turi teisę reikšti šioje byloje. Pažymėtina, kad atsakovo teisė reikšti prieštaravimus dėl išmokos dydžio bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo ribojama. Atsakovas galėjo įgyvendinti CPK 178 straipsnyje jam suteikta teise įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, t. y. paneigti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinį.

Atsakovas nepaneigė priskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumo - neįrodė, kad reguliuojant žalÄ nebuvo reikalingos teisinės paslaugos ir konsultacijos ir kt. Pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieÅ¡kovė taip pat ėmėsi visų priemonių, siekdama įsitikinti, kad mokėtinas žalos dydis yra pagrįstas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, dėl kurių atmetė ieÅ¡kovo įrodymus, patvirtinančius advokatų paslaugoms patirtas ir kitas iÅ¡laidas, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio normas. 39.5.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nukrypo dėl teismų praktikos dėl senaties taikymo, kaltės ir atsakomybės nustatymo. 39.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį nors tiek kaltė, tiek pasišalinimas yra pagrįsti. Be to, pagal vietos teisę policija nesprendžia atsakomybės klausimų dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje.

40. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai I. B. ir H. B. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atsisakyti priimti į bylÄ naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Atsiliepime nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 41.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal Didžiosios Britanijos teisę atsakovas nebuvo pripažintas pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, todėl įrodymų pagrįsti ieÅ¡kovės teiginį apie atsakovo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos nepakanka. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė ir nemotyvavo savo iÅ¡vadų dėl atsakovo H. B. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos. 41.2.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio faktinės aplinkybės, atsakovo veiksmai eismo įvykio metu suteikia teisę draudikui reikalauti iÅ¡ atsakovo nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos regreso tvarka pagal TPVCAPDI 22 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais apie sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimÄ . 41.3. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė neįrodė, kokius sveikatos sutrikdymus ir kokio dydžio žala buvo realiai padaryta nukentėjusiam eismo įvykio metu; nepagrindė žalos atlyginimo sumų ir, svarbiausia, iÅ¡mokėtų sumų teisingumo, pagrįstumo ir proporcingumo realiai nukentėjusiojo patirtai žalai.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė turėjo byloje įrodyti, kokius sveikatos sutrikdymus nukentėjęs asmuo patyrė dėl eismo įvykio ir ar žala realiai buvo atlyginta, bet tinkamai savo reikalavimo nepagrindė. 41.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinio senaties termino klausimu yra visiškai teisingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 42.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų 43. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (medicininių duomenų kopijas, 2019 m. kovo 13 d. laiÅ¡ko kopijÄ ), kuriuos prašė priimti į bylÄ ir dėl duomenų apsaugos pripažinti Å¡iÄ informacijÄ konfidencialia ir nevieÅ¡a bei neleisti atsakovų atstovei su ja susipažinti, o taip pat Å¡ios medžiagos nevieÅ¡inti.

44. Minėtas prašymas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi. Dėl faktinių bylos aplinkybių 45. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. spalio 22 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir I. B. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 0191589), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.

46. IeÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teigimu, 2012 m. balandžio 28 dienÄ apie 13:40 val. Lincoln mieste, Jungtinėje Karalystėje H. B., vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. AOZ700, kliudė ir apgadino transporto priemonę Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalojo transporto priemonės Ford Transit vairavusio D. M. sveikatÄ .

47. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip Å¡ios transporto valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, iki 2018 m. rugsėjo 1 d. yra iÅ¡mokėjusi 52 685,26 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ atlyginti su Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ . Dėl įrodymų vertinimo 48. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡tyrė, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo įrodymų tikėtinumo taisyklės ir byloje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 straipsnis), kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo faktÄ , kad nėra duomenų sÄ moningam pasiÅ¡alinimui iÅ¡ įvykio vietos pripažinti, tačiau savo sprendimo nemotyvavo.

49. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

50. CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

51. Bylos duomenys patvirtina, kad iš byloje esančio Linkolnšyro policijos ataskaitos matyti, jog atsakovui buvo pareikšti kaltinimai dėl draudimo nebuvimo, transporto priemonės paėmimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei vairavimo be reikiamo vairuotojo pažymėjimo, o procesas dėl automobilio sustojimo yra nutrauktas. Be to, minėtoje ataskaitoje yra nurodyta, jog iš atsakovo buvo paimtas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau byloje nėra jokio nutarimo, kuriuo būtų konstatuota, jog atsakovas pripažįstamas kaltu dėl eismo įvykio.

Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas H. B. yra pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos ir pripažintas dėl to kaltu (CPK 178 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti regreso tvarka atlygintÄ Å¾alÄ nukentėjusiam asmeniui, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog visos draudimo iÅ¡mokos sumos buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykiu.

52. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymų įreikalavimus teisingai vertino LinkolnÅ¡yro policijos ataskaitÄ .

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė motyvuotÄ sprendimÄ .

Dėl kaltės ir atsakomybės 54. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinės/ baudžiamosios atsakomybės netaikymÄ /nenubaudimÄ dėl pasiÅ¡alinimo sutapatino su civilinės atsakomybės nebuvimu, kad aplinkybė, kad atsakovas H. B. už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas administracine ar baudžiamÄ ja tvarka, nepaneigia ieÅ¡kovės teisės reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinės atsakomybei ir pareigai atlyginti žalÄ (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDÄ®, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis).

Taigi, TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).

56. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovų, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Tokio pobÅ«džio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiÅ¡kius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimÄ (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iÅ¡ karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt.

– kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).

57. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad policija nutraukė prieÅ¡ atsakovÄ procesÄ dėl automobilio nesustojimo pagal Didžiosios Britanijos kelių eismo taisykles, o dėl vairuotojo pažymėjimo (vairavimo teisių) turėjimo užfiksavo, kad atsakovas eismo įvykio metu turėjo laikinÄ jį vairuotojo pažymėjimÄ (laikinÄ sias vairavimo teises). Byloje nėra kompetentingų Didžiosios Britanijos institucijų sprendimų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo padarytus konkrečius pažeidimus. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė, nurodydama ieÅ¡kinio pagrindÄ , neįrodė jo pagrįstumo, t. y. jog atsakovas H. B. yra pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos ir pripažintas dėl to kaltu (CPK 178 straipsnis), todėl nesant nustatytų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. neteisėtų veiksmų bei kaltės, atsakovui H. B. negali kilti atsakomybė.

58. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieÅ¡kovės pateikta į bylÄ LinkolnÅ¡yro policijos ataskaita yra nepakankamas įrodymas konstatuoti atsakovo atsakomybę dėl eismo įvykio.

59. Bylos duomenys rodo ir atsakovas neneigia dalyvavęs eismo įvykyje, tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovas pagal Didžiosios Britanijos teisę buvo pripažintas pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ar vairavęs transporto priemonę neturint vairavimo teisės.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo veiksmai eismo įvykio metu suteikia teisę draudikui reikalauti iÅ¡ atsakovo nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos regreso tvarka pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalį. Dėl žalos 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslų – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

62. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė nukentėjusiojo asmens, kuriam buvo išmokėtos draudimo išmokos patirtos žalos, taip pat nenurodė, kokius tiksliai sveikatos sutrikdymus nukentėjęs patyrė, kur ir kada jis gydėsi, ar buvo atliktos kokios nors operacijos, ar taikyta reabilitacija, kokios šių gydymosi išlaidų sumos ir kaip jos buvo apmokėtos – draudimo lėšomis ar iš kito šaltinio ir pan.

63. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti regreso tvarka atlygintÄ Å¾alÄ nukentėjusiam asmeniui, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog visos draudimo iÅ¡mokos sumos buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su 2012 m. balandžio 28 d. eismo įvykiu.

64. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nukentėjusiajam išmokėtų draudimo išmokų pagrindimo, kokios išmokėtos pinigų sumos buvo skirtos nukentėjusiojo automobilio sugadinimams kompensuoti, kokios nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams kompensuoti, kurios žalos atlyginimo išlaidos buvo netiesioginės.

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo turi bÅ«ti pagrįstas, t.y. ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog pagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo sumÄ ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kokius sveikatos sutrikdymus ir kokio dydžio žala realiai buvo padaryta nukentėjusiam asmeniui.

Dėl teismų praktikos 66. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nukrypo dėl teismų praktikos dėl senaties taikymo, kaltės ir atsakomybės nustatymo. Dėl ieÅ¡kinio senaties 67. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo to momento, kai draudikas atlieka mokėjimÄ korespondentui.

Kadangi draudimo sumos buvo mokamos dalimis, tai atitinkamai atlikus kiekvienÄ mokėjimÄ , nuo jo atlikimo momento ieÅ¡kovei atsirado teisė reikalauti minėtos sumos kaip žalos atlyginimo regreso tvarka. Kadangi ieÅ¡kinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 4 d., tai iki 2017 m. rugsėjo 4 d. atliktiems mokėjimams bÅ«tų pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tačiau nesant sÄ lygų ieÅ¡kinio tenkinimui, ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas nėra sprendžiamas. Dėl procesinės teisės normų taikymo 68.

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovei atsikirtimai į ieÅ¡kinį ir atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo jau buvo žinomi nuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo. Bylos nagrinėjimui pasiruoÅ¡ti buvo paskirtas pasirengimas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Tačiau nei su dubliku, nei su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė papildomų įrodymų, patvirtinančių savo ieÅ¡kinio pagrindÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas atidėti posėdį, siekiant atsikirsti į atsakovų argumentus, buvo netenkintas kaip pavėluotas ir vilkinantis procesÄ veiksmas.

IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, yra tinkamai atstovaujamas teisininko, todėl turėjo ir galėjo suprasti, jog visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus bei argumentus dėl atsakovų atsikirtimų į ieÅ¡kinį turėjo pateikti į bylÄ tinkamai ir laiku. Be to, ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti ir pateikti tinkamus įrodymus. Todėl tinkamai nepagrindus ir laiku nepateikus į bylÄ savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, ieÅ¡kovė turi prisiimti rizikÄ dėl tokių savo veiksmų. \ Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 69.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties 70. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas iÅ¡vadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ teismo procesÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas.

72. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

75. Atsakovai I. B. ir H. B. prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė įrodymÄ , apie patirtas 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2019 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad už advokato paslaugas sumokėjo atsakovas H. B..

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , į tai, kad atsakovas pagrindė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, į tai, kad iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nevirÅ¡ija teisės aktais nustatytų maksimalių kriterijų, sprendžia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovui H. B. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) atsakovui H. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Agnė TikniÅ«tė JÅ«ratė Varanauskaitė