bd25ace4-8a3f-4eca-99b2-4b323c3c395a · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedjis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas tik nustaÄius BK 40 straipsnio 2 dalyje esanÄias sÄ lygas, taip pat apsvarsÄius ir minÄto straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytas sÄ lygas.
Legislator headnote
AI generatedbd25ace4-8a3f-4eca-99b2-4b323c3c395a · Å iaulių apygardos teismas: telefoninio pokalbio metu nurodÄ, kad atvyks IÄ® âS. s.â direktorius ir sutarÄ, kad jis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinÄs âA.â operatorÄs, kurios žinioje bus paliktas vokas; po ko, R. J. 2014-05-06 16 val. 17 min. atvyko į degalinÄ âA.â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinÄs operatorÄs J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priÄmÄ su J.
Full text
                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-116/2015                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00308-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.19.2.; 2.1.2.7.; 2.4.6.4.3.
             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisÄjų Ernestos MontvidienÄs, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Karpalovui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs J. M.,gynÄjams advokatams Valdui Falkauskui, Žygimantui Rutkauskui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Karpalovo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs J.
M. ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, patikslinto Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, kuriuo: J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 206 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Â atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir baudžiamoji byla jam nutraukta, J. M. perduotas pagal laidavimÄ L. V. atsakomybÄn 2 (dvejiems) metams be užstato.J.
M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs:20 MGL (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 20 centų) dydžio įmoka į nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokÄti per 1 (vienerius) metus;2 (dvejiems) metams atimta teisÄ dirbti valstybÄs tarnyboje. R. J. nuteistas pagal BK 206 straipsnio 2 dalį 120 MGL (keturių tÅ«kstanÄių penkių Å¡imtų devyniolikos eurų 20 centų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, R.
J. į bausmÄs laikÄ Â Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. gegužÄs 6 d. iki 2014 m. gegužÄs 16 d., prilyginant 1 parÄ laikino sulaikymo 2 MGL dydžio baudai, ir laikant, kad atlikta 20 MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 12 000 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių litų) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonÄ.Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi iÅ¡taisyta Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje padaryta raÅ¡ybos klaida, nurodant teismo nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje paraÅ¡ytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnį skaityti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnį.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :              J. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui, paveiktų jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, susitarÄ duoti ir davÄ kyšį, o bÅ«tent: žinodamas, kad jis už 2014-05-05 galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigų ir apie tai informavÄs R.
J., 2014-05-06 8 val. 23 min. telefoninio pokalbio su R. J. metu, R. J. pažadÄjus, jog pastarasis už 12 000,00 Lt kyšį, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiks jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent nepradÄti tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleisti pastarojo iÅ¡ darbo, siekdamas, jog R.
J., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiktų jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, susitarÄ su R. J. duoti pastarajam 12000,00 Lt kyšį; po ko, J. M., vykdydamas tolesnius R. J. nurodymus, perduodamus telefoninio pokalbio metu, 2014-05-06 15 val. 35 min. degalinÄs âA.â, esanÄios (duomenys neskelbtini), vedÄjui R. V., nežinanÄiam apie jam perduodamo voko turinį ir paskirtį, perdavÄ vokÄ , ant kurio buvo užraÅ¡Äs ââS. s.â Direktoriuiâ ir į kurį buvo įdÄjÄs minÄtÄ su R.
J. susitartÄ 12000,00 Lt kyšį, bei perdavÄ savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ R. V., kuriam R. J. telefoninio pokalbio metu nurodÄ, kad atvyks IÄ® âS. s.â direktorius ir sutarÄ, kad pastarasis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinÄs âA.â operatorÄs, kurios žinioje bus paliktas vokas; po ko, R. J. 2014-05-06 16 val. 17 min. atvykus į degalinÄ âA.â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinÄs operatorÄs J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priÄmus su J.
M. susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12000,00 Lt kyÅ¡iu, tokiu bÅ«du J. M. davÄ R. J. sutartÄ 12000,00 Lt kyšį, už kurį R. J. jam buvo pažadÄjÄs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis nepradÄtų tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų jo iÅ¡ darbo.R. J. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas tariama įtaka valstybÄs tarnautojui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai susitarÄ priimti ir priÄmÄ kyšį, pažadÄjÄs paveikti valstybÄs tarnautojÄ , kad Å¡is neteisÄtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, o bÅ«tent: pasinaudodamas tariama įtaka valstybÄs tarnautojui â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R.
B., 2014-05-06 8 val. 23 min. telefoninio pokalbio su Å iaulių apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininku J. M. metu, pažadÄjo pastarajam už 12000,00 Lt kyšį paveikti valstybÄs tarnautojÄ â (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis neteisÄtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, o bÅ«tent nepradÄtų tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų pastarojo iÅ¡ darbo, bei tokiu bÅ«du savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai tiesiogiai susitarÄ 2014-05-06 iÅ¡ J.
M. priimti 12000,00 Lt kyšį; po ko, J. M., vykdydamas tolesnius R. J. nurodymus, perduodamus telefoninio pokalbio metu, 2014-05-06 15 val. 35 min. degalinÄs âA.â, esanÄios (duomenys neskelbtini), vedÄjui R. V., nežinanÄiam apie jam perduodamo voko turinį ir paskirtį, perdavÄ vokÄ , ant kurio buvo užraÅ¡Äs ââS. s.â Direktoriuiâ ir į kurį buvo įdÄjÄs minÄtÄ su R. J. susitartÄ 12000,00 Lt kyšį, bei perdavÄ savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ R. V., kuriam R.
J. telefoninio pokalbio metu nurodÄ, kad atvyks IÄ® âS. s.â direktorius ir sutarÄ, kad jis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinÄs âA.â operatorÄs, kurios žinioje bus paliktas vokas; po ko, R. J. 2014-05-06 16 val. 17 min. atvyko į degalinÄ âA.â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinÄs operatorÄs J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priÄmÄ su J.
M. susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12000,00 Lt kyÅ¡iu, už kurį jis J. M. buvo pažadÄjÄs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis nepradÄtų tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų pastarojo iÅ¡ darbo. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras A. Karpalovas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, J.
M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal laidavimÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 100 MGL dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Skunde prokuroras nurodo, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymas, o bÅ«tent, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu :
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas tik nustaÄius BK 40 straipsnio 2 dalyje esanÄias sÄ lygas, taip pat apsvarsÄius ir minÄto straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytas sÄ lygas.
NustaÄius visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus, aukÅ¡Äiau nurodytas sÄ lygas, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turÄs teigiamos įtakos kaltininkui.Prokuroro teigimu, teismas, priimdamas sprendimÄ J.
M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , detaliau dÄl BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų buvimo nepasisakÄ, jų neanalizavo ir neaptarÄ. Skunde pažymima, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, jog asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltÄ ir gailÄtis padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybÄs ir padarymo aplinkybÄs ir kurie sutampa su teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄmis.
Taigi pripažinimas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas vien deklaratyviu pareiÅ¡kimu apie nusikalstamos veikos padarymÄ , kaltÄs buvimÄ . Be to, pripažinimas dažnai bÅ«na susijÄs ir su gailÄjimusi dÄl padarytos veikos, kuris taip pat iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailÄjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, padarytos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, padeda teisÄsaugos institucijoms aiÅ¡kintis bylai svarbias aplinkybes.Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , prokuroro teigimu, darytina iÅ¡vada, kad J.
M. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje 2 punkto reikalavimų. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. M. vengÄ nurodyti bylai svarbias aplinkybes apie galimai jo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ . Teigia, kad J. M. suformuluotame kaltinime minimas galimai padarytas tarnybinis nusižengimas ir buvo pagrindine priežastimi jo tolimesnių nusikalstamų veiksmų â susitarimu duoti kyšį ir jo davimu nuteistajam R. J., siekiant, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui ((duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R.
B.), paveiktų jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, tai yra nepradÄtų J. M. tarnybinio patikrinimo ir neatleistų iÅ¡ darbo. Prokuroro teigimu, J. M. parodymuose pateikiama versija apie tai, ko jis siekÄ atlikdamas savo nusikalstamus veiksmus, neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Nors J. M. teigÄ, kad taip elgÄsi siekdamas, kad nebÅ«tų iÅ¡varytas į pensijÄ , taÄiau byloje surinkti duomenys (atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄ užfiksuotų pokalbių turinys, iÅ¡ dalies apklaustų asmenų parodymai) patvirtina tiek paties galimo tarnybinio nusižengimo buvimo faktÄ (galimÄ J.
M. neblaivumÄ tarnybos metu, darbo vietoje), tiek galimas tokio nusižengimo pasekmes, bÅ«tent kurių J. M. ir norÄjo iÅ¡vengti. Pažymi, kad ir pats teismas J. M. prisipažinimo nevertino kaip visiÅ¡ko, nuosprendyje konstatuodamas, kad J. M. tik iÅ¡ esmÄs prisipažino padarÄs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ar kaltÄs pripažinimas iÅ¡ esmÄs turÄtų bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas prisipažinimas, teismas atskirai nepasisakÄ. Taigi laikytina, kad J. M. deklaruojamas tariamas visiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas ir nuoÅ¡irdumas teismui taip pat sukÄlÄ tam tikrų abejonių.
Esant tokioms abejonÄms dÄl vienos iÅ¡ BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomų sÄ lygų, Å¡iuo atveju â sÄ lygos, numatytos 2 punkte, buvimo, prokuroro įsitikinimu, nebuvo pagrindo taikyti J. M. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad byloje nesant nustatytai visų atleidimo nuo atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygų visumai, J. M. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis.Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs J.
M. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį dalyje dÄl jam pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių â 20 MGL dydžio įmokų į nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir atÄmimo teisÄs dvejus metus dirbti valstybÄs tarnyboje, panaikinant jam paskirtas minÄtas poveikio priemones kaip nepagrįstas ir neteisÄtas. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismÄ vadovaujantis įstatymu iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes.
Apelianto teigimu, skundžiamo teismo nuosprendžio turinys leidžia pagrįstai abejoti, kad teismas tinkamai atliko Å¡iÄ pareigÄ . J. M. nuomone, tiek kaltinimÄ palaikÄs prokuroras, tiek teismas neskyrÄ pakankamai dÄmesio kaltinamojo R. J. veiksmų subjektyvinÄs pusÄs analizei ir vertinimui, ir tai turÄjo lemiamos įtakos vertinant jo (J. M.) kaltÄs įrodymus. Pažymi, kad baigiant ikiteisminį tyrimÄ buvo atkreiptas prokuroro dÄmesys į R. J. veiksmų pobÅ«dį ir esmÄ. Byloje nepakako duomenų,  leidžianÄių  pagrįstai  manyti,  kad  R.
J. buvo  pažįstamas  ar  turÄjo  įtakos (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B.. Tai paneigÄ tiek pats R. J., tiek R. B., tiek kiti byloje apklausti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir vÄliau â teisminio nagrinÄjimo metu. Tai, apelianto vertinimu, reiÅ¡kia, kad realiai R. J. neturÄjo galimybÄs prekiauti įtaka ir tik teikÄ J. M. informacijÄ , kad toks įspÅ«dis susidarytų. J. M. teigimu, garso įraÅ¡ai rodo, kad bÅ«tent R. J., sužinojÄs apie galimas J. M. problemas, ketvirtajame pokalbyje (CD Nr. 614) pareiÅ¡kÄ, jog viskas iÅ¡sisprendÄ be problemų ir jis laukia skambuÄių iÅ¡ kitų generolų.
Tokį pasakymÄ galima suprasti tik viena prasme â jis teigia, kad jau atliko kažkokius veiksmus J. M. naudai. Kitame pokalbyje (CD Nr. 621) R. J. pareiÅ¡kia, kad jis žino, jog J. M. reikalų yra dar daugiau ir labai negerų. Tokiu bÅ«du jis suformuoja jam (J. M.) klaidinanÄiÄ nuomonÄ apie tikrÄ jÄ reikalų padÄtį ir savo įtakÄ dalyvaujant galimų J. M. problemų sprendime. Pažymi, kad teismas nenustatÄ, ar tikrai R. J. turÄjo tokiÄ informacijÄ ir, ar tikrai jÄ gavo iÅ¡ departamento. SuformavÄs tokiÄ jo (J.
M.) nuomonÄ apie savo atliktus veiksmus, R. J. pareiÅ¡kÄ, kad reikia operatyviai surinkti dvylika daiktų (suprask â 12 000 litų) tam, kad realizuoti J. M. pageidavimÄ likti darbe. Pasak apelianto, tokie R. J. veiksmai ir kalbos rodo, kad jį pastarasis klaidino ne tik dÄl savo ryÅ¡ių ir įtakos departamente, bet ir dÄl turimos informacijos bei jos patikimumo, turÄdamas tikslÄ gauti 12 000 litų. Nurodo, kad savaime suprantama, jog R. J. negali jų niekam iÅ¡ departamento pareigÅ«nų perduoti, nes nÄ vieno nepažįsta.
Taigi iÅ¡ minÄtų telefoninių pokalbių iÅ¡ryÅ¡kÄja R. J. veiksmai, turintys sukÄiavimo požymių. VÄlesni jo paaiÅ¡kinimai, kad pinigai esÄ turÄjo bÅ«ti skirti advokatams, J. M. įsitikinimu, vertintini kritiÅ¡kai, nes jam tokia informacija nebuvo pateikta. Nurodyta aplinkybÄ, o taip pat tai, kad teismas nuosprendyje atmetÄ R. J. parodymus, jog 12 000 Lt buvo skirti teisininkams už teisinÄ pagalbÄ J. M., apelianto teigimu, liudija, kad R. J. tikslas buvo pasisavinti minÄtus pinigus. TaÄiau teismas to neįvertino, taigi liko nepasisakyta dÄl galimo sukÄiavimo.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje pažymÄjo, jog âprovokavimu duoti kyšį pripažįstami asmens veiksmai ar kalbos, kurie aiÅ¡kiai leidžia suprasti, kad jeigu nebus duotas kyÅ¡is, bus teisÄtai veikiama (arba neveikiama) prieÅ¡ingai jo interesamsâ. J. M. teigimu, tokio pobÅ«džio ir turinio frazių, kurių autorius bÅ«tų R. J., neužfiksuota nÄ viename garso įraÅ¡e. J. M. atkreipia dÄmesį, kad 2014 m. gegužÄs 6 d. 8 val. 9 min. R. J. telefoninio pokalbio metu pareiÅ¡kÄ jam, kad âiÅ¡sisprendÄ tie klausimai, viskas normaliai <...>â, o po keturiolikos minuÄių telefoniniame pokalbyje jau iÅ¡sakÄ pinigų reikalavimÄ : â<...> tada tau reikia veikti operatyviai, vis tiek turi staigiai surinkti dvylika daiktų...â.
Tokios frazÄs, pasak apelianto, reiÅ¡kia, kad R. J. jau atliko kažkokius veiksmus jo (J. M.) naudai neatlygintinai ir âviskas iÅ¡sisprendÄâ. Taigi, logiÅ¡ka, kad jei âviskas iÅ¡sisprendÄâ, nebÄra reikalo ir prasmÄs duoti suprasti, kad jei nebus duotas kyÅ¡is, institucijoje bus teisÄtai veikiama galimai J. M. nenaudai. Å ios aplinkybÄs, J. M. įsitikinimu, rodo, kad teismas nesiÄmÄ priemonių atskirti provokavimo duoti kyšį nuo klaidinimo siekiant pasisavinti svetimÄ turtÄ .
Mano, kad nustaÄius, jog jis (J. M.) buvo klaidinamas, t. y. nustaÄius R. J. tikrÄ jį tyÄios turinį, atsirastų pagrindas visiÅ¡kai kitaip vertinti jo (J. M.) elgesį bei duomenis apie nusikaltimo sudÄties elementus aptariamų įvykių metu.Apeliantas pažymi, kad jis pripažino faktÄ , jog surinko ir perdavÄ pinigus, adresuotus R. J.. Kartu atkreipia dÄmesį, kad jis niekuomet nepripažino, kad Å¡iuos pinigus perdavÄ kaip kyšį (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B.. Kadangi jokių kitų generolų Å¡iame departamente nÄra, tai reiÅ¡kia, kad pinigai nebuvo kam nors iÅ¡ departamento vadovų konkreÄiai adresuoti.
Taigi yra pagrindas iÅ¡ naujo vertinti surinktus įrodymus ir sprÄsti klausimÄ dÄl abiejų kaltinamųjų kaltÄs.J. M. įsitikinimu, nagrinÄjamu atveju yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendį pakeisti panaikinant jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Teigia, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonÄ yra netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir pažeisti baudžiamosios teisÄs teisingumo bei proporcingumo principai.Skunde pažymima ir tai, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje ir motyvuojamoje dalyje yra konstatuota, jog J.
M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalies sudÄties požymius. TaÄiau nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje nÄra nurodyta materialinÄs teisÄs norma (BK 226 straipsnio 1 dalis), kuri bÅ«tų taikoma J. M. atžvilgiu, iÅ¡ nuosprendžio formulavimo matyti, kad teismas nepriÄmÄ sprendimo pripažinti J. M. kaltu pagal pastarÄ jį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tokia aplinkybÄ, pasak apelianto, leidžia pagrįstai teigti, kad teismas neiÅ¡sprendÄ J. M. kaltÄs klausimo.
LogiÅ¡ka, kad nesprendus kaltÄs klausimo, nebuvo sprendžiamas ir bausmÄs klausimas. Remdamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas nusprendÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Å ios aplinkybÄs, J. M. įsitikinimu, neginÄijamai liudija, kad teismas neskyrÄ jam valstybÄs prievartos priemonÄs, t. y. bausmÄs (BK 41 straipsnis) už veiksmus, turinÄius nusikaltimo požymių (kaip tai nurodyta nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje). Å is faktas rodo, kad neskyrus bausmÄs, teismui nebuvo pagrindo jo (J.
M.) atžvilgiu taikyti BK 41 straipsnio 2 dalies, reglamentuojanÄios bausmÄs paskirtį, nuostatų. BK 67 straipsnio 1 dalis, nusakanti baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir tikslÄ , sistemiÅ¡kai siejama su BK 42 straipsnio 2 dalimi, nes įstatymų leidÄjas nurodo konkretų Å¡ių priemonių tikslÄ ir paskirtį â padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį. Taigi, jei bausmÄ neskiriama, nelieka Å¡ios normos teleologinio tikslo, t. y. tikslo padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį.
Akivaizdu, kad BK 67 straipsnio 1 dalies norma gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu teismo nuosprendžiu yra skiriama bausmÄ, t. y. jos taikymo sÄ lygos įstatymo leidÄjo valia yra apribotos. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonÄs neturi specialios paskirties, jomis turi bÅ«ti siekiama to paties rezultato, kaip ir bausmÄmis. TaÄiau, J. M. teigimu, kyla klausimas, ar, tuo atveju, jei bausmÄ neskiriama, jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonÄ nÄra valstybÄs prievartos priemonÄ.
Pasak apelianto, kyla klausimas, kuri teisÄs norma turi aukÅ¡tesnÄ teisinÄ galiÄ : BK 67 straipsnio 1 dalis, kuri turi aiÅ¡kias taikymo ribas, ar BK 67 straipsnio 2 dalis, kuri tas ribas iÅ¡pleÄia, teigdama, kad pilnameÄiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonÄs. Pastaroji norma suteikia teismui diskrecijos teisÄ, t. y. teismas gali skirti tokiÄ poveikio priemonÄ, taÄiau jos gali ir neskirti. BPK 305 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad, jeigu nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ skiriama baudžiamojo poveikio priemonÄ, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomi tos priemonÄs skyrimo motyvai.
Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nusprendÄs taikyti įstatymo numatytÄ ribojimÄ , privalo argumentuoti savo pasirinkimÄ ir nurodyti motyvus, kuriais toks pasirinkimas grindžiamas. Å ia prasme analizuojant teismo nuosprendį, J. M. teigimu, matyti, kad teismas Å¡ios procesinÄs pareigos neįvykdÄ arba vykdÄ jÄ netinkamai. Visų pirma, nuosprendyje nemotyvuota, kodÄl apskritai įžiÅ«rimi baudžiamojo poveikio priemonÄs (ir dar ne vienos) skyrimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Antra, paskyrus net dvi poveikio priemones, nÄra jų bÅ«tinumo ir adekvatumo pagrindimo, pvz. neatsakoma į klausimÄ , kodÄl nepakanka tik kurios nors vienos iÅ¡ paskirtųjų poveikio priemonių.
J. M. pažymi, kad BPK 307 straipsnio 3 dalyje teismams nurodoma, jog nuosprendyje yra aptariamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, kai tam yra pagrindas. Taip įstatymo leidÄjas dar vienoje procesinÄje normoje įpareigoja teismÄ nurodyti baudžiamojo poveikio priemonÄs (priemonių) skyrimo pagrindus. Apelianto teigimu, teismas nagrinÄjamu atveju bando nurodyti vienÄ pagrindÄ , teigdamas, kad siekia pataisyti kaltinamÄ jį (J. M.), kad jis daugiau nenusižengtų įstatymams. Nurodo, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonÄs tikslo ir paskirties įstatymo leidÄjas nÄra numatÄs. Taigi galima padaryti prielaidÄ , kad teismas gudrauja, kitaip suredaguodamas BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .
Bet toks gudravimas rodo, kad iÅ¡ esmÄs teismas siekia bausmei analogiÅ¡kų tikslų, o tai yra nepagrįstas veikimas valstybÄs vardu.Skunde taipogi nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybÄ reiÅ¡kia valstybÄs prievartos taikymÄ ir kartu asmens padaryto nusikalstamo elgesio pasmerkimÄ . Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs â tai asmens, teismo pripažinto kaltu padarius nusikaltimÄ , sÄ lyginis arba besÄ lyginis atleidimas nuo tų padarinių, kurie sudaro baudžiamosios atsakomybÄs turinį, ir teistumo.
Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, baudžiamosios atsakomybÄs realizavimas prasideda ir baigiasi paskelbus nuosprendį valstybÄs vardu, t. y. pripažinus asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Tai reiÅ¡kia, kad nebelieka teisinio pagrindo skirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmeniui kokio nors kito ribojimo, kuris turÄtų valstybinÄs prievartos požymių. Pasak J. M., jo atveju teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ atÄmimas yra ne kas kita, kaip valstybÄs vardu skelbiama prievartos (ribojimo) priemonÄ.
IÅ¡ esmÄs paskirtosiomis baudžiamojo poveikio priemonÄmis jis (J. M.) yra baudžiamas, nors deklaruojama, kad jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios teisÄs normų taikymo pasekmių. Taip, anot apelianto, pažeidžiamas baudžiamosios teisÄs principas, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ . Teigia, kad draudimas dirbti valstybÄs tarnyboje savo esme atitinka laisvÄs ribojimo bausmÄ, kai asmuo privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų (BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o įmoka į atitinkamÄ fondÄ savo esme yra adekvati piniginei baudai (BK 47 straipsnis), nes piniginÄs įmokos pereina valstybÄs institucijų žinion.J.
M. atkreipia dÄmesį ir į tai, kad teismo nuosprendyje deklaruojamas tikslas â siekimas pataisyti jį, kad jis nenusižengtų įstatymams, nÄra adekvatus taikomoms priemonÄms â draudimui dirbti tam tikrÄ darbÄ ir piniginei įmokai į nukentÄjusiųjų asmenų fondÄ . Mano, kad teismas visų pirma privalÄjo sau atsakyti į klausimus:
a) ar tikrai draudimas dirbti valstybÄs tarnyboje užkirs keliÄ nusižengti įstatymams;
b) ar tikrai draudimas dirbti valstybÄs tarnyboje sudarys palankias sÄ lygas jam (J. M.) pasitaisyti (ar darbas valstybÄs tarnyboje taip gadina žmones);
c) ar tikrai įmoka į atitinkamÄ fondÄ sÄ lygos naujų nusižengimų įstatymui prevencijÄ ;
d) ar tikrai minÄta įmoka jį (J. M.) pataisys. Apelianto teigimu, kalbant apie įmokÄ pamirÅ¡tama, kad jis (J. M.) jau patyrÄ Å¾ymius materialinius nuostolius, nes jo surinkti bei pasiskolinti 12 000 litų teismo jau yra konfiskuoti. Nurodo, kad Å¡ios pasekmÄs yra pakankamai sunkios tiek paÄiam asmeniui, tiek jo Å¡eimai, todÄl nauja įmoka iÅ¡ esmÄs jis yra ne baudžiamas, o skurdinamas, t. y. valstybÄs vardu žeminamas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime yra pažymÄjÄs, jog:
â... teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos <...>, priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tiksluiâ. Teisingumo principas reikalauja, kad valstybÄs reakcija bÅ«tų adekvati padarytoms veikoms ir atsiradusioms ar sukuriamoms pasekmÄms.Apelianto manymu, teismas jo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs be kita ko argumentuodamas ir tuo, kad yra pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kartu padarÄ iÅ¡vadÄ , kad jis (J.
M.), kaip pilietis ir individas yra nepavojingas visuomenei ir valstybei, nes bylos duomenys rodo, kad jis daugiau nedarys naujų nusikaltimų. Teigia, kad esant paminÄtoms aplinkybÄms, kyla klausimas, kam jį (J. M.) reikia âpataisyti, kad daugiau nenusižengtų įstatymamsâ. Nurodo, kad teismas, pripažindamas, jog jis (J. M.) ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys, yra nenuoseklus, nelogiÅ¡kas, neadekvatus, neproporcingas ir neteisingas skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemones.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.
J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį dalyje dÄl jo pripažinimo kaltu pagal BK 206 straipsnio (turÄtų bÅ«ti BK 226 straipsnio) 2 dalį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialinÄs, tiek procesinÄs teisÄs normas. Skunde apeliantas pažymi, kad teismas nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (prekyba poveikiu), taÄiau rezoliucinÄje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad jis yra pripažįstamas kaltu jau pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 206 straipsnio 2 dalis).
Mano, kad jau vien dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti jį kaltu pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, nei nurodyta pateiktame kaltinamajame akte, nesant kaltinimo keitimo, skundžiamas nuosprendis yra neteisÄtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas turi įvertinti visus byloje surinktus duomenis ir nustatyti, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintus lieÄiamumo, patikimumo ir leistinumo reikalavimus. Tik tada galima sprÄsti, ar tokie duomenys laikytini įrodymais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240/2006).
BPK 20 straipsnis numato, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. BPK 20 straipsnis taip pat nustato pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o Å¡io straipsnio 5 dalis teigia, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. PagrindinÄ sÄ lyga priimant teisÄtÄ ir teisingÄ nuosprendį yra siekti, jog tiesa byloje bÅ«tų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonÄs, tai yra teismas turi tirti ir vertinti byloje esanÄiÄ informacijÄ , kad nekiltų jokių abejonių dÄl kaltinamojo asmens kaltÄs ar nekaltumo.
PagrindinÄ sÄ lyga priimti teisÄtÄ ir teisingÄ nuosprendį â siekti, kad tiesa bÅ«tų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonÄs, tai yra teismas turi taip vertinti byloje esanÄiÄ Ä¯rodomÄ jÄ informacijÄ , jog nekiltų abejonių dÄl kaltinamojo kaltÄs ar nekaltumo. R. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad jis yra kaltas dÄl prekybos poveikiu, padarÄ ne remdamasis konkreÄiais įrodymais, o prielaida, kad jis, t. y. R. J., pasinaudodamas tariama įtaka valstybÄs tarnautojui savo ar kitų asmenų naudai, tiesiogiai susitarÄ priimti ir priÄmÄ kyšį, pažadÄjÄs paveikti valstybÄs tarnautojÄ , kad Å¡is neteisÄtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus.
Nurodo, kad jis J. M. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadÄjo, kad gavÄs pinigus iÅ¡ J. M., juos panaudos kyÅ¡iams, siekiant paveikti (duomenys neskelbtini) departamento vadovybÄ, o juo labiau, Å¡ios tarnybos vadovÄ â (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B.. Tokie žodžiai nÄra užfiksuoti nei analizuojamose telefoninių pokalbių tarp jo ir J. M. iÅ¡klotinÄse, to nepatvirtinta ir pats J. M., kurį pirmosios instancijos teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ kaip visiÅ¡kai pripažinusį savo kaltÄ.
Atkreipia dÄmesį, kad J. M. nurodÄ, jog numanÄ, kad praÅ¡omi pinigai, kuriuos jis įdÄjo į vokÄ ir paliko degalinÄs âA.â vedÄjui R. V., gali bÅ«ti panaudoti vadovų papirkimui, kadangi pokalbiuose su juo jis (R. J.) neva minÄjo generolus, su kuriais kalbÄjosi ir kurie neva žadÄjo paveikti R. B. ir, neva sakÄ, kad, jeigu jis nori toliau dirbti, reikia 12 000 Lt. Teigia, kad telefoninių pokalbių tarp jo (R. J.) ir J. M. iÅ¡klotinÄse, kurios analizuojamos skundžiamame nuosprendyje, visiÅ¡kai nÄra jokių užuominų apie konkretaus valstybÄs tarnautojo â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus R.
B. papirkimÄ , kad pastarasis J. M. neatleistų iÅ¡ darbo ar nereikalautų paÄiam iÅ¡eiti į pensijÄ . TodÄl, pasak apelianto, nesuprantama, kodÄl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo iÅ¡sakytų aptakių frazių telefoniniame pokalbyje su J. M., daro iÅ¡vadÄ , kad jis vykdÄ neteisÄtÄ veiklÄ â pasinaudodamas tariama įtaka valstybÄs tarnautojui, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai susitarÄ priimti ir priÄmÄ kyšį, pažadÄjÄs paveikti valstybÄs tarnautojÄ . Teigia, kad baudžiamojoje byloje nÄra jokių tiesioginių jo kaltÄs įrodymų, nes pinigai, kuriuos jam pas degalinÄs âA.â vedÄjÄ R.
V. paliko J. M., buvo skirti visai kitiems tikslams. Matydamas, kad J. M. pergyvena, jog gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, jis (R. J.) pastarajam pasakÄ, kad, jeigu turi galimybÄ, tegul surenka 12 000 litų ir jis tai, kas įmanoma, galbÅ«t âsutvarkysâ. Tai sakydamas jis turÄjo omenyje tai, kad važiuos pas teisininkus, derins su jais klausimus, kaip galima bÅ«tų J. M. Å¡ioje situacijoje padÄti. 12 000 Lt sumÄ jis pasakÄ todÄl, kad tokia suma jis pats įvertino teisininkų paslaugas, savo naudojamo kuro sÄ naudas, teisininkų atvykimÄ iÅ¡ Vilniaus į Å iaulius, reikiamų raÅ¡tų parengimÄ , teisinių konsultacijų apimtis.
Kadangi jam paÄiam anksÄiau teko naudotis teisininkų paslaugomis, todÄl jis žinojo jų darbo įkainius. Jis ruoÅ¡Äsi vykti į Vilnių ir bendrauti su žinomais teisininkais â advokatais, kurie padÄtų Å¡ioje situacijoje. Toks yra jo paaiÅ¡kinimas į pateiktÄ kaltinimÄ , kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip ir liko nepaneigtas. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybÄms, teiginiai kaltinime, jog jis neva tiesiogiai susitarÄ priimti kyšį ir jį priÄmÄ, žadÄdamas paveikti konkretų valstybÄs tarnautojÄ , kad Å¡is neteisÄtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, yra absoliuÄiai nepagrįsti.Apelianto teigimu, teismas, kaip ir STT pareigÅ«nai, neteisingai vertino jo privaÄius pokalbius su J.
M., nes tarp jų buvo familiarÅ«s pokalbiai, pagrįsti ankstesniais tarpusavio bendravimais, atsižvelgiant į tai, jog jis (R. J.) suprato neblaivaus J. M. norÄ bendrauti ir iÅ¡girsti jį paguodžianÄius žodžius, jo nuraminimÄ , moralinÄs paramos suteikimÄ dÄl galimai jam gresianÄios drausminÄs atsakomybÄs. Mano, kad privatÅ«s pokalbiai neturi teisinio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip kriminalinÄ veiklÄ , todÄl jis negalÄjo bÅ«ti nuteistas už tai, ko nepadarÄ.R. J. pabrÄžia, kad tik norÄdamas nuraminti J.
M., taip pat suprasdamas, jog jis labai pergyvena ir prastai jauÄiasi, liepÄ pastarajam kreiptis į medikus, o pats nusprendÄ padÄti surasti jam profesionalius teisininkus, tokiu bÅ«du padedant iÅ¡vengti drausminÄs atsakomybÄs arba jÄ suÅ¡velninti: kad teisininkai vyktų pas jį į ligoninÄ konsultacijoms, skundų, pareiÅ¡kimų raÅ¡ymui ir panaÅ¡iai. Pažymi, kad telefoninių pokalbių metu jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neiÅ¡sakÄ pažado už piniginį atlygį neteisÄtai įtakoti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R.
B., todÄl jam pareikÅ¡tas nepagrįstas kaltinimas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad jo kaltÄ yra neginÄijamai įrodyta. Nuteistojo vertinimu, tai â tik prielaidos, kito kaltinamojo, t. y. J. M., pasamprotavimai ir abstraktÅ«s telefoniniai pokalbiai, o ne konkretÅ«s jo kaltÄ pagrindžiantys faktai apie jo kontaktus su J. M. tiesioginiais vadovais, juos gerai pažįstanÄiais žmonÄmis ir tarimaisi su jais kaip padÄti J. M. iÅ¡vengti tarnybinÄs nuobaudos ar gresianÄio atleidimo iÅ¡ tarnybos.
Atkreipia dÄmesį, kad net pats J. M., perduodamas jam 12 000 Lt, suprato (remiantis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), jog pinigai nebus panaudoti tariamiems kyÅ¡iams, jie bus tam, kad, jeigu jam nepavyktų iÅ¡likti tuometiniame darbe, tie pinigai bÅ«tų kaip investicija ateityje jam įsidarbinant UAB âS. s.â. Esant nurodytoms aplinkybÄms, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, jis nepadarÄ ir dÄl to jam turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.
Kadangi jokio reikalavimo už neva duodamÄ kyšį, pažadant paveikti valstybÄs tarnautojÄ , (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., nebuvo, jo veiksmuose nÄra jam inkriminuoto nusikaltimo sudÄties.R. J. manymu, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) gelbÄjimo valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. atžvilgiu atliekama telefoninių pokalbių kontrolÄ buvo siejama su galimai jo vykdomu piktnaudžiavimu jo tarnybine padÄtimi ar kitais pareiginiais nusikaltimais. DÄl to jo (R.
J.) privataus pobÅ«džio familiarÅ«s pokalbiai su J. M. negali bÅ«ti siejami su kažkokia pareigine J. M. galimai kontroliuojama STT nuskalstama veika. TodÄl kyla pagrįsta abejonÄ dÄl užfiksuotų telefoninių pokalbių fiksavimo teisÄtumo ir jų vertinimo kaip įrodymų Å¡altinio (BK 20 straipsnio 4 dalis). Be to, nuteistasis nurodo, kad jis nÄra valstybÄs tarnautojas, pareigÅ«nas, kad jam galÄtų bÅ«ti inkriminuojama galimybÄ priimti ar gauti kyšį, t. y. jis nÄra kyÅ¡io priÄmimo subjektas.Apygardos teismo posÄdyje prokuroras praÅ¡Ä prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ patenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs J.
M. ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs J. M. praÅ¡Ä priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodÄ, kad R. J. jį provokavo duoti kyšį, jį Å¡antažavo, kad jis duotų kyšį, nors jis ir nepadarÄ jokio nusižengimo. J. M. gynÄjas advokatas V. Falkauskas praÅ¡Ä J. M. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, o dÄl nuteistojo R. J. skundo paliko sprÄsti teismui. Nuteistojo R. J. gynÄjas advokatas Ž.
Rutkauskas praÅ¡Ä R. J. apeliacinį skundÄ patenkinti, dÄl prokuratÅ«ros ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs J. M. apeliacinių skundų paliko sprÄsti teismui. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro A. Karpalovo apeliacinis skundas tenkinamas.Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs J. M. ir nuteistojo R. J. apeliaciniai skundai atmetami. DÄl J. M. kaltÄs padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir R. J. kaltÄs padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padÄtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs ar savivaldybÄs institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisÄtai ar neteisÄtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar treÄiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lÄ, pažadÄjo ar susitarÄ duoti arba davÄ kyšį.
                          TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad J. M. padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . J. M. kaltÄ padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai, liudytojų K.
G., A. B., R. V., iÅ¡ dalies â nuteistojo R. J. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.              Kaip matyti iÅ¡ J. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodÄ, kad dÄl to, jog 2014 m. gegužÄs 5 d. nebuvo darbe, (duomenys neskelbtini) profesinÄ sÄ junga apskundÄ jį departamentui. 2014 m. gegužÄs 6 d. jis paskambino ir apie tai pasakÄ R. J..
J. M. teigimu, 2014 m. gegužÄs 5 d. jis darbe iÅ¡gÄrÄs nebuvo, tik buvo iÅ¡vykÄs į (duomenys neskelbtini) gatvÄje esanÄiÄ UAB âB.â. Kadangi jis turÄjo ir kitokių problemų darbe, todÄl manÄ, kad gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo. R. J. jam pasakÄ, kad gali padÄti iÅ¡sprÄsti jo problemÄ , t. y. padaryti taip, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, o tam, kad problema bÅ«tų iÅ¡sprÄsta, reikia, kad jis jam (R. J.) perduotų 12 000 Lt. Jie sutarÄ, kad jis (J. M.) pinigus atveÅ¡ į degalinÄ âA.â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini).
TÄ paÄiÄ dienÄ , po to, kai sutarÄ su R. J., kad perduos jam 12 000 Lt, jis kalbÄjo su (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi R. B., kuris jam pasakÄ, kad 2014 m. gegužÄs 7 d. turi pas jį atvažiuoti. TÄ paÄiÄ dienÄ jis (J. M.) gavo iÅ¡ departamento oficialų raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad jis turi atvykti pas R. B.. Pokalbio su (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininku A. R. metu sužinojÄs, kad jį (J. M.) gali atleisti iÅ¡ darbo, jis apie tai telefoninio pokalbio metu pasakÄ R.
J.. R. J. jam liepÄ dÄl to nesukti galvos, pasakÄ, kad problemÄ iÅ¡sprÄs, taip pat patarÄ keletui dienų atsigulti į ligoninÄ. 10 000 Lt jis turÄjo pats, 2000 Lt pasiskolino iÅ¡ pažįstamo A. B., tuomet visus 12 000 Lt, kurie buvo kupiÅ«romis po 200 Lt, taip pat viena 100 Lt kupiÅ«ra ir dvi kupiÅ«ros po 50 Lt, jis įdÄjo į baltos spalvos vokÄ , ant jo užraÅ¡Ä âS. s. direktoriuiâ ir vokÄ nuveÅ¾Ä Ä¯ degalinÄ âA.â. Ä® degalinÄ važiavo tarnybiniu raudonos spalvos automobiliu âIbizaâ, kartu su juo važiavo jo kolega K.
G.. VokÄ jis perdavÄ degalinÄs direktoriui. Kai jie buvo nuvažiavÄ pas A. B., jis K. G. sakÄ, kad pinigus renka žmogui, kuris turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) departamente. IÅ¡ pokalbių su R. J. jis buvo susidarÄs įspÅ«dį, kad pastarasis yra įtakingas žmogus, nes jis sakydavo, bendrauja su įvairių profesijų žmonÄmis. DÄl to, tai yra tikÄdamas, kad R. J. turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) departamente bei kitur, jis padÄs jam, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, jis ir paskambino R.
J. (2 t. 97â98 b. l.). Papildomos apklausos metu J. M. nurodÄ, kad R. J. jam buvo sakÄs, jog turi pažįstamų Vidaus reikalų ministerijoje, Seime, VyriausybÄje, buvo minÄjÄs, kad per savo pažįstamÄ (duomenys neskelbtini) ministerijoje gali įtakoti jo vadovybÄ (duomenys neskelbtini) departamente. PrieÅ¡ trejus ar ketverius metus jis (J. M.) taip pat turÄjo problemÄ , susijusiÄ su departamento vadovybe, apie tai pasakÄ R. J. ir pastarasis pažadÄjo padÄti Å¡iÄ problemÄ iÅ¡sprÄsti.
Po kurio laiko jo problema iÅ¡sisprendÄ, jis problemų dÄl darbo nebeturÄjo, R. J. jam sakÄ, kad tÄ problemÄ iÅ¡sprendÄ jis (2 t. 103â104 b. l.). Teisiamajame posÄdyje J. M. nurodÄ, kad jis 2014 m. gegužÄs 5 d., apie 15.10 val., iÅ¡vyko iÅ¡ darbovietÄs, nes buvo susitarÄs susitikti su D. B.. Nors jam paskambinus telefonu buvo pasakyta, kad yra atvykusi policija, profesinÄs sÄ jungos pirmininkas ir pavaduotojas, jis (J. M.) atsakÄ, kad į darbÄ negrįš. 2014 m. gegužÄs 6 d. paskambinÄs į darbÄ iÅ¡ kolegÄs sužinojo, kad yra ieÅ¡komas dÄl to, kad vakar galimai darbe buvo neblaivus.
Jam paskambinÄs (duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B. pasakÄ, kad jis yra kvieÄiamas pasiaiÅ¡kinti. Kadangi R. J. jam buvo minÄjÄs, kad turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) departamente, ministerijoje, jis nutarÄ pastarajam paskambinti ir sužinoti jo kvietimo į departamentÄ priežastį. Jam R. J. pasakÄ, kad âyra problemų, kad puola profsÄ jungos pirmininkasâ. R. J. pasakÄ, kad pasinaudodamas savo pažintimis galÄtų jam padÄti. R. J. jam nurodÄ surinkti 12 000 Lt ir Å¡iÄ pinigų sumÄ perduoti per degalinÄs darbuotojÄ .
Jis (J. M.) 12 000 Lt nuveÅ¾Ä Ä¯ degalinÄ (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuos pinigus perdavÄ jos vadovui. Ä® teisÄjo klausimus J. M. atsakÄ, kad į departamentÄ jis buvo kvieÄiamas dÄl tol, jog 2014 m. gegužÄs 5 d. darbe buvo galbÅ«t neblaivus. R. J. jam pasiÅ«lÄ pagalbÄ , kam perduos jo (J. M.) paduotus pinigus, R. J. nesakÄ. NurodÄ, kad apie tarnybinį patikrinimÄ jis perskaitÄ kaltinamajame akte. Dalį pinigų jis turÄjo su savimi, dalį pasiÄmÄ iÅ¡ bankomato, o dalį pasiskolino iÅ¡ A.
B.. R. J. jam sakÄ, kad kalbÄjo su generolais, kurie galbÅ«t paveiks R. B.. 12 000 Lt jis R. J. davÄ už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, susitartų su R. B., kad Å¡is nepradÄtų tyrimo dÄl tarnybinio pažeidimo. K. G. jis (J. M.) sakÄ, kad yra problemų dÄl pirmadienio ir pažįstamas R. galbÅ«t gali Å¡ias problemas sutvarkyti. R. J. jam minÄjo, kad per kažkÄ prieis prie R. B., sakÄ, kad viskas bus sutvarkyta, kad jis nesijaudintų, sakÄ, kad niekas jo iÅ¡ darbo neatleis (3 t. 48â50 b. l.).
             Nuteistasis R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisiamajame posÄdyje parodymus duoti atsisakÄ) nurodÄ, kad 2014 m. gegužÄs 6 d. jam paskambinÄs J. M. pasakÄ, kad jis turi problemÄ â jį puola profsÄ jungos, generolas (kaip suprato, J. M. vadovas) jį kvieÄia į Vilnių, nori atleisti iÅ¡ darbo. Jis iÅ¡ pokalbio su J. M. suprato, kad profsÄ jungos pastarÄ jį apskundÄ vadovybei dÄl galimo neblaivumo darbe. TÄ paÄiÄ dienÄ jis paskambinÄs J.
M. paklausÄ ar pareigÅ«nai jį tikrino alkotesteriu. J. M. atsakius, kad tai nebuvo daroma, jis (R. J.) pasakÄ, kad tuomet jį atleisti iÅ¡ darbo bus sudÄtinga. Jam paklausus J. M., ar pastarasis nori iÅ¡eiti į pensijÄ , J. M. pasakÄ, kad norÄtų dar padirbti. Jis, matydamas, kad J. M. pergyvena, pasakÄ jam surinkti 12 000 Lt, sakÄ, kad kas įmanoma galbÅ«t sutvarkys. Jis turÄjo omenyje tai, kad važiuos pas teisininkus, sprÄs, kaip galima Å¡ioje situacijoje J. M. padÄti. 12 000 Lt sumÄ jis nurodÄ Ä¯vertinÄs teisininkų paslaugas.
Kadangi pats anksÄiau naudojosi teisininkų paslaugomis, žinojo jų darbo įkainius. J. M. sutiko jam perduoti 12 000 Lt. J. M. atveÅ¾Ä Ä¯ vokÄ Ä¯dÄtus pinigus į degalinÄ. Apie 16-17 val. jis (R. J.) atvažiavo į degalinÄ, operatorei pateikÄ âS. s.â darbo pažymÄjimÄ ir pasakÄ, kad jam turi bÅ«ti paliktas vokas. Kai degalinÄs operatorÄ jam padavÄ vokÄ ir jį laikydamas rankoje jis iÅ¡Äjo iÅ¡ degalinÄs link savo automobilio âBMW X6â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas STT pareigÅ«nų.
IÅ¡ jo buvo paimtas vokas, jį pradarius suskaiÄiuota, kad jame yra 12 000 Lt. IÅ¡ jo taip pat buvo paimti du telefonai â âHuaweiâ, kuriuo jis bendravo su J. M., ir âSamsung Galaxyâ. NurodÄ, kad pažinÄių PrieÅ¡gaisrinÄje gelbÄjimo tarnyboje jis neturi, J. M. perduoti pinigai nebuvo skirti papirkti (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigÅ«nus. PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. gegužÄs 5 d. tik iÅ¡ televizijos laidos sužinojo, kad J. M. turi problemų dÄl to, kad buvo neblaivus darbe (2 t. 45â47, 49â53 b. l.).
             Teisiamajame posÄdyje liudytojas K. G. parodÄ, kad tÄ kart, antradienį, jam dirbant ValstybinÄs (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros virÅ¡ininku, apie 15 val. pas jį užÄjÄs J. M. paklausÄ, ar jis neužsiÄmÄs, ir papraÅ¡Ä pavežti. Jie pirmiausia važiavo į J. M. namus, po to â iki bankomato, taip pat važiavo pas A. B.. Kai jis kartu su J. M. nuvyko į degalinÄ, matÄ, kaip pastarasis perdavÄ vokÄ degalinÄs virÅ¡ininkui. Jam paklausus J.
M., kas Äia vyksta, pastarasis atsakÄ, kad âpakalbÄs su generolu, kad nesipyktųâ. Po to J. M. praÅ¡Ä nuvežti jį į ligoninÄ. Ä®staigoje buvo kalbama, kad J. M. pirmadienį darbe buvo neblaivus, sekretorÄ sakÄ, kad jis kvieÄiamas į departamentÄ . Antradienį J. M. buvo atsigulÄs į ligoninÄ, apie 14 val. grįžo į darbovietÄ. SakÄ, kad blogai jauÄiasi, kad jo laukia nemalonus pokalbis departamente. Jam paklausus J. M., kas Äia vyksta, pastarasis atsakÄ, kad kažkas ministerijoje pakalbÄs, jį užtars, minÄjo R. vardÄ (3 t. 51 b. l.).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. G. nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes, taip pat nurodÄ, kad pirmadienį, t. y. 2014 m. gegužÄs 5 d., su J. M. jis bendravo apie 8 val. ir apie 13 val., ir abu kartus užuodÄ iÅ¡ J. M. sklindantį alkoholio kvapÄ . DÄl to patarÄ J. M. važiuoti į namus. PaaiÅ¡kino, kad J. M. renkant reikalingÄ pinigų sumÄ , jam nuolat skambinÄjo kažkoks žmogus, kurį J. M. vadino R. J. M. jam pasakÄ, kad tas žmogus su kuriuo jis kalba ir kurį vadina R., turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir kad per tuos žmones R. už kažkokiÄ pinigų sumÄ padÄs J.
M. pasiekti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, kad ta problema bÅ«tų âužglaistytaâ. J. M. jam taip pat sakÄ, kad dviem dienoms atsiguls į ligoninÄ ir per tas dvi dienas jo problema iÅ¡sisprÄs, R. perdavus pinigus kažkam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ministerijos, tas asmuo pakalbÄs su generolu R. B. ir tuomet J. M. liks dirbti valdyboje, jo âneiÅ¡varys į pensijÄ â (1 t. 26â27 b. l.).              Liudytojas A. B. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad J.
M. praÅ¡Ä jo kelioms dienoms paskolinti 3000 Lt. Namuose jis (A. B.) turÄjo 800 Lt, iÅ¡ bankomato paÄmÄ dar 2000 Lt. Tai galÄjo bÅ«ti 2014 m. gegužÄs 5 d., per pietus. Jis J. M. iÅ¡ viso davÄ 2800 Lt. TÄ kart J. M. pas jį atvyko raudonu automobiliu, o jo nuosavas automobilis yra pilkos spalvos (3 t. 50 b. l.).              Liudytoja J. O. parodÄ, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) esanÄioje UAB âA.â degalinÄje, atÄjÄs degalinÄs vadovas R. V. atneÅ¡Ä jai vokÄ ir pasakÄ, kad atvažiuos žmogus jo pasiimti.
Ant voko buvo paraÅ¡yta â(duomenys neskelbtini) firmos âS.â vadovui. Po kurio laiko atvyko žmogus, kuris parodÄ darbo pažymÄjimÄ . Ji padavÄ vokÄ R. J. (3 t. 50 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. O. be minÄtų aplinkybių nurodÄ ir tai, kad vyriÅ¡kiui pasiÄmus vokÄ ir jam iÅ¡Äjus iÅ¡ degalinÄs, jį sulaikÄ STT pareigÅ«nai, kurie pastarÄ jį nuginklavo, paÄmÄ vokÄ , filmavo, padarÄ vaizdo kamerų įraÅ¡us (1 t. 24â25 b. l.). Liudytojas R. V. parodÄ, kad tÄ kart į degalinÄ (duomenys neskelbtini), kur jis dirba vedÄju, atvažiavo J.
M. ir K. G.. Jis pasisveikino su K. G., J. M. tuo metu kalbÄjo telefonu, po to priÄjÄs prie jo padavÄ vokÄ ir pasakÄ, kad atvyks jo pasiimti iÅ¡ âA. s.â. J. M. jam (R. V.) perdavÄ telefonÄ ir jis pakalbÄjo su žmogumi, kuris prisistatÄ dirbantis âA. s.â ir pasakÄ, kad už valandos atvyks pasiimti voko (3 t. 50â51 b. l.). Liudytojas, (duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B. parodÄ, kad 2014 m. gegužÄs 5 d. Vilniuje vyko renginiai minint profesinÄ Å¡ventÄ. Po pietų jis gavo informacijos, kad J.
M. nÄra darbe, kad pastarasis galbÅ«t neblaivus. 2014 m. gegužÄs 6 d. buvo praneÅ¡imas dÄl tarnybinio patikrinimo, įpareigojant J. M. iÅ¡kviesti į departamentÄ gegužÄs 7 d. GegužÄs 7 d. gavus praneÅ¡imÄ , kad J. M. sulaikytas, buvo pradÄtas antras patikrinimas. Abu patikrinimai buvo sujungti, o gegužÄs 22 d. patikrinimas buvo sustabdytas iki kol vyks ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas. J. M. iÅ¡kvietimo į departamentÄ tikslas buvo įteikti jam praneÅ¡imÄ , kad yra pradedamas tarnybinis patikrinimas (3 t. 77 b. l.).
IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra UAB âA.â degalinÄ, esanti (duomenys neskelbtini). Prie automobilio âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas baltos spalvos vokas, ant kurio užraÅ¡yta âS. s.â Direktoriuiâ. Rasta ir paimta 59 vnt. 200 Lt kupiÅ«rų, 1 vnt. 100 Lt kupiÅ«ra ir 2 vnt. 50 Lt kupiÅ«romis. Bendra rasta pinigų suma â 12 000 Lt. Taip pat paimtas UAB âS. s.â darbo pažymÄjimas Nr. 1 su nuotrauka ir užraÅ¡u âR.
J., direktoriusâ (1 t. 4â8 b. l.). Paimti pinigai apžiÅ«rÄti (2 t. 15â17 b. l.). Automobilio âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Å¡is automobilis apžiÅ«rÄtas UAB âA.â degalinÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini), R. J. nurodžius, kad automobilyje yra du jam priklausantys telefonai, iÅ¡ automobilio paimti telefonai âHuaweiâ ir âSamsung Galaxy S4â (1 t. 9â12 b. l.). R. J. naudojamo telefono âHuaweiâ apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad telefono adresų knygoje įvesta âJ.
M. telefonas (duomenys neskelbtini) SkambÄjimo tonas Numatytasâ. Telefone užfiksuota, kad su J. M. minÄtu telefonu ne kartÄ kontaktuota 2014 m. gegužÄs 6 d. (1 t. 181â194 b. l.). J. M. naudojamo telefono âSamsung Galaxy S4â apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, susijÄ su R. J. (2 t. 1â14 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. kompaktiniuose diskuose UAB âA.â degalinÄs vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo apžiÅ«ros metu nustatyta, kad 5:30:26 val. į degalinÄs teritorijÄ Ä¯važiuoja raudonos spalvos automobilis.
Matyti, kaip prie R. V. prieina vyriÅ¡kis, jie kalbasi, 15:33:40 val. R. V. įeina į degalinÄs parduotuvÄ, rankose laikydamas baltos spalvos vokÄ , prieina prie pardavÄjos ir jai šį vokÄ perduoda. 15:34:06 val. raudonos spalvos automobilis iÅ¡važiuoja iÅ¡ degalinÄs teritorijos. 16:17:16 val. į degalinÄs teritorijÄ Ä¯važiuoja baltos spalvos automobilis âBMWâ, sustoja prie parduotuvÄs įÄjimo durų, iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipa R. J. ir įeina į parduotuvÄ. R. J. prieina prie pardavÄjos, parodo dokumentÄ ir pardavÄja jam paduoda baltÄ vokÄ .
IÅ¡ÄjÄs pro parduotuvÄs duris R. J. sulaikomas (2 t. 20â21 b. l.). KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad 2014 m. gegužÄs 5 d. 15.28 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. P. paskambino J. M. ir pasakÄ, kad yra atvykusi policija ir ieÅ¡ko J. M.. J. M. pasakÄ, kad jau nebegrįš. D. P. paklausus, kÄ pasakyti, ânes Äia P. Äia laksta, kažkam skambin, nežinauâ, J. M. pasakÄ, kad tegul skambina, jis iÅ¡sijungs telefonÄ , tegul pasako, kad jis yra pas D.
B. dÄl Å¡ventÄs (1 t. 95â96 b. l.). 20.23 val. iÅ¡ J. M. tarnybinio telefono jo sutuoktinÄ L. M. paskambino (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. P., kuri paklausÄ, ar viskas gerai. L. M. pasakÄ, kad âL. tai dar, ji jisai da normaliai, nu iÅ¡gÄrÄs iÅ¡gÄrÄs, nu tai maniÅ¡kis tai iÅ¡ viso vos kojom paeinâ. D. P. pasakÄ, kad gerai, jog J. M. buvo nuÄjÄs į apaÄiÄ ir pamatÄ atvažiuojanÄius policininkus. L. M. pasakÄ, kad vakar buvo giminÄs susitikimas ir paklausÄ ar buvo girtaujama darbe.
D. P. atsakÄ, kad taip, apaÄioj ir kai atvyko policija, J. M. kažkas iÅ¡vežÄ. L. M. paklausÄ, pro kur jie iÅ¡lindo. D. P. atsakÄ, kad per apaÄiÄ , nes policija atvyko pro paradines duris, o jie iÅ¡Äjo per apaÄiÄ â (1 t. 89â94 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 5.55 val. J. M. paskambino D. P. ir paklausÄ, ar viskas gerai. D. P. pasakÄ, kad svarbiausia, jog jo nepagavo ir Å¡iandien jis turi bÅ«ti darbe (1 t. 97â99 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 6.37 val. J. M. paskambinus (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R.
B. ir pasakius, kad nori pasiaiÅ¡kinti dÄl rytdienos, âten kur P. nerado manÄs su L.â, R. B. pasakÄ, kad J. M. bus iÅ¡kviestas į departamentÄ ir atvykÄs pasiaiÅ¡kins (1 t. 100â101 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 6.40 val. J. M. paskambino IÄ® âS. s.â vadovui R. J., pasakÄ, kad turi problemų ir âgenerolasâ ((duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B.) ruoÅ¡iasi jį atleisti iÅ¡ darbo. R. J. pasakÄ, kad nieko jis (R. B.) nepadarys. J. M. pasakÄ, kad jis bus iÅ¡kviestas į departamentÄ .
R. J. paklausÄ, ar jam (J. M.) tai buvo oficialiai praneÅ¡ta. J. M. nurodÄ, kad taip. R. J. pasakÄ, kad âtegul nejuokauja, jis (R. B.) gal taip norÄtų aiÅ¡ku žinai, bet jam nepavyks, bÅ«k ramusâ. Be to, R. J. pasakÄ, kad J. M. dirba normaliai, pažeidimų neturi, pas jį (J. M.) yra normalus âstogasâ, yra visiems reikalinga J. M. vieta ir jis trukdo, ânes dabar kai pareina pinigai visi, nu tai, pats suprantiâ. J. M. pasakÄ, kad jis bus iÅ¡kviestas į departamentÄ pasiraÅ¡yti praÅ¡ymo dÄl atleidimo.
R. J. nurodÄ, kad J. M. turi nesiraÅ¡yti. J. M. praÅ¡Ä R. J. dÄl jo dar paÅ¡nekÄti. R. J. pasakÄ, kad po 8 val. pabandys pasiskambinti (1 t. 102â104 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 6.44 val. IÄ® âS. s.â vadovas R. J. paskambino J. M. ir paklausÄ, ar jis neturi âzaliotųâ per tÄ laikÄ . J. M. atsakÄ, kad neturi, tik vakar pagal profsÄ jungÄ jis neva buvo neblaivus darbe. R. J. paklausÄ, ar tai yra užfiksuota. J. M. pasakÄ, kad ne. R. J. pasakÄ, kad tuoj iÅ¡siaiÅ¡kins (1 t. 105â106 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 7.14 val.
J. M. paskambino IÄ® âS. s.â vadovui R. J. ir paklausÄ, ar Å¡is turi naujienų. R. J. pasakÄ, kad kol kas neturi, jam turi atskambinti, turi pasižiÅ«rÄti, kas ir kÄ ant J. M. yra paraÅ¡Ä, ânes sakÄ yra skundaiâ (1 t. 107â108 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 8.07 val. J. M. paskambino D. P. ir pasakÄ, kad jį guldo į ligoninÄ. D. P. pasakÄ, kad skambino B. ir J. M. rytoj (2014 m. gegužÄs 7 d.) 10 val. yra kvieÄiamas pas direktorių R. B.. R. P. paklausÄ, ar âapsimok Äia jum cirkintis dabarâ, yra elektroninis B. raÅ¡tas, J.
M. pasakÄ, kad suprato (1 t. 111â112 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 8.09 val. J. M. paskambinÄs IÄ® âS. s.â vadovui R. J. pasakÄ, kad rytoj 10 val. jis turi vykti âpas generolÄ ((duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B.) ant kilimÄlioâ. R. J. pasakÄ, kad iÅ¡sisprendÄ tie klausimai, viskas normaliai. J. M. paklausÄ âbe problemų, a ne?â. R. J. pasakÄ, kad âbe problemųâ ir J. M., savo noru, jeigu lieps, turi neraÅ¡yti praÅ¡ymo. J. M. pasakÄ, kad dar paskambins.
R. J. pasakÄ, kad âdar laukiu m iÅ¡ kitų generolų dar skambuÄioâ. J. M. paklausÄ, ar ten jau normaliai viskas sutvarkyta. R. J. pasakÄ, kad dabar turi susirinkti dokumentus, kurie yra paraÅ¡yti ant J. M. ir tada jau žinos viskÄ bei galÄs J. M. pasakyti (1 t. 113â114 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 8.23 val. J. M. paskambinÄs IÄ® âS. s.â vadovas R. J. pasakÄ, kad pas J. M. âreikalų rimÄiau ten yr negu tu papasakojaiâ. J. M. pasakÄ, kad ânu biÅ¡kiâ. R. J. nurodÄ, kad J.
M. liekant, reikia staigiai kviestis profsÄ jungas ir tvarkyti klausimÄ , be to, yra dar âkrÅ«vaâ kitų klausimų, kuriuos staigiai iÅ¡sprÄsti, kad niekas ânekeltų bangųâ. Taip pat R. J. nurodÄ, kad J. M. turi staigiai surinkti âvienÄ dalykÄ â, jei dar nori penkis metus ramiai dirbti, tada jį užtars, rytoj nuvykus žodžiu paauklÄs ir tuo viskas baigsis, nes kitu atveju J. M. iÅ¡eis į pensijÄ . R. J. nurodÄ, kad buvo iÅ¡sikvietÄ J. M. tiesioginį vadÄ , kad yra apie J.
M. pakankamai filmuotos medžiagos, kad nebereikÄtų prieÅ¡ jį (J. M.) daugiau âkompromatoâ. R. J. nurodÄ, kad âtada reiks tau operatyviai, vis tiek turi staigiai susisukt, ten susirink dvylika daiktų, kad atsirastų, paskui pasakysiu, pas vienoj vietoj į PanevÄžį ir tada iÅ¡ PanevÄžio atsiras pas mÅ«sų generolus, kur reikia ta linkme ir jie operatyviai tada kvieÄiasi tuos visus, kÄ reikia, sutvarko, užtildo, rytoj nuvažiuoji, tave vietoj glostymų biÅ¡kį per ausis nuduoda su liežuviu ir dirbi toliau sau spakainiaiâ.
J. M. pasakÄ: âTai gerai, viskas, sutariamâ. R. J. nurodÄ, jog duoda komandÄ , kad darytų ir J. M. suprato âdvylika koâ. J. M. pasakÄ, kad suprato. R. J. nurodÄ, kad jis yra ne vietoje, jis operatyviai pasakys, kur reikia atvežti į PanevÄžį, jis įpareigos žmogų, kad nuvežtų âten kur reikiaâ. R. J. pasakÄ, kad, kaip ir visada, sutvarkys, apramins, kiek gali, tiek padeda (1 t. 117â120 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 12.22 val. J. M. paskambino D. B. ir pasakÄ, kad jam skambino žurnalistÄ S. Å ., kad jis pasakÄ S. Å ., jog D.
B. gali patvirtinti jo blaivumÄ . D. B. pasakÄ, kad patvirtins (1 t. 128â129 b. l.). 2014 m. gegužÄs 6 d. 14.49 val. IÄ® âS. s.â vadovas R. J. paskambino J. M. ir paklausÄ, ar J. M. teisingai suprato dÄl dvylikos dÄžuÄių. J. M. atsakÄ, kad suprato (1 t. 136â137 b. l.). Akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginÄijamai patvirtina, kad J. M. ir R. J. padarÄ jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. J. M. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, o R.
J. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenys liudija, kad 2014 m. gegužÄs 5 d. po pietų J. M. nebuvo rastas darbe, jo ieÅ¡kojo profsÄ jungos atstovai, buvo atvykÄ policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ paties J. M. parodymų matyti, kad jis neneigÄ, jog 2014 m. gegužÄs 5 d. nebuvo darbe, taÄiau kaip savo nebuvimo priežastį nurodÄ ne galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o tai, kad jam dÄl Å¡ventÄs suorganizavimo reikÄjo nuvykti į UAB âB.â pas D.
B.. Tokie J. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad 2014 m. gegužÄs 5 d. vakarÄ J. M. sutuoktinei paskambinus (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. P., pastaroji pasakÄ, kad darbovietÄje buvo girtaujama ir, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, J. M. iÅ¡ darbovietÄs kažkas iÅ¡vežÄ. 2014 m. gegužÄs 6 d. J. M. paskambinus D. P. pastaroji pasakÄ, kad svarbiausia, jog jo nepagavo. Tai, kad J. M. galbÅ«t buvo darbo metu neblaivus, t. y. galbÅ«t padarÄ tarnybinį nusižengimÄ , nurodÄ ir liudytojas K.
G., teigdamas, jog jam 2014 m. gegužÄs 5 d. su J. M. bendraujant apie 8 val. ir apie 13 val., abu kartus buvo jauÄiamas nuo J. M. sklindantis alkoholio kvapas ir dÄl to jis patarÄ J. M. važiuoti į namus. Pats J. M. teigÄ, kad jis darbe iÅ¡gÄrÄs nebuvo, taÄiau turÄjo kitokių problemų darbe, todÄl, galvodamas, kad gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, paskambino R. J. ir papraÅ¡Ä pastarojo pagalbos. Kai R. J. jam pasakÄ, kad gali padÄti iÅ¡sprÄsti jo problemÄ , t. y. padaryti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, jis surinko ir į UAB âA.â degalinÄ atveÅ¾Ä R.
J. nurodytÄ pinigų sumÄ â 12 000 Lt. TÄ paÄiÄ dienÄ , po to, kai sutarÄ su R. J., kad perduos jam 12 000 Lt, jis kalbÄjo su (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi R. B., kuris jam pasakÄ, kad 2014 m. gegužÄs 7 d. turi pas jį atvažiuoti. TÄ paÄiÄ dienÄ jis (J. M.) gavo iÅ¡ departamento oficialų raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad turi atvykti pas R. B.. Atkreipiamas dÄmesys, kad J. M. be kita ko nurodÄ, jog nuvažiavus pas A. B. pasiskolinti pinigų, jis K. G., kuris jį tÄ dienÄ vežiojo, pasakÄ, kad pinigus renka tam žmogui, kuris turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) departamente, kad pastarasis jam padÄtų likti darbe (o ne, kaip J.
M. teigÄ vÄliau, tam, kad jis bÅ«tų įdarbintas IÄ® âS. s.â). Patvirtino, kad tikÄdamasis, jog R. J. turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) departamente bei kitur, manÄ, jog jis (R. J.) padÄs jam, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo. Taipogi parodÄ, kad R. J. jam buvo sakÄs, jog turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) ministerijoje, (duomenys neskelbtini), buvo minÄjÄs, kad per savo pažįstamÄ (duomenys neskelbtini) ministerijoje gali įtakoti jo vadovybÄ (duomenys neskelbtini )departamente.
Jam papraÅ¡ius R. J. pagalbos, pastarasis jam pasakÄ, kad kalbÄjo su generolais, kurie galbÅ«t paveiks R. B.. 12 000 Lt jis R. J. davÄ už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, susitartų su R. B., kad Å¡is nepradÄtų tyrimo dÄl tarnybinio pažeidimo. R. J. jam minÄjo, kad âper kažkÄ prieis prie R. B., sakÄ, kad viskas bus sutvarkyta, kad niekas jo (J. M.) iÅ¡ darbo neatleisâ. Tai, kad J. M. bendravo su R. J. tikÄdamasis pastarojo pagalbos, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ ir liudytojas K.
G.. Jis paaiÅ¡kino, kad J. M. renkant reikalingÄ pinigų sumÄ , jam nuolat skambinÄjo kažkoks žmogus, kurį J. M. vadino R. ir jam pasakÄ, kad tas žmogus, su kuriuo jis kalba ir kurį vadina R., turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir kad per tuos žmones R. už kažkokiÄ pinigų sumÄ padÄs jam (J. M.) pasiekti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, kad ta problema bÅ«tų âužglaistytaâ. J. M. jam taip pat sakÄ, kad R. perdavus pinigus kažkam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ministerijos, tas asmuo pakalbÄs su generolu R.
B. ir tuomet J. M. liks dirbti valdyboje, jo âneiÅ¡varys į pensijÄ â. Tai, kad J. M. skambino R. J. bÅ«tent dÄl to, jog pastarasis paveiktų R. B., kad jo neatleistų iÅ¡ darbo, patvirtina ir KriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2014 m. gegužÄs 6 d. 6.40 val. J. M. paskambino IÄ® âS. s.â vadovui R. J. ir pasakÄ, kad turi problemų ir generolas ((duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B.) ruoÅ¡iasi jį atleisti iÅ¡ darbo.
R. J. pasakÄ, kad nieko jis (R. B.) nepadarys, jis (R. B.) gal taip ir norÄtų, bet âjam nepavyks, bÅ«k ramusâ.              Įvertinusi visus byloje esanÄius ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad:             J. M., žinodamas, kad jis už 2014 m. gegužÄs 5 d. galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigų ir apie tai informavÄs R.
J., 2014 m. gegužÄs 6 d. 8 val. 23 min. telefoninio pokalbio su R. J. metu, R. J. pažadÄjus, jog pastarasis už 12 000 Lt kyšį, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiks jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent nepradÄti tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleisti pastarojo iÅ¡ darbo, siekdamas, jog R.
J., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiktų jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, susitarÄ su R. J. duoti pastarajam 12 000 Lt kyšį; po to, J. M., vykdydamas tolesnius R. J. nurodymus, perduodamus telefoninio pokalbio metu, 2014 m. gegužÄs 6 d. 15 val. 35 min. degalinÄs âA.â, esanÄios (duomenys neskelbtini), vedÄjui R. V., nežinanÄiam apie jam perduodamo voko turinį ir paskirtį, perdavÄ vokÄ , ant kurio buvo užraÅ¡Äs ââS. s.â Direktoriuiâ ir į kurį buvo įdÄjÄs minÄtÄ su R.
J. susitartÄ 12 000 Lt kyšį, bei perdavÄ savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ R. V., kuriam R. J. telefoninio pokalbio metu nurodÄ, kad atvyks IÄ® âS. s.â direktorius ir sutarÄ, kad pastarasis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinÄs âA.â operatorÄs, kurios žinioje bus paliktas vokas; po to, R. J. 2014 m. gegužÄs 6 d. 16 val. 17 min. atvykus į degalinÄ âA.â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinÄs operatorÄs J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priÄmus su J.
M. susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12 000 Lt kyÅ¡iu, tokiu bÅ«du J. M. davÄ R. J. sutartÄ 12 000 Lt kyšį, už kurį R. J. jam buvo pažadÄjÄs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis nepradÄtų tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų jo iÅ¡ darbo. J. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.              Byloje neginÄijamai nustaÄius, kad J.
M. padarÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tenkinti J. M. praÅ¡ymÄ ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nÄra pagrindo. BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padÄtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikÄtina arba tariama įtaka valstybÄs ar savivaldybÄs institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadÄjo ar susitarÄ priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priÄmÄ kyšį, pažadÄjÄs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisÄtai ar neteisÄtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
Nors nuteistasis R. J. teigia, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarÄ, J. M. nežadÄjo, kad gavÄs iÅ¡ pastarojo pinigus, juos panaudos kyÅ¡iams siekiant paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., pinigus žadÄjo panaudoti sumokÄdamas už teisininkų paslaugas sprendžiant J. M. problemas, pastarojo kaltÄ padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ taip pat patvirtina byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaip jau minÄta, J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad jis į R.
J. kreipÄsi tikÄdamasis, jog R. J. turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) departamente, taip pat (duomenys neskelbtini) ministerijoje, (duomenys neskelbtini), nes R. J. jam buvo tai sakÄs, taip pat buvo minÄjÄs, kad per savo pažįstamÄ (duomenys neskelbtini) ministerijoje gali įtakoti jo vadovybÄ (duomenys neskelbtini) departamente. Jam papraÅ¡ius R. J. pagalbos, pastarasis jam pasakÄ, kad kalbÄjo su generolais, kurie galbÅ«t paveiks R. B.. 12 000 Lt jis R. J. davÄ už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, susitartų su R.
B., kad Å¡is nepradÄtų tyrimo dÄl tarnybinio pažeidimo. R. J. jam minÄjo, kad âper kažkÄ prieis prie R. B., sakÄ, kad viskas bus sutvarkyta, kad niekas jo (J. M.) iÅ¡ darbo neatleis. Liudytojas K. G. patvirtino, kad J. M. jam sakÄ, jog R. turi pažinÄių (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir kad per tuos žmones R. už kažkokiÄ pinigų sumÄ padÄs jam (J. M.) pasiekti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, kad ta problema bÅ«tų âužglaistytaâ. J. M. jam taip pat sakÄ, kad R. perdavus pinigus kažkam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ministerijos, tas asmuo pakalbÄs su generolu R.
B. ir tuomet J. M. liks dirbti valdyboje. R. J. argumentÄ , kad jis nežadÄjo iÅ¡ J. M. gautų pinigų panaudoti kaip kyšį siekiant paveikti R. B., paneigia ir anksÄiau minÄti kriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2014 m. gegužÄs 6 d. 6.40 val. J. M. paskambino IÄ® âS. s.â vadovui R. J. ir pasakÄ, kad turi problemų ir generolas (R. B.) ruoÅ¡iasi jį atleisti iÅ¡ darbo. R. J. pasakÄ, kad nieko jis (R. B.) nepadarys, jis (R.
B.) gal taip ir norÄtų, bet âjam nepavyks, bÅ«k ramusâ. Akivaizdu, kad telefoninių pokalbių metu R. J. nÄ karto J. M. neminÄjo, kad kreipsis pagalbos į teisininkus, kad, kaip jis nurodo skunde, derins su jais klausimus, kaip galima bÅ«tų J. M. Å¡ioje situacijoje padÄti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ R. J. ir J. M. pokalbių matyti, kad R. J. J. M. sakÄ, jog viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins, sakÄ, kad turi pažiÅ«rÄti, kas ir kÄ ant J. M. yra paraÅ¡Äs, nes âyra skundaiâ. R. J. taip pat sakÄ J.
M. vykti pas generolÄ (R. B.), sakÄ, kad âiÅ¡sisprendÄ tie klausimaiâ, kad dar laukia skambuÄio iÅ¡ kitų generolų (o ne iÅ¡ teisininkų), pasakÄ, kad J. M. turi rimtų problemų, sakÄ, kad reikia âkviestis profsÄ jungas ir tvarkyti klausimÄ â. R. J. taip pat nurodÄ J. M., kad âbuvo iÅ¡sikvietÄ J. M. tiesioginį vadÄ â, kad reikia surinkti dvylika daiktų, kurie âatsiras pas mÅ«sų generolus, kur reikia ta linkme ir jie operatyviai tada kvieÄiasi tuos visus, kÄ reikia, sutvarko, užtildo, rytoj nuvažiuoji, tave vietoj glostymų biÅ¡kį per ausis nuduoda su liežuviu ir dirbi toliau sau spakainiaiâ.
Taigi teisÄjų kolegijai nekyla abejonių dÄl R. J. kaltÄs pasinaudojant tariama įtaka valstybÄs tarnautojui â (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priÄmus iÅ¡ J. M. su pastaruoju susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12 000 Lt kyÅ¡iu, už kurį jis J. M. buvo pažadÄjÄs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad jis nepradÄtų tarnybinio tyrimo dÄl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J.
M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų pastarojo iÅ¡ darbo. Esant byloje nustatytoms aplinkybÄms, nuteistojo R. J. teiginiai, kad telefonu bendraudamas su J. M., jis tenorÄjo pastarÄ jį paguosti, nuraminti vertinami kritiÅ¡kai. Kaip jau minÄta, duomenų, patvirtinanÄių apelianto teiginius, kad jis nusprendÄ padÄti J. M. surasdamas teisininkus ir susitardamas dÄl jų paslaugų, dÄl teisininkų vykimo pas J. M. į ligoninÄ, skundų, praÅ¡ymų raÅ¡ymo ir pan., byloje nÄra. Tiek iÅ¡ J.
M. parodymų, tiek iÅ¡ byloje esanÄių užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad R. J. ir J. M. apie galimas teisininkų paslaugas niekada nekalbÄjo, J. M. net savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad R. J. paaiÅ¡kinimai, jog pinigai turÄjo bÅ«ti skirti advokatams, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes R. J. jam tokios informacijos nepateikÄ. Be to, pasak J. M., R. J. parodymai, kad 12 000 Lt buvo skirti teisininkų pagalbai apmokÄti, liudija, kad R. J. tikslas buvo paÄiam pasisavinti minÄtÄ pinigų sumÄ .
Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisÄtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Kaip teisingai pažymÄta R. J. apeliaciniame skunde, teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).
Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posÄdyje patikrino teisÄtais bÅ«dais gautus duomenis. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikÄs minÄtų BPK 20 straipsnio reikalavimų.
PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinÄs bylos aplinkybÄs nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ , tarp jų â ir kriminalinÄs žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. IÅ¡ byloje esanÄio Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo 2014 m. gegužÄs 8 d. nutarimo susipažinti su informacija, esanÄia Lietuvos Respublikos telekomunikacijų bendrovÄse matyti, kad Å¡is nutarimas 2014 m. gegužÄs 8 d. patvirtintas Å iaulių apylinkÄs teismo ikiteisminio tyrimo teisÄjos (1 t. 45â46 b. l.), o techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimas pratÄstas PanevÄžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 160 b. l.).
Taigi nuteistojo R. J. abejonÄs dÄl telefoninių pokalbių fiksavimo teisÄtumo yra nepagrįstos. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, teismui sprÄsti dÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį (SukÄiavimas), kaip skunde mano J. M., nebuvo jokio pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinÄs dalies matyti, kad teismas buvo neteisingai nurodÄs, jog pripažįsta R. J. kaltu pagal BK 206 straipsnio (o ne BK 226 straipsnio) 2 dalį, taÄiau Å¡iÄ klaidÄ 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, nurodydamas Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje âparaÅ¡ytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 str. skaityti, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str.â.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginÄje dalyje nurodyta, kad J. M. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, R. J. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje konstatuota, kad J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, o R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, sprendžia, kad minÄta klaida yra raÅ¡ybos apsirikimas ir tai, prieÅ¡ingai nei mano nuteistasis R. J., nÄra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisÄtu ir jį naikinti.
Atsakant į R. J. skundo argumentÄ , kad jis nÄra valstybÄs tarnautojas, pareigÅ«nas, taigi nÄra kyÅ¡io priÄmimo subjektas, pažymima, kad pagal BK 226 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybÄ kyla asmeniui, už kyšį pažadÄjusiam, pasinaudojant savo visuomenine padÄtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikÄtina arba tariama įtaka paveikti institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie teisÄtai ar neteisÄtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
Taigi BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas nÄra tik valstybÄs tarnautojas ar pareigÅ«nas â juo gali bÅ«ti bet kuris asmuo, galintis daryti įtakÄ ir paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį. Ar duodamas tokį pažadÄ kaltininkas jau gavo kyšį, ar tik pažadÄjo ar susitarÄ jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį reikÅ¡mÄs neturi. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuojama, kad R.
J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Tenkinti nuteistojo skundÄ ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nÄra teisinio pagrindo. DÄl BK 40 straipsnio taikymo ir J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinanÄios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ . Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs tik tada, jeigu jis:
1) pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1â4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos: J. M. pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmÄs prisipažino padarÄs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat nustatÄ, kad praÅ¡ymÄ leisti laiduoti už J. M. pateikusi L. V. gali daryti teigiamÄ poveikį J.
M. ir yra verta teismo pasitikÄjimo. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje yra visos sÄ lygos taikyti J. M. BK 40 straipsnį. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo konstatuoti, kad J. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . PažymÄtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ .
VisiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybÄs ir padarymo aplinkybÄs, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijÄs ir su gailÄjimusi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, taÄiau jie nÄra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailÄjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais.
GailÄjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dÄl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbÄti nukentÄjusiesiems, dÄti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-489//2015).
Nustatant minÄtÄ sÄ lygÄ , be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-976/2015). Kaip matyti iÅ¡ J. M. suformuluoto kaltinimo, jis buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog jis už 2014 m. gegužÄs 5 d. galbÅ«t padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigų, kreipÄsi į R.
J., siekdamas, kad R. J., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikÄtina įtaka valstybÄs tarnautojui, (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiktų jį neteisÄtai neveikti vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent nepradÄti tarnybinio tyrimo dÄl jo ((duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M.) tarnybinio nusižengimo ir neatleisti pastarojo iÅ¡ darbo, davÄ R. J. sutartÄ 12 000 Lt kyšį. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. M. nurodÄ, kad jis savo kaltÄ padarÄs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pripažįsta, taÄiau akivaizdu, kad jis nepripažino, jog į R.
J. kreipÄsi bÅ«tent dÄl to, kad pastarasis paveiktų (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad nebÅ«tų pradÄtas tarnybinis tyrimas dÄl jo (J. M.) galbÅ«t padaryto tarnybinio nusižengimo ir dÄl Å¡io nusižengimo jo neatleistų iÅ¡ darbo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. gegužÄs 7 d. (parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme) J. M. teigÄ, kad (duomenys neskelbtini) profesinÄs sÄ jungos kelia problemas dÄl to, kad jis 2014 m. gegužÄs 5 d. nebuvo darbe, ir nebuvo dÄl to, kad jis neva buvo iÅ¡gÄrÄs, nors, J.
M. teigimu, jis 2014 m. gegužÄs 5 d. darbe iÅ¡gÄrÄs nebuvo, tik buvo iÅ¡vykÄs į (duomenys neskelbtini) gatvÄje esanÄiÄ UAB âB.â, be to, jis tuomet darbe turÄjo ir kitokių problemų. NurodÄ Ä¯tariantis, kad bÅ«tent dÄl minÄtų priežasÄių, o ne todÄl, kad jis galimai padarÄ tarnybinį nusižengimÄ , jo vadovybÄ gali atleisti jį iÅ¡ darbo. Taip pat nurodÄ, kad po to, kai su R. J. sutarÄ, jog perduos jam 12 000 Lt, jis pagalvojo, kad R. J. jam nebepadÄs neprarasti darbo ir pagalvojo, kad sutartÄ pinigų sumÄ â 12 000 Lt â jis perduos pastarajam kaip įnaÅ¡Ä , kad bÅ«tų priimtas dirbti įmonÄje âS. s.â (2 t. 97â98 b. l.).
Apklausiamas 2014 m. gegužÄs 8 d. J. M. nurodÄ, kad jis buvo įsitikinÄs, jog R. J. jam nepadÄs, todÄl 12 000 Lt pastarajam perdavÄ, kad jį priimtų dirbti (2 t. 103â104 b. l., parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posÄdyje J. M. parodÄ, kad į R. J. kreipÄsi ne dÄl to, kad galimai buvo padarÄs tarnybinį nusižengimÄ , o tam, kad R. J. surinktų informacijÄ , dÄl ko jis (J. M.) yra kvieÄiamas į (duomenys neskelbtini) departamentÄ . Taip pat nurodÄ, kad apie tarnybinį patikrinimÄ jis sužinojo tik perskaitÄs kaltinamÄ jį aktÄ (3 t. 49â50 b. l.).
Esant tokioms aplinkybÄms nÄra pagrindo nepritarti prokuroro skundo argumentui, kad J. M. vengÄ nurodyti bylai svarbias aplinkybes, t. y. apie jo galbÅ«t padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , kuris buvo tolimesne jo nusikalstamų veiksmų priežastimi. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad J. M. gailÄtųsi dÄl padarytos nusikalstamos veikos. PastebÄtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kad yra pagrindas atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , nurodÄ, kad J. M. iÅ¡ esmÄs prisipažino padarÄs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o ne visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ.
Kartu atkreipiamas dÄmesys, kad apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dÄl jam pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių, J. M. kartu pažymÄjo, kad nei prokuroras, nei teismas neskyrÄ pakankamai dÄmesio R. J. veiksmų subjektyvinÄs pusÄs analizei ir tai turÄjo įtakos vertinant jo, t. y. J. M., veiksmus ir sprendžiant jo kaltÄs klausimÄ . Be to, iÅ¡ J. M. skundo turinio galima suprasti, kad ne jis kreipÄsi pagalbos į R. J., praÅ¡ydamas padÄti jam, t. y. paveikti atitinkamus asmenis, kad jo neatleistų iÅ¡ darbo ir ne tuo tikslu davÄ pastarajam pinigus, o dÄl to, kad R.
J. jį klaidino turÄdamas tikslÄ gauti ir pasisavinti 12 000 Lt. Kartu skunde atkreipÄ dÄmesį, kad jis niekuomet nepripažino, kad minÄtÄ pinigų sumÄ perdavÄ kaip kyšį ir nurodÄ manantis, kad yra pagrindo iÅ¡ naujo vertinti surinktus įrodymus ir sprÄsti klausimÄ dÄl abiejų kaltinamųjų, t. y. J. M. ir R. J., kaltÄs. Apygardos teismo posÄdyje J. M. gynÄjas advokatas V. Falkauskas taipogi akcentavo, kad âiÅ¡nagrinÄjus bylos medžiagÄ matosi, kad J. M. niekada nepripažino, kad rinko pinigus kaip kyšįâ, o pats J.
M., jam suteikus paskutinį žodį, nurodÄ, kad jis nÄra padarÄs nusikaltimo ir papraÅ¡Ä jį iÅ¡teisinti. Taigi apibendrinusi tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra visų sÄ lygų, kurių visuma leistų sprÄsti BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , o bÅ«tent nenustatytas visiÅ¡kas J. M. kaltÄs pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailÄjimasis. DÄl to Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis, kurioje J. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimÄ L.
V. atsakomybÄn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas â apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant J. M. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 3 punktas). DÄl bausmÄs J. M. skyrimo TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad J. M. atsakomybÄ sunkinanÄių ir lengvinanÄių aplinkybių nÄra. Skirdama J. M. bausmÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis.
Kolegija atsižvelgia į tai, kad J. M. padarÄ vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , anksÄiau teistas nebuvo (2 t. 94 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t. 88 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (2 t. 92â93 b. l.). Ä®vertinusi minÄtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvÄs atÄmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmÄs tikslai bus pasiekti paskyrus J.
M. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, bausmÄ â baudÄ , mažesnÄ, negu Å¡ios bausmÄs rūšies vidurkis (BK 47 straipsnis).Ä® paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaitytinas J. M. laikiname sulaikyme nuo 2014 m. gegužÄs 6 d. iki 2014 m. gegužÄs 8 d. iÅ¡bÅ«tas laikas â 2 dienos (2 t. 107â108, 109 b. l.), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, 66 straipsnis). PriÄmus sprendimÄ J. M. pripažinti kaltu ir jį nuteisti paskiriant jam baudÄ , pastarojo skundo argumentai, susijÄ su jam apylinkÄs teismo buvusiomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonÄmis nebenagrinÄjami.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              Šiaulių apylinkÄs teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Â atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimÄ L.
V. atsakomybÄn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:             J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkÄiu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaityti J. M. laikiname sulaikyme nuo 2014 m. gegužÄs 6 d. iki 2014 m. gegužÄs 8 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (2 dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad yra atlikta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo R. J. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Vaclovas Iždonas TeisÄjai                                                                                                                     Ernesta MontvidienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Bronius Zalaga