Legislator Case Law & Legislation
bd25ace4-8a3f-4eca-99b2-4b323c3c395a AI generated

bd25ace4-8a3f-4eca-99b2-4b323c3c395a · Å iaulių apygardos teismas

Case Number bd25ace4-8a3f-4eca-99b2-4b323c3c395a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas, taip pat apsvarsčius ir minėto straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytas sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

bd25ace4-8a3f-4eca-99b2-4b323c3c395a · Å iaulių apygardos teismas: telefoninio pokalbio metu nurodė, kad atvyks IÄ® „S. s.“ direktorius ir sutarė, kad jis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinės „A.“ operatorės, kurios žinioje bus paliktas vokas; po ko, R. J. 2014-05-06 16 val. 17 min. atvyko į degalinę „A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinės operatorės J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priėmė su J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-116/2015                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00308-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.19.2.; 2.1.2.7.; 2.4.6.4.3.

             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Ernestos Montvidienės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Karpalovui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. M.,gynėjams advokatams Valdui Falkauskui, Žygimantui Rutkauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Karpalovo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J.

M. ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, patikslinto Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, kuriuo: J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 206 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Â atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, J. M. perduotas pagal laidavimÄ L. V. atsakomybėn 2 (dvejiems) metams be užstato.J.

M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:20 MGL (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 20 centų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 1 (vienerius) metus;2 (dvejiems) metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. R. J. nuteistas pagal BK 206 straipsnio 2 dalį 120 MGL (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniolikos eurų 20 centų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, R.

J. į bausmės laikÄ Â Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., prilyginant 1 parÄ laikino sulaikymo 2 MGL dydžio baudai, ir laikant, kad atlikta 20 MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 12 000 Lt (dvylika tÅ«kstančių litų) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi iÅ¡taisyta Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta raÅ¡ybos klaida, nurodant teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paraÅ¡ytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnį skaityti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              J. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, susitarė duoti ir davė kyšį, o bÅ«tent: žinodamas, kad jis už 2014-05-05 galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigų ir apie tai informavęs R.

J., 2014-05-06 8 val. 23 min. telefoninio pokalbio su R. J. metu, R. J. pažadėjus, jog pastarasis už 12 000,00 Lt kyšį, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiks jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, o būtent nepradėti tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleisti pastarojo iš darbo, siekdamas, jog R.

J., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiktų jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, susitarė su R. J. duoti pastarajam 12000,00 Lt kyšį; po ko, J. M., vykdydamas tolesnius R. J. nurodymus, perduodamus telefoninio pokalbio metu, 2014-05-06 15 val. 35 min. degalinės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), vedėjui R. V., nežinančiam apie jam perduodamo voko turinį ir paskirtį, perdavė vokÄ , ant kurio buvo užrašęs „„S. s.“ Direktoriui“ ir į kurį buvo įdėjęs minėtÄ su R.

J. susitartÄ 12000,00 Lt kyšį, bei perdavė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ R. V., kuriam R. J. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad atvyks IÄ® „S. s.“ direktorius ir sutarė, kad pastarasis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinės „A.“ operatorės, kurios žinioje bus paliktas vokas; po ko, R. J. 2014-05-06 16 val. 17 min. atvykus į degalinę „A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinės operatorės J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priėmus su J.

M. susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12000,00 Lt kyÅ¡iu, tokiu bÅ«du J. M. davė R. J. sutartÄ 12000,00 Lt kyšį, už kurį R. J. jam buvo pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis nepradėtų tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų jo iÅ¡ darbo.R. J. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas tariama įtaka valstybės tarnautojui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojÄ , kad Å¡is neteisėtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, o bÅ«tent: pasinaudodamas tariama įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R.

B., 2014-05-06 8 val. 23 min. telefoninio pokalbio su Å iaulių apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininku J. M. metu, pažadėjo pastarajam už 12000,00 Lt kyšį paveikti valstybės tarnautojÄ â€“ (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis neteisėtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, o bÅ«tent nepradėtų tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų pastarojo iÅ¡ darbo, bei tokiu bÅ«du savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai tiesiogiai susitarė 2014-05-06 iÅ¡ J.

M. priimti 12000,00 Lt kyšį; po ko, J. M., vykdydamas tolesnius R. J. nurodymus, perduodamus telefoninio pokalbio metu, 2014-05-06 15 val. 35 min. degalinės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), vedėjui R. V., nežinančiam apie jam perduodamo voko turinį ir paskirtį, perdavė vokÄ , ant kurio buvo užrašęs „„S. s.“ Direktoriui“ ir į kurį buvo įdėjęs minėtÄ su R. J. susitartÄ 12000,00 Lt kyšį, bei perdavė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ R. V., kuriam R.

J. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad atvyks IÄ® „S. s.“ direktorius ir sutarė, kad jis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinės „A.“ operatorės, kurios žinioje bus paliktas vokas; po ko, R. J. 2014-05-06 16 val. 17 min. atvyko į degalinę „A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinės operatorės J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priėmė su J.

M. susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12000,00 Lt kyÅ¡iu, už kurį jis J. M. buvo pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis nepradėtų tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų pastarojo iÅ¡ darbo. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras A. Karpalovas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, J.

M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal laidavimÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 100 MGL dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Skunde prokuroras nurodo, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymas, o bÅ«tent, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu :

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas, taip pat apsvarsčius ir minėto straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytas sÄ lygas.

Nustačius visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, aukščiau nurodytas sÄ lygas, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.Prokuroro teigimu, teismas, priimdamas sprendimÄ J.

M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , detaliau dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų buvimo nepasisakė, jų neanalizavo ir neaptarė. Skunde pažymima, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, jog asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės ir kurie sutampa su teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis.

Taigi pripažinimas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas vien deklaratyviu pareiÅ¡kimu apie nusikalstamos veikos padarymÄ , kaltės buvimÄ . Be to, pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos veikos, kuris taip pat iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, padarytos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis bylai svarbias aplinkybes.Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , prokuroro teigimu, darytina iÅ¡vada, kad J.

M. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje 2 punkto reikalavimų. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. M. vengė nurodyti bylai svarbias aplinkybes apie galimai jo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ . Teigia, kad J. M. suformuluotame kaltinime minimas galimai padarytas tarnybinis nusižengimas ir buvo pagrindine priežastimi jo tolimesnių nusikalstamų veiksmų – susitarimu duoti kyšį ir jo davimu nuteistajam R. J., siekiant, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui ((duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R.

B.), paveiktų jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, tai yra nepradėtų J. M. tarnybinio patikrinimo ir neatleistų iÅ¡ darbo. Prokuroro teigimu, J. M. parodymuose pateikiama versija apie tai, ko jis siekė atlikdamas savo nusikalstamus veiksmus, neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Nors J. M. teigė, kad taip elgėsi siekdamas, kad nebÅ«tų iÅ¡varytas į pensijÄ , tačiau byloje surinkti duomenys (atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuotų pokalbių turinys, iÅ¡ dalies apklaustų asmenų parodymai) patvirtina tiek paties galimo tarnybinio nusižengimo buvimo faktÄ (galimÄ J.

M. neblaivumÄ tarnybos metu, darbo vietoje), tiek galimas tokio nusižengimo pasekmes, bÅ«tent kurių J. M. ir norėjo iÅ¡vengti. Pažymi, kad ir pats teismas J. M. prisipažinimo nevertino kaip visiÅ¡ko, nuosprendyje konstatuodamas, kad J. M. tik iÅ¡ esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ar kaltės pripažinimas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas prisipažinimas, teismas atskirai nepasisakė. Taigi laikytina, kad J. M. deklaruojamas tariamas visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdumas teismui taip pat sukėlė tam tikrų abejonių.

Esant tokioms abejonėms dėl vienos iÅ¡ BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomų sÄ lygų, Å¡iuo atveju – sÄ lygos, numatytos 2 punkte, buvimo, prokuroro įsitikinimu, nebuvo pagrindo taikyti J. M. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad byloje nesant nustatytai visų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų visumai, J. M. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis.Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J.

M. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį dalyje dėl jam pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių – 20 MGL dydžio įmokų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir atėmimo teisės dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje, panaikinant jam paskirtas minėtas poveikio priemones kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismÄ vadovaujantis įstatymu iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.

Apelianto teigimu, skundžiamo teismo nuosprendžio turinys leidžia pagrįstai abejoti, kad teismas tinkamai atliko Å¡iÄ pareigÄ . J. M. nuomone, tiek kaltinimÄ palaikęs prokuroras, tiek teismas neskyrė pakankamai dėmesio kaltinamojo R. J. veiksmų subjektyvinės pusės analizei ir vertinimui, ir tai turėjo lemiamos įtakos vertinant jo (J. M.) kaltės įrodymus. Pažymi, kad baigiant ikiteisminį tyrimÄ buvo atkreiptas prokuroro dėmesys į R. J. veiksmų pobÅ«dį ir esmę. Byloje nepakako duomenų,  leidžiančių  pagrįstai  manyti,  kad  R.

J. buvo  pažįstamas  ar  turėjo  įtakos (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B.. Tai paneigė tiek pats R. J., tiek R. B., tiek kiti byloje apklausti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau – teisminio nagrinėjimo metu. Tai, apelianto vertinimu, reiÅ¡kia, kad realiai R. J. neturėjo galimybės prekiauti įtaka ir tik teikė J. M. informacijÄ , kad toks įspÅ«dis susidarytų. J. M. teigimu, garso įraÅ¡ai rodo, kad bÅ«tent R. J., sužinojęs apie galimas J. M. problemas, ketvirtajame pokalbyje (CD Nr. 614) pareiÅ¡kė, jog viskas iÅ¡sisprendė be problemų ir jis laukia skambučių iÅ¡ kitų generolų.

Tokį pasakymÄ galima suprasti tik viena prasme – jis teigia, kad jau atliko kažkokius veiksmus J. M. naudai. Kitame pokalbyje (CD Nr. 621) R. J. pareiÅ¡kia, kad jis žino, jog J. M. reikalų yra dar daugiau ir labai negerų. Tokiu bÅ«du jis suformuoja jam (J. M.) klaidinančiÄ nuomonę apie tikrÄ jÄ reikalų padėtį ir savo įtakÄ dalyvaujant galimų J. M. problemų sprendime. Pažymi, kad teismas nenustatė, ar tikrai R. J. turėjo tokiÄ informacijÄ ir, ar tikrai jÄ gavo iÅ¡ departamento. Suformavęs tokiÄ jo (J.

M.) nuomonę apie savo atliktus veiksmus, R. J. pareiÅ¡kė, kad reikia operatyviai surinkti dvylika daiktų (suprask – 12 000 litų) tam, kad realizuoti J. M. pageidavimÄ likti darbe. Pasak apelianto, tokie R. J. veiksmai ir kalbos rodo, kad jį pastarasis klaidino ne tik dėl savo ryÅ¡ių ir įtakos departamente, bet ir dėl turimos informacijos bei jos patikimumo, turėdamas tikslÄ gauti 12 000 litų. Nurodo, kad savaime suprantama, jog R. J. negali jų niekam iÅ¡ departamento pareigÅ«nų perduoti, nes nė vieno nepažįsta.

Taigi iÅ¡ minėtų telefoninių pokalbių iÅ¡ryÅ¡kėja R. J. veiksmai, turintys sukčiavimo požymių. Vėlesni jo paaiÅ¡kinimai, kad pinigai esÄ turėjo bÅ«ti skirti advokatams, J. M. įsitikinimu, vertintini kritiÅ¡kai, nes jam tokia informacija nebuvo pateikta. Nurodyta aplinkybė, o taip pat tai, kad teismas nuosprendyje atmetė R. J. parodymus, jog 12 000 Lt buvo skirti teisininkams už teisinę pagalbÄ J. M., apelianto teigimu, liudija, kad R. J. tikslas buvo pasisavinti minėtus pinigus. Tačiau teismas to neįvertino, taigi liko nepasisakyta dėl galimo sukčiavimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje pažymėjo, jog „provokavimu duoti kyšį pripažįstami asmens veiksmai ar kalbos, kurie aiÅ¡kiai leidžia suprasti, kad jeigu nebus duotas kyÅ¡is, bus teisėtai veikiama (arba neveikiama) prieÅ¡ingai jo interesams“. J. M. teigimu, tokio pobÅ«džio ir turinio frazių, kurių autorius bÅ«tų R. J., neužfiksuota nė viename garso įraÅ¡e. J. M. atkreipia dėmesį, kad 2014 m. gegužės 6 d. 8 val. 9 min. R. J. telefoninio pokalbio metu pareiÅ¡kė jam, kad „iÅ¡sisprendė tie klausimai, viskas normaliai <...>“, o po keturiolikos minučių telefoniniame pokalbyje jau iÅ¡sakė pinigų reikalavimÄ : „<...> tada tau reikia veikti operatyviai, vis tiek turi staigiai surinkti dvylika daiktų...“.

Tokios frazės, pasak apelianto, reiÅ¡kia, kad R. J. jau atliko kažkokius veiksmus jo (J. M.) naudai neatlygintinai ir „viskas iÅ¡sisprendė“. Taigi, logiÅ¡ka, kad jei „viskas iÅ¡sisprendė“, nebėra reikalo ir prasmės duoti suprasti, kad jei nebus duotas kyÅ¡is, institucijoje bus teisėtai veikiama galimai J. M. nenaudai. Å ios aplinkybės, J. M. įsitikinimu, rodo, kad teismas nesiėmė priemonių atskirti provokavimo duoti kyšį nuo klaidinimo siekiant pasisavinti svetimÄ turtÄ .

Mano, kad nustačius, jog jis (J. M.) buvo klaidinamas, t. y. nustačius R. J. tikrÄ jį tyčios turinį, atsirastų pagrindas visiÅ¡kai kitaip vertinti jo (J. M.) elgesį bei duomenis apie nusikaltimo sudėties elementus aptariamų įvykių metu.Apeliantas pažymi, kad jis pripažino faktÄ , jog surinko ir perdavė pinigus, adresuotus R. J.. Kartu atkreipia dėmesį, kad jis niekuomet nepripažino, kad Å¡iuos pinigus perdavė kaip kyšį (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B.. Kadangi jokių kitų generolų Å¡iame departamente nėra, tai reiÅ¡kia, kad pinigai nebuvo kam nors iÅ¡ departamento vadovų konkrečiai adresuoti.

Taigi yra pagrindas iÅ¡ naujo vertinti surinktus įrodymus ir spręsti klausimÄ dėl abiejų kaltinamųjų kaltės.J. M. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendį pakeisti panaikinant jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Teigia, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę yra netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir pažeisti baudžiamosios teisės teisingumo bei proporcingumo principai.Skunde pažymima ir tai, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje ir motyvuojamoje dalyje yra konstatuota, jog J.

M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalies sudėties požymius. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta materialinės teisės norma (BK 226 straipsnio 1 dalis), kuri bÅ«tų taikoma J. M. atžvilgiu, iÅ¡ nuosprendžio formulavimo matyti, kad teismas nepriėmė sprendimo pripažinti J. M. kaltu pagal pastarÄ jį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tokia aplinkybė, pasak apelianto, leidžia pagrįstai teigti, kad teismas neiÅ¡sprendė J. M. kaltės klausimo.

LogiÅ¡ka, kad nesprendus kaltės klausimo, nebuvo sprendžiamas ir bausmės klausimas. Remdamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas nusprendė baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Å ios aplinkybės, J. M. įsitikinimu, neginčijamai liudija, kad teismas neskyrė jam valstybės prievartos priemonės, t. y. bausmės (BK 41 straipsnis) už veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių (kaip tai nurodyta nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje). Å is faktas rodo, kad neskyrus bausmės, teismui nebuvo pagrindo jo (J.

M.) atžvilgiu taikyti BK 41 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios bausmės paskirtį, nuostatų. BK 67 straipsnio 1 dalis, nusakanti baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir tikslÄ , sistemiÅ¡kai siejama su BK 42 straipsnio 2 dalimi, nes įstatymų leidėjas nurodo konkretų Å¡ių priemonių tikslÄ ir paskirtį – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jei bausmė neskiriama, nelieka Å¡ios normos teleologinio tikslo, t. y. tikslo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Akivaizdu, kad BK 67 straipsnio 1 dalies norma gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu teismo nuosprendžiu yra skiriama bausmė, t. y. jos taikymo sÄ lygos įstatymo leidėjo valia yra apribotos. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės neturi specialios paskirties, jomis turi bÅ«ti siekiama to paties rezultato, kaip ir bausmėmis. Tačiau, J. M. teigimu, kyla klausimas, ar, tuo atveju, jei bausmė neskiriama, jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė nėra valstybės prievartos priemonė.

Pasak apelianto, kyla klausimas, kuri teisės norma turi aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ : BK 67 straipsnio 1 dalis, kuri turi aiÅ¡kias taikymo ribas, ar BK 67 straipsnio 2 dalis, kuri tas ribas iÅ¡plečia, teigdama, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pastaroji norma suteikia teismui diskrecijos teisę, t. y. teismas gali skirti tokiÄ poveikio priemonę, tačiau jos gali ir neskirti. BPK 305 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad, jeigu nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nusprendęs taikyti įstatymo numatytÄ ribojimÄ , privalo argumentuoti savo pasirinkimÄ ir nurodyti motyvus, kuriais toks pasirinkimas grindžiamas. Å ia prasme analizuojant teismo nuosprendį, J. M. teigimu, matyti, kad teismas Å¡ios procesinės pareigos neįvykdė arba vykdė jÄ netinkamai. Visų pirma, nuosprendyje nemotyvuota, kodėl apskritai įžiÅ«rimi baudžiamojo poveikio priemonės (ir dar ne vienos) skyrimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Antra, paskyrus net dvi poveikio priemones, nėra jų bÅ«tinumo ir adekvatumo pagrindimo, pvz. neatsakoma į klausimÄ , kodėl nepakanka tik kurios nors vienos iÅ¡ paskirtųjų poveikio priemonių.

J. M. pažymi, kad BPK 307 straipsnio 3 dalyje teismams nurodoma, jog nuosprendyje yra aptariamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, kai tam yra pagrindas. Taip įstatymo leidėjas dar vienoje procesinėje normoje įpareigoja teismÄ nurodyti baudžiamojo poveikio priemonės (priemonių) skyrimo pagrindus. Apelianto teigimu, teismas nagrinėjamu atveju bando nurodyti vienÄ pagrindÄ , teigdamas, kad siekia pataisyti kaltinamÄ jį (J. M.), kad jis daugiau nenusižengtų įstatymams. Nurodo, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės tikslo ir paskirties įstatymo leidėjas nėra numatęs. Taigi galima padaryti prielaidÄ , kad teismas gudrauja, kitaip suredaguodamas BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Bet toks gudravimas rodo, kad iÅ¡ esmės teismas siekia bausmei analogiÅ¡kų tikslų, o tai yra nepagrįstas veikimas valstybės vardu.Skunde taipogi nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė reiÅ¡kia valstybės prievartos taikymÄ ir kartu asmens padaryto nusikalstamo elgesio pasmerkimÄ . Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, teismo pripažinto kaltu padarius nusikaltimÄ , sÄ lyginis arba besÄ lyginis atleidimas nuo tų padarinių, kurie sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo.

Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios atsakomybės realizavimas prasideda ir baigiasi paskelbus nuosprendį valstybės vardu, t. y. pripažinus asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiÅ¡kia, kad nebelieka teisinio pagrindo skirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui kokio nors kito ribojimo, kuris turėtų valstybinės prievartos požymių. Pasak J. M., jo atveju teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ atėmimas yra ne kas kita, kaip valstybės vardu skelbiama prievartos (ribojimo) priemonė.

IÅ¡ esmės paskirtosiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis jis (J. M.) yra baudžiamas, nors deklaruojama, kad jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios teisės normų taikymo pasekmių. Taip, anot apelianto, pažeidžiamas baudžiamosios teisės principas, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ . Teigia, kad draudimas dirbti valstybės tarnyboje savo esme atitinka laisvės ribojimo bausmę, kai asmuo privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų (BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o įmoka į atitinkamÄ fondÄ savo esme yra adekvati piniginei baudai (BK 47 straipsnis), nes piniginės įmokos pereina valstybės institucijų žinion.J.

M. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo nuosprendyje deklaruojamas tikslas – siekimas pataisyti jį, kad jis nenusižengtų įstatymams, nėra adekvatus taikomoms priemonėms – draudimui dirbti tam tikrÄ darbÄ ir piniginei įmokai į nukentėjusiųjų asmenų fondÄ . Mano, kad teismas visų pirma privalėjo sau atsakyti į klausimus:

a) ar tikrai draudimas dirbti valstybės tarnyboje užkirs keliÄ nusižengti įstatymams;

b) ar tikrai draudimas dirbti valstybės tarnyboje sudarys palankias sÄ lygas jam (J. M.) pasitaisyti (ar darbas valstybės tarnyboje taip gadina žmones);

c) ar tikrai įmoka į atitinkamÄ fondÄ sÄ lygos naujų nusižengimų įstatymui prevencijÄ ;

d) ar tikrai minėta įmoka jį (J. M.) pataisys. Apelianto teigimu, kalbant apie įmokÄ pamirÅ¡tama, kad jis (J. M.) jau patyrė žymius materialinius nuostolius, nes jo surinkti bei pasiskolinti 12 000 litų teismo jau yra konfiskuoti. Nurodo, kad Å¡ios pasekmės yra pakankamai sunkios tiek pačiam asmeniui, tiek jo Å¡eimai, todėl nauja įmoka iÅ¡ esmės jis yra ne baudžiamas, o skurdinamas, t. y. valstybės vardu žeminamas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime yra pažymėjęs, jog:

„... teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės turi bÅ«ti teisingos <...>, priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui“. Teisingumo principas reikalauja, kad valstybės reakcija bÅ«tų adekvati padarytoms veikoms ir atsiradusioms ar sukuriamoms pasekmėms.Apelianto manymu, teismas jo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės be kita ko argumentuodamas ir tuo, kad yra pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kartu padarė iÅ¡vadÄ , kad jis (J.

M.), kaip pilietis ir individas yra nepavojingas visuomenei ir valstybei, nes bylos duomenys rodo, kad jis daugiau nedarys naujų nusikaltimų. Teigia, kad esant paminėtoms aplinkybėms, kyla klausimas, kam jį (J. M.) reikia „pataisyti, kad daugiau nenusižengtų įstatymams“. Nurodo, kad teismas, pripažindamas, jog jis (J. M.) ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys, yra nenuoseklus, nelogiškas, neadekvatus, neproporcingas ir neteisingas skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemones.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 206 straipsnio (turėtų bÅ«ti BK 226 straipsnio) 2 dalį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Skunde apeliantas pažymi, kad teismas nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (prekyba poveikiu), tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad jis yra pripažįstamas kaltu jau pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 206 straipsnio 2 dalis).

Mano, kad jau vien dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti jį kaltu pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, nei nurodyta pateiktame kaltinamajame akte, nesant kaltinimo keitimo, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas turi įvertinti visus byloje surinktus duomenis ir nustatyti, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintus liečiamumo, patikimumo ir leistinumo reikalavimus. Tik tada galima spręsti, ar tokie duomenys laikytini įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240/2006).

BPK 20 straipsnis numato, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. BPK 20 straipsnis taip pat nustato pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o Å¡io straipsnio 5 dalis teigia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagrindinė sÄ lyga priimant teisėtÄ ir teisingÄ nuosprendį yra siekti, jog tiesa byloje bÅ«tų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonės, tai yra teismas turi tirti ir vertinti byloje esančiÄ informacijÄ , kad nekiltų jokių abejonių dėl kaltinamojo asmens kaltės ar nekaltumo.

Pagrindinė sÄ lyga priimti teisėtÄ ir teisingÄ nuosprendį – siekti, kad tiesa bÅ«tų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonės, tai yra teismas turi taip vertinti byloje esančiÄ Ä¯rodomÄ jÄ informacijÄ , jog nekiltų abejonių dėl kaltinamojo kaltės ar nekaltumo. R. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad jis yra kaltas dėl prekybos poveikiu, padarė ne remdamasis konkrečiais įrodymais, o prielaida, kad jis, t. y. R. J., pasinaudodamas tariama įtaka valstybės tarnautojui savo ar kitų asmenų naudai, tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojÄ , kad Å¡is neteisėtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus.

Nurodo, kad jis J. M. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo, kad gavęs pinigus iÅ¡ J. M., juos panaudos kyÅ¡iams, siekiant paveikti (duomenys neskelbtini) departamento vadovybę, o juo labiau, Å¡ios tarnybos vadovÄ â€“ (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B.. Tokie žodžiai nėra užfiksuoti nei analizuojamose telefoninių pokalbių tarp jo ir J. M. iÅ¡klotinėse, to nepatvirtinta ir pats J. M., kurį pirmosios instancijos teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ kaip visiÅ¡kai pripažinusį savo kaltę.

Atkreipia dėmesį, kad J. M. nurodė, jog numanė, kad praÅ¡omi pinigai, kuriuos jis įdėjo į vokÄ ir paliko degalinės „A.“ vedėjui R. V., gali bÅ«ti panaudoti vadovų papirkimui, kadangi pokalbiuose su juo jis (R. J.) neva minėjo generolus, su kuriais kalbėjosi ir kurie neva žadėjo paveikti R. B. ir, neva sakė, kad, jeigu jis nori toliau dirbti, reikia 12 000 Lt. Teigia, kad telefoninių pokalbių tarp jo (R. J.) ir J. M. iÅ¡klotinėse, kurios analizuojamos skundžiamame nuosprendyje, visiÅ¡kai nėra jokių užuominų apie konkretaus valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus R.

B. papirkimÄ , kad pastarasis J. M. neatleistų iÅ¡ darbo ar nereikalautų pačiam iÅ¡eiti į pensijÄ . Todėl, pasak apelianto, nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo iÅ¡sakytų aptakių frazių telefoniniame pokalbyje su J. M., daro iÅ¡vadÄ , kad jis vykdė neteisėtÄ veiklÄ â€“ pasinaudodamas tariama įtaka valstybės tarnautojui, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojÄ . Teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų, nes pinigai, kuriuos jam pas degalinės „A.“ vedėjÄ R.

V. paliko J. M., buvo skirti visai kitiems tikslams. Matydamas, kad J. M. pergyvena, jog gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, jis (R. J.) pastarajam pasakė, kad, jeigu turi galimybę, tegul surenka 12 000 litų ir jis tai, kas įmanoma, galbÅ«t „sutvarkys“. Tai sakydamas jis turėjo omenyje tai, kad važiuos pas teisininkus, derins su jais klausimus, kaip galima bÅ«tų J. M. Å¡ioje situacijoje padėti. 12 000 Lt sumÄ jis pasakė todėl, kad tokia suma jis pats įvertino teisininkų paslaugas, savo naudojamo kuro sÄ naudas, teisininkų atvykimÄ iÅ¡ Vilniaus į Å iaulius, reikiamų raÅ¡tų parengimÄ , teisinių konsultacijų apimtis.

Kadangi jam pačiam anksčiau teko naudotis teisininkų paslaugomis, todėl jis žinojo jų darbo įkainius. Jis ruošėsi vykti į Vilnių ir bendrauti su žinomais teisininkais – advokatais, kurie padėtų Å¡ioje situacijoje. Toks yra jo paaiÅ¡kinimas į pateiktÄ kaltinimÄ , kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip ir liko nepaneigtas. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, teiginiai kaltinime, jog jis neva tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir jį priėmė, žadėdamas paveikti konkretų valstybės tarnautojÄ , kad Å¡is neteisėtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, yra absoliučiai nepagrįsti.Apelianto teigimu, teismas, kaip ir STT pareigÅ«nai, neteisingai vertino jo privačius pokalbius su J.

M., nes tarp jų buvo familiarÅ«s pokalbiai, pagrįsti ankstesniais tarpusavio bendravimais, atsižvelgiant į tai, jog jis (R. J.) suprato neblaivaus J. M. norÄ bendrauti ir iÅ¡girsti jį paguodžiančius žodžius, jo nuraminimÄ , moralinės paramos suteikimÄ dėl galimai jam gresiančios drausminės atsakomybės. Mano, kad privatÅ«s pokalbiai neturi teisinio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip kriminalinę veiklÄ , todėl jis negalėjo bÅ«ti nuteistas už tai, ko nepadarė.R. J. pabrėžia, kad tik norėdamas nuraminti J.

M., taip pat suprasdamas, jog jis labai pergyvena ir prastai jaučiasi, liepė pastarajam kreiptis į medikus, o pats nusprendė padėti surasti jam profesionalius teisininkus, tokiu bÅ«du padedant iÅ¡vengti drausminės atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti: kad teisininkai vyktų pas jį į ligoninę konsultacijoms, skundų, pareiÅ¡kimų raÅ¡ymui ir panaÅ¡iai. Pažymi, kad telefoninių pokalbių metu jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neiÅ¡sakė pažado už piniginį atlygį neteisėtai įtakoti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R.

B., todėl jam pareikštas nepagrįstas kaltinimas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad jo kaltė yra neginčijamai įrodyta. Nuteistojo vertinimu, tai – tik prielaidos, kito kaltinamojo, t. y. J. M., pasamprotavimai ir abstraktūs telefoniniai pokalbiai, o ne konkretūs jo kaltę pagrindžiantys faktai apie jo kontaktus su J. M. tiesioginiais vadovais, juos gerai pažįstančiais žmonėmis ir tarimaisi su jais kaip padėti J. M. išvengti tarnybinės nuobaudos ar gresiančio atleidimo iš tarnybos.

Atkreipia dėmesį, kad net pats J. M., perduodamas jam 12 000 Lt, suprato (remiantis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), jog pinigai nebus panaudoti tariamiems kyšiams, jie bus tam, kad, jeigu jam nepavyktų išlikti tuometiniame darbe, tie pinigai būtų kaip investicija ateityje jam įsidarbinant UAB „S. s.“. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, jis nepadarė ir dėl to jam turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kadangi jokio reikalavimo už neva duodamÄ kyšį, pažadant paveikti valstybės tarnautojÄ , (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., nebuvo, jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties.R. J. manymu, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. atžvilgiu atliekama telefoninių pokalbių kontrolė buvo siejama su galimai jo vykdomu piktnaudžiavimu jo tarnybine padėtimi ar kitais pareiginiais nusikaltimais. Dėl to jo (R.

J.) privataus pobÅ«džio familiarÅ«s pokalbiai su J. M. negali bÅ«ti siejami su kažkokia pareigine J. M. galimai kontroliuojama STT nuskalstama veika. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl užfiksuotų telefoninių pokalbių fiksavimo teisėtumo ir jų vertinimo kaip įrodymų Å¡altinio (BK 20 straipsnio 4 dalis). Be to, nuteistasis nurodo, kad jis nėra valstybės tarnautojas, pareigÅ«nas, kad jam galėtų bÅ«ti inkriminuojama galimybė priimti ar gauti kyšį, t. y. jis nėra kyÅ¡io priėmimo subjektas.Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ patenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J.

M. ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. prašė priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, kad R. J. jį provokavo duoti kyšį, jį Å¡antažavo, kad jis duotų kyšį, nors jis ir nepadarė jokio nusižengimo. J. M. gynėjas advokatas V. Falkauskas prašė J. M. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, o dėl nuteistojo R. J. skundo paliko spręsti teismui. Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Ž.

Rutkauskas prašė R. J. apeliacinį skundÄ patenkinti, dėl prokuratÅ«ros ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. apeliacinių skundų paliko spręsti teismui. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro A. Karpalovo apeliacinis skundas tenkinamas.Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. ir nuteistojo R. J. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl J. M. kaltės padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir R. J. kaltės padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

                          Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad J. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . J. M. kaltę padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai, liudytojų K.

G., A. B., R. V., iÅ¡ dalies – nuteistojo R. J. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.              Kaip matyti iÅ¡ J. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad dėl to, jog 2014 m. gegužės 5 d. nebuvo darbe, (duomenys neskelbtini) profesinė sÄ junga apskundė jį departamentui. 2014 m. gegužės 6 d. jis paskambino ir apie tai pasakė R. J..

J. M. teigimu, 2014 m. gegužės 5 d. jis darbe iÅ¡gėręs nebuvo, tik buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiÄ UAB „B.“. Kadangi jis turėjo ir kitokių problemų darbe, todėl manė, kad gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo. R. J. jam pasakė, kad gali padėti iÅ¡spręsti jo problemÄ , t. y. padaryti taip, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, o tam, kad problema bÅ«tų iÅ¡spręsta, reikia, kad jis jam (R. J.) perduotų 12 000 Lt. Jie sutarė, kad jis (J. M.) pinigus atveÅ¡ į degalinę „A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

TÄ pačiÄ dienÄ , po to, kai sutarė su R. J., kad perduos jam 12 000 Lt, jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi R. B., kuris jam pasakė, kad 2014 m. gegužės 7 d. turi pas jį atvažiuoti. TÄ pačiÄ dienÄ jis (J. M.) gavo iÅ¡ departamento oficialų raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad jis turi atvykti pas R. B.. Pokalbio su (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininku A. R. metu sužinojęs, kad jį (J. M.) gali atleisti iÅ¡ darbo, jis apie tai telefoninio pokalbio metu pasakė R.

J.. R. J. jam liepė dėl to nesukti galvos, pasakė, kad problemÄ iÅ¡spręs, taip pat patarė keletui dienų atsigulti į ligoninę. 10 000 Lt jis turėjo pats, 2000 Lt pasiskolino iÅ¡ pažįstamo A. B., tuomet visus 12 000 Lt, kurie buvo kupiÅ«romis po 200 Lt, taip pat viena 100 Lt kupiÅ«ra ir dvi kupiÅ«ros po 50 Lt, jis įdėjo į baltos spalvos vokÄ , ant jo užrašė „S. s. direktoriui“ ir vokÄ nuvežė į degalinę „A.“. Ä® degalinę važiavo tarnybiniu raudonos spalvos automobiliu „Ibiza“, kartu su juo važiavo jo kolega K.

G.. VokÄ jis perdavė degalinės direktoriui. Kai jie buvo nuvažiavę pas A. B., jis K. G. sakė, kad pinigus renka žmogui, kuris turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) departamente. IÅ¡ pokalbių su R. J. jis buvo susidaręs įspÅ«dį, kad pastarasis yra įtakingas žmogus, nes jis sakydavo, bendrauja su įvairių profesijų žmonėmis. Dėl to, tai yra tikėdamas, kad R. J. turi pažinčių (duomenys neskelbtini) departamente bei kitur, jis padės jam, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, jis ir paskambino R.

J. (2 t. 97–98 b. l.). Papildomos apklausos metu J. M. nurodė, kad R. J. jam buvo sakęs, jog turi pažįstamų Vidaus reikalų ministerijoje, Seime, Vyriausybėje, buvo minėjęs, kad per savo pažįstamÄ (duomenys neskelbtini) ministerijoje gali įtakoti jo vadovybę (duomenys neskelbtini) departamente. PrieÅ¡ trejus ar ketverius metus jis (J. M.) taip pat turėjo problemÄ , susijusiÄ su departamento vadovybe, apie tai pasakė R. J. ir pastarasis pažadėjo padėti Å¡iÄ problemÄ iÅ¡spręsti.

Po kurio laiko jo problema iÅ¡sisprendė, jis problemų dėl darbo nebeturėjo, R. J. jam sakė, kad tÄ problemÄ iÅ¡sprendė jis (2 t. 103–104 b. l.). Teisiamajame posėdyje J. M. nurodė, kad jis 2014 m. gegužės 5 d., apie 15.10 val., iÅ¡vyko iÅ¡ darbovietės, nes buvo susitaręs susitikti su D. B.. Nors jam paskambinus telefonu buvo pasakyta, kad yra atvykusi policija, profesinės sÄ jungos pirmininkas ir pavaduotojas, jis (J. M.) atsakė, kad į darbÄ negrįš. 2014 m. gegužės 6 d. paskambinęs į darbÄ iÅ¡ kolegės sužinojo, kad yra ieÅ¡komas dėl to, kad vakar galimai darbe buvo neblaivus.

Jam paskambinęs (duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B. pasakė, kad jis yra kviečiamas pasiaiÅ¡kinti. Kadangi R. J. jam buvo minėjęs, kad turi pažinčių (duomenys neskelbtini) departamente, ministerijoje, jis nutarė pastarajam paskambinti ir sužinoti jo kvietimo į departamentÄ priežastį. Jam R. J. pasakė, kad „yra problemų, kad puola profsÄ jungos pirmininkas“. R. J. pasakė, kad pasinaudodamas savo pažintimis galėtų jam padėti. R. J. jam nurodė surinkti 12 000 Lt ir Å¡iÄ pinigų sumÄ perduoti per degalinės darbuotojÄ .

Jis (J. M.) 12 000 Lt nuvežė į degalinę (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuos pinigus perdavė jos vadovui. Ä® teisėjo klausimus J. M. atsakė, kad į departamentÄ jis buvo kviečiamas dėl tol, jog 2014 m. gegužės 5 d. darbe buvo galbÅ«t neblaivus. R. J. jam pasiÅ«lė pagalbÄ , kam perduos jo (J. M.) paduotus pinigus, R. J. nesakė. Nurodė, kad apie tarnybinį patikrinimÄ jis perskaitė kaltinamajame akte. Dalį pinigų jis turėjo su savimi, dalį pasiėmė iÅ¡ bankomato, o dalį pasiskolino iÅ¡ A.

B.. R. J. jam sakė, kad kalbėjo su generolais, kurie galbÅ«t paveiks R. B.. 12 000 Lt jis R. J. davė už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, susitartų su R. B., kad Å¡is nepradėtų tyrimo dėl tarnybinio pažeidimo. K. G. jis (J. M.) sakė, kad yra problemų dėl pirmadienio ir pažįstamas R. galbÅ«t gali Å¡ias problemas sutvarkyti. R. J. jam minėjo, kad per kažkÄ prieis prie R. B., sakė, kad viskas bus sutvarkyta, kad jis nesijaudintų, sakė, kad niekas jo iÅ¡ darbo neatleis (3 t. 48–50 b. l.).

             Nuteistasis R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė) nurodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. jam paskambinęs J. M. pasakė, kad jis turi problemÄ â€“ jį puola profsÄ jungos, generolas (kaip suprato, J. M. vadovas) jį kviečia į Vilnių, nori atleisti iÅ¡ darbo. Jis iÅ¡ pokalbio su J. M. suprato, kad profsÄ jungos pastarÄ jį apskundė vadovybei dėl galimo neblaivumo darbe. TÄ pačiÄ dienÄ jis paskambinęs J.

M. paklausė ar pareigÅ«nai jį tikrino alkotesteriu. J. M. atsakius, kad tai nebuvo daroma, jis (R. J.) pasakė, kad tuomet jį atleisti iÅ¡ darbo bus sudėtinga. Jam paklausus J. M., ar pastarasis nori iÅ¡eiti į pensijÄ , J. M. pasakė, kad norėtų dar padirbti. Jis, matydamas, kad J. M. pergyvena, pasakė jam surinkti 12 000 Lt, sakė, kad kas įmanoma galbÅ«t sutvarkys. Jis turėjo omenyje tai, kad važiuos pas teisininkus, spręs, kaip galima Å¡ioje situacijoje J. M. padėti. 12 000 Lt sumÄ jis nurodė įvertinęs teisininkų paslaugas.

Kadangi pats anksčiau naudojosi teisininkų paslaugomis, žinojo jų darbo įkainius. J. M. sutiko jam perduoti 12 000 Lt. J. M. atvežė į vokÄ Ä¯dėtus pinigus į degalinę. Apie 16-17 val. jis (R. J.) atvažiavo į degalinę, operatorei pateikė „S. s.“ darbo pažymėjimÄ ir pasakė, kad jam turi bÅ«ti paliktas vokas. Kai degalinės operatorė jam padavė vokÄ ir jį laikydamas rankoje jis išėjo iÅ¡ degalinės link savo automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas STT pareigÅ«nų.

Iš jo buvo paimtas vokas, jį pradarius suskaičiuota, kad jame yra 12 000 Lt. Iš jo taip pat buvo paimti du telefonai – „Huawei“, kuriuo jis bendravo su J. M., ir „Samsung Galaxy“. Nurodė, kad pažinčių Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje jis neturi, J. M. perduoti pinigai nebuvo skirti papirkti (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnus. Paaiškino, kad 2014 m. gegužės 5 d. tik iš televizijos laidos sužinojo, kad J. M. turi problemų dėl to, kad buvo neblaivus darbe (2 t. 45–47, 49–53 b. l.).

             Teisiamajame posėdyje liudytojas K. G. parodė, kad tÄ kart, antradienį, jam dirbant Valstybinės (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros virÅ¡ininku, apie 15 val. pas jį užėjęs J. M. paklausė, ar jis neužsiėmęs, ir paprašė pavežti. Jie pirmiausia važiavo į J. M. namus, po to – iki bankomato, taip pat važiavo pas A. B.. Kai jis kartu su J. M. nuvyko į degalinę, matė, kaip pastarasis perdavė vokÄ degalinės virÅ¡ininkui. Jam paklausus J.

M., kas čia vyksta, pastarasis atsakė, kad „pakalbės su generolu, kad nesipyktų“. Po to J. M. prašė nuvežti jį į ligoninę. Ä®staigoje buvo kalbama, kad J. M. pirmadienį darbe buvo neblaivus, sekretorė sakė, kad jis kviečiamas į departamentÄ . Antradienį J. M. buvo atsigulęs į ligoninę, apie 14 val. grįžo į darbovietę. Sakė, kad blogai jaučiasi, kad jo laukia nemalonus pokalbis departamente. Jam paklausus J. M., kas čia vyksta, pastarasis atsakė, kad kažkas ministerijoje pakalbės, jį užtars, minėjo R. vardÄ (3 t. 51 b. l.).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. G. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, taip pat nurodė, kad pirmadienį, t. y. 2014 m. gegužės 5 d., su J. M. jis bendravo apie 8 val. ir apie 13 val., ir abu kartus užuodė iÅ¡ J. M. sklindantį alkoholio kvapÄ . Dėl to patarė J. M. važiuoti į namus. PaaiÅ¡kino, kad J. M. renkant reikalingÄ pinigų sumÄ , jam nuolat skambinėjo kažkoks žmogus, kurį J. M. vadino R. J. M. jam pasakė, kad tas žmogus su kuriuo jis kalba ir kurį vadina R., turi pažinčių (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir kad per tuos žmones R. už kažkokiÄ pinigų sumÄ padės J.

M. pasiekti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, kad ta problema bÅ«tų „užglaistyta“. J. M. jam taip pat sakė, kad dviem dienoms atsiguls į ligoninę ir per tas dvi dienas jo problema iÅ¡sispręs, R. perdavus pinigus kažkam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ministerijos, tas asmuo pakalbės su generolu R. B. ir tuomet J. M. liks dirbti valdyboje, jo „neiÅ¡varys į pensijÄ â€œ (1 t. 26–27 b. l.).              Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad J.

M. prašė jo kelioms dienoms paskolinti 3000 Lt. Namuose jis (A. B.) turėjo 800 Lt, iÅ¡ bankomato paėmė dar 2000 Lt. Tai galėjo bÅ«ti 2014 m. gegužės 5 d., per pietus. Jis J. M. iÅ¡ viso davė 2800 Lt. TÄ kart J. M. pas jį atvyko raudonu automobiliu, o jo nuosavas automobilis yra pilkos spalvos (3 t. 50 b. l.).              Liudytoja J. O. parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „A.“ degalinėje, atėjęs degalinės vadovas R. V. atnešė jai vokÄ ir pasakė, kad atvažiuos žmogus jo pasiimti.

Ant voko buvo paraÅ¡yta „(duomenys neskelbtini) firmos „S.“ vadovui. Po kurio laiko atvyko žmogus, kuris parodė darbo pažymėjimÄ . Ji padavė vokÄ R. J. (3 t. 50 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. O. be minėtų aplinkybių nurodė ir tai, kad vyriÅ¡kiui pasiėmus vokÄ ir jam išėjus iÅ¡ degalinės, jį sulaikė STT pareigÅ«nai, kurie pastarÄ jį nuginklavo, paėmė vokÄ , filmavo, padarė vaizdo kamerų įraÅ¡us (1 t. 24–25 b. l.). Liudytojas R. V. parodė, kad tÄ kart į degalinę (duomenys neskelbtini), kur jis dirba vedėju, atvažiavo J.

M. ir K. G.. Jis pasisveikino su K. G., J. M. tuo metu kalbėjo telefonu, po to priėjęs prie jo padavė vokÄ ir pasakė, kad atvyks jo pasiimti iÅ¡ „A. s.“. J. M. jam (R. V.) perdavė telefonÄ ir jis pakalbėjo su žmogumi, kuris prisistatė dirbantis „A. s.“ ir pasakė, kad už valandos atvyks pasiimti voko (3 t. 50–51 b. l.). Liudytojas, (duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B. parodė, kad 2014 m. gegužės 5 d. Vilniuje vyko renginiai minint profesinę Å¡ventę. Po pietų jis gavo informacijos, kad J.

M. nėra darbe, kad pastarasis galbÅ«t neblaivus. 2014 m. gegužės 6 d. buvo praneÅ¡imas dėl tarnybinio patikrinimo, įpareigojant J. M. iÅ¡kviesti į departamentÄ gegužės 7 d. Gegužės 7 d. gavus praneÅ¡imÄ , kad J. M. sulaikytas, buvo pradėtas antras patikrinimas. Abu patikrinimai buvo sujungti, o gegužės 22 d. patikrinimas buvo sustabdytas iki kol vyks ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas. J. M. iÅ¡kvietimo į departamentÄ tikslas buvo įteikti jam praneÅ¡imÄ , kad yra pradedamas tarnybinis patikrinimas (3 t. 77 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra UAB „A.“ degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas baltos spalvos vokas, ant kurio užrašyta „S. s.“ Direktoriui“. Rasta ir paimta 59 vnt. 200 Lt kupiūrų, 1 vnt. 100 Lt kupiūra ir 2 vnt. 50 Lt kupiūromis. Bendra rasta pinigų suma – 12 000 Lt. Taip pat paimtas UAB „S. s.“ darbo pažymėjimas Nr. 1 su nuotrauka ir užrašu „R.

J., direktorius“ (1 t. 4–8 b. l.). Paimti pinigai apžiūrėti (2 t. 15–17 b. l.). Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad šis automobilis apžiūrėtas UAB „A.“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. J. nurodžius, kad automobilyje yra du jam priklausantys telefonai, iš automobilio paimti telefonai „Huawei“ ir „Samsung Galaxy S4“ (1 t. 9–12 b. l.). R. J. naudojamo telefono „Huawei“ apžiūros protokole nurodyta, kad telefono adresų knygoje įvesta „J.

M. telefonas (duomenys neskelbtini) Skambėjimo tonas Numatytas“. Telefone užfiksuota, kad su J. M. minėtu telefonu ne kartÄ kontaktuota 2014 m. gegužės 6 d. (1 t. 181–194 b. l.). J. M. naudojamo telefono „Samsung Galaxy S4“ apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, susiję su R. J. (2 t. 1–14 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. kompaktiniuose diskuose UAB „A.“ degalinės vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo apžiÅ«ros metu nustatyta, kad 5:30:26 val. į degalinės teritorijÄ Ä¯važiuoja raudonos spalvos automobilis.

Matyti, kaip prie R. V. prieina vyriÅ¡kis, jie kalbasi, 15:33:40 val. R. V. įeina į degalinės parduotuvę, rankose laikydamas baltos spalvos vokÄ , prieina prie pardavėjos ir jai šį vokÄ perduoda. 15:34:06 val. raudonos spalvos automobilis iÅ¡važiuoja iÅ¡ degalinės teritorijos. 16:17:16 val. į degalinės teritorijÄ Ä¯važiuoja baltos spalvos automobilis „BMW“, sustoja prie parduotuvės įėjimo durų, iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipa R. J. ir įeina į parduotuvę. R. J. prieina prie pardavėjos, parodo dokumentÄ ir pardavėja jam paduoda baltÄ vokÄ .

Išėjęs pro parduotuvės duris R. J. sulaikomas (2 t. 20–21 b. l.). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad 2014 m. gegužės 5 d. 15.28 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. P. paskambino J. M. ir pasakė, kad yra atvykusi policija ir ieÅ¡ko J. M.. J. M. pasakė, kad jau nebegrįš. D. P. paklausus, kÄ pasakyti, „nes čia P. čia laksta, kažkam skambin, nežinau“, J. M. pasakė, kad tegul skambina, jis iÅ¡sijungs telefonÄ , tegul pasako, kad jis yra pas D.

B. dėl Å¡ventės (1 t. 95–96 b. l.). 20.23 val. iÅ¡ J. M. tarnybinio telefono jo sutuoktinė L. M. paskambino (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. P., kuri paklausė, ar viskas gerai. L. M. pasakė, kad „L. tai dar, ji jisai da normaliai, nu iÅ¡gėręs iÅ¡gėręs, nu tai maniÅ¡kis tai iÅ¡ viso vos kojom paein“. D. P. pasakė, kad gerai, jog J. M. buvo nuėjęs į apačiÄ ir pamatė atvažiuojančius policininkus. L. M. pasakė, kad vakar buvo giminės susitikimas ir paklausė ar buvo girtaujama darbe.

D. P. atsakė, kad taip, apačioj ir kai atvyko policija, J. M. kažkas iÅ¡vežė. L. M. paklausė, pro kur jie iÅ¡lindo. D. P. atsakė, kad per apačiÄ , nes policija atvyko pro paradines duris, o jie išėjo per apačiÄ â€œ (1 t. 89–94 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 5.55 val. J. M. paskambino D. P. ir paklausė, ar viskas gerai. D. P. pasakė, kad svarbiausia, jog jo nepagavo ir Å¡iandien jis turi bÅ«ti darbe (1 t. 97–99 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 6.37 val. J. M. paskambinus (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R.

B. ir pasakius, kad nori pasiaiÅ¡kinti dėl rytdienos, „ten kur P. nerado manęs su L.“, R. B. pasakė, kad J. M. bus iÅ¡kviestas į departamentÄ ir atvykęs pasiaiÅ¡kins (1 t. 100–101 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 6.40 val. J. M. paskambino IÄ® „S. s.“ vadovui R. J., pasakė, kad turi problemų ir „generolas“ ((duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B.) ruoÅ¡iasi jį atleisti iÅ¡ darbo. R. J. pasakė, kad nieko jis (R. B.) nepadarys. J. M. pasakė, kad jis bus iÅ¡kviestas į departamentÄ .

R. J. paklausė, ar jam (J. M.) tai buvo oficialiai praneÅ¡ta. J. M. nurodė, kad taip. R. J. pasakė, kad „tegul nejuokauja, jis (R. B.) gal taip norėtų aiÅ¡ku žinai, bet jam nepavyks, bÅ«k ramus“. Be to, R. J. pasakė, kad J. M. dirba normaliai, pažeidimų neturi, pas jį (J. M.) yra normalus „stogas“, yra visiems reikalinga J. M. vieta ir jis trukdo, „nes dabar kai pareina pinigai visi, nu tai, pats supranti“. J. M. pasakė, kad jis bus iÅ¡kviestas į departamentÄ pasiraÅ¡yti praÅ¡ymo dėl atleidimo.

R. J. nurodė, kad J. M. turi nesiraÅ¡yti. J. M. prašė R. J. dėl jo dar paÅ¡nekėti. R. J. pasakė, kad po 8 val. pabandys pasiskambinti (1 t. 102–104 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 6.44 val. IÄ® „S. s.“ vadovas R. J. paskambino J. M. ir paklausė, ar jis neturi „zaliotų“ per tÄ laikÄ . J. M. atsakė, kad neturi, tik vakar pagal profsÄ jungÄ jis neva buvo neblaivus darbe. R. J. paklausė, ar tai yra užfiksuota. J. M. pasakė, kad ne. R. J. pasakė, kad tuoj iÅ¡siaiÅ¡kins (1 t. 105–106 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 7.14 val.

J. M. paskambino IÄ® „S. s.“ vadovui R. J. ir paklausė, ar Å¡is turi naujienų. R. J. pasakė, kad kol kas neturi, jam turi atskambinti, turi pasižiÅ«rėti, kas ir kÄ ant J. M. yra parašę, „nes sakė yra skundai“ (1 t. 107–108 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 8.07 val. J. M. paskambino D. P. ir pasakė, kad jį guldo į ligoninę. D. P. pasakė, kad skambino B. ir J. M. rytoj (2014 m. gegužės 7 d.) 10 val. yra kviečiamas pas direktorių R. B.. R. P. paklausė, ar „apsimok čia jum cirkintis dabar“, yra elektroninis B. raÅ¡tas, J.

M. pasakė, kad suprato (1 t. 111–112 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 8.09 val. J. M. paskambinęs IÄ® „S. s.“ vadovui R. J. pasakė, kad rytoj 10 val. jis turi vykti „pas generolÄ ((duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B.) ant kilimėlio“. R. J. pasakė, kad iÅ¡sisprendė tie klausimai, viskas normaliai. J. M. paklausė „be problemų, a ne?“. R. J. pasakė, kad „be problemų“ ir J. M., savo noru, jeigu lieps, turi neraÅ¡yti praÅ¡ymo. J. M. pasakė, kad dar paskambins.

R. J. pasakė, kad „dar laukiu m iÅ¡ kitų generolų dar skambučio“. J. M. paklausė, ar ten jau normaliai viskas sutvarkyta. R. J. pasakė, kad dabar turi susirinkti dokumentus, kurie yra paraÅ¡yti ant J. M. ir tada jau žinos viskÄ bei galės J. M. pasakyti (1 t. 113–114 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 8.23 val. J. M. paskambinęs IÄ® „S. s.“ vadovas R. J. pasakė, kad pas J. M. „reikalų rimčiau ten yr negu tu papasakojai“. J. M. pasakė, kad „nu biÅ¡ki“. R. J. nurodė, kad J.

M. liekant, reikia staigiai kviestis profsÄ jungas ir tvarkyti klausimÄ , be to, yra dar „krÅ«va“ kitų klausimų, kuriuos staigiai iÅ¡spręsti, kad niekas „nekeltų bangų“. Taip pat R. J. nurodė, kad J. M. turi staigiai surinkti „vienÄ dalykÄ â€œ, jei dar nori penkis metus ramiai dirbti, tada jį užtars, rytoj nuvykus žodžiu paauklės ir tuo viskas baigsis, nes kitu atveju J. M. iÅ¡eis į pensijÄ . R. J. nurodė, kad buvo iÅ¡sikvietę J. M. tiesioginį vadÄ , kad yra apie J.

M. pakankamai filmuotos medžiagos, kad nebereikėtų prieÅ¡ jį (J. M.) daugiau „kompromato“. R. J. nurodė, kad „tada reiks tau operatyviai, vis tiek turi staigiai susisukt, ten susirink dvylika daiktų, kad atsirastų, paskui pasakysiu, pas vienoj vietoj į Panevėžį ir tada iÅ¡ Panevėžio atsiras pas mÅ«sų generolus, kur reikia ta linkme ir jie operatyviai tada kviečiasi tuos visus, kÄ reikia, sutvarko, užtildo, rytoj nuvažiuoji, tave vietoj glostymų biÅ¡kį per ausis nuduoda su liežuviu ir dirbi toliau sau spakainiai“.

J. M. pasakė: „Tai gerai, viskas, sutariam“. R. J. nurodė, jog duoda komandÄ , kad darytų ir J. M. suprato „dvylika ko“. J. M. pasakė, kad suprato. R. J. nurodė, kad jis yra ne vietoje, jis operatyviai pasakys, kur reikia atvežti į Panevėžį, jis įpareigos žmogų, kad nuvežtų „ten kur reikia“. R. J. pasakė, kad, kaip ir visada, sutvarkys, apramins, kiek gali, tiek padeda (1 t. 117–120 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 12.22 val. J. M. paskambino D. B. ir pasakė, kad jam skambino žurnalistė S. Å ., kad jis pasakė S. Å ., jog D.

B. gali patvirtinti jo blaivumÄ . D. B. pasakė, kad patvirtins (1 t. 128–129 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. 14.49 val. IÄ® „S. s.“ vadovas R. J. paskambino J. M. ir paklausė, ar J. M. teisingai suprato dėl dvylikos dėžučių. J. M. atsakė, kad suprato (1 t. 136–137 b. l.). Akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. M. ir R. J. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. J. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, o R.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenys liudija, kad 2014 m. gegužės 5 d. po pietų J. M. nebuvo rastas darbe, jo ieÅ¡kojo profsÄ jungos atstovai, buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ paties J. M. parodymų matyti, kad jis neneigė, jog 2014 m. gegužės 5 d. nebuvo darbe, tačiau kaip savo nebuvimo priežastį nurodė ne galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o tai, kad jam dėl Å¡ventės suorganizavimo reikėjo nuvykti į UAB „B.“ pas D.

B.. Tokie J. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad 2014 m. gegužės 5 d. vakarÄ J. M. sutuoktinei paskambinus (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. P., pastaroji pasakė, kad darbovietėje buvo girtaujama ir, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, J. M. iÅ¡ darbovietės kažkas iÅ¡vežė. 2014 m. gegužės 6 d. J. M. paskambinus D. P. pastaroji pasakė, kad svarbiausia, jog jo nepagavo. Tai, kad J. M. galbÅ«t buvo darbo metu neblaivus, t. y. galbÅ«t padarė tarnybinį nusižengimÄ , nurodė ir liudytojas K.

G., teigdamas, jog jam 2014 m. gegužės 5 d. su J. M. bendraujant apie 8 val. ir apie 13 val., abu kartus buvo jaučiamas nuo J. M. sklindantis alkoholio kvapas ir dėl to jis patarė J. M. važiuoti į namus. Pats J. M. teigė, kad jis darbe iÅ¡gėręs nebuvo, tačiau turėjo kitokių problemų darbe, todėl, galvodamas, kad gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, paskambino R. J. ir paprašė pastarojo pagalbos. Kai R. J. jam pasakė, kad gali padėti iÅ¡spręsti jo problemÄ , t. y. padaryti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, jis surinko ir į UAB „A.“ degalinę atvežė R.

J. nurodytÄ pinigų sumÄ â€“ 12 000 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ , po to, kai sutarė su R. J., kad perduos jam 12 000 Lt, jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi R. B., kuris jam pasakė, kad 2014 m. gegužės 7 d. turi pas jį atvažiuoti. TÄ pačiÄ dienÄ jis (J. M.) gavo iÅ¡ departamento oficialų raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad turi atvykti pas R. B.. Atkreipiamas dėmesys, kad J. M. be kita ko nurodė, jog nuvažiavus pas A. B. pasiskolinti pinigų, jis K. G., kuris jį tÄ dienÄ vežiojo, pasakė, kad pinigus renka tam žmogui, kuris turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) departamente, kad pastarasis jam padėtų likti darbe (o ne, kaip J.

M. teigė vėliau, tam, kad jis bÅ«tų įdarbintas IÄ® „S. s.“). Patvirtino, kad tikėdamasis, jog R. J. turi pažinčių (duomenys neskelbtini) departamente bei kitur, manė, jog jis (R. J.) padės jam, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo. Taipogi parodė, kad R. J. jam buvo sakęs, jog turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) ministerijoje, (duomenys neskelbtini), buvo minėjęs, kad per savo pažįstamÄ (duomenys neskelbtini) ministerijoje gali įtakoti jo vadovybę (duomenys neskelbtini )departamente.

Jam papraÅ¡ius R. J. pagalbos, pastarasis jam pasakė, kad kalbėjo su generolais, kurie galbÅ«t paveiks R. B.. 12 000 Lt jis R. J. davė už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, susitartų su R. B., kad Å¡is nepradėtų tyrimo dėl tarnybinio pažeidimo. R. J. jam minėjo, kad „per kažkÄ prieis prie R. B., sakė, kad viskas bus sutvarkyta, kad niekas jo (J. M.) iÅ¡ darbo neatleis“. Tai, kad J. M. bendravo su R. J. tikėdamasis pastarojo pagalbos, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas K.

G.. Jis paaiÅ¡kino, kad J. M. renkant reikalingÄ pinigų sumÄ , jam nuolat skambinėjo kažkoks žmogus, kurį J. M. vadino R. ir jam pasakė, kad tas žmogus, su kuriuo jis kalba ir kurį vadina R., turi pažinčių (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir kad per tuos žmones R. už kažkokiÄ pinigų sumÄ padės jam (J. M.) pasiekti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, kad ta problema bÅ«tų „užglaistyta“. J. M. jam taip pat sakė, kad R. perdavus pinigus kažkam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ministerijos, tas asmuo pakalbės su generolu R.

B. ir tuomet J. M. liks dirbti valdyboje, jo „neiÅ¡varys į pensijÄ â€œ. Tai, kad J. M. skambino R. J. bÅ«tent dėl to, jog pastarasis paveiktų R. B., kad jo neatleistų iÅ¡ darbo, patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2014 m. gegužės 6 d. 6.40 val. J. M. paskambino IÄ® „S. s.“ vadovui R. J. ir pasakė, kad turi problemų ir generolas ((duomenys neskelbtini) departamento direktorius R. B.) ruoÅ¡iasi jį atleisti iÅ¡ darbo.

R. J. pasakė, kad nieko jis (R. B.) nepadarys, jis (R. B.) gal taip ir norėtų, bet „jam nepavyks, bÅ«k ramus“.              Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad:             J. M., žinodamas, kad jis už 2014 m. gegužės 5 d. galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigų ir apie tai informavęs R.

J., 2014 m. gegužės 6 d. 8 val. 23 min. telefoninio pokalbio su R. J. metu, R. J. pažadėjus, jog pastarasis už 12 000 Lt kyšį, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiks jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, o būtent nepradėti tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleisti pastarojo iš darbo, siekdamas, jog R.

J., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiktų jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, susitarė su R. J. duoti pastarajam 12 000 Lt kyšį; po to, J. M., vykdydamas tolesnius R. J. nurodymus, perduodamus telefoninio pokalbio metu, 2014 m. gegužės 6 d. 15 val. 35 min. degalinės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), vedėjui R. V., nežinančiam apie jam perduodamo voko turinį ir paskirtį, perdavė vokÄ , ant kurio buvo užrašęs „„S. s.“ Direktoriui“ ir į kurį buvo įdėjęs minėtÄ su R.

J. susitartÄ 12 000 Lt kyšį, bei perdavė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ R. V., kuriam R. J. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad atvyks IÄ® „S. s.“ direktorius ir sutarė, kad pastarasis vokÄ pasiims iÅ¡ degalinės „A.“ operatorės, kurios žinioje bus paliktas vokas; po to, R. J. 2014 m. gegužės 6 d. 16 val. 17 min. atvykus į degalinę „A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios degalinės operatorės J. O., kurios žinioje buvo minimas J. M. paliktas vokas ir kuri nežinojo apie perduodamo voko turinį ir paskirtį, savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priėmus su J.

M. susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12 000 Lt kyÅ¡iu, tokiu bÅ«du J. M. davė R. J. sutartÄ 12 000 Lt kyšį, už kurį R. J. jam buvo pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad pastarasis nepradėtų tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų jo iÅ¡ darbo. J. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.              Byloje neginčijamai nustačius, kad J.

M. padarė BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tenkinti J. M. praÅ¡ymÄ ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Nors nuteistasis R. J. teigia, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, J. M. nežadėjo, kad gavęs iÅ¡ pastarojo pinigus, juos panaudos kyÅ¡iams siekiant paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., pinigus žadėjo panaudoti sumokėdamas už teisininkų paslaugas sprendžiant J. M. problemas, pastarojo kaltę padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ taip pat patvirtina byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaip jau minėta, J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis į R.

J. kreipėsi tikėdamasis, jog R. J. turi pažinčių (duomenys neskelbtini) departamente, taip pat (duomenys neskelbtini) ministerijoje, (duomenys neskelbtini), nes R. J. jam buvo tai sakęs, taip pat buvo minėjęs, kad per savo pažįstamÄ (duomenys neskelbtini) ministerijoje gali įtakoti jo vadovybę (duomenys neskelbtini) departamente. Jam papraÅ¡ius R. J. pagalbos, pastarasis jam pasakė, kad kalbėjo su generolais, kurie galbÅ«t paveiks R. B.. 12 000 Lt jis R. J. davė už tai, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, susitartų su R.

B., kad Å¡is nepradėtų tyrimo dėl tarnybinio pažeidimo. R. J. jam minėjo, kad „per kažkÄ prieis prie R. B., sakė, kad viskas bus sutvarkyta, kad niekas jo (J. M.) iÅ¡ darbo neatleis. Liudytojas K. G. patvirtino, kad J. M. jam sakė, jog R. turi pažinčių (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir kad per tuos žmones R. už kažkokiÄ pinigų sumÄ padės jam (J. M.) pasiekti, kad jis nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, kad ta problema bÅ«tų „užglaistyta“. J. M. jam taip pat sakė, kad R. perdavus pinigus kažkam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ministerijos, tas asmuo pakalbės su generolu R.

B. ir tuomet J. M. liks dirbti valdyboje. R. J. argumentÄ , kad jis nežadėjo iÅ¡ J. M. gautų pinigų panaudoti kaip kyšį siekiant paveikti R. B., paneigia ir anksčiau minėti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2014 m. gegužės 6 d. 6.40 val. J. M. paskambino IÄ® „S. s.“ vadovui R. J. ir pasakė, kad turi problemų ir generolas (R. B.) ruoÅ¡iasi jį atleisti iÅ¡ darbo. R. J. pasakė, kad nieko jis (R. B.) nepadarys, jis (R.

B.) gal taip ir norėtų, bet „jam nepavyks, bÅ«k ramus“. Akivaizdu, kad telefoninių pokalbių metu R. J. nė karto J. M. neminėjo, kad kreipsis pagalbos į teisininkus, kad, kaip jis nurodo skunde, derins su jais klausimus, kaip galima bÅ«tų J. M. Å¡ioje situacijoje padėti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ R. J. ir J. M. pokalbių matyti, kad R. J. J. M. sakė, jog viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins, sakė, kad turi pažiÅ«rėti, kas ir kÄ ant J. M. yra parašęs, nes „yra skundai“. R. J. taip pat sakė J.

M. vykti pas generolÄ (R. B.), sakė, kad „iÅ¡sisprendė tie klausimai“, kad dar laukia skambučio iÅ¡ kitų generolų (o ne iÅ¡ teisininkų), pasakė, kad J. M. turi rimtų problemų, sakė, kad reikia „kviestis profsÄ jungas ir tvarkyti klausimÄ â€œ. R. J. taip pat nurodė J. M., kad „buvo iÅ¡sikvietę J. M. tiesioginį vadÄ â€œ, kad reikia surinkti dvylika daiktų, kurie „atsiras pas mÅ«sų generolus, kur reikia ta linkme ir jie operatyviai tada kviečiasi tuos visus, kÄ reikia, sutvarko, užtildo, rytoj nuvažiuoji, tave vietoj glostymų biÅ¡kį per ausis nuduoda su liežuviu ir dirbi toliau sau spakainiai“.

Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. J. kaltės pasinaudojant tariama įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., savo ar kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai priėmus iÅ¡ J. M. su pastaruoju susitartÄ ir pastarojo perduotÄ vokÄ su 12 000 Lt kyÅ¡iu, už kurį jis J. M. buvo pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad jis nepradėtų tarnybinio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J.

M. tarnybinio nusižengimo ir neatleistų pastarojo iÅ¡ darbo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. J. teiginiai, kad telefonu bendraudamas su J. M., jis tenorėjo pastarÄ jį paguosti, nuraminti vertinami kritiÅ¡kai. Kaip jau minėta, duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jis nusprendė padėti J. M. surasdamas teisininkus ir susitardamas dėl jų paslaugų, dėl teisininkų vykimo pas J. M. į ligoninę, skundų, praÅ¡ymų raÅ¡ymo ir pan., byloje nėra. Tiek iÅ¡ J.

M. parodymų, tiek iÅ¡ byloje esančių užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad R. J. ir J. M. apie galimas teisininkų paslaugas niekada nekalbėjo, J. M. net savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad R. J. paaiÅ¡kinimai, jog pinigai turėjo bÅ«ti skirti advokatams, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes R. J. jam tokios informacijos nepateikė. Be to, pasak J. M., R. J. parodymai, kad 12 000 Lt buvo skirti teisininkų pagalbai apmokėti, liudija, kad R. J. tikslas buvo pačiam pasisavinti minėtÄ pinigų sumÄ .

Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Kaip teisingai pažymėta R. J. apeliaciniame skunde, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ , tarp jų – ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. IÅ¡ byloje esančio Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo susipažinti su informacija, esančia Lietuvos Respublikos telekomunikacijų bendrovėse matyti, kad Å¡is nutarimas 2014 m. gegužės 8 d. patvirtintas Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t. 45–46 b. l.), o techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimas pratęstas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 160 b. l.).

Taigi nuteistojo R. J. abejonės dėl telefoninių pokalbių fiksavimo teisėtumo yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, teismui spręsti dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį (Sukčiavimas), kaip skunde mano J. M., nebuvo jokio pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas buvo neteisingai nurodęs, jog pripažįsta R. J. kaltu pagal BK 206 straipsnio (o ne BK 226 straipsnio) 2 dalį, tačiau Å¡iÄ klaidÄ 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, nurodydamas Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje „paraÅ¡ytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 str. skaityti, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str.“.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad J. M. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, R. J. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, o R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, sprendžia, kad minėta klaida yra rašybos apsirikimas ir tai, priešingai nei mano nuteistasis R. J., nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį naikinti.

Atsakant į R. J. skundo argumentÄ , kad jis nėra valstybės tarnautojas, pareigÅ«nas, taigi nėra kyÅ¡io priėmimo subjektas, pažymima, kad pagal BK 226 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, už kyšį pažadėjusiam, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka paveikti institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Taigi BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas nėra tik valstybės tarnautojas ar pareigÅ«nas – juo gali bÅ«ti bet kuris asmuo, galintis daryti įtakÄ ir paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį. Ar duodamas tokį pažadÄ kaltininkas jau gavo kyšį, ar tik pažadėjo ar susitarė jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį reikÅ¡mės neturi. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad R.

J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Tenkinti nuteistojo skundÄ ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinančios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ . Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: J. M. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat nustatė, kad praÅ¡ymÄ leisti laiduoti už J. M. pateikusi L. V. gali daryti teigiamÄ poveikį J.

M. ir yra verta teismo pasitikėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje yra visos sÄ lygos taikyti J. M. BK 40 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad J. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-489//2015).

Nustatant minėtÄ sÄ lygÄ , be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-976/2015). Kaip matyti iÅ¡ J. M. suformuluoto kaltinimo, jis buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog jis už 2014 m. gegužės 5 d. galbÅ«t padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigų, kreipėsi į R.

J., siekdamas, kad R. J., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui R. B., paveiktų jį neteisėtai neveikti vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent nepradėti tarnybinio tyrimo dėl jo ((duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) J. M.) tarnybinio nusižengimo ir neatleisti pastarojo iÅ¡ darbo, davė R. J. sutartÄ 12 000 Lt kyšį. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. M. nurodė, kad jis savo kaltę padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pripažįsta, tačiau akivaizdu, kad jis nepripažino, jog į R.

J. kreipėsi bÅ«tent dėl to, kad pastarasis paveiktų (duomenys neskelbtini) departamento direktorių R. B., kad nebÅ«tų pradėtas tarnybinis tyrimas dėl jo (J. M.) galbÅ«t padaryto tarnybinio nusižengimo ir dėl Å¡io nusižengimo jo neatleistų iÅ¡ darbo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. gegužės 7 d. (parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme) J. M. teigė, kad (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos kelia problemas dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 5 d. nebuvo darbe, ir nebuvo dėl to, kad jis neva buvo iÅ¡gėręs, nors, J.

M. teigimu, jis 2014 m. gegužės 5 d. darbe iÅ¡gėręs nebuvo, tik buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiÄ UAB „B.“, be to, jis tuomet darbe turėjo ir kitokių problemų. Nurodė įtariantis, kad bÅ«tent dėl minėtų priežasčių, o ne todėl, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ , jo vadovybė gali atleisti jį iÅ¡ darbo. Taip pat nurodė, kad po to, kai su R. J. sutarė, jog perduos jam 12 000 Lt, jis pagalvojo, kad R. J. jam nebepadės neprarasti darbo ir pagalvojo, kad sutartÄ pinigų sumÄ â€“ 12 000 Lt – jis perduos pastarajam kaip įnaÅ¡Ä , kad bÅ«tų priimtas dirbti įmonėje „S. s.“ (2 t. 97–98 b. l.).

Apklausiamas 2014 m. gegužės 8 d. J. M. nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog R. J. jam nepadės, todėl 12 000 Lt pastarajam perdavė, kad jį priimtų dirbti (2 t. 103–104 b. l., parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje J. M. parodė, kad į R. J. kreipėsi ne dėl to, kad galimai buvo padaręs tarnybinį nusižengimÄ , o tam, kad R. J. surinktų informacijÄ , dėl ko jis (J. M.) yra kviečiamas į (duomenys neskelbtini) departamentÄ . Taip pat nurodė, kad apie tarnybinį patikrinimÄ jis sužinojo tik perskaitęs kaltinamÄ jį aktÄ (3 t. 49–50 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nepritarti prokuroro skundo argumentui, kad J. M. vengė nurodyti bylai svarbias aplinkybes, t. y. apie jo galbÅ«t padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , kuris buvo tolimesne jo nusikalstamų veiksmų priežastimi. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad J. M. gailėtųsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kad yra pagrindas atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nurodė, kad J. M. iÅ¡ esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o ne visiÅ¡kai pripažino savo kaltę.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl jam pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių, J. M. kartu pažymėjo, kad nei prokuroras, nei teismas neskyrė pakankamai dėmesio R. J. veiksmų subjektyvinės pusės analizei ir tai turėjo įtakos vertinant jo, t. y. J. M., veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ . Be to, iÅ¡ J. M. skundo turinio galima suprasti, kad ne jis kreipėsi pagalbos į R. J., praÅ¡ydamas padėti jam, t. y. paveikti atitinkamus asmenis, kad jo neatleistų iÅ¡ darbo ir ne tuo tikslu davė pastarajam pinigus, o dėl to, kad R.

J. jį klaidino turėdamas tikslÄ gauti ir pasisavinti 12 000 Lt. Kartu skunde atkreipė dėmesį, kad jis niekuomet nepripažino, kad minėtÄ pinigų sumÄ perdavė kaip kyšį ir nurodė manantis, kad yra pagrindo iÅ¡ naujo vertinti surinktus įrodymus ir spręsti klausimÄ dėl abiejų kaltinamųjų, t. y. J. M. ir R. J., kaltės. Apygardos teismo posėdyje J. M. gynėjas advokatas V. Falkauskas taipogi akcentavo, kad „iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ matosi, kad J. M. niekada nepripažino, kad rinko pinigus kaip kyšį“, o pats J.

M., jam suteikus paskutinį žodį, nurodė, kad jis nėra padaręs nusikaltimo ir paprašė jį iÅ¡teisinti. Taigi apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra visų sÄ lygų, kurių visuma leistų spręsti BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , o bÅ«tent nenustatytas visiÅ¡kas J. M. kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Dėl to Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis, kurioje J. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimÄ L.

V. atsakomybėn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant J. M. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 3 punktas). Dėl bausmės J. M. skyrimo Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Skirdama J. M. bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad J. M. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau teistas nebuvo (2 t. 94 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t. 88 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (2 t. 92–93 b. l.). Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J.

M. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudÄ , mažesnę, negu Å¡ios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnis).Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas J. M. laikiname sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. iÅ¡bÅ«tas laikas – 2 dienos (2 t. 107–108, 109 b. l.), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, 66 straipsnis). Priėmus sprendimÄ J. M. pripažinti kaltu ir jį nuteisti paskiriant jam baudÄ , pastarojo skundo argumentai, susiję su jam apylinkės teismo buvusiomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis nebenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Â atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimÄ L.

V. atsakomybėn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:             J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti J. M. laikiname sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (2 dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad yra atlikta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo R. J. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Ernesta Montvidienė                                                                                                                                   Bronius Zalaga