bd244cec-9fd3-4142-b7e4-d3d329f3da77 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1679-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13168-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.5.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Sauda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Sauda“ ieÅ¡kinį atsakovams G.

Z. ir V. Z. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas, Civilinio proceso kodekso 439 str. tvarka pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 6 820 Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlime teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis 2001-05-04 sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo ir 2008-06-23 transporto priemonės paėmimo protokolu, automobilį Peugeot 405, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į saugojimo aikÅ¡telę. Kadangi automobilis buvo paimtas iÅ¡ teisėto valdytojo atsakovo V. Z., o G. Z. yra minėtos transporto priemonės savininkė, atsakovai privalo atlyginti susidariusiÄ skolÄ solidariai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. Z. ieÅ¡kovo UAB „Sauda“ naudai 2 684 Lt automobilio transportavimo ir saugojimo iÅ¡laidų ir 80,67 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sauda“ atsakovės G. Z. naudai 1 113 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Dėl priverstinio automobilio nuvežimoNagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilį Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus atsakovas V. Z. ATPK 126 str. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonė vairavimÄ neblaiviam. Teismas sprendė, kad esant nurodytam atsakovo V. Z. padarytam pažeidimui, jo vairuotas automobilis galėjo bÅ«ti nuvežtas į ieÅ¡kovo automobilių saugojimo aikÅ¡telę, dėl ko ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti transporto priemonės transportavimo iÅ¡laidas laikė pagrįstu.Dėl pareigos atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidasSaugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui atlygina solidariai transporto priemonės savininkas ir valdytojas.

Teismas konstatavo, kad ginčo automobilis eismo įvykio dienÄ (2008-06-23) priklausė atsakovei G. Z., o vairavo atsakovas V. Z. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl solidarios atsakomybės grindė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d., kuri ginčo dienÄ negaliojo, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas negali savo reikalavimų grįsti minėta įstatymo nuostata dėl solidarios automobilio savininko ir valdytojo atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, jog ATPK 269 str. 7 d. (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostata „NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti tik sumokėjus skirtÄ jÄ baudÄ ar atlikus administracinį areÅ¡tÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Po Å¡io nutarimo paskelbimo nurodyta ATPK 269 str. 7 d. nuostata Konstitucijai prieÅ¡taravusia pripažinta apimtimi negali bÅ«ti taikoma, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-16 nutarimo Nr. A2.6-3786-654/2008 dalis, kad automobilis grÄ Å¾inamas tik po skirtosios baudos sumokėjimo, neteko galios, ir automobilis, savininkui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ jį susigrÄ Å¾inti, turėjo bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾intas, nes iÅ¡nyko teisinis pagrindas priverstiniam automobilio saugojimui. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra verslo subjektas, užsiimantis policijos pareigÅ«nų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, todėl jam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rÅ«pestingumo standartas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, jog teisės aktas, kurio pagrindu jo aikÅ¡telėje priverstinai saugomas atsakovės G. Z. automobilis, pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl atsakovei pareikalavus, privalėjo jį grÄ Å¾inti, nes tolesnis jo saugojimas, atsiradęs Civilinio kodekso 6.229 str. pagrindu, ir negrÄ Å¾inimas savininkui (valdytojui) tapo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2011). Teismas konstatavo, kad atsakovė G.

Z. nepateikė duomenų, jog iki 2009-09-17, kai Vilniaus miesto VPK iÅ¡davė leidimÄ atsiimti ginčo automobilį, ji kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl automobilio grÄ Å¾inimo (2010-08-20 antstolės faktinių aplinkybių protokolu užfiksuota, kad ieÅ¡kovas automobilį atsakovei atsisakė grÄ Å¾inti). Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad po 2009-04-16 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, bÅ«tų iÅ¡siuntęs praneÅ¡imÄ automobilio savininkei ar valdytojui dėl automobilio atsiėmimo 2001-05-04 sutarties 4.3 punkto pagrindu, laikė, kad yra pagrindas pripažinti, jog po 2009-04-16 ieÅ¡kovas automobilio saugojimo paslaugas teikė savo rizika, nes neturėdamas pareigos laikyti automobilio, nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilis bÅ«tų atsiimtas (CPK 178 str.).

Nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovo V. Z. atžvilgiu tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė automobilio transportavimo iÅ¡laidas – 370 Lt ir už automobilio saugojimÄ už laikotarpį nuo 2008-06-23 iki 2009-04-17, t.y. 2 314 Lt (pirmas saugojimo mėnuo – 450 Lt, kiti – po 240 Lt per mėnesį), viso priteisė ieÅ¡kovui 2 684 Lt (370 Lt + 2 314 Lt). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas UAB „Sauda“ apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl laikotarpio už transporto priemonės saugojimÄ sutrumpinimo iki 2009-04-10 Konstitucinio Teismo nutarimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo priteisti iÅ¡ atsakovų G.

Z. ir V. Z. solidariai 6 820 Lt iÅ¡laidų už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 % dydžio metinių palÅ«kanų ir 205 Lt žyminį mokestį (po 102,50 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo) UAB „Sauda“ naudai; sprendimÄ dalyje dėl 1 113 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų G. Z. naudai panaikinti; sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V. Z. valstybės naudai palikti nepakeistÄ arba priteisti Å¡ias iÅ¡laidas solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų; priteisti 157 Lt žyminio mokesčio (po 78,50 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo) už apeliacinio skundo padavimÄ .Dėl laikotarpio už kurį turi bÅ«ti padengtos iÅ¡laidos, sutrumpinimo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. taikymo atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimÄ Pirmos instancijos teismas neteisingai interpretuoja Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimÄ , kad nuo Å¡ios datos Å¡ioje byloje transporto priemonių savininkas ir valdytojas nebeturi pareigos atlyginti saugojimo iÅ¡laidų. 2011-10-24 sprendime pirmos instancijos teismas pripažįsta, kad „aplinkybės, konstatuotos 2009-04-10 Konstitucinio Teismo nutarime, neeliminuoja atsakovo pareigos atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidų apskritai <...> ir Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos tik skolos laikotarpiui, skaičiuojamam po nutarimo paskelbimo“.

Remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo padaryta išvada, nėra aišku, kodėl nuo šio momento išnyksta G. Z. pareiga rūpintis sau nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat, kodėl išnyksta pareiga valdytojui V. Z. pasirūpinti automobiliu, kuris buvo jo valdomas ir kuris dėl jo neteisėtų veiksmų atsidūrė specialioje saugojimo aikštelėje. Teismo sprendime suformuota pozicija aiškiai prieštarauja ne tik bendriesiems civilinės teisės principams, iš esmės skirtingai reglamentuojantiems nuostolių atlyginimo klausimus, bet ir nėra paremta Konstitucinio Teismo nutarimu, prieštarauja pačiame Konstitucinio teismo nutarime įtvirtintoms nuostatoms.

Konstitucinis teismas savo 2009-04-10 nutarimo 7.1 punkte vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, jog iÅ¡laidos, susijusios su priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje turi bÅ«ti atlygintos už visÄ laikotarpį. Baudos sumokėjimu nesibaigia civiliniai teisiniai santykiai susiklostę tarp transporto priemonių savininko, valdytojo bei transporto priemonės teisėto saugotojo. Konstitucinio Teismo nutarimas nepanaikina nei savininko nei valdytojo pareigos atlyginti saugojimo iÅ¡laidų iki tos dienos, kada automobilis buvo atsiimtas turint visus reikiamus atsiėmimo dokumentus, o konkrečiai - leidimÄ atsiimti transporto priemonę. 2009-04-10 Konstitucinio Teismo nutarimas nesuteikia jokios teisės atsakovams iÅ¡vengti iÅ¡laidų atlyginimo, nutarime nėra jokios nuostatos, kuri įpareigotų ieÅ¡kovÄ saugoti transporto priemones neatlygintinai savo sÄ skaita po Å¡io nutarimo paskelbimo.

Remiantis teismo sprendimu lieka neaiÅ¡ku, kas turėtų atlyginti teisėtai ir pagrįstai nutemptų transporto priemonių saugojimo iÅ¡laidas po Konstitucinio Teismo nutarimo. Teismas netinkamai aiÅ¡kino 2009-04-10 Konstitucinio Teismo nutarimÄ , kadangi 2009-04-10 pripažinus ATPK 269 str. 7 d. nuostatas kaip prieÅ¡taraujančias Konstitucijai, neiÅ¡nyko pagrindas saugoti transporto priemonę, o tik atsirado galimybė nesumokėjus valdytojui paskirtos baudos kreiptis dėl transporto priemonės atsiėmimo. Nutarimu buvo panaikinta tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso norma, tačiau ne Civilinio kodekso (Pasaugos) konkrečios nuostatos, todėl pagrindas transporto priemonės saugojimui neiÅ¡nyko.

Savininkui nesikreipiant į ieÅ¡kovÄ dėl transporto priemonės atsiėmimo turint iÅ¡ policijos gautÄ leidimÄ , pastarasis remdamasis bÅ«tent Civilinio kodekso nuostatomis (Pasauga - XLII skyrius), o ne ATPK 269 str. 7 d., privalėjo saugoti transporto priemonę. Nei vienas galiojantis Lietuvos Respublikos įstatymas nesuteikė saugotojui teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai sunaikinti ar kitaip atsikratyti jam saugoti pavestu turtu, tokios teisės nenumato ir Konstitucinio Teismo nutarimas.Dėl argumento, kad UAB „Sauda“ nesiuntė praneÅ¡imų ir neinformavo dėl automobilio atsiėmimoIeÅ¡kovas UAB „Sauda“ siuntė 2 praneÅ¡imus transporto priemonės savininkei G.

Z. dėl transporto priemonės atsiėmimo ir saugojimo iÅ¡laidų padengimo. 2009-07-13 ir 2009-08-10 praneÅ¡imais UAB „Sauda“ informavo G. Z. apie esamÄ skolÄ , antrasis praneÅ¡imas buvo įteiktas atsakovei asmeniÅ¡kai. Visi Å¡ie įrodymai buvo pateikti teismui teismo posėdžių metu, pati atsakovė G. Z. patvirtino, kad tokį praneÅ¡imÄ yra gavusi bei tai, jog buvo informuota apie įsiskolinimÄ , todėl jokio ginčo dėl to byloje nebuvo. Abu atsakovai gerai žinojo apie esantį įsiskolinimÄ ir tik dėl savo neveikimo kreipėsi į policijÄ dėl leidimo atsiimti transporto priemonę tik 2009-09-17, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po transporto priemonės nutempimo dienos.

Gavę leidimÄ , atsakovai jį pateikė tik 2010-08-20, t.y. praėjus dar vieneriems metams po leidimo gavimo. Atsakovas, kaip rÅ«pestingas saugotojas įvykdė visas savo pareigas praneÅ¡ant apie esamÄ saugojimÄ bei bÅ«dus iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ padėtį bei neturėjo galimybės atlikti kitų veiksmų, kurių atlikimas priklausė iÅ¡imtinai atsakovams.Dėl termino, iki kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojamos saugojimo iÅ¡laidosIeÅ¡kovas, matydamas, jog atsakovai nerodo jokios iniciatyvos suderinti skolos dengimo klausimo bei nepateikia leidimo atsiimti transporto priemonę, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Gavusi dokumentus iÅ¡ teismo atsakovė G. Z. atvyko į UAB „Sauda“ ir pateikė leidimÄ atsiimti transporto priemonę. Nepaisant to, jog leidimas buvo pateiktas 2010-08-20, iÅ¡laidų dengimo klausimas ir toliau liko nesuderintas, nes atsakovai nesutiko padengti saugojimo iÅ¡laidų iki leidimo pateikimo dienos. Nesuderinus iÅ¡laidų dengimo klausimo ieÅ¡kovas UAB „Sauda“ pasinaudojo daikto sulaikymo teise ir tuo pagrindu negrÄ Å¾ino atsakovams transporto priemonės. Atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo sutiko geranoriÅ¡kai sumažinti įsiskolinimo sumÄ iki 4 549 Lt, o nesant galimybės padengti įsiskolinimo siekė ieÅ¡koti kompromiso, tačiau atsakovams kategoriÅ¡kai nesutikus apmokėjimo už transporto priemonės saugojimÄ ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir paskaičiavo reikalaujamÄ sumÄ ieÅ¡kinio padavimo dienai, nes tik dėl atsakovų kaltės susiklostė esama padėtis ir tik dėl atsakovų netinkamo ir nerÅ«pestingo elgesio teisėtas saugotojas parytė iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas UAB „Sauda“ praÅ¡o priteisti visÄ sumÄ iki ieÅ¡kinio padavimo dienos (2010-09-17), nes tik dėl atsakovų netinkamo veikimo nepavyko iÅ¡spręsti situacijos, ne dėl ieÅ¡kovo kaltės buvo delsiama gauti leidimÄ atsiimti transporto priemonę ir pateikti šį leidimÄ teisėtam saugotojui bei suderinti iÅ¡laidų dengimo klausimÄ .Dėl solidarios G. Z. ir V. Z. atsakomybės pagrindųNors pirmos instancijos teismas ir nustatė, jog transporto priemonės savininkė yra G. Z., visiÅ¡kai ignoravo jos pareigas rÅ«pintis savo turtu bei atlyginti tokiu turtu padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovė G. Z. pati pripažįsta, kad ieÅ¡kovas UAB „Sauda“ jÄ asmeniÅ¡kai informavo praneÅ¡imu, šį praneÅ¡imÄ atsakovė G. Z. gavo bei žinojo, jog automobilis yra nutemptas, tai ji pati pažymėjo savo atsiliepime bei vėliau patvirtino teisme. PraneÅ¡imas atsakovei buvo įteiktas 2009-08-19, t.y. jau po 2009-04-10 Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl nors atsakovė apie saugomÄ automobilį žinojo ir ankščiau, ji buvo papildomai informuota apie prievolę atsiimti savo saugomÄ turtÄ po Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo.

Nepaisant to, atsakovė tik po pusantrų metų nuvyko į policijos komisariatÄ gauti leidimo atsiimti transporto priemonę. Pusantrų metų delsimas Å¡ioje situacijoje jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas protingu terminu, kuris reikalingas nuvykti į policijos komisariatÄ ir gauti leidimÄ grÄ Å¾inti transporto priemonę. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atvykus į UAB „Sauda“ atsakovai buvo informuoti, jog norint atsiimti transporto priemonę yra bÅ«tinas leidimas, kurį iÅ¡duoda sprendimÄ nutempti transporto priemonę priėmusi institucija.

Nesant Å¡io leidimo, saugotojas UAB „Sauda“ neturi teisės grÄ Å¾inti nutemptos transporto priemonės. UAB „Sauda“ negali atsakyti už savininkės nerÅ«pestingÄ elgesį ir nesirÅ«pinimÄ sau nuosavybės teise priklausančiu turtu ir delsimÄ gauti leidimÄ dėl automobilio atsiėmimo.Dėl argumento, kad automobilio nutempimo dienÄ nebuvo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str., kuris numatytų solidariÄ savininko bei valdytojo atsakomybęAutomobilis buvo nutemptas 2008-06-23, kai galiojo 2008-03-13 Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, kuri buvo aktuali nuo 2008-03-29 iki 2008-06-30.

Å ioje įstatymo redakcijoje nėra 33 str., tačiau 2008-06-10 SEAKÄ® redakcijoje, kuri aktuali nuo 2008-07-01 (įsigaliojo praėjus savaitei po automobilio nutempimo), Å¡is straipsnis jau yra. Ä®sigaliojus pastarajai įstatymo redakcijai, visi reikalavimai, numatyti Å¡iame įstatyme nuo jo įsigaliojimo dienos yra privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vykdomi. Taigi, net ir neatsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad savininko atsakomybę dėl jam priklausančiu turtu padarytos žalos iki 2008-07-01 reglamentavo tokie teisės aktai kaip Civilinis kodeksas, SEAKÄ® papildomai įtvirtino tokiÄ automobilio savininko pareigÄ atlyginti iÅ¡laidas solidariai.

G. Z. nuo 2008-07-01 privalėjo vadovautis aktualia SEAKÄ® redakcija ir rÅ«pintis sau nuosavybės teise priklausančia transporto priemone bÅ«tent pagal aktualios įstatymo redakcijos reikalavimus. Ä®statymo nežinojimas ar netinkamas jo vykdymas neatleidžia G. Z. nuo atsakomybės.Dėl 1 113 Lt iÅ¡laidų priteisimo G. Z. naudaiG. Z. neįvykdė savo pareigos kuo skubiau pasirÅ«pinti sau nuosavybės teise priklausančia transporto priemone ir gauti leidimÄ dėl jos grÄ Å¾inimo, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis net ir tuo atveju, jeigu teismas nepriteisė skolos iÅ¡ G.

Z., nes bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė bÅ«tent dėl G. Z. netinkamo veikimo ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, o ieÅ¡kovas neturėjo kitos galimybės iÅ¡spręsti Å¡io klausimo dėl pačios atsakovės nebendradarbiavimo.Atsakovė G. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , UAB „Sauda“ apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti turėtas iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog po 2009-04-16 ieškovas automobilio paslaugas teikė savo rizika, neturėdamas pareigos laikyti automobilį, ieškovas, būdamas verslo subjektas, užsiimantis policijos pareigūnų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, kuriam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas, automobilio saugojimo paslaugas teikė savo rizika ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atsiimtas automobilis, yra teisėta ir pagrįsta įstatymaisir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įrodanti, kad ieškovas UAB „Sauda“ piktnaudžiauja jam suteikta teise saugoti jam atgabentus automobilius ir automobilių savininkams neatiduoda, toks ieškovo elgesys negali būti toleruotinas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Priverstinės transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutartį apie kuriÄ atsakovai nežinojo, nebuvo sutarties Å¡alys, taip pat nebuvo įstatyminio reglamentavimo, kad atsakovai už suteiktas saugojimo paslaugas pagal Priverstinės transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutartį yra atsakingi saugotojui, t.y. ieÅ¡kovui, todėl Priverstinės transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties dalis, kurioje nustatyta saugotojo UAB „Sauda“ teisė reikalauti iÅ¡ atsakovų iÅ¡laidų atlyginimo, nesukelia teisinių padarinių ir yra niekinė (CK 1.78 str. 1 d., 6.154, 6.156, 6.159 str.).

Gindamasis nuo savo neveikimo apeliantas nurodo, kad UAB „Sauda“ siuntė 2 praneÅ¡imus transporto priemonės savininkei G. Z. dėl transporto priemonės atsiėmimo ir saugojimo iÅ¡laidų padengimo - 2009-07-13 ir 2009-08-10 praneÅ¡imus, kad kaip rÅ«pestingas saugotojas įvykdė visas savo pareigas praneÅ¡ant apie esamÄ saugojimÄ , bÅ«dus iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ padėtį bei neturėjo galimybės atlikti kitų veiksmų, kurių atlikimas priklausė iÅ¡imtinai atsakovams. Akivaizdu, kad apeliantas teigia netiesÄ - 2009-07-13 ir 2009-08-10 praneÅ¡imus siuntė ne apeliantas, o antstolė.

Apie automobilių atsiėmimÄ Å¡iuose praneÅ¡imuose net neužsiminta, nors dėl automobilio atsiėmimo į apeliantÄ atsakovė kreipėsi daug kartų ir jo neatidavus paskutinį kartÄ kreipimasis buvo konstatuotas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Kai UAB „Sauda“ kreipėsi į teismÄ dėl skolos už automobilio transportavimÄ ir laikymÄ priteisimo, jis neturėjo teisinio pagrindo sulaikyti automobilio. Tačiau UAB „Sauda“ ir nebuvo sulaikęs automobilio, nes apie jo „sulaikymÄ â€œ pirmÄ kartÄ atsakovė perskaitė apeliaciniame skunde, o jei iÅ¡ tikrųjų automobilis bÅ«tų buvęs sulaikytas kaip savigynos priemonė, UAB „Sauda“ privalėjo apie tai atsakovus tinkamai informuoti.

Atsakovė nesutinka su apelianto motyvais dėl neteisingo teismo iÅ¡laidų priteisimo. Teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , todėl jos paskirstytos teisingai. Pasisakydamas apie neteisingÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ be bendrų frazių apeliantas nenurodo kÄ pažeidė teismas, kaip ir kodėl turi bÅ«ti iÅ¡laidos paskirstytos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas.

IeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – 2009-07-13 ir 2009-08-10 anstolio padėjėjo praneÅ¡imus atsakovei G. Z. ( b.l.132-134), praÅ¡ydamas juos prijungti byloje. Atsakovė G. Z. pateiktu atsiliepimu neprieÅ¡tarauja Å¡ių įrodymų prijungimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikÅ¡minga aplinkybe yra tai, ar ieÅ¡kovas informavo automobilio savininkę- atsakovę apie pareigÄ atsiimti automobilį iÅ¡ jo saugojimo aikÅ¡telės, šie įrodymai yra reikalingi, kad bylos aplinkybių tyrimas bÅ«tų visapusiÅ¡kas, todėl praÅ¡ymas tenkintinas.            Nustatyta, kad transporto priemonė buvo paimta 2008-06-23 transporto priemonės paėmimo protokolu ( b.l.34). Anstolio praneÅ¡imuose, iÅ¡siųstuose atsakovei 2009-07-13 ir 2009-08-10, nurodyta, kad atsakovė G.

Z. privalo sumokėti skolÄ ieÅ¡kovui už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Å iuose praneÅ¡imuose nėra informacijos, kad automobilio savininkė privalo atvykti pas ieÅ¡kovÄ atsiimti automobilio. Apie tai, kad atsakovė buvo informuota, jog ieÅ¡kovas jai grÄ Å¾ina automobilį ir, jai nesumokėjus skolos už jo saugojimÄ , bei atsakovui V. Z. nesumokėjus administracinės baudos, ji privalo atsiimti automobilį, ieÅ¡kovas įrodymų nepateikė. Teismo iÅ¡vada, kad automobilis buvo saugomas ieÅ¡kovo aikÅ¡telėje po to, kai Konstitucinis teismas 2009-04-10 nutarime konstatavo, jog nuostata, kad nuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir dėl to atsakovams nėra pareigos mokėti už jo saugojimÄ po Å¡io nutarimo, pagrįsta.

Savininkei reikalaujant atiduoti automobilį, o ieÅ¡kovui atsisakius jį grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovui atsirado pareiga informuoti atsakovę, kad jis nepagrįstai buvo atsisakęs automobilį grÄ Å¾inti dėl baudos nesumokėjimo. . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, jog ATPK 269 str. 7 d. (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostata „NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti tik sumokėjus skirtÄ jÄ baudÄ ar atlikus administracinį areÅ¡tÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Po Å¡io nutarimo paskelbimo nurodyta ATPK 269 str. 7 d. nuostata Konstitucijai prieÅ¡taravusia pripažinta apimtimi negali bÅ«ti taikoma, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-16 nutarimo Nr. A2.6-3786-654/2008 dalis, kad automobilis grÄ Å¾inamas tik po skirtosios baudos sumokėjimo, neteko galios, ir automobilis, savininkui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ jį susigrÄ Å¾inti, turėjo bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾intas, nes iÅ¡nyko teisinis pagrindas priverstiniam automobilio saugojimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra verslo subjektas, užsiimantis policijos pareigÅ«nų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, todėl jam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rÅ«pestingumo standartas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, jog teisės aktas, kurio pagrindu jo aikÅ¡telėje priverstinai saugomas atsakovės G. Z. automobilis, pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, atsakovei pareikalavus, privalėjo jį grÄ Å¾inti, nes tolesnis jo saugojimas, atsiradęs Civilinio kodekso 6.229 str. pagrindu, ir negrÄ Å¾inimas savininkui (valdytojui) tapo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2011). 2010-08-10 faktinių aplinkybių konstatvimo protokolu ( b.l.56-57) atsakovė įrodė, jog ieÅ¡kovas atsisakė grÄ Å¾inti jai automobilį, kol nėra sumokėta už jo saugojimÄ .

Pripažintina, kad atsisakymas grÄ Å¾inti automobilį ir tuo pagrindu, kad nėra sumokėta už jo saugojimÄ , buvo neteisėtu atsisakymu, kadangi tuo ieÅ¡kovas apribojo savininkės teises naudotis nuosavybe. Tiek dėl baudos nesumokėjimo, tiek dėl saugojimo iÅ¡laidų nesumokėjimo savo turtinių teisių gynimas, sulaikant kito asmens nuosavybę, yra neteisėtu veiksmu.  Atsakovė siekė susigrÄ Å¾inti automobilį, tačiau ieÅ¡kovas tęsė jo saugojimÄ dėl neteisėtų savo veiksmų, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti už neteisėtÄ automobilio saugojimÄ .

Po 2009-04-10 Konstitucinio teismo nutarimo ieÅ¡kovas automobilio paslaugas teikė savo rizika, neturėdamas pareigos laikyti automobilį. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslo subjektas, užsiimantis policijos pareigÅ«nų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, kuriam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rÅ«pestingumo standartas, automobilio saugojimo paslaugas teikė savo rizika ir nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų atsiimtas automobilis, prieÅ¡ingai, jo negrÄ Å¾ino atsakovei reikalaujant, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas turi atlyginti atsakovei atstovavimo iÅ¡laidas, kurias ji turėjo apmokėdama advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

PraÅ¡ymas tenkintinas dalinai, priteisiant 500 Lt , atsižvelgiant į tai, kad ginčijama skundu suma sudarė 4136 Lt, kad atsiliepime iÅ¡ dalies buvo nurodomi tie patys iekÅ¡inio atmetimo argumentai, kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso X straipsnio X dalies X punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei G.

Z. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 500 Lt atstovavimo išlaidų  iš ieškovo  UAB „Sauda“ ( į/k 120507414). Teisėjai                                                    Danutė Kutrienė Loreta Lipnickienė                                                                  Andžej Maciejevski