bd22378b-2924-419b-85d4-e4bf074aa72b · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas Pranešėja Laureta Ulbienė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-319/2014 m.Teisėjas Mindaugas Striaukas                        Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00864-2013-4                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 1.1.3.2; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.1.7.4; 2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužės 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Ilonai Lonskai,                                                                dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei,          gynėjui advokatui Rokui Kaireliui,nukentėjusiojo atstovui V.

C.,nuteistajam I. O.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui (viso 80 valandų). Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė bausmė I.

O. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikas 2013-04-07 kaip 1 laisvės atėmimo diena. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant I. O. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiÅ«rÄ , leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, 6 pirmus mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡ I. O. priteista: 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui R. N. naudai bei 1845,47 Lt turtinės žalos atlyginimui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos misterijos naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. O. nuteistas už tai, kad 2013-04-06 apie 23.20 val. vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės „Agotos gryčia“ pastato, Å eÅ¡kinės g. 59A, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, stebint kitiems, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , konflikto metu spyrė R.

N. į veidÄ .Taip pat I. O. nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, stebint kitiems, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo R. N., tai yra 2013-04-06 apie 23.20 val. vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės „Agotos gryčia“ pastato, Å eÅ¡kinės g. 59A, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tyčiÄ sužaloti R.

N., konflikto metu spyrė nukentėjusiajam į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį su aplinkine kraujosruva ir taip, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatÄ .Nuteistasis I. O. (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, o nenustačius pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – nuosprendžio dalį, kurioje apeliantas nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti I.

O. jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Panaikinti bausmės, paskirtos pagal LR BK 284 str. 1 d. subendrinimÄ su bausme pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. VeikÄ iÅ¡ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1 d. ir atitinkamai suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ .Apeliantas nurodo nesutinkÄ s su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus byloje įrodymus, rėmėsi prieÅ¡taringais liudytojų parodymais ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo: apeliantui akivaizdu, kad vidutinių fizinių gabumų asmuo nesugebėtų iÅ¡kelti kojos iki kito asmens galvos aukščio.

Net ir iÅ¡kėlus kojÄ iki tokio aukščio, toli gražu nereiÅ¡kia, kad smÅ«gis bus atliktas taip, kad sulaužytų kaulÄ , kadangi tokio veiksmo atlikimas yra fiziÅ¡kai sudėtingas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas paaiÅ¡kino, kad kovos menais niekada neužsiiminėjo, taigi specialaus pasirengimo ir specialiųjų įgÅ«džių neturi. Teismas faktinės aplinkybės, kad minėtu bÅ«du sužaloti žmogų yra pakankamai sudėtinga, netyrė, skundžiamame nuosprendyje apsiribodamas tik teiginiu, kad įvykio metu nuteistasis stovėjo aukščiau nei nukentėjusysis.

Koks buvo tas aukščių skirtumas (viena, dvi laiptų pakopos ar daugiau) sprendime taip pat nenurodyta. Apelianto teigimu, iÅ¡ liudytojų parodymų vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad nukentėjusysis ir apeliantas stovėjo ne viename lygmenyje, negalima. Taip pat nurodo, kad dar iki įvykių apeliantas turėjo kojos traumÄ , todėl sužaloti stovintį asmenį spyriu į galvÄ â€“ neįmanoma.Dėl liudytojų K. S. ir V. J. parodymų vertinimo: apelianto teigimu, minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡taringi, o dėl kai kurių aplinkybių – akivaizdžiai melagingi.

Nurodo, kad minėtos liudytojos yra artimai susijusios su nukentėjusiuoju – K. S. yra nukentėjusiojo sugyventinė, o V. J. artima draugė, todėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtos liudytojos neturėjo tikslo apkalbėti nuteistÄ jį. Be to, liudytojų parodymai apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes yra nelogiÅ¡ki, kas verčia apeliantÄ abejoti jų atitikimu tikrovei, kadangi tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu K. S. nurodė, kad spyrio nukentėjusiajam metu V.

J. stovėjo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo. Apeliantui kyla klausimas, kaip apskritai įmanoma įspirti žmogui į galvÄ , kai tarpe stovi žmogus. Dar labiau prieÅ¡taringi, pasak apelianto, V. J. parodymai, kadangi bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad su nukentėjusiuoju yra vienodo Å«gio, o spyrio metu stovėjo tiesiai prieÅ¡ apeliantÄ , už jos dar stovėjo K. S.. Tokiu bÅ«du apeliantas teigia, kad pasiekti koja kito asmens galvÄ , kai tarpe stovi 2 žmonės, yra akivaizdžiai neįmanoma. Be to, paties nukentėjusiojo parodymai, kategoriÅ¡kai neigusio savo neblaivumÄ Ä¯vykio metu, parodymai apie sužalojimo aplinkybes taip pat skiriasi nuo K.

S. ir V. J. duotų paaiÅ¡kinimų. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad liudytoja K. S. akivaizdžiai painiojasi duodama parodymus, kadangi nurodė, jog nukentėjusiajam buvo spirta iÅ¡ deÅ¡inės kojos į kairiÄ jÄ galvos pusę, tačiau tuo pačiu nurodė, kad po smÅ«gio nukentėjusysis nukrito taip pat į kairę pusę, kas, pasak apelianto, neįmanoma. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja K.

S. davė akivaizdžiai melagingus parodymus apie tam tikras aplinkybes.Dėl P. V. parodymų: apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad jo kaltę pagrindžia Å¡io liudytojo – policijos pareigÅ«no parodymai, kadangi, pasak apelianto, jie nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys kitų asmenų parodymams. Be to, Å¡is liudytojas nematė paties įvykio, todėl jo parodymai negali bÅ«ti apelianto nusikalstamos veikos įrodymu ir pagrindu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Be to, apeliantas nurodo, kad ir pats liudytojas paaiÅ¡kino, jog į panaÅ¡ius įvykius jam tenka vykti dažnai ir tai buvo niekuo neiÅ¡siskiriančios muÅ¡tynės.Dėl apelianto parodymų vertinimo: apeliantas teigia nesutinkantis su teismo vertinimu, kad jo parodymų keitimas susijęs su siekiu Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ar siekiu jos iÅ¡vengti, kadangi pastarasis savo parodymus pakeitė dar ikiteisminio tyrimo metu, o ir nurodė to priežastis: 2013-04-07 apklausa vyko tik formaliai užtikrinus apklausiamojo teisę į gynybÄ , tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinus įstatymo garantuojamų teisių, apeliantui naktį praleidus areÅ¡tinėje, nevalgius, jaučiant vartoto alkoholio poveikį ir esant Å¡oko bÅ«senoje dėl sulaikymo.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu duoti apelianto parodymai visiškai atitiko duotus 2013-11-08 apklausos metu, todėl negali būti vertinami kaip nepatikimi, o ir analizuojami ir vertinami turėtų būti būtent 2013-11-08 duoti pastarojo parodymai.Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir teismo nevertintų aplinkybių: apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertino kai kurių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias nurodė apklausti liudytojai, kurie teigė, kad prie kavinės „Agotos gryčia“ buvo didelis kiekis žmonių, o V.

G.-G. nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo tyrimo nenustatytas asmuo. Kadangi nurodytų abejonių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepaÅ¡alino, todėl priimtas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį draudžiama.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent apeliantas sužalojo nukentėjusįjį R.

N., priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė iÅ¡ esmės dviejų, su nukentėjusiuoju artimai susijusių asmenų – K. S. ir V. J. parodymais, kurios net gi bandė nuslėpti savo bei nukentėjusiojo neblaivumo faktÄ . Apelianto teigimu, teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai įvykio metu buvusių neblaivių V. S. ir V. J. parodymus įvertino kaip labiau patikimus nei alkoholio nevartojusio V.

G.-G.Pasak apelianto, byloje nėra neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent jis, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik dviejų neblaivių, su nukentėjusiuoju asmeniu susijusių asmenų parodymais, nevertinant jų parodymų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo ir bandymų nuslėpti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Be to, apelianto teigimu, nepagrįstai nebuvo tirti kaltinimÄ paneigiantys įrodymai, juos iÅ¡ anksto įvertinant kaip prieÅ¡taraujančius nustatytai tiesai arba nemotyvuotai atmetant.Dėl veikos kvalifikavimo: apeliantas nurodo, kad net ir konstatavus, kad byloje surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad nuketėjusįjį sužalojo bÅ«tent apeliantas, negalima sutikti, kad veika buvo tinkamai kvalifikuota, kadangi liudytojos K.

S. ir V. J. savo parodymuose teigė, kad nuteistasis konfliktavo iÅ¡imtinai su nukentėjusiuoju ir agresija buvo nukreipta iÅ¡imtinai į nukentėjusįjį. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie kitus nuteistojo veiksmus, nukreiptus į vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ , todėl net ir pripažinus įrodytu faktÄ , kad nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent apeliantas, jo veikos kvalifikavimas keistinas iÅ¡ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. į LR BK 138 str. 1 d.Dėl neturtinės žalos dydžio:

Apelianto teigimu, net ir konstatavus, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos faktas yra įrodytas ir veika teisingai kvalifikuota, negalima sutikti su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi pagal LAT formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra priteisiamos ženkliai mažesnės sumos, apeliantas nurodo bylų pavyzdžius. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas didesnį neturtinės žalos dydį priteisė faktiÅ¡kai be jokių motyvų. Teismo posėdyje nuteistasis I.

O. ir jo gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo I. O. apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas I. O., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratÄ , reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai iÅ¡tirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Dėl įrodymų vertinimo:Nuteistasis I. O. tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė spyręs nukentėjusiajam, teigė jį tik pastÅ«męs besigindamas, tačiau tokiÄ apelianto versijÄ nuneigia byloje surinkti įrodymai, paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, Å¡iais įrodymais pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi, priimdamas sprendimÄ . Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad tiek apeliaciniame skunde minimų liudytojų K.

S., V. J., tiek nukentėjusiojo R. N. parodymai buvo gana detalūs, išsamūs, jais netikėti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nors nukentėjusysis R. N. apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. t. 1, b. l. 159-160) parodė, kad nematė, kas iš nugaros galėjo jam smogti, tačiau liudytojos K. S. ir V. J., apklaustos teisme paaiškino, kad matė I. O. smūgį iš kojos Rolandui į veido sritį, be to, Rolandui parkritus, I. O. priėjo ir bandė dar suduoti Rolandui rankom (b. t. 1, b. l. 160-161, 161-162).

Tokias pačias aplinkybes liudytojos nurodė ir apklaustos ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 35-36, 38, 39, 41). Be to, apeliantas, 2013-04-07 apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konflikto metu su vienu iÅ¡ vaikinų susistumdė, vaikinas buvo tamsiai apsirengęs, neaukÅ¡to Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Apeliantas pastÅ«mė vaikinÄ rankomis ir deÅ¡ine koja spyrė į galvos sritį (b. t. 1, b. l. 73).Liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam R. N. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-04-06), paveikus kietu buku daiktu; sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (b. t. 1, b. l. 25-26).Byloje esantis bendrojo pagalbos centro raštas patvirtina, kad dėl įvykio buvo skambinta 23 val. 19 min. 28 s ir 23 val. 21 min. 41 s (b. t. 1, b. l. 9).

Pokalbių turinys užfiksuotas apžiÅ«ros protokole (b. t. 1, b. l. 10). Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas P. V. nors ir nematė paties įvykio, tačiau nurodė, kad gavus iÅ¡kvietimÄ dėl muÅ¡tynių, buvo sulaikytas tas asmuo, kuris pagal liudytojų parodymus sumušė nukentėjusįjį. Bent 5 asmenys nurodė, kad tas asmuo sumušė (b. t. 1, b. l. 132-163).Liudytoja S. V. taip pat teigė nemačiusi pačių muÅ¡tynių, tačiau teisme paaiÅ¡kino, kad matė I. O. stovintį prie įėjimo laiptų, o kitas vaikinas stovėjo truputėlį žemiau, bet irgi ant laiptukų (b. t. 1, b. l. 182-183).Esant tokiems įrodymams, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų netikėti minėtų liudytojų parodymais ir juos laikyti melagingais.

Taip pat nebuvo nustatyta ir dėl ko liudytojos K. S. bei V. J. siektų apkalbėti apeliantÄ . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo dėl ko abejoti, kad liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, be to, liudytojos K. S. ir V. J. teisme nurodė galinčios atpažinti vaikinÄ , kuris sužalojo nukentėjusįjį ir nurodė į apeliantÄ , taip pat proceso dalyvių akivaizdoje patikslino, kur kas stovėjo. Jos nurodė, kad apeliantas stovėjo ant laiptukų aukščiau tuo metu, kai buvo tas spyris, o Rolandas stovėjo laipteliu žemiau.

Apeliacinė instancija, vertindama Å¡ių asmenų parodymus, mato, kad jų parodymuose yra skirtumų, kai kurių prieÅ¡taravimų, tačiau visi jų parodymuose esantys neatitikimai yra menki, neturintys reikÅ¡mės jų vertinimui.Nuteistasis I. O., praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti, nurodo, kad pirmosios apklausos 2013-04-04 metu apklausa vyko jam tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinus įstatymo garantuojamų teisių, tačiau iÅ¡ byloje esančio jo apklausos protokolo matyti, kad apklausoje gynėjas dalyvavo, teisė į gynybÄ buvo užtikrinta, o ir praneÅ¡imas apie įtarimÄ patvirtina, kad apeliantui jo teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tinkamai (b. t. 1, b. l. 71-72).

Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas įstatymu nustatytas taisykles, o apelianto teiginys, kad tam tikros aplinkybės liko neįvertintos, laikytinas jo subjektyvia nuomone. Dėl veikų kvalifikacijos:Pagrįstas ir teisėtas, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendis ir dėl I. O. nuteisimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus apeliantas I. O. atliko prie kavinės „Agotos gryčia“ pastato, Å eÅ¡kinės g. 59A, Vilniuje ir Å¡ios vietos priskyrimas vieÅ¡ajai vietai abejonių nekelia.VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas prie kavinės, stebint kitiems asmenims, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. N. ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams.Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. LR BK                 284 str. 1 d. nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Byloje nustatyta, kad apeliantas I. O. nusikalstamus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje ir, prieÅ¡ingai nei skunde teigia pastarasis, matant svetimiems asmenims įžūliai, t. y. naudodamas fizinį smurtÄ , nukentėjusiojo ir kitų atžvilgiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.).

Tai, kad apeliantas savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įrodo ir priverstinis kitų asmenų įsikiÅ¡imas, policijos pareigÅ«nų kvietimas, nutrauktas normalus žmonių bendravimas.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo I. O. veiksmuose esant bÅ«tinuosius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymius ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Apelianto skundo teiginys, kad esÄ jis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra deklaratyvus ir prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, nes kaip minėta, vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitus asmenis vieÅ¡oje vietoje, Å¡iuo atveju prie kavinės.Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl nesunkaus R. N. sveikatos sutrikdymo iÅ¡ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d., kadangi nurodo neturėjęs chuliganiÅ¡kų paskatų.LR BK 138 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet nukentėjusiajam asmeniui nekilo LR BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai.

LR BK 138 str. 2 d. numato kvalifikuotÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtį, o kaip vienÄ iÅ¡ kvalifikuojančių Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ požymių numato chuliganiÅ¡kas paskatas. Taigi chuliganiÅ¡kos paskatos (mažareikÅ¡mė dingstis atlikti nusikalstamÄ veikÄ ) Å¡iuo atveju yra ne tik nusikalstamos veikos motyvas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis, o kadangi aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais yra įrodyta, jog apelianto I. O. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., tad, kolegijos nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog apylinkės teismas, I.

O. nusikalstamus veiksmus dėl nukentėjusiojo R. N. sužalojimo netinkamai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismine praktika nustatyta, kad tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Dėl neturtinės žalos dydžio:Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.Kaip ne kartÄ savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms.

Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.

Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).IÅ¡analizavus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia I.

O., matyti, kad teismas atsižvelgė į pastarojo padarytos žalos sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios kvalifikuotos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į I. O. kaltės rūšį ir formÄ , abiejų Å¡alių turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo kaltę ir veiksmus įvykio metu. Nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis dėl sukeltų pasekmių sveikatai patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir įprasto gyvenimo bÅ«do nepatogumus, mitybos pokyčius, nedarbingumÄ ir diskomfortÄ .

Kaip teisme nurodė pats nukentėjusysis R. N. bei jo atstovas, nukentėjusysis visÄ mėnesį su sulaužytu žandikauliu pragulėjo ligoninėje, buvo atlikta operacija, pastarasis patyrė iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, negalėjo normaliai valgyti, valgė tik per Å¡iaudelį, dėl ko iÅ¡seko organizmas, visÄ mėnesį buvo nedarbingas, pasekmes jaučia iki Å¡iol, nes prarado pasitikėjimÄ savimi, buvo pažemintas orumas. Atkreiptinas dėmesys, kad priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju teismo nustatomas individualiai.Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnį nei nukentėjusiojo R.

N. reikalautas neturtinės žalos atlyginimas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti bÅ«tent tokio dydžio nukentėjusiajam priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ : civiliniams ieÅ¡kovams dėl jų nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 10 000 Lt ir daugiau (kasacinės nutartys Nr. 2K-277/2013, 2K-340/2013, 2K-314/2012 ir kt.).

Mažinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo R. N. atžvilgiu nėra pagrindo. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo I. O. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :atmesti nuteistojo I. O. apeliacinį skundÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                                     Laureta Ulbienė Kolegijos teisėjai             (paraÅ¡ai)                                                                       Pavelas Frolovas                                                                                                                                            Stasys LemežisNuoraÅ¡as tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Laureta Ulbienė                Â