Legislator Case Law & Legislation
bd1f03c9-b8bd-41fa-a73f-0216668ca683 AI generated

bd1f03c9-b8bd-41fa-a73f-0216668ca683 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number bd1f03c9-b8bd-41fa-a73f-0216668ca683
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pakruojo rajono apylinkės teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad atsakovas ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neginčijo, nes nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio su pagrįstais reikalavimais. Šį teismo teiginį atsakovas vertina kaip prieÅ¡taraujantį Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nurodo, kad teismas matydamas, jog atsakovas atsiliepime teikia reikalavimus, kurie galėtų bÅ«ti vertinti kaip prieÅ¡ieÅ¡kinis, turėjo pareigÄ nustatyti trÅ«kumus žyminiam mokesčiui už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti, nes, kaip nurodoma teismų praktikoje, negalima dėl formalių dalykų užkirsti keliÄ Å¡aliai įgyvendinti jos procesines teises pasirinktu bÅ«du.2.

Legislator headnote

AI generated

bd1f03c9-b8bd-41fa-a73f-0216668ca683 · Å iaulių apygardos teismas: Todėl nusprendė, kad santuokoje įgyti žemės sklypai Å¡alims dalintini beveik lygiomis dalimis pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jai priteisiant mažesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, už kuriÄ ieÅ¡kovė piniginės kompensacijos nepraÅ¡o. Pažymėjo, kad dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių ginčo nebuvo, todėl teismas du automobilius: Peugeot 405 ir (duomenys neskelbtini) padalino pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                Civilinė byla Nr. 2A-43-154/2014                          (buvęs bylos Nr. 2A-873-154/2013)                                       Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00838-2012-3                                                    Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.; 78.2.1.;                                                       121.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-287/2013, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės L. N. ieÅ¡kinį atsakovui M. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: I. L. N. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:- nutraukti jos su atsakovu M. N. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; - nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. N.; - nustatyti tokiÄ nepilnamečio vaiko G. N. ir atsakovo M. N. bendravimo tvarkÄ : tėvas M. N. su sÅ«numi G. N. bendrauja vaiko sutikimu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ dvi savaites raÅ¡tu arba elektroninio ryÅ¡io priemonėmis suderinęs susitikimų laikÄ ir vietÄ ; - priteisti iÅ¡ atsakovo M.

N. nepilnamečio vaiko G. N. iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 425 Lt, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės L. N. banko sÄ skaitÄ ; paskirti ieÅ¡kovę L. N. lėšų, skirtų sÅ«naus G. N. iÅ¡laikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ :           - ieÅ¡kovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,40 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ M.

N. vardu, ir automobilį Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintÄ 1987 m., 100 Lt vertės, neremontuotinÄ , registruotÄ L. N. vardu, iÅ¡ viso turto už 6300 Lt;            - atsakovui M. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,22 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 970 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 1500 Lt;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 3200 Lt, registruotus M. N. vardu, esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintÄ 1986 metais, 100 Lt vertės, iÅ¡ viso turto už 6770 Lt;- palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę N.; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. A. M. N. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad vaikas gyventų su motina L.

N., o dėl iÅ¡laikymo dydžio paliko spręsti teismui, tačiau nurodė, kad Å¡iuo metu jis yra bedarbis, gyvena pas mamÄ , ieÅ¡kosi darbo. Dėl bendravimo su vaiku taip pat sutiko. Nesutiko tik dėl 1,40 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieÅ¡kovei. Nurodė, kad šį žemės sklypÄ pirko jo mama. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė visus žemės sklypus palikti jam kaip nedalintinÄ turtÄ , kadangi Å¡is turtas įgytas už jo asmenines ir jo mamos dovanotas lėšas.Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

SantuokÄ tarp M. N. ir L. M. (N.) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes N. ir N.. Nustatė nepilnamečio sÅ«naus G. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. N..Nustatė nepilnamečio sÅ«naus G. N. ir atsakovo M. N. bendravimo tvarkÄ : tėvas M. N. su sÅ«numi G. N. bendrauja vaiko sutikimu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ dvi savaites raÅ¡tu arba elektroninio ryÅ¡io priemonėmis suderinęs susitikimų laikÄ ir vietÄ .Priteisė iÅ¡ atsakovo M. N. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui G. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 425,00 Lt, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki sÅ«naus pilnametystės – 2019-10-11, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės L.

N. banko sÄ skaitÄ . Paskyrė ieÅ¡kovę L. N. lėšų, skirtų sÅ«naus G. N. iÅ¡laikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Santuokoje įgytÄ turtÄ padalino taip: - ieÅ¡kovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1,4000 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ M. N. vardu, ir automobilį Peugeot 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1987 metais, 100 Lt vertės, registruotÄ L.

N. vardu, iÅ¡ viso turto už 6300 Lt;- atsakovui M. N. asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,2200 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 970 Lt; 0,3500 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt; 0,7800 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3200 Lt; 0,2500 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus M.

N. vardu, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1986 metais, 100 Lt vertės, registruotÄ M. N. vardu, iÅ¡ viso turto už 6770 Lt.I. L. N. priteisė iÅ¡ atsakovo M. N. 1892,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 299,70 Lt žyminis mokestis, 1395,00 Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidos, 198,00 Lt vertimo paslaugų iÅ¡laidos.          IÅ¡ atsakovo M. N. 182,21 Lt priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 153 Lt žyminis mokestis už iÅ¡laikymo priteisimÄ ir 29,21 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, į valstybės pajamas.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė konkrečių įrodymų dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto prieÅ¡ jÄ naudojimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima, o tik rėmėsi savo teiginiais.

Konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pripažino, jog gyvendami santuokoje, jie norėdami geriau gyventi, turėjo Å«kį, augino gyvulius pardavimui, parduodavo pienÄ , abu važiavo dirbti į užsienį. Taip pat abu pripažino, kad santuoka yra iÅ¡irusi, kadangi nuo 2010 m. sausio 1 d. jie kartu nebegyvena, nebeveda bendro Å«kio, nepalaiko jokių santuokinių ir Å¡eimyninių santykių, nepageidavo taikytis ir iÅ¡saugoti santuokÄ . Todėl teismas santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas nustatė, kad sutuoktiniai L. ir M.

N. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo ir turėjo tokį dalijamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 1,4 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6200 Lt; 0,22 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 970 Lt; 0,35 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt; 0,78 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3200 Lt; 0,25 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2002-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3311, už 2000,00 Lt, įregistruotus M.

N. vardu. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neginčijo, nes nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio su pagrįstais reikalavimais, nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos metu nupirkti žemės sklypai yra įgyti už jo asmenines lėšas ar jo mamos dovanotas lėšas. Teismas nustatė, kad turtas buvo įsigytas, sumokant grynus pinigus, esant Å¡alims santuokoje ir tai laikytina bendrÄ ja ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokine nuosavybe. Pažymėjo, kad dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3.88 str. 2 d.).

Todėl nusprendė, kad santuokoje įgyti žemės sklypai Å¡alims dalintini beveik lygiomis dalimis pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jai priteisiant mažesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, už kuriÄ ieÅ¡kovė piniginės kompensacijos nepraÅ¡o. Pažymėjo, kad dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių ginčo nebuvo, todėl teismas du automobilius: Peugeot 405 ir (duomenys neskelbtini) padalino pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

Nurodė, kad tarp Å¡alių ginčas dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo nekylo, sÅ«nus gyvena su mama (ieÅ¡kove) Norvegijoje, jo ryÅ¡is su motina glaudus, vaikas lanko mokyklÄ , lanko futbolo komandos treniruotes, jam yra sudarytos visos reikiamos sÄ lygos augti, vystytis ir tobulėti, jis turi galimybę elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis bei visų atostogų metu grįždamas į LietuvÄ bendrauti su tėvu (atsakovu), todėl nepilnamečio G. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina L. N., patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.Teismas, įvertindamas tai, kad vie­no mė­ne­sio iÅ¡­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bÅ«­ti ma­Å¾es­nė už vie­nÄ mini­ma­liÄ mėnesio al­gÄ , kad iÅ¡laikymo forma ir dydis negali bÅ«ti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui 425 Lt suma nėra per didelė, nes tėvų teikiamas iÅ¡laikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo Å¡altinis.

Be to, teismas įvertino tai, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad bÅ«tų užtikrinti bÅ«tini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai ir iÅ¡laikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, todėl iÅ¡ atsakovo M. N. priteisė nepilnamečio sÅ«naus G.

N. iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 425 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės.Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. praÅ¡o pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus G. N. iÅ¡laikymui po 200 Lt kasmėnesinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, skiriant uzufrukto teise Å¡ių lėšų tvarkytoja L. N.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,40 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pripažinti M.

N.; priteisti iš ieškovės apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pakruojo rajono apylinkės teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad atsakovas ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neginčijo, nes nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio su pagrįstais reikalavimais. Šį teismo teiginį atsakovas vertina kaip prieÅ¡taraujantį Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nurodo, kad teismas matydamas, jog atsakovas atsiliepime teikia reikalavimus, kurie galėtų bÅ«ti vertinti kaip prieÅ¡ieÅ¡kinis, turėjo pareigÄ nustatyti trÅ«kumus žyminiam mokesčiui už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti, nes, kaip nurodoma teismų praktikoje, negalima dėl formalių dalykų užkirsti keliÄ Å¡aliai įgyvendinti jos procesines teises pasirinktu bÅ«du.2.

Teismas atmetė atsakovo kviestų liudytojų D. N. (atsakovo mamos) bei A. P. parodymus, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus. Taip pat teismas atmetė liudytojo R. K. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jis jokių esminių aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimais, nenurodė. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kadangi teismas nevertino liudytojų parodymų, atmetė juos nepagrįstais motyvais, dėl nesuprantamų priežasčių nemotyvavo, kaip pasireiškia šių liudytojų suinteresuotumas.

Byloje nagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių. Tokio pobÅ«džio bylos natÅ«raliai paliečia kiekvienÄ Å¡eimos narį. Liudytojai, vykdami į teismo posėdį, žinojo, kad bus sprendžiama byla dėl jų sÅ«naus santuokos nutraukimo. Taip pat jie puikiai žinojo apie visÄ susidariusiÄ situacijÄ , kadangi patys nuolatos rÅ«pinosi buvusių sutuoktinių gerove. IÅ¡ D. N. lėšų buvo pirktas žemės sklypas, todėl tik ji teisme galėjo tinkamai paaiÅ¡kinti įvykių sekÄ .

Tai, kad A. P. yra susipažinęs su situacija, įrodo jo vaidmenį Å¡ioje situacijoje, nes jis nuolat perveda pinigus į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ , padėjo jaunai Å¡eimai, todėl negalėjo nežinoti bylos aplinkybių.3. Spręsdamas iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimÄ , teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo finansinės galimybės skiriasi. Teismas iÅ¡ esmės nedalino Å¡alių pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ proporcingai jų turtinei padėčiai.

IeÅ¡kovė teismui pateikė paaiÅ¡kinimus, kad jos gaunamas mėnesinis užmokestis yra nuo 7000 Lt iki 8 000 Lt, kai atsakovo gaunamos pajamas siekia vos 20 Lt per mėnesį. Vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia apie 4000 Lt. Nurodo, kad ieÅ¡kovei tenka pareiga iÅ¡ savų pinigų vaiko iÅ¡laikymui skirti apie 3000 Lt, kas, atsižvelgiant į jos finansinę situacijÄ , yra teisinga, kadangi susidaranti suma toli gražu nesiekia ieÅ¡kovės gaunamo mėnesinio užmokesčio pusės. Vertinant atsakovo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , situacija kitokia.

Gaunamų asmeninių lėšų jam nepakanka net maistui nusipirkti, jam padeda tėvai ir seneliai, todėl atsakovui yra labai sudėtinga rÅ«pintis nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymu. Atsakovas supranta savo pareigÄ vaikui, jos nevengia ir yra pasirengęs mokėti iÅ¡laikymÄ , tačiau 425 Lt jam yra per didelė naÅ¡ta. IÅ¡ byloje pateiktų „Sodros“ pažymų matyti, kad atsakovas nedirba, nuo 2012-09-24 yra registruotas Darbo biržoje ir jokių iÅ¡mokų negauna, o gaunamos pajamas iÅ¡ žemės nuomos yra labai menkos, vos 240 Lt per metus, t. y. po 20 Lt per mėnesį.

Svarbu ir tai, kad atsakovas turi mokėti žemės mokestį valstybei, todėl realiai Å¡ių pajamų jis negauna. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra bedarbis, tačiau darbo aktyviai ieÅ¡kosi. Nors ir neturėdamas darbo bei nebÅ«damas teismo įpareigotas, M. N. nuolatos teikė vaikui iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ banko „Swedbank“, AB, pažymų matyti, kad L. N. sÅ«naus iÅ¡laikymui iÅ¡ A. P. sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2012-11-23 bei nuo 2012-12-13 iki 2013-03-23 kas mėnesį yra pervedama po 200 Lt.

Atsakovas iÅ¡ A. L. N. pervedė 10 kartų po 200 eurų ir kartÄ 500 eurų, taip pat į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė po 300 Lt 2010-03-18, 2010-02-18 ir 2010-04-17. Atsakovas yra atidaręs sÄ skaitÄ banke savo sÅ«naus vardu ir Å¡ioje sÄ skaitoje 2013-04-17 buvo 744,45 eurų. Per visÄ laikÄ nuo 2010-01-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos atsakovo ieÅ¡kovei sumokėta suma už vaiko iÅ¡laikymÄ yra apie 19 100,58 Lt, o tai sudaro po 489,76 Lt per mėnesį. Nurodo, kad atsakovas neturi pajamų, todėl negali vaiko iÅ¡laikymui skirti net po 200 Lt, o teismo įpareigojimas jam teikti po 425 Lt yra priimtas, neatsižvelgus į atsakovo finansinę bÅ«klę, nesilaikant proporcingumo tarp vaiko interesų ir jo bei ieÅ¡kovės finansinių galimybių, vadovaujantis vien formaliu įstatymo aiÅ¡kinimu.4.

Teismas visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl turto padalijimo ir priteisė jai asmeninės nuosavybės teise 1,400 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 6545-0007-0029, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡is žemės sklypas buvo valdomas asmenine atsakovo nuosavybės teise, į atsakovo atsiliepime suformuluotus praÅ¡ymus, byloje pateiktus įrodymus ir formuluojamÄ teismų praktikÄ . Todėl Å¡i sprendimo dalis privalo bÅ«ti pakeista, pripažįstant nurodytÄ Å¾emės sklypÄ atsakovo asmenine nuosavybe.5.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad žemė įgyta vos praėjus metams po santuokos sudarymo, Å¡alys pajamų beveik neturėjo, bendros pajamos buvo vos didesnės nė 800 Lt. Ginčijama žemė buvo pirkta ne už ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšas, o už dovanotas atsakovo mamos lėšas, kurias ji gavo paėmusi paskolÄ . Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai bei liudytojų paaiÅ¡kinimai. D. N. iÅ¡ E. N., veikiančios per O. K., pirko namÄ ir žemę už 9000 Lt. FaktÄ , kad už namÄ ir žemės sklypÄ buvo sumokėta bÅ«tent tokia suma, patvirtina pati pardavėja.

IeÅ¡kovas ir atsakovė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo, dėl sÄ lygų nesitarė ir Å¡iuos faktus byloje patvirtina liudytojų D. N., A. P. ir O. K. parodymai. Tai, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkimÄ organizavo M. N. mama, kuri paėmė paskolÄ , atsakovo seneliai ir tėvai nuolatos rėmė jaunÄ Å¡eimÄ , rÅ«pinosi, kad jiems nieko netrÅ«ktų, pabrėžia ir pati L. N.. IeÅ¡kovė pati patvirtino, kad žemės sklypų ji neįsigijo už savo lėšas, nes tų pinigų nesusitaupė, ji tiesiog mano, kad tik dėl to, kad sklypai buvo įgyti santuokoje, priklauso ir jai. 2002-05-28 buvo sudaryta ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ nuosavybės teisė įregistruota atsakovo M.

N. vardu. Žemės sklypas buvo perkamas kartu su namu, tačiau tik žemės sklypas buvo užrašytas atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi jam, kaip jaunajam ūkininkui, reikėjo turėti mažiausiai 3 ha žemės, kad galėtų ūkininkauti. Tėvai, norėdami padėti jaunai šeimai padovanojo žemę M. N.. Nors dovanojimo sutarties nėra, tačiau byloje pateikti įrodymai aiškiai pagrindžia aplinkybę, kad žemės sklypas niekaip negalėjo būti įsigytas už bendras jaunų sutuoktinių lėšas ir buvo dovanotas, tiesiog dovanojimo faktas neįtvirtintas nustatyta forma, siekiant išvengti papildomų išlaidų.

Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad žemės sklypo savininku registre yra įregistruotas M. N.. Registre nėra užfiksuota, kad turtas yra įgytas bendrÄ ja nuosavybe. Teismas, spręsdamas dėl turto teisinio rėžimo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad žemės sklypas buvo pirktas iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų, anaiptol tik patvirtino faktÄ , kad jie savo pinigų turėjo mažai ir atsakovo Å¡eima jiems nuolat padėdavo. Teismas privalėjo vertinti byloje pateiktus įrodymus ne vien formaliai, tačiau atsižvelgti į protingumo principÄ , liudytojų parodymus, ieÅ¡kovo ir atsakovės finansinę padėtį turto pirkimo metu, jų galimybes įsigyti turtÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L.

N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

2. Tais atvejais, kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigÄ pateikti visÄ informacijÄ apie Å¡alių turimÄ ir dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Pakruojo rajono apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas M. N. ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neginčijo, nes nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio su pagrįstais reikalavimais, nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos metu nupirkti žemės sklypai yra įgyti už jo asmenines lėšas ar jo mamos dovanotas lėšas.

Pats atsakovas M. N. pateikė į bylÄ Å¾emės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo-priėmimo aktÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad M. N. 2002-05-28 iÅ¡ E. N., veikiančios per O. K., iki sutarties sudarymo sumokėjo pardavėjai 2000 Lt ir nupirko 5 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) TÄ pačiÄ dienÄ M. N. motina D. N. iÅ¡ E. N., veikiančios per O. K., savo vardu nupirko 0,15 ha ploto žemės sklypÄ su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Dėl tos priežasties M.

N. ir jo motinos D. N. teiginiai, kad penkis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pirko D. N. ir po to juos padovanojo sūnui, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Jokia dovanojimo sutartis teismui nebuvo pateikta, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgyti santuokos metu ir jie trauktini į dalijamo turto masę.3.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas atmetė liudytojų D. N., A. P., R. K. parodymus be jokių motyvų ir tokiu bÅ«du pažeidė proceso teisės normų reikalavimus.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir priteisė 425 Lt iÅ¡laikymÄ vaikui, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį. Teismas tinkamai vertino tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko G.

N. poreikius. Apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, teismo sprendimu, kuris kol kas nėra įsiteisėjęs, jam buvo priteisti 4 žemės sklypai, kuriuos bÅ«tų galima iÅ¡nuomoti žemės Å«kio bendrovei ar kitiems subjektams už rinkos kainÄ , o ne 180 Lt ar 60 Lt per metus, ir gauti pajamų. Nepilnamečio sÅ«naus G. N. interesai ir teisės neturi nukentėti, jei atsakovas nesistengia susirasti darbo ar kitais bÅ«dais pagerinti savo materialinės padėties. G. N. gyvena su ieÅ¡kove (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra aukÅ¡tas ir vaiko poreikių tenkinimui reikia nemažai lėšų.

SÅ«naus poreikiai nuolat auga. Jis lanko mokyklÄ , baseinÄ , žaidžia futbolo komandoje. Vieno mėnesio iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisė 425 Lt, t. y. mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos, kuri Å¡iai dienai sudaro 1000 Lt per mėnesį. Teismas įvertino M. N. turtinę padėtį, ir tai, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam priemonių, kad bÅ«tų užtikrinti bÅ«tini vaiko poreikiai ir visos aplinkybės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, kad byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai iÅ¡samÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei iÅ¡vadomis ir neturi pagrindo Å¡ioje nutartyje jų kartoti iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.Atsakovas, vaiko tėvas M. N., apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo priteisė per didelį (425 Lt) periodinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui G. N., gimusiam 2001 m. spalio 11 d., nes neatsižvelgė, kad jis nedirba, nuo 2012-09-24 yra registruotas Darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo ir jokių iÅ¡mokų negauna, o gaunamos pajamas iÅ¡ turimos žemės nuomos yra labai menkos, vos 240 Lt per metus (20 Lt per mėnesį), be to atsakovas turi mokėti žemės mokestį valstybei, todėl realiai Å¡ių pajamų jam nelieka; jam pragyventi padeda tėvai ir kiti artimieji.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės, vaiko motinos L. N., Å¡iuo metu su sÅ«numi G. gyvenančios ir dirbančios (duomenys neskelbtini), mėnesio darbo užmokestis yra nuo 7000-8000 Lt, todėl, apelianto manymu, iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas yra neproporcingas tėvų materialinei padėčiai.Kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Taigi, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu ( CK 1.2 str. 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, kuris iki 2012-12-31 buvo 850 Lt, o nuo 2013-01-01yra 1000 Lt, iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Å ioje nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus apie Å¡alių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, o taip pat priežastis, dėl kurių Å¡ios pajamos yra minimalios, sÅ«naus Geraldo poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas M. N. gali ir privalo teikti 425 Lt dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nui. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė L.

N. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna apie 7000-8000 Lt atlyginimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laidos (duomenys neskelbtini) yra ženkliai didesnės, nei Lietuvoje: bÅ«sto nuoma (duomenys neskelbtini) kas mėnesį jiems su sÅ«numi kainuoja apie 2500 Lt, maistui iÅ¡leidžia apie 3500 Lt, likusius pinigus iÅ¡leidžia kurui, ryÅ¡io priemonėms, drabužių pirkimui ir kt. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mokyklose nėra valgyklų, todėl kasdien reikia atskirai sÅ«nui pirkti maistÄ ; sÅ«nus Geraldas lanko baseinÄ , futbolo treniruotes, už kurias taip pat reikia mokėti. (duomenys neskelbtini) vaikus į bÅ«relius, treniruotes, varžybas turi nuvežti ir parsivežti patys tėvai, todėl yra didelės kuro iÅ¡laidos.

Taip pat ieÅ¡kovė patiria dideles iÅ¡laidas kelis kartus per metus parveždama sÅ«nų atostogų į LietuvÄ , kur jis turi galimybę pasimatyti su tėvu ir kitais giminaičiais (t. 2, b. l. 30-52). Å ių aplinkybių atsakovas M. N. byloje neginčijo, nepateikė kitokių įrodymų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdytų kokį nors vertingÄ turtÄ ir gautų pajamas, todėl Å¡iuo aspektu tėvų turtinė padėtis yra panaÅ¡i.Nors atsakovas M. N. skunde nurodė, kad nedirba, nuo 2012-09-24 yra registruotas Darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, tačiau jokių iÅ¡mokų negauna, faktiÅ¡kai yra iÅ¡laikomas tėvų ir artimų giminaičių, tačiau nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl 35 metų amžiaus vyras daugiau kaip vienerius metus nedirba ir negali susirasti jokio darbo, kad pasirÅ«pintų savimi ir savo nepilnamečiu vaikų.

Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad turi kokių nors sveikatos problemų ar yra kitų objektyvių priežasčių, trukdančių jam dirbti ar užsiimti kokia nors Å«kine veikla, iÅ¡ kurios bÅ«tų gaunamos pajamos, kad ir nuosavybės teise turimoje žemėje auginti žemės Å«kio kultÅ«ras, auginti gyvulius, kÄ pagal nagrinėjamos bylos duomenis, Å¡eima darė anksčiau. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas asmuo, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad bÅ«tų gautos pajamos ir užtikrinti bÅ«tini vaiko poreikiai.

Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) gauna pakankamai didelį atlyginimÄ , todėl privalo teikti ženkliai didesnį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, nepagrįsti nei teisiniu, nei moraliniu aspektu, nes sÅ«nų privalo iÅ¡laikyti abu tėvai pagal realias savo galimybes (CK 3.192 str. 1 dalis). Teismas privalo atsižvelgti į vieno iÅ¡ tėvų negalėjimÄ teikti didesnį ar mažesnį iÅ¡laikymÄ , jei tai yra sÄ lygota objektyvių priežasčių (liga, pareiga iÅ¡laikyti kitus vaikus ar kitus Å¡eimos narius), tačiau tokių objektyvių priežasčių Å¡ioje byloje atsakovas nenurodė.

Faktiniai duomenys byloje patvirtina, kad atsakovas neturi poreikio dirbti, nes juo rÅ«pinasi artimi giminės, suteikdami nemokamÄ bÅ«stÄ , teikdami atitinkamÄ paramÄ , mokėdami už jį dalinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, kÄ byloje patvirtino pats atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), jis Å¡eimai teikė ženkliÄ paramÄ , vaikui skiriamo iÅ¡laikymo suma vidutiniÅ¡kai siekė 489 Lt per mėnesį, tačiau nenurodė, kodėl Å¡iuo metu jis negali pasinaudoti Å¡ia galimybe.

Atsakovas, reikalaudamas, kad ieÅ¡kovė (vaiko motina) turi teikti sÅ«nui didesnį iÅ¡laikymÄ , akivaizdžiai neįvertina, kad ieÅ¡kovei tenka pareiga ne tik materialiai iÅ¡laikyti sÅ«nų G., tačiau vienai tenka rÅ«pintis vaiko mokymusi, jo fiziniu ir estetinių lavinimu, laisvalaikio organizavimu, didelę savo laiko ir jėgų dalį skirti maisto gaminimui, kitų buities klausimų sprendimui, nes atsakovas, Å¡iuo atveju dėl objektyvių priežasčių, to daryti jai nepadeda, tačiau ir neįvertina kaip papildomų ieÅ¡kovės darbo ir laiko sÄ naudų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, pirmosios instancijos teismo priteista 425 Lt iÅ¡laikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atsakovo galimybei teikti tokį iÅ¡laikymÄ , atitinka minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Apelianto sutikimas teikti po 200 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nui G. negalėtų patenkinti minimalių vaiko poreikių, kas prieÅ¡tarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėtina, jog registracija Darbo biržoje nereiÅ¡kia, kad atsakovas turi bÅ«ti atleidžiamas nuo jam įstatymo nustatytos pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ ir rÅ«pintis tik savo asmeniniais interesais (CK 3.192 str. 3 d.). Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.A. M. N. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas patenkino ieÅ¡kovės L. N. reikalavimÄ ir, padalinęs santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisė jai asmeninės nuosavybės teise 1,4 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas nurodo, kad Å¡is žemės sklypas buvo valdomas asmenine M. N. nuosavybės teise, nes žemės sklypas buvo Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip M. N. asmeninė nuosavybė, žemė įgyta praėjus vos metams po santuokos sudarymo, sutuoktiniai tuo laiku pajamų beveik neturėjo, ginčijama žemė buvo pirkta už dovanotas atsakovo motinos D. N. lėšas, kurias ji gavo paėmusi paskolÄ iÅ¡ Banko. Teigė, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė dalies liudytojų parodymus.Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.Byloje nustatyta, kad M.

N. ir L. M. (N.) santuoka įregistruota 2001 m. gegužės 26 d. (t.1, b. l. 8). Penkis žemės sklypus, kuriuos pirmos instancijos teismas pripažino tarp sutuoktinių dalintinu turtu, tame tarpe 1,4 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), notarine pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. 3311), 2002 m. gegužės 28 d. sudaryta tarp pardavėjos E. N., veikiančios per O. K., ir pirkėjo M. N., M. N. nupirko už bendrÄ 2000 litų sumÄ ; šie 5 žemės sklypai 2002-05-28 buvo perduoti M.

N. ir 2002-05-28 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre  (t.1, b. l. 11-17, 77-78). Minėtos žemės pirkimo-pardavimo sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad „žemės sklypai parduoti už 2000,00 Lt (du tÅ«kstančius litų), kuriuos Pardavėja gavo iÅ¡ Pirkėjo prieÅ¡ sudarant sutartį“ (t.1, b. l. 77).Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ , vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 str. 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 dalis, 3.88 str. 2 dalis).

Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Todėl yra nepagrįstas M. N. apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad žemės sklypas buvo pirktas iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiÅ¡kindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Å ioje byloje ginčas vyksta dėl Å¡alių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytÄ turtÄ â€“ penkis žemės sklypus, kuriems galioja CK 3.88 str. 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliantui, teigiančiam, kad Å¡is turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytÄ prezumpcijÄ . Siekdamas jÄ paneigti apeliantas M.

N. rėmėsi jo nurodomu motinos D. N. asmeninių lėšų panaudojimo turtui įsigyti faktu, teisinės registracijos duomenimis. Minėta, kad turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo, vieÅ¡o registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi bÅ«ti patikrinamas. Pažymėtina, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau cituoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir, spręsdamas nuosavybės teisių į ginčo turtÄ klausimÄ , pagrįstai nesivadovavo vien tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet tikrino pagrindÄ nuosavybės teisėms atsirasti pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.

Todėl apelianto argumentai, kad 1,4 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 6545-0007-0029, buvo valdomas asmenine M. N. nuosavybės teise, nes Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip asmeninė jo nuosavybė, nepagrįsti.Apelianto argumentai, kad penki žemės sklypai buvo įgyti iÅ¡ jo motinos D. N. jam asmeniÅ¡kai dovanotų pinigų, nėra pagrįsti įrodymais.Tai, kad penkis žemės sklypus tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ tos pačios pardavėjos E. N. nupirko atsakovas M. N., o pastatus bei 0,15 ha žemės sklypÄ prie pastatų nupirko jo motina D.

N., nepatvirtina, kad nupirkti penki žemės sklypai yra asmeninė M. N. nuosavybė. Abi notarinės sutartys savo turinių ir atsiskaitymo forma yra skirtingos, duomenų, kad D. N. sumokėjo 2000 Lt už perkamus 5 žemės sklypus, sutartyse nėra.2002 m. gegužės 28 d. tarp pardavėjos E. N., veikiančios per O. K., ir pirkėjos D. N., sudarytoje notarinėje sutartyje (registro Nr. 3308), nurodyta, kad D. N. nupirko 0,15 ha ploto žemės sklypÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrÄ 13 000 litų sumÄ , iÅ¡ kurių 4000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjos įgaliotam asmeniui prieÅ¡ sudarant sutartį, o likusiÄ 9000 Lt sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti AB bankas „Hansa-LTB“, pagal pirkėjos D.

N. ir minėto banko sudarytÄ kredito sutartį (t.1, b. l. 75-76). Tuo tarpu 2002 m. gegužės 28 d. tarp pardavėjos E. N., veikiančios per O. K., ir pirkėjo M. N., sudarytoje sutartyje nurodyta, kad M. N. nupirko 5 žemės sklypus ir „žemės sklypai parduoti už 2000,00 Lt (du tÅ«kstančius litų), kuriuos Pardavėja gavo iÅ¡ Pirkėjo prieÅ¡ sudarant sutartį“ (t.1, b. l. 77).Apelianto argumentų, kad M. N. ir L. N., sudarydami 2002-05-28 penkių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį negalėjo pardavėjai sumokėti 2000 litų, nes neturėjo tiek pinigų, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes byloje buvo nustatyta, kad M.

N. tuo laiku dirbo žemės Å«kio bendrovėje ir gavo apie 400 Lt atlyginimÄ , L. N. iki vaiko gimdymo atostogų taip pat dirbo ir gavo atlyginimÄ , o 2001-10- 23 gimus sÅ«nui G., gavo apie 400 Lt motinystės paÅ¡alpÄ , be to, Å¡eima gyveno pas atsakovo senelius, todėl neturėjo bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų, augino gyvulius, pardavė dalį pieno, sutuoktiniams įsigyti gyvulius padėjo jų seneliai, dirbti žemės darbus padėjo M. N. tėvai, todėl visiÅ¡kai realu, kad per metus Å¡eima galėjo sukaupti 2000 litų ir sumokėti už nupirktus žemės sklypus (t.2, b. l. 30-52).

CK 3.89 str. 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė L.

N. kada nors bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ , jog M. N. vardu įgyti penki žemės sklypai (tame tarpe 1,4 ha žemės sklypas) yra tik M. N. asmeninė nuosavybė, prieÅ¡ingai, ji, kaip ir M. N., byloje patvirtino, jog dirbo visus žemės sklypus kaip savus, augino paÅ¡arus, augino gyvulius savo Å¡eimos reikmėms.Apeliantas skunde teigia, kad penki žemės sklypai buvo įgyti už jo motinos D. N. dovanotus pinigus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad pinigai buvo dovanoti asmeniÅ¡kai tik atsakovui M.

N., o ne M. N. ir L. N. Å¡eimai. Net savo apeliaciniame skunde atsakovas M. N., apibÅ«dindamas savo Å¡eimos padėtį žemės pirkimo metu, nurodė, kad „jie savo pinigų turėjo mažai ir atsakovo Å¡eima jiems nuolat padėdavo“. Tiek atsiliepime į L. N. ieÅ¡kinį (t.1, b. l. 47), tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 30-52), L. N., M. N., D. N. nurodė, kad M. N. seneliai, motina D. N. padėjo jaunai Å¡eimai, o ne asmeniÅ¡kai M. N.. Kiti apelianto argumentai, kad „žemės pirkimÄ organizavo M.

N. mama, kuri pasiėmė paskolÄ , atsakovo seneliai ir tėvai nuolatos rėmė jaunÄ Å¡eimÄ , rÅ«pinosi, kad jiems nieko netrÅ«ktų“, tik dar kartÄ patvirtina, jog giminės rÅ«pinosi jauna Å¡eima ir stengėsi Å¡iai Å¡eimai padėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas M. N. nepaneigė CK 3.87 str. 1 dalyje ir 3.88 str. 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, nes neįrodė, kad ginčo žemės sklypui įgyti buvo panaudoti tik jo asmeninės lėšos, atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylos duomenimis, ginčo turtas buvo įsigytas ne už apelianto asmenines lėšas, o už bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusias lėšas, bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl turto teisinio režimo ir jo padalijimo, pagrįstai nesivadovavo vien tik vieÅ¡o registro duomenimis ir padarė faktinius bylos duomenis bei materialiosios teisės normose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog 1,4 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6545-0007-0029, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ turtas padalintas CK VIII skyriaus nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais motyvais, todėl dėl kitų apelianto argumentų nebepasisako.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimas ginčijamoje priteisto iÅ¡laikymo dalyje ir santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.Kadangi atsakovo M. N. apeliacinis skundas atmestas, jo byloje turėtos iÅ¡laidos neatlyginamos.I. L. N., pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo M. N. apeliacinį skundÄ , pateikė dokumentus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatei R. R. 2013-10-03 sumokėjo 635,19 litų (t. 2, b. l. 106-107). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės L. N. praÅ¡ymÄ ir priteisti jai iÅ¡ apelianto M. N. 635,19 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo M. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 635,19 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis litus 19 ct) advokato pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                                 Laisvė Aleknavičienė                                                                  Danutė Burbulienė                                                                                           Danutė Matiukienė