bd1efa33-6443-46e8-b663-4ccf33c021ac · Alytaus apylinkės teismas

?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. e1-965-791/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37571-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 22 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1989 m. kovo 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 1 dalį - pataisos darbais 2 metams; 2. 1993 m. spalio 28 d.

Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; 3. 1997 m. kovo 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 metams; 4. 1998 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį - laisvės atėmimu 7 metams; 5. 2001 m. kovo 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams; 6. 2002 m. gegužės 23 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį - laisvės atėmimu 4 metams; 7. 2002 m. liepos 30 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 278 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams; 8. 2004 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 9. 2008 m. rugsėjo 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 21 dienos bausmės; 10. 2011 m. gruodžio 29 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 11. 2012 m. balandžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas - 4 metams 6 mėnesiams; 12. 2016 m. rugsėjo 15 d.

Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 641 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams; 13. 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, - laisvės atėmimu 1 metams; 14. 2019 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 641 straipsnį, - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. 2021 m. rugsėjo 17 d. paleistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumai neiÅ¡nykę, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis R. A. 2021 m. spalio 28 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikÅ¡mės priežasties užpuolė L.

B. ir R. P. ir rankomis sudavė L. B. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį sėdmenį, o R. P. rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, pilvÄ , taip muÅ¡damas sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmÄ bei nežymiai jÄ sužalojo dėl poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, o nukentėjusiajam R. P. sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalojo dėl odos nubrozdinimų virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje ir pakauÅ¡yje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad A. K. yra jo bendradarbis, su juo kartu dirba - pjauna medžius. Ä®vykio vakarÄ apie 22 val. jis blaivus atėjo pas A. į butÄ pabendrauti, iÅ¡gerti alaus. A. bute buvo jo žmona A.. Visi sėdo ir gėrė. Jis ir A. gėrė degtinę, o A. gėrė alų. Abu su A. iÅ¡gėrė butelį (0,5 litro) degtinės. Nedaug likus iki vidurnakčio kažkas priėjęs prie buto durų pradėjo jas spardyti. A. ir A. išėjo iÅ¡ buto, o tuo metu duris spardžiusi kaimynė L. nubėgo link savo buto.

Nemano, kad jie galėjo jai maiÅ¡yti, nes ji gyvena koridoriaus gale, o A. butas koridoriaus viduryje. Nežino, kodėl ji spardė duris. Jis su A. nuėjo prie jos buto. L. stovėjo prie savo buto durų. A. pradėjo L. aiÅ¡kinti, kam ji spardo duris. O ji, tuo metu bÅ«dama prigėrusi, atsakinėjo ,,mamos nemuÅ¡kit“. Ji tai iÅ¡sigalvojo. A. motina gyvena kartu su A. ir A. vienam bute, bet jos niekas neskriaudė. L. iÅ¡kvietė policijos patrulius, kurie atvažiavo, nurodė elgtis ramiau ir iÅ¡važiavo, o jie grįžo į butÄ .

Jau buvo po vidurnakčio, kai vėl L. pradėjo spardyti buto duris. Kol išėjo iÅ¡ buto į koridorių, L. jau buvo nubėgusi į savo butÄ . Nusprendė su A. eiti pas jÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl ji jiems neduoda ramybės. Įėjo į jos butÄ ir pamatė, kad L. su R. jau guli lovoje. Jie žiÅ«rėjo televizorių, degė Å¡viesa. A. klausė, kam ji spardo duris, L. juokėsi. Dėl to jis supyko. Buvo iÅ¡gėręs, todėl nesusivaldė ir užlipęs ant lovos pradėjo jÄ muÅ¡ti. Sudavinėjo smÅ«gius kumščiais.

L. gulėjo arčiau durų, o R. - arčiau lango, kai pradėjo muÅ¡ti, tai L. buvo prigulusi ant Å¡ono, todėl jai ir pataikė į deÅ¡inę kÅ«no pusę. Tikrai galėjo pataikyti į tas kÅ«no vietas, kaip kad paraÅ¡yta įtarime - Å¡onÄ , Å¡launį, sėdmenį. Tuo metu R. bandė jÄ uždengti rankomis, apsaugoti, todėl jis ir jam pataikė keletÄ kartų. Galėjo pataikyti į galvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, pilvÄ . Jo sužaloti nenorėjo, sudavinėjo tik dėl to, kad norėjo muÅ¡ti L., o jis jÄ užgulė, kad jos nemuÅ¡tų.

Jam jis jokių pretenzijų neturėjo. Jis nematė, kÄ tuo metu veikė A., nekreipė dėmesio. Buvo susinervinęs, kad L. taip elgėsi. Baigęs muÅ¡ti dar pradėjo spardyti bute buvusias spinteles - sulaužė dureles ir iÅ¡daužė durelių stiklÄ . Sutarė su L. ir įsipareigojo jai sumokėti 200 eurų, kai tik gaus atlyginimÄ . Gailisi, kad taip pasielgė. Supranta, kad pasikarščiavo, nes buvo neblaivus, todėl nederėjo eiti aiÅ¡kintis santykių tokiu metu (1 t., b. l. 165-167). Be paties kaltinamojo R.

A. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. P. pareiÅ¡kimas ir parodymai. R. P. pareiÅ¡kė, kad 2021 m. spalio 28 d. apie 1.00 val. jam kartu su sugyventine L. B. bÅ«nant namuose (duomenys neskelbtini), į namus pro atrakintas duris atėjo jam iÅ¡ matymo pažįstamas kaimynas A.

K. kartu su draugu, kurio nepažįsta. Atėję į namus jie priėjo prie jo su sugyventine ir jiems gulint lovoje abu asmenys pradėjo iÅ¡ rankų ir kojų muÅ¡ti ir spardyti jį ir jo sugyventinę, suduodami smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, daugiau nei 20 kartų, dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 1-6). Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2021 m. spalio 28 d. apie 1.00 val. jis su sugyventine L. jau gulėjo lovoje ir žiÅ«rėjo televizorių. KÄ tik buvo iÅ¡vykę policijos pareigÅ«nai, kuriuos buvo iÅ¡kvietę dėl to, kad kaimynas A. su draugu spardė jų duris.

Kambaryje degė Å¡viesa. Buvo neužsirakinę buto durų, nes pamirÅ¡o tai padaryti. Staiga į jų kambarį įsiveržė kaimynas A. ir jo draugas, kurie pradėjo rėkti, keiktis, keiksmažodžiai iÅ¡ pradžių buvo adresuoti jo draugei, jÄ vadino ,,k...“, sakė kad ji dirba prostitute Vokietijoje, sakė ir daugiau keiksmažodžių. Na ir tada kaimyno draugas puolė niokoti jų kambarį, iÅ¡daužė sekcijos durelių stiklus, iÅ¡laužė dureles, iÅ¡pylė vandenį iÅ¡ kibiro, apvertė stalÄ , viskÄ nuÅ¡lavė nuo jo ant grindų.

Kaimynas A. nieko nelaužė, nedaužė, iš pradžių tik žiūrėjo ir keikė. Jie gulėjo lovoje, nes išsigando, nebandė net atsisėsti, nes labai greitai po įėjimo kaimyno A. draugas užšoko ant lovos ir pradėjo smūgiuoti rankomis ir jam, ir jo draugei. Kaimynas A. tuo metu kairiu šonu nugriuvo ant L.. Jis mano, kad nugriuvo tyčia, nes jeigu būtų griuvęs tyčia, tai būtų tuoj atsistojęs. Nugriuvęs jis smūgių nesudavė, bet kodėl jis taip pasielgė (užgriuvo L.), nežino.

Jis nematė, kad bÅ«tų L. nederamai lietęs, grabaliojęs. O tuo metu jo draugas sudavinėjo smÅ«gius kaip papuola ir kur papuolė ir jam, ir L.. Jam bandė suduoti smÅ«gius į galvÄ , jis dengėsi galvÄ rankomis, todėl į galvÄ , į veidÄ nepataikė, tik pataikė į kairį rieÅ¡Ä . Mano, kad taip jam besiginant, kaimyno draugas jam į rankas galėjo pataikyti kažkur 10 smÅ«gių. Ä® veidÄ taip ir nepataikė nei vieno. Ä® krÅ«tinę, Å¡onus, pilvÄ kumščiu galėjo jam pataikyti kokius 5 smÅ«gius, kojomis mindė jų kojas, tačiau nespyrė, tik mindė stovėdamas su batais ant lovos.

Kartu jis bandė suduoti ir smÅ«gius L., bandė jÄ užstoti, kad nesuduotų. Jis nematė, kad L. suduotų į veidÄ . Jis kokius 4-5 kartus spyrė L. į užpakalį, Å¡onus. Vienu metu A. pradėjo sakyti savo draugui ,,užtenka, nelįsk“, bet tas neklausė, toliau siautėjo. Tada A. atsistojo ir nustÅ«mė draugÄ nuo lovos, o gal tas ir pats nulipo. Jie kambary susimušė tarpusavyje, nes kaimynas priekaiÅ¡tavo tam savo draugui, kad jis per daug muÅ¡a L.. Sudavinėjo vienas kitam smÅ«gius.

Jiems besimuÅ¡ant, L. pabėgo iÅ¡ kambario, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Tada į jų kambarį atėjo A. žmona, vadino juos eiti namo ir jie išėjo (1 t., b. l. 50-52). PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas L. B. pareiÅ¡kimas ir parodymai. L. B. pareiÅ¡kė, kad 2021 m. spalio 28 d. apie 1.00 val. jai kartu su sugyventiniu R. P. bÅ«nant namuose (duomenys neskelbtini) į namus pro atrakintas duris atėjo jai iÅ¡ matymo pažįstamas kaimynas A.

K. kartu su draugu, kurio ji nepažįsta. Atėję į namus jie priėjo prie jų su sugyventiniu ir jiems gulint lovoje abu asmenys pradėjo iÅ¡ rankų ir kojų muÅ¡ti ir spardyti jÄ ir jos sugyventinį, suduodami smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas daugiau nei 20 kartų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 8-11). Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau gulėjo su R. lovoje, žiÅ«rėjo televizorių, buvo neužrakinę durų, neužgesinę Å¡viesos.

Ji gulėjo arčiau durų. Staiga pro duris įėjo kaimynas A. su draugu, kurio ji nežino nei vardo, nei pavardės. Ji tuo metu buvo išgėrusi, todėl labai detaliai papasakoti, kas tuo momentu įvyko, negali, neatsimena, prisimena, kad pradėjo bartis, lyg kažkuris iš atėjusių pasakė ,,nu dabar tai gausit“. Suprato, kad nori mušti R., todėl užgulė R. savo kūnu. Jie vis tiek pradėjo mušti R., bet kartu pataikė ir jai. Negali pasakyti, ar mušė vienas, ar abu. R. sakė, kad mušė tas kaimyno A. draugas, o kaimynas A. tuo metu buvo atsigulęs ar tai užvirtęs ant jos.

Gali taip ir bÅ«ti, ji gal dėl iÅ¡gÄ sčio ir dėl girtumo nelabai atsimena. Pradėjo Å¡aukti ir garsiai rėkti. Tada kažkuris iÅ¡ jų suspaudė ranka kaklÄ , smaugė, pajautė, kad jau tuoj numirs, tada iÅ¡Å¡oko iÅ¡ lovos ir pabėgo iÅ¡ kambario. Nematė, kuris jÄ smaugė, ir R. nematė. SkausmÄ , kai smaugė, jautė. Taip pat buvo suduota po smÅ«gį į deÅ¡inį sėdmenį ir į deÅ¡inę Å¡launį, dėl to jautė skausmÄ . Kuris iÅ¡ jų sudavė, ji nematė.

Jeigu R. sako, kad mušė ne kaimynas A., o jo draugas, tai matyt taip ir buvo. Dar R. sako, kad prieÅ¡ jai pabėgant iÅ¡ kambario buvo atėjusi A. žmona A. ir jį iÅ¡sitempė iÅ¡ kambario, bet ji to neatsimena. Dėl sugadinto turto pretenzijų neturi (1 t., b. l. 87-89). Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 27 d. vakare su jos vyru A. į butÄ atėjo ir jo draugas R.. Jie abu gėrė alų, iÅ¡gėrė nemažai. IÅ¡gėrė alaus, po to R. norėjo dar iÅ¡gerti degtinės. A. prie jo neprisidėjo, nenorėjo gerti degtinės, todėl ji su R. gėrė tÄ degtinę, o A. toliau gėrė alų.

Begeriant jie buvo įsijungę televizorių, jis buvo klausomas normaliu garsu, negarsiai, jie kalbėjo irgi negarsiai. Vienu metu kažkas pradėjo garsiai ir stipriai belsti į duris. Buvo galima suprasti, kad atėjo ne su reikalu, bet kažko aiškintis, todėl prie durų nuėjo ji ir A.. Atidariusi duris pamatė, kad šalia jų, koridoriuje atsigulusi ant grindų guli L., kuri pasakė A., kad jis jai kirto. Tada ji A. paklausė, ar jis kirto, ir jis atsakė, jog ne. Prie durų atėjo ir R.. Ji liepė L. eiti namo, pagalvojo kad ji visa tai išsigalvojo, nes ji linkusi išsigalvoti tokius dalykus.

Begeriant alų A. ir R. trumpam iÅ¡eidavo iÅ¡ buto, kad nueiti į WC, bet tikrai greitai grįždavo ir nesakė kad jiems einant į WC bÅ«tų kas atsitikę. Taigi, pasakiusi L. eiti namo, ji nuėjo į savo butÄ , o A. liko stovėti koridoriuje, jis kartu su R. nuėjo pas L. į butÄ , nors ji to nematė. Grįžusi į butÄ pagalvojo, kad koridoriuje likę A. ir R. ko nors nepadarytų, nes iÅ¡gėrę, todėl apsisukusi išėjo į koridorių ir pamatė, kad pas L. atidarytos durys. IÅ¡ L. kambario girdėjosi riksmai, Å¡auksmai.

Rėkė L., A.. A. rėkė ,,nelįsk R.“, o L. tik rėkė ,,aaaa“ ir panaÅ¡iai. Kad kÄ Å¡auktų R. ir R., negirdėjo. Ji įėjo į kambarį, pamatė, kad ant sofos sėdi L. ir R., jie buvo susispaudę prie sekcijos. Tuo metu R. puolė juos užsimojęs kumščiu, o A. buvo atsistojęs tarp jo ir L. bei R., neleido jų muÅ¡ti. Ji čiupo R. už rankos ir jį tempė iÅ¡ kambario. Tuo metu jis spyrė į sekcijÄ , iÅ¡daužė jos durelių stiklÄ . Daugiau jai matant jis nieko neiÅ¡daužė, nesulaužė.

Nematė, kad ten daugiau kas bÅ«tų buvę sulaužyta, sudaužyta. Betempiant jai juos į butÄ , R. dar susimušė su A., kad Å¡is neleido sumuÅ¡ti jam L. (1 t., b. l. 97-99). Liudytoja Z. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Jos kambario kaimynai yra L. ir R.. Apie įvykį spalio 28 dienÄ gali pasakyti, kad tÄ vakarÄ ir naktį ji buvo namuose, viskÄ girdėjo. TÄ vakarÄ L. buvo iÅ¡gėrusi ir bÅ«dama bute garsiai kalbėjosi su sutuoktiniu R..

Tikrai neÅ¡aukė, netrikdė kitų asmenų ramybės. Tuo metu jau visi buvo sugulę, aukÅ¡te buvo visiÅ¡ka tyla, girdėjosi tik jų kalbėjimas. Nors jos Å¡eima gyvena tik už sienos, bet jiems jų kalbėjimas netrukdė, nebuvo labai garsus. Nebuvo Å¡aukiama. Ji apie 22 valandÄ buvo išėjusi į WC ir eidama pro L. kambarį, pamatė kad Å¡alia jo stovi policijos pareigÅ«nai, yra atėjusi kaimynė A.. Ji paklausė A., kas atsitiko. Ji jai tik pasakė ,,eik, eik“, todėl ji ir nuėjo savo reikalais, nesidomėjo, kas ir ko ten atvykę.

PrieÅ¡ tai ji negirdėjo jokio triukÅ¡mo, kad L. bÅ«tų rėkusi, kad pas jÄ kas bÅ«tų atėjęs. Visiems jau sugulus girdėjosi, kad L. garsiai kalbasi su R.. Jau buvo po vidurnakčio, gal apie 2 val., kai staiga iÅ¡girdo riksmus L. bute. Pagal balsus iÅ¡girdo, kad rėkia kaimynė A., jos vyras A. ir dar kažkoks vyras, kurio iÅ¡ balso nepažino. Kiek suprato, jie įsiveržė į butÄ nesibeldę, nes buvo nerakintos durys. Girdėjo keiksmus, riksmus L. bute. Nebuvo jokių prasminių žodžių, iÅ¡ ko bÅ«tų buvę galima suprasti, ko tie žmonės atėjo, tik keiksmažodžiai.

IÅ¡girdo, kad kažkuris iÅ¡ jų R. liepė klauptis. Jie rėkė, plÅ«do, tada jau iÅ¡girdo tokias kaip grumtynes, trenksmus, L. pradėjo rėkti, perrėkdama tuos atėjusius. L. rėkė, kad jÄ užmuÅ¡, kad kvieskit policijÄ . Visa tai truko apie 10 minučių. Pabaigoje jau iÅ¡girdo, kad iÅ¡dužo stiklai, po to viskas pasibaigė, tie žmonės išėjo. R. balso ji negirdėjo to įvykio metu. Girdėdami tuos garsus, jie neskambino į policijÄ , nėjo pas kaimynus aiÅ¡kintis, nes kaip visada, bendrabutyje įsiterpęs, paskui liksi pats kalčiausias, bÅ«si vadinamas skundiku.

PrieÅ¡ tai ji nėra girdėjusi ar mačiusi, kad L. ir R. konfliktuotų su anais kaimynais, t. y. A., A. ir tuo trečiuoju. L. kartais iÅ¡gėrusi mėgsta garsiai kalbėti, bÅ«dama savo bute. Jie nuolat iÅ¡gėrinėja, o paskui išėję į koridorių rėkauja (1 t., b. l. 103-105). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad spalio 27 dienÄ pas jį į butÄ (duomenys neskelbtini) atėjo R., jie iÅ¡gėrė alkoholio. Jis gėrė alaus, o R. alaus ir degtinės. Kartu su jais sėdėjo ir jo žmona A..

Apie 23 valandÄ R. išėjo į WC. Staiga iÅ¡girdo, kad Å¡aukia L., jog kažkas kažkÄ tranko. Išėjęs iÅ¡ buto pamatė, kad R. barasi su L.. L. ant jo taip pat Å¡aukė. Nuramino R., nusivedė į butÄ . Parėjus namo, R. po kiek laiko vėl susiruošė į WC. Buvo jau po vidurnakčio. Jis išėjo ir vėl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Nebuvo pagalvojęs, kad jis vėl užeis pas kaimynus, o jis užėjo. Vėl išėjo į koridorių, pamatė kad L. buto durys atidarytos. IÅ¡ buto sklido keiksmai ir R. keikė L..

Nubėgo į tÄ butÄ , pamatė kad R. stovi prie lovos, joje sėdėjo L. su R.. Jam matant R. sudavė L. gal kokius 3 smÅ«gius kažkur į Å¡onÄ . Tikrai nepataikė į veidÄ . Įėjęs suÅ¡uko, kad baigtų, čiupo jį traukti. Traukiant jis spyrė į sekcijos dureles, iÅ¡daužė stiklus, spardė ir kitus baldus. Maždaug tuo momentu į butÄ atėjo ir jo žmona A.. Jis ir A. iÅ¡stÅ«mė R. iÅ¡ to buto. Einant koridoriumi R. dar puolė jį, kad jis neleido jam grįžti į kambarį.

Jis buvo labai įtūžęs, bet nežino kodėl. R. atrodo ramus, kai blaivus, o tada iÅ¡gėrė ir kažkas jam pasidarė, kažko supyko. Gal jis supyko dėl to, kad prieÅ¡ tai L. rėkė koridoriuje, barÅ¡kino į jų buto duris. Jis ir R. įsipareigojo L. sumokėti 200 eurų, dėl to, kad taip negražiai gavosi, jog R. prieÅ¡ jÄ smurtavo. Jis atsiprašė L., kad ji nepyktų ant jo, kad jo nebijotų (1 t., b. l. 143-145). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), penkiaaukščio bendrabučio penktame aukÅ¡te, esantis vieno kambario butas.

Kambario durys kairėje koridoriaus pusėje. Kambaryje vyrauja netvarka visur išmėtyti įvairūs daiktai, ant grindų vandens balos, kambaryje ant žemės mėtosi stiklo šukės, įvairūs smulkūs daiktai. Kambaryje esančios sekcijos stiklas išdaužtas, spintelės durys išlaužtos, kairėje pusėje šalia spintos ant žemės matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė (1 t., b. l. 19-21, 22-23). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyrius vyriausiojo patrulio A.

M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu DRAGER 7510 ARJK0143, metrologinės patikros Nr. 1526850, L. B. 2021 m. spalio 28 d. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. R. P. 1:43 val. buvo nustatytas 1,48 prom. girtumas. A. K. 1:44 val. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas. R. A. girtumas nenustatytas jam nevykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atsisakius tai padaryti (1 t., b. l. 13-15). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 603/2021(06) nurodyta, kad R.

P. nustatyti odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje ir pakauÅ¡io srityje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 602/2021(06) nurodyta, kad L. B. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio.

Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 86). Aukščiau aptartų duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. A. rankomis sudavė L. B. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį sėdmenį, o R. P. rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, pilvÄ , taip muÅ¡damas sukėlė nukentėjusiajai L.

B. fizinį skausmÄ bei nežymiai jÄ sužalojo dėl poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, o nukentėjusiajam R. P. sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalojo dėl odos nubrozdinimų virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje ir pakauÅ¡yje. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobÅ«dį ir apimtį dėl dviejų nukentėjusiųjų sužalojimo patvirtina tiek jo paties paaiÅ¡kinimai, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiesiems ir sužalojimų padarymo mechanizmÄ objektyviai patvirtina ir specialisto iÅ¡vados.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl Å¡ie kaltinamojo veiksmai visiÅ¡kai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. A., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamÄ jį procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. A. susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡imi – areÅ¡tu bei jo trukme (2 t., b. l. 47-48). Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamasis R. A. padarė baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). NagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. A. iki Å¡iol jau buvo teistas 14 kartų, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo atlikęs visas anksčiau jam paskirtas bausmes, tačiau dar tebeturėjo neiÅ¡nykusius ir nepanaikintus teistumus (BK 97 straipsnis) (2 t., b. l. 7-44).

R. A., bÅ«damas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neiÅ¡nykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie jo baustumÄ administracinėmis nuobaudomis nusikaltimo padarymo dienai byloje nėra (2 t., b. l. 5). Sodros duomenimis R. A. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 45, 46 ir 60).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ä®vertinus visas nustatytas ir iÅ¡tirtas Å¡ios bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. A. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiÅ«lytÄ griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimÄ â€“ areÅ¡tÄ , kadangi tik Å¡i bausmės rÅ«Å¡is pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo R. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad anksčiau jis daug kartų buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir jÄ realiai yra atlikęs, teismas sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ kaltinamajam nėra jokio teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R.

A. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 28 d. 1.17 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 13.30 val. (vienÄ dienÄ ) (1 t., b. l. 147-148, 169-170). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is laikas įskaitomas į kaltinamajam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įskaitoje (1 t., b. l. 171-173, 174-176, 177-179). Å ios kardomosios priemonės panaikinamos pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areÅ¡tu keturiasdeÅ¡imt penkioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, R. A. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – areÅ¡tÄ trisdeÅ¡imčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaityti R. A. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. spalio 28 d. 1.17 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 13.30 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. AreÅ¡to bausmę R. A. paskirti atlikti pataisos įstaigoje. AreÅ¡to bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. A. sulaikymo dienos, vykdant Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti R.

A., kad jis po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigÄ â€“ Alytaus pataisos namus – atlikti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti R. A., kad jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių jis negali nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ â€“ Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. PatvirtintÄ teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä Ä¯teikti nuteistajam R.

A.. Teisėja V. D.