2024-12-04 Nr. AB-17855-3-61-3-09187-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-46-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09187-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. skundus Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186102, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), ir Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 23S186652, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d. (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai dėl pareiškėjo).

2. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202220, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760046730, galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas dėl pareiškėjos).

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo (po reorganizacijos Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų V. K. ir D. K. skundus atsakovui Migracijos departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), buvo sujungtos.

4. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Sprendimai dėl pareiškėjo yra grindžiami tik VSD 2023 m. liepos 12 d. rašte Nr. 18-7700 pateikta išvada (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, o Sprendimais dėl pareiškėjo taikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo.

4.2. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, tiesiog į Sprendimą 1 formaliai perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis, tinkamai neįvertinęs visų duomenų visumos.

4.3. Migracijos departamentas Sprendime 1 remiasi tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, kadangi nei atsakovas, nei VSD neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skleidęs informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisinančią vykdomus karo nusikaltimus. Pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir taip pat nurodė, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.

4.4. Sprendžiant, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir ar egzistuoja pagrindas panaikinti jo leidimą gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvą, turėjo ir turi būti atsižvelgta į tai, kad: pareiškėjas pats sąžiningai klausimyne nurodė, jog atliko karinę tarnybą ir nieko nenuslėpė; nuo pareiškėjo karinės tarnybos atlikimo praėjo jau 11 metų; pareiškėjas neturėjo teisės atsisakyti atlikti karinę tarnybą, o tarnybos metu pasirašė sutartį su kariuomene tik tam, kad būtų perkeltas į (duomenys neskelbtini) ir ten galėtų ieškotis darbo laisvu nuo tarnybos metu; pareiškėjas kariuomenę paliko, kai tik baigėsi jo sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas palaikė ar šiuo metu palaiko (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) režimą ar kokius nors ryšius su juo.

4.5. Pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje iki (duomenys neskelbtini) metų, kai (duomenys neskelbtini) santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis vis dar buvo geri. Pareiškėjas po karinės tarnybos atlikimo nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, jokiose valstybės institucijose, jis nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių su (duomenys neskelbtini) kariuomene ar kitomis struktūromis, nes nuo pat karinės tarnybos pabaigimo (duomenys neskelbtini) m. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, nepertraukiamai dirbo privačioje (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į Lietuvą atvyko dirbti bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurioje jis įdarbintas programinės įrangos testuotoju. Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. (duomenys neskelbtini) nutarė perkelti (duomenys neskelbtini) ofiso veiklą į Vilnių, perkeliant į Lietuvos Respubliką ten dirbančius darbuotojus.

4.6. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, elgėsi pareigingai, neturėjo jokių nuobaudų, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jo patikimumo. Lietuvoje jis gyveno kartu su sutuoktine. Darbdavys (duomenys neskelbtini) vertina pareiškėją kaip patikimą ir nuoširdų darbuotoją. Lietuvoje pareiškėjas su šeima (sutuoktine) integravosi ir neketino grįžti į (duomenys neskelbtini), nes savo ateitį siejo su Lietuva, mokosi lietuvių kalbos, įsigijo šeimos automobilį, kartu su žmona Lietuvoje augino šunį.

4.7. Pareiškėjas klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą, jis balsavo už S. T. 2020 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) režimui vykdant represijas prieš (duomenys neskelbtini) žmones pareiškėjo sutuoktinė socialiniuose tinkluose organizavo pagalbą nuo režimo nukentėjusiems asmenims, todėl po (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio mėn. įvykusių suklastotų prezidento rinkimų ir (duomenys neskelbtini) režimo pradėto masinio žmonių persekiojimo pareiškėjas su sutuoktine (duomenys neskelbtini) nesijautė saugiai, bei atsiradus galimybei 2020 m. rugsėjo 9 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir, gavę Lietuvos nacionalines vizas, 2020 m. lapkričio mėn. atvyko į Vilnių tiesiai iš (duomenys neskelbtini).

4.8. Aplinkybė, kad prieš daugiau nei 11 metų pareiškėjas atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas skundžiamais sprendimais, šie sprendimai neatitinka ir proporcingumo principo.

5. Pareiškėja V. K. skunde nurodė, kad Sprendimas dėl pareiškėjos yra priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas jos sutuoktinio D. K. leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o D. K. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, bei tuo, kad nenustatyta kito UTPĮ pagrindo, suteikiančio pareiškėjai teisę likti Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas priimtas Sprendimo 1 pagrindu, kuris yra akivaizdžiai neteisėtas, nes priimtas atsižvelgiant į vienintelę aplinkybę – kad pareiškėjos sutuoktinis daugiau nei prieš 11 metų atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) ir dėl to kelia grėsmę valstybės saugumui.

6. Pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl tarnybos kariuomenėje laiko pratęsimo (kad galėtų likti (duomenys neskelbtini), sutrumpinti privalomosios tarnybos laiką, ir kt.); tarnybos pagal kontraktą sąlygas; aplinkybes dėl pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (dėl įmonės, kurioje pareiškėjas dirbo, pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini)), taip pat lankymosi (duomenys neskelbtini) aplinkybes (grįždavo dėl studijų, dėl automobilio pardavimo); gyvenimo Lietuvoje aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, papildomai pareiškėjo neapklausė, jis negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų.

7. Pareiškėja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes, apie teiktą paramą S. T. bei pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini), gyvenimo Lietuvoje aplinkybes ir ateities planus, bei patvirtino, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o ji – Vilniuje.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka, prašė juos atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus ir faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjų teiginius, kad jie išvyko ir (duomenys neskelbtini) ir neketina į ją grįžti, nes integravosi Lietuvoje, paneigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš Lietuvos Respublikos išvyko į (duomenys neskelbtini).

8.2. Priimdamas ginčijamus Sprendimus dėl pareiškėjo, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kurios išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Sprendimuose dėl pareiškėjo nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, šie sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, sprendimai priimti atlikus individualų pareiškėjo vertinimą.

8.3. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus dėl (duomenys neskelbtini) atliekamų karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) įvykdytos Krymo okupacijos nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo teiginiai, kad jam (duomenys neskelbtini) nėra saugu, nes jis griežtai smerkia režimo represijas ir vykdomą politiką, prieštarauja VSAT duomenims dėl pareiškėjo vykimo į (duomenys neskelbtini).

8.4. Pareiškėjai V. K. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo atveju, kai asmens sutuoktinis ar asmuo, sudaręs registruotos partnerystės sutartį, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, tačiau priėmus Sprendimą 1 panaikinti pareiškėjos sutuoktiniui išduotą leidimą laikinai gyventi, pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. Pareiškėja iki Sprendimo dėl pareiškėjos priėmimo nepateikė informacijos, kad ji turi kitą teisinį pagrindą likti Lietuvos Respublikoje.

8.5. Vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, galiojusios (duomenys neskelbtini), pareiškėja Lietuvos Respublikoje nedirba (neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje), pareiškėjos sutuoktinio leidimas laikinai gyventi yra panaikintas (pareiškėja neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjos skundo argumentai dėl jos sutuoktinio atžvilgiu priimto Sprendimo 1 yra nesusiję su Sprendimu dėl pareiškėjos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. VSD nurodė, kad:

9.1. Skundžiami sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

9.2. VSD 2023 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis), nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pagal kontraktą, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių, kariuomenėje tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų / netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

9.3. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

9.4. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

9.5. Priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiamais sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II. 10. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjų D. K. ir V. K. skundus atmetė.

11. Teismas nustatė, kad abu pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, dalyvavę 2020 m. rugpjūčio mėnesio protestuose dėl rinkimų rezultatų klastojimo. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui D. K. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 12 d. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai V. K. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) užsienietei buvo išduotas jos sutuoktinio, pareiškėjo D. K., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, t. y., iki (duomenys neskelbtini)

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 28 d. užpildytą klausimyną ir išsamiai aptarė pareiškėjo klausimyne nurodytus atsakymus. Teismas taip pat nurodė VSAT pateiktus duomenis apie pareiškėjo lankymąsi (duomenys neskelbtini).

13. Teismas išsamiai aptarė skundžiamuose Sprendimuose dėl pareiškėjo ir Sprendime dėl pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat išsamiai išdėstė pareiškėjo į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. paaiškinimo „Dėl darbuotojo D. K. charakteristikos“ turinį.

14. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalių, 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 3 dalies, 133 straipsnio 5, 7, 8 dalių, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o tiesiog formaliai į Sprendimą 1 perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertinęs (tik formaliai įvertinęs) visų duomenų visumos, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, ne Migracijos departamentas, o VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, o Migracijos departamentui nėra įtvirtinta teisė kvestionuoti VSD pagal UTPĮ pateiktą vertinimą.

16. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. pagal kontraktą tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnavimu pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, taigi, Sprendime 1, Sprendime 2 remtasi tikrovę atitinkančiais faktiniais duomenimis. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo tarnavimas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ir to nepaneigia pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis nusprendė nebaigti privalomosios karos tarnybos, o nusprendė sudaryti kontraktą su (duomenys neskelbtini) kariuomene ir tarnauti joje pagal kontraktą 2 metus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo noru, laisva valia nusprendė sudaryti kontraktą su (duomenys neskelbtini) kariuomene, laisva valia joje tarnavo, o aplinkybė, kad pareiškėjas šio fakto nenuslėpė, apie tai informavo atsakovą, taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo atvykimo į Lietuvą, dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, dėl praėjusio laiko tarpo po tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, dėl pareiškėjo elgesio ir kt., savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių yra išnykusi. Teismas vertino, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti, be to, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad klausimyne jis aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą, taip pat pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo veiklos (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu ir vėliau, nurodė, kad iš prie pareiškėjo skundo pridėto balsavimo biuletenio nuotraukos nėra galimybės daryti išvados, kad tai yra būtent pareiškėjo balsavimo biuletenio nuotrauka. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios neabejotinai, vienareikšmiškai liudytų pareiškėjo priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai; pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus ir pateikti įrodymai (nuotraukos, žinutės), teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip tokios aplinkybės.

19. Teismas nurodė, kad nors ginčijami Sprendimai dėl pareiškėjo daugiausiai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jis nebus panaikintas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais.

20. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus šios informacijos kontekste, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, žinojo, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.

21. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą.

22. Teismas akcentavo, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad UTPĮ Migracijos departamentui nenumato pareigos apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir pareiškėjos nurodytos priežastys, kad su šeima nenori gyventi (duomenys neskelbtini), o nori gyventi Lietuvoje, taip pat nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, šiuo metu pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas su pareiškėja tolimesnę ateitį gali kurti būtent (duomenys neskelbtini).

24. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1.

25. Teismas, vertindamas Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), pagrįstumą ir teisėtumą, įvertino Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37, 38 punktų nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir Sprendimas 1, kuris pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

26. Teismas, vertindamas Sprendimo dėl pareiškėjos pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas jos sutuoktinio, pareiškėjo D. K., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o teismui konstatavus, kad Sprendimu 1 pareiškėjui D. K. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai, bei nenustačius kito UTPĮ pagrindo, suteikiančio pareiškėjai teisę likti Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad Sprendimas dėl pareiškėjos yra teisėtas ir pareiškėjai pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

III. 27. Pareiškėjai D. K. ir V. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186102, 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186652 ir 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202220.

28. Pareiškėjai apeliacinį skundą iš esmės grindė skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

28.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

28.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais neparemta ir visuotinai žinomiems faktams prieštaraujančia prielaida, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, tačiau prielaida, kad visi (duomenys neskelbtini) piliečiai, kada nors dirbę valstybės institucijose ar atlikę karinę tarnybą, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui, yra niekuo nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie įrodymai / faktai. Be to, aplinkybė, kad po 2020 m. po suklastotų prezidento rinkimų vykę (duomenys neskelbtini) žmonių protestuose dalyvavo labai didelė dalis žmonių, tarp kurių – ir tie asmenys, kurie tarnavo kariuomenėje, dirbo valstybinėse institucijose, paneigia, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnavimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) saugumo institucijų šiuo metu taikomi metodai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomi, be to, minimu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su Europos Sąjungos valstybėmis.

28.3. Atsakovas ir VSD nevertino aplinkybių, kodėl pareiškėjas tarnavo kariuomenėje, koks buvo jo darbo pobūdis. Lietuva (duomenys neskelbtini) režimą priešišku ėmė laikyti tik po 2020 m. suklastotų prezidento rinkimų. (duomenys neskelbtini) masinės gyventojų represijos, spaudimas paklusti režimui taip pat prasidėjo tik 2020 m. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. įvairiais būdais protestavo ir režimui kitais būdais nepritarė daugybė žmonių, tarp kurių, akivaizdu, buvo ir atlikusių karinę tarnybą, dirbusių valstybės sektoriuje ir kt. Todėl bent iki 2020 m. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje netarnavo vien lojalūs režimui ir jam patikimi asmenys, kas savaime paneigia VSD keliamas prielaidas.

28.4. Be to, IT sektoriaus, kuriame taip pat dirba ir pareiškėjas, darbuotojai vaidino svarbų vaidmenį prodemokratiniuose protestuose (duomenys neskelbtini). Jie prisidėjo prie A. L. režimo žiaurumo ir nusikaltimų atskleidimo, viešino valstybinius dokumentus, nutekino vaizdo, garso įrašus. Dėl režimo represijų daug IT sektoriaus įmonių ir darbuotojų iš (duomenys neskelbtini) persikėlė į kaimynines Baltijos valstybes bei Lenkiją, ir šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) režimas IT sektoriaus aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie persikėlė gyventi į Lietuvą, nelaiko lojaliais ir patikimais režimui asmenimis, o yra priešiškai nusiteikęs tokių asmenų atžvilgiu. VSD nerinko ir nesurinko jokių įrodymų apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) tarnybomis.

28.5. VSD ir Migracijos departamentas neįrodė prielaidos apie tariamą pareiškėjo lojalumą režimui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pritarti VSD ir Migracijos departamentui dėl pareiškėjo tariamo lojalumo režimui, o kartu ir dėl menamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

28.6. Pagal teismų praktiką, Migracijos departamentas leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali panaikinti remdamasis grėsme valstybės saugumui tik tuo atveju, kai yra visos šios aplinkybės: atliktas individualus situacijos vertinimas, paremtas faktais ir objektyviais duomenimis, surinktais įvertinus individualią situaciją; nustatytas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais negali būti pažeistas proporcingumo principas, tačiau atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, šių reikalavimų nesilaikė, t. y. neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, bet vadovavosi išimtinai tik Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis; neįrodė pareiškėjo keliamos grėsmės akivaizdumo ir realumo; neįvertino individualios pareiškėjo situacijos ir su tuo susijusių aplinkybių.

28.7. Nagrinėjamu atveju nacionalinio saugumo koncepcija buvo panaudota neadekvačiai ir nesant tam jokio racionalaus pagrindo, nes tą paneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai.

28.8. Aplinkybė, kad prieš daugiau nei 11 metų pareiškėjas atliko karinę tarnybą, nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), t. y. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metus, šie sprendimai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjo galimybėms gyventi ir dirbti kitose Europos Sąjungos šalyse.

28.9. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, kas lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, kadangi vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą valstybės institucijose praeityje bei VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) agentų veikimo kitose valstybėse metodus nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

28.10. Pareiškėjui įrodžius, kad Sprendimas 1 yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti naikinamas ir jo pagrindu priimtas Sprendimas dėl pareiškėjos.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

29.1. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui, kadangi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

29.2. Ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir, kad ginčijami sprendimai yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

29.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, netinkamai atliko individualų pareiškėjo vertinimą, kadangi ginčijami Sprendimai dėl pareiškėjo buvo priimti atlikus pareiškėjo individualų vertinimą, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo kontraktinė tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje). Iš atliktų veiksmų (pareiškėjo kontraktinės tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinta pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VSD pakartojo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, papildomai akcentuodamas:

30.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o tai, kad teismas ne taip, kaip to norėjo pareiškėjai, vertino bylos duomenis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.

30.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD Išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. (duomenys neskelbtini) autokratinis režimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) režimo keliama grėsmė Lietuvos saugumui didėja, šio režimo agresyvumas Lietuvos atžvilgiu atitinka Kremliaus interesus. Karinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimas intensyvėja.

30.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

IV. 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjų D. K. ir V. K. apeliacinį skundą atmetė.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į duomenis apie Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

33. Anot teisėjų kolegijos, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus darbo Lietuvoje pagrindu. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas pakankamai seniai pagal kontraktą tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.

34. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinktus įrodymus vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024).

35. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

36. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo dėl pareiškėjos pagrįstumą ir teisėtumą, padarė teisingą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas jos sutuoktinio, pareiškėjo D. K., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o teismui konstatavus, kad Sprendimu 1 pareiškėjui D. K. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai, bei nenustačius kito UTPĮ pagrindo, suteikiančio pareiškėjai teisę likti Lietuvos Respublikoje, ginčijamu Sprendimu dėl pareiškėjos pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 3 dalimi.

V. 37. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjų D. K. ir V. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu.

38. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:

38.1. Šioje byloje suformuluoti LVAT išaiškinimai neatitinka LVAT suformuotos praktikos nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, administracinių teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda ir formuojama netinkama linkme, todėl pripažintina, kad egzistuoja būtinybė atnaujinti šios administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

38.2. Pagrindinis aspektas, dėl ko LVAT nutartimi nukrypstama nuo ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotos praktikos ir ši praktika formuojama klaidinga linkme, yra tai, jog apeliacinės instancijos teismas faktiškai pripažino, kad vien užsieniečio (pareiškėjo) tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje faktas pats savaime yra pakankamas, konstatuojant jo grėsmę nacionaliniam saugumui. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023) pripažįstama, kad vertinamas ne tik pats karinės tarnybos faktas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, įskaitant, bet, neapsiribojant, karinės tarnybos laiką (trukmę); karinės tarnybos pobūdį ir funkcijas karinės tarnybos metu; laikotarpį, suėjusį po karinės tarnybos pabaigos; užsieniečio veiklos pobūdį, baigus karo tarnybą; ar nustatyti užsieniečio ryšiai su ankstesne tarnybos vieta po jos pabaigos; tikslą, dėl ko užsienietis ėjo pareigas karo tarnyboje; priežastis, dėl kurių užsienietis nutraukė karo tarnybą; ar yra duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą (tarnybą) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; kokia buvo geopolitinė situacija užsieniečio tarnybos pradžios metu, tarnybos nutraukimo metu; kokia yra užsieniečio šiuometinė pozicija dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo; koks yra užsieniečio dabartinis ryšys su kilmės valstybe; kokie yra užsieniečio socialiniai – ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.

38.3. Kita aplinkybė, dėl kurios šiuo metu nėra suformuota vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant šių kategorijų bylas, susijusi su tuo, kam tenka įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose ir ar užsienietis, kurio atžvilgiu priimti institucijų sprendimai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, turėtų pats tokias išvadas nuginčyti, ir, jeigu taip, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis jis tą turėtų padaryti. Nagrinėjamoje byloje jokių su tuo susijusių išvadų nepateikta. Pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek LVAT nutartyje buvo visiškai ignoruoti, kas lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Vienose LVAT nutartyse (žr., pvz., 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) buvo pripažinta, kad esant ginčui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo dėl jo grėsmės nacionaliniam saugumui, būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą, kuri sąlygota gerojo administravimo principo įgyvendinimu, kitose nutartyse (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023) konstatuojama visiškai priešinga išvada. Pastarojo pobūdžio nutartyse teismų praktika formuojama klaidinga linkme, neatitinkančia nei pamatinių viešojo administravimo principų, nei konstitucinių teisinės valstybės ir proporcingumo principų. Pripažįstant, kad asmuo turi pats paneigti faktus, kuriais jį kaltina valstybės institucijos, reikštų pernelyg didelės įrodinėjimo pareigos perkėlimą asmeniui, kuris santykiuose su valdžios institucijomis yra silpnesnioji šalis ir kurio galimybė gauti įrodymus yra žymiai labiau apribota.

39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo su juo nesutinka.

40. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Teismas, kiekvieną kartą nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, turi atsižvelgti į pareiškėjų individualias aplinkybes. Šiuo atveju tiek iš pirmosios instancijos teismo, tiek iš LVAT sprendimų akivaizdu, kad teismai išsamiai įvertino Migracijos departamento priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat kilusio ginčo kontekste atliko ir savarankišką vertinimą pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių, kurias jis nurodė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos skunduose.

40.2. Pareiškėjo nurodoma LVAT praktika, nuo kurios neva nukrypta išnagrinėtoje byloje, nėra analogiška išnagrinėtos bylos aplinkybėms.

40.3. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT pasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo karo tarnybos laiko trukmės, tarnybos atsiradimo ir pasibaigimo aplinkybių, politinių pažiūrų ir t.t. Kiti pareiškėjo nurodomi aspektai (sąžiningai užpildytas klausimynas, elgesys po tarnybos, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, elgesys Lietuvoje, nenoras vykti į (duomenys neskelbtini)) yra pertekliniai kriterijai, kurie nedaro įtakos sprendimams ir nekeičia to fakto, kad, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas pagal kontraktą tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, kas VSD surinktos informacijos kontekste leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

40.4. LVAT panašaus pobūdžio bylose yra suformavęs labai aiškią praktiką, kad nepriklausomai nuo einamų pareigų, atliekamų funkcijų ar laikotarpio, kada atliko tarnybą, svarbus aspektas, kad užsienietis buvo susijęs darbo (tarnybos) santykiais su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Atitinkamai šie ryšiai, susiklostę užsieniečiui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės karinėse pajėgose, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2023 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023; 2024 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023 ir kt.).

40.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su LVAT pateiktu įrodymų vertinimu, prašyme atnaujinti proceso nagrinėjimą iš esmės nepagrindžia jo, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir LVAT.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo šio prašymo netenkinti.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

42.1. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek LVAT nutartis yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, atitinkantys LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, priimti tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reguliavimą, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pareiškėjo nurodytų pagrindų atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje nėra.

42.2. Pareiškėjas nepateikia svarių argumentų, patvirtinančių esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, buvimo.

42.3. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

42.4. Nei vienoje iš pareiškėjo nurodomų bylų aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pareiškėjo prašyme įvardijami LVAT sprendimai tik patvirtina, kad kiekvienoje byloje vertinamos individualios užsieniečio aplinkybės ir sprendimai priimami įvertinus jų visumą. Tai buvo padaryta ir išnagrinėtoje byloje.

42.5. Pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomi argumentai tik patvirtina, kad pareiškėjai siekia pakartotino bylos nagrinėjimo.

42.6. Pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, susiję su netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu, yra nepagrįsti, nes užsieniečiui nėra perkeliama įrodinėjimo pareiga, kaip teigia pareiškėjai, tačiau asmenys turi pateikti argumentus ir objektyvius duomenis, sudarančius pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Pareiškėjų prašyme dėstomus argumentus paneigia ir naujausi LVAT praktikos analogiško pobūdžio bylose pavyzdžiai: pvz., žr., LVAT baigiamuosius teismo aktus administracinėse bylose Nr. eA-951-1188/2024; eA-1277-463/2024; eA-1387-968/2024; eA-1447-556/2024; eA-962-463/2024; Nr. eA-935-602/2024; Nr. eA-870-1188/2024, ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 43. Pareiškėjai D. K. ir V. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.

44. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

45. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

46. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą užbaigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti neteisėtais byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P422-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

47. Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas analizuotinas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar procesą atnaujinti prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

48. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

49. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-154/2011; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą dėl aptariamo pagrindo galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, priimti skirtingi teismų procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos, atsižvelgiant į kiekvienai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015).

50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjų argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, taip pat įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, jog nurodyta praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

51. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien faktu apie pareiškėjo biografijos faktą, kad jis (duomenys neskelbtini) m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pagal kontraktą, tačiau tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinus ne tik šį pareiškėjo biografijos faktą, tačiau taip pat atsižvelgus į geopolitinį kontekstą, pareiškėjų socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl nebuvo nukrypta nuo pareiškėjų nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023).

52. Pažymėtina, kad pareiškėjų nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024; kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje ir pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjų teigimu, yra panašios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023), nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas) ir jose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

54. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.). Pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai (žr., pvz., 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023), kuriuose, pareiškėjų teigimu, buvo suformuota priešinga įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (t. y. kad esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą), buvo priimtas nustačius, kad Migracijos departamentas, sprendimą grįsdamas VSD pateikta išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatliko išsamaus ir visapusiško užsieniečio grėsmės valstybės saugumui tyrimo, individualiai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. konstatavus, kad Migracijos departamento sprendimas yra su trūkumais, nes neatitinka VAĮ reikalavimų.

55. Šiuo atveju pareiškėjų nurodyta praktika būtent ir patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis pareiškėjus charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjų situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir šio darbo laikotarpis ((duomenys neskelbtini) m.), bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinant įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į geopolitinę situaciją, susiklosčiusią dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

56. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomus kitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, akcentuotina, kad užsieniečio galima kelti grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje, t. y. jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

57. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

58. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjai iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

59. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. K. ir V. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1290-415/2024 pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. skundus Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis