bd1cebd2-52d8-465d-8444-bd2d935b8a2a · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-879/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40549-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2 (S) P A N E V Ė Ž I O A P Y G A R D O S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, nuteistajam S. J. ir jo gynėjui advokatui J.

Stauskui, iÅ¡teisintajam J. M. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, iÅ¡teisintajai E. U. ir jos gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. K. atstovui advokatui I. Ruželei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J., nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. K. atstovo advokato I. Ruželės ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dianos Suvaizdytės – MakÅ¡imienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (2 dienos); 2017 m. gruodžio 27 d. (1 diena); nuo 2018 m. liepos 1 iki 2018 m. liepos 2 d. (1 diena) bei nuo 2018 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. birželio 21 d. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. S. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

S. J. iÅ¡teisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 150 straipsnio 2 dalyje. J. M. iÅ¡teisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje bei neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ir iÅ¡ suėmimo jis paleistas teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant jį neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T.

K. (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimas, paimant iÅ¡ jo pasÄ ir asmens tapatybės kortelę. E. U. iÅ¡teisinta nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje. E. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. T. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 5000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) sumai neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas. IÅ¡ S. J. T.

K. priteistas 1000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti. IÅ¡ S. J. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybei 39,90 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 90 ct) proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. S. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 00.00 val., RokiÅ¡kio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje sudavė nukentėjusiajai T. K. vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , padarydamas jai muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, taip tyčia nežymiai sutrikdydamas T.

K. sveikatÄ (BK 140 str. 1 d.).

2. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I. G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė I. G. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: kartu su nenustatytu asmeniu iÅ¡ garažo pasiėmė ir iÅ¡sinešė juodos spalvos rėmu dviratį „Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ â€žSuperaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ â€žAsaki“ 90 eurų vertės, smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žMakita“ 250 eurų vertės, elektrinį Å¡lifavimo aparatÄ â€žEinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ (BK 178 str. 2 d.).

3. S. J. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. vieÅ¡oje vietoje, prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio Å¡alia Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M. ir E. U., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai T. K. į Å¡onus, E. U. suduodant nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, J. M. suduodant ne mažiau 2 kartus kumščiu nukentėjusiajai į kaklo sritį, taip bendrais veiksmais su J. M. ir E. U. padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne ir odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 str.).

4. Be to, S. J. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o bÅ«tent: laikė prie vonios kraÅ¡to prispaustas T. K. rankas taip, kad ji negalėtų atsisukti ir pasiprieÅ¡inti, taip suteikdamas galimybę J. M. tenkinti lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du su T. K. prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ (BK 150 str. 2 d.).

5. J. M. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. vieÅ¡oje vietoje, prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. U. ir S. J., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu T. K. į kaklo sritį, E. U. suduodant T. K. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į Å¡onus, taip bendrais veiksmais padarė T. K. daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne ir odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su S. J. ir E. U. tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 str.).

6. Be to, J. M. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., kumščiu sudavė vienÄ kartÄ T. K. į kairę veido pusę; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai iÅ¡bėgus iÅ¡ buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukÅ¡to laiptinėje kartu su S. J. pasivijęs nukentėjusiÄ jÄ , rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, S. J. sudavus 10 smÅ«gių nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai sutrikdė T.

K. sveikatÄ (BK 140 str. 1 d.).

7. Be to, J. M. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 1.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I. G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė I. G. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: kartu su S. J. iÅ¡ garažo pasiėmė ir iÅ¡sinešė juodos spalvos rėmu dviratį „Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ â€žSuperaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ â€žAsaki“ 90 eurų vertės, smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žMakita“ 250 eurų vertės, elektrinį Å¡lifavimo aparatÄ â€žEinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ (BK 178 str. 2 d.).

8. Be to, J. M. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., S. J. panaudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o bÅ«tent: S. J. laikant prie vonios kraÅ¡to prispaustas nukentėjusiosios rankas taip, kad nukentėjusioji negalėtų atsisukti ir pasiprieÅ¡inti, jis tenkino lytinę aistrÄ su T. K. analiniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ (BK 150 str. 2 d.).

9. E. U. buvo kaltinama ir iÅ¡teisinta dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. vieÅ¡oje vietoje, prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su J. M. ir S. J., elgdamasi įžūliai, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, o bÅ«tent nesutikus nukentėjusiajai T. K. gerti alkoholio, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, po to, J. M. sudavus nukentėjusiajai ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu į kaklo sritį bei S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į abu Å¡onus, padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne, odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, taip bendrais veiksmais su S. J. ir J. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. K. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 str.).

10. Be to, E. U. buvo kaltinama ir iÅ¡teisinta dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, matant ant žemės gulinčiai sumuÅ¡tai nukentėjusiajai, iÅ¡ Å¡alia nukentėjusiosios buvusios rankinės iÅ¡traukė nukentėjusiosios piniginę, iÅ¡ kurios pagrobė T. K. priklausančius joje buvusius pinigus: dvi kupiÅ«ras po 50 eurų, viso 100 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalÄ atvirai pavogė svetimÄ , T.

K. priklausiusį turtÄ (BK 178 str. 2 d.). II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 11. Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o: 11.1. panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, kadangi nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti asmenį pravarde „B.“, su kuriuo veikdamas bendrininkų grupėje įvykdė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; 11.2. pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir sumažinti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirtÄ per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis aktyviai bendradarbiavo su tyrėja, visiÅ¡kai pripažino kaltę, gailėjosi, savo noru paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , grÄ Å¾indamas pavogtus daiktus; 11.3. nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ subendrinti ne pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bet vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi savo kaltę pilnai pripažino, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus; 11.4. pakeisti nuosprendį dalyje dėl 1000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų priteisimo T.

K. naudai iÅ¡ apelianto, kadangi jis buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymo; 11.5. įpareigoti prokuratÅ«rÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ T. K. atžvilgiu dėl apÅ¡meižimo jÄ seksualiai prievartavus ir priteisti apelianto naudai iÅ¡ T. K. 5000 Eur moralinės žalos, kadangi dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo suėmimo metu patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ ; 11.6. grÄ Å¾inti pareigÅ«nų paimtus jam priklausančius daiktus – džinsus ir sportinius batelius.

12. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė T. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, pripažįstant S. J. kaltu pagal BK 284 straipsnį, 150 straipsnio 2 dalį, J. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, E. U. kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį ir juos nuteisti, priteisiant solidariai iÅ¡ S. J. ir J. M. nukentėjusiosios T.

K. naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; iÅ¡ S. J., J. M. ir E. U. nukentėjusiosios T. K. naudai 660 Eur proceso iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese. Likusioje dalyje skundžiamÄ nuosprendį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . 12.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja konstatuotoms faktinės aplinkybės, nukentėjusiosios parodymų patikimumas nekelia abejonių, yra pagrįstas kita bylos medžiaga ir vertintinas iÅ¡teisintųjų kaltei pagrįsti, todėl teismo iÅ¡vadÄ T.

K. parodymų nevertinti arba vertinti tik tiek, kiek jie pagrįsti kitais bylos įrodymais, laiko nepagrįsta. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 12.2. Anot nukentėjusiosios, teismas nepagrįstai išteisino visus kaltinamuosius pagal BK 284 straipsnį. Teismo padarytas išvadas, kad įvykio vieta buvo atoki, todėl nepriskirtina viešai vietai, įžūlūs veiksmai buvo asmeninio pobūdžio ir nekilo viešosios tvarkos pažeidimui būtini padariniai apeliantė įvardina kaip klaidingas, o teismo nurodomus motyvus prieštaringais. 12.3.

Skunde pažymima, kad T. K. medicininių dokumentų išrašai objektyviai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių, kuomet visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo padarytas daugybinis kūno sužalojimas, vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 12.4. Skunde teigiama, kad tai, jog kaltinamieji konkrečių viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo padarinių nesiekė, nekeičia jų veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį, kadangi padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Teismo motyvas dėl kaltinamųjų tariamo asmeninio pobÅ«džio paskatų veikti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvimas nepaneigia vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo fakto, nes Å¡iems asmeninio pobÅ«džio santykiams aiÅ¡kintis akivaizdžiai buvo pasirinktas vieÅ¡Ä jÄ vietÄ trikdantis laikas, bÅ«das, vieta. 12.5. Pasak apeliantės, teismas, konstatavęs, kad veika dėl E. U. veiksmų turėtų bÅ«ti kvalifikuojama ne pagal 284 straipsnį, o pagal 140 straipsnio l dalį, nepagrįstai kaltinamÄ jÄ iÅ¡teisino dėl skundo nebuvimo, kadangi procese nukentėjusiosios valia dėl jos sumuÅ¡imo iÅ¡reikÅ¡ta pakankamai aiÅ¡kiai - norima nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 12.6.

Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas galimybę veikÄ perkvalifikuoti ir nevykdydamas pareigos proceso dalyvius apie tai įspėti (kaltinamuosius dėl pasirengimo gynybai) bei neklausdamas nukentėjusiosios dėl proceso tÄ sos galimumo veikÄ vertinant pagal BK 140 straipsnio l dalį, pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimus, netinkamai aiÅ¡kino baudžiamojo įstatymo bendrosios bei specialiosios dalių nuostatas, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai iÅ¡teisino kaltinamuosius.

Dėl atviros vagystės 12.7. Skunde analizuojami kaltinamosios, liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai dokumentai, kurie kartu su kita bylos medžiaga, anot apeliantės, neginčijamai įrodo E. U. kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamosios iÅ¡teisinimÄ laiko nepagrįstu. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 12.8. Teismas nepagrįstai iÅ¡teisino J. M., o S. J. veiksmuose pripažino tik vieno smÅ«gio sudavimÄ , kadangi teismo argumentai nėra iÅ¡ esmės paneigiantys nukentėjusiosios parodymus, o vertinant Å¡ios tyrimo dalies surinktų įrodymų visetÄ nekyla jokių abejonių dėl kaltinamųjų kaltės pagal pateiktÄ kaltinimÄ . 12.9.

Skunde nurodoma, kad teismas, tinkamai neįvertinęs nukentėjusiosios asmenybės specifikos, nukentėjusiosios bÅ«klės iÅ¡ karto po įvykio bei kitų objektyvių duomenų, nepagrįstai kritikuoja nukentėjusiosios parodymų, kuriuose esminių prieÅ¡taravimų viso proceso metu Å¡ioje dalyje nėra, teisingumÄ . 12.10. Teismas neaptarė svarbaus byloje nustatyto fakto, kad nukentėjusiosios įvykio metu mÅ«vėtos kelnės ties virÅ¡utine saga buvo iÅ¡plyÅ¡usios, kuris pagrindžia nukentėjusiosios parodymus, kad jai bÅ«nant dar bute, kaltinamieji prie jos priekabiavo ir, bandydami numauti kelnes, naudojo tam jėgÄ .

Dėl seksualinio prievartavimo 12.11. Nukentėjusioji įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai S. J. ir J. M. iÅ¡teisino pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, kadangi nukentėjusiosios parodymai dėl esminių Å¡io įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s, o teismo aptarti jos parodymų nesutapimai ne esminiai bei natÅ«raliai tikėtini vertinant nukentėjusiosios bÅ«klę po prieÅ¡ jÄ padarytos sunkios nusikalstamos veikos, tiek iki įvykio turėtus sveikatos sutrikimus. 12.12. Liudytojos A. J. parodymai, prieÅ¡ingai nei teigia teismas, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ir besÄ lygiÅ¡kai nesukuria iÅ¡teisintiesiems alibi, nes nusikalstamos veikos padarymui aktualiu laiku ji kurį laikÄ nematė nukentėjusiosios ir kaltinamųjų. 12.13.

Specialistė S. M., prieÅ¡ingai teigia teismas, nepaneigė, kad prievartinio analinio santykiavimo metu gali atsirasti ir hemorojiniai mazgai, o nukentėjusiosios kÅ«no tyrimo iÅ¡vada visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiosios teiginius dėl po įvykusio lytinio santykiavimo analiniu bÅ«du atsiradusių padarinių - trÅ«kusios iÅ¡angės gleivinės. Apeliantės manymu, bÅ«tina atnaujinti bylos tyrimÄ ir skirti teismo medicininę ekspertizę, pasitelkiant specialių žinių turinčius medikus - koloproktologus, siekiant nustatyti nukentėjusiajai diagnozuotų hemorojinių mazgų atsiradimo laikÄ ir priežastis.

13. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Diana Suvaizdytė – MakÅ¡imienė apeliaciniu skundu praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir S. J., J. M. ir E. U. priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: 13.1. pripažinti S. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes: - pagal BK 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ ; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimÄ ; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimÄ ; - pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimÄ . 13.2.

Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktÄ apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. 13.3. Ä® bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tÄ laikÄ ; 13.4. pripažinti J. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes: - pagal BK 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ ; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimÄ ; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimÄ ; - pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimÄ ; 13.5.

Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktÄ apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Ä® bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tÄ laikÄ ; 13.6. pripažinti E. U. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmes: - pagal BK 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant jÄ bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant jÄ bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajai T.

K. padarytÄ 100 eurų turtinę žalÄ . 13.7. Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktÄ apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant jÄ bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajai T. K. padarytÄ 100 eurų turtinę žalÄ . 13.8. Byloje pareikÅ¡tÄ T. K. civilinį ieÅ¡kinį 5000 eurų sumai dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant praÅ¡omÄ sumÄ solidariai iÅ¡ kaltinamųjų S. J. ir J.

M.. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo 14. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad visi trys kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuoto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, neatsižvelgė į byloje pateiktus objektyvius duomenis ir kitas aplinkybes: nuoseklius nukentėjusiosios parodymus; specialisto iÅ¡vadas dėl T. K. nustatytų kÅ«no sužalojimų atsiradimo laiko ir mechanizmo; liudytojos N. G., kaltinamųjų S. J. ir E. U. parodymus dėl T. K. sveikatos bÅ«klės atvykus prie tvenkinio; visų trijų kaltinamųjų parodymų prieÅ¡taringumÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros protokolui, specialisto iÅ¡vadoms;

S. J. parodymų prieÅ¡taravimÄ nukentėjusiajai atliktos psichiatrinės psichologinės ekspertizės aktui. 14.1. Prokurorė įsitikinusi, kad kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas BK 284 straipsnis, kadangi visų trijų kaltinamųjų įžūlÅ«s smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryti vieÅ¡oje, laisvai prieinamoje, miesto bendruomenės poilsiui skirtoje vietoje - tvenkinio paplÅ«dimyje ir sukėlė padarinius – nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (sutrikdytas paÅ¡alinių žmonių poilsis, iÅ¡kviestos pagalbos tarnybos - policija, greitoji medicinos pagalba). 14.2.

Prokurorė esminiu teismo proceso pažeidimu laiko tai, kad įrodymų tyrimo metu teismas, turėdamas pagrindo manyti, kad kaltinime nurodytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį gali bÅ«ti perkvalifikuotas į veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalį, apie tokiÄ galimybę nepranešė proceso dalyviams, pažeisdamas BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl atvirosios vagystės 14.3. Skundu kaltintoja nesutinka su E. U. iÅ¡teisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl atvirosios pinigų vagystės iÅ¡ nukentėjusiosios T.

K.. Skunde prokurorė iÅ¡samiai analizuoja byloje esančius duomenis, pasak apeliantės, patvirtinančius, kad T. K. įvykio dienÄ , t. y. 2017 m. rugpjūčio 9 d., prie tvenkinio turėjo pinigų ir kad kaltinamoji nukentėjusiosios pinigus pavogė atvirai, matant pačiai nukentėjusiajai. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 14.4. Skunde prieÅ¡taraujama J. M. iÅ¡teisinimui pagal 140 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos padarytoms iÅ¡vadoms dėl individualių S. J. veiksmų nežymiai sužalojant T.

K. sveikatÄ . 14.5. Nurodoma, kad T. K. sužalojimų lokalizacija ir pobÅ«dis bei drabužių sugadinimai, kuriuos patvirtina specialisto iÅ¡vada, policijos pareigÅ«nų atlikta T. K. kÅ«no ir drabužių apžiÅ«ra, liudytojų N. G. ir Å . S. parodymai, atitinka nukentėjusiosios pateiktÄ Ä¯vykių eigÄ ir pirminiame kaltinime nurodytas aplinkybes. 14.6. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti smurto pėdsakai - kraujo dėmės patvirtina, kad nukentėjusioji buvo muÅ¡ama ir laiptinėje.

Dėl vagystės įsibraunant į patalpÄ 14.7. Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo motyvais dėl J. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuris iÅ¡ esmės paremtas kaltinamosios E. U. nurodytu J. M. alibi, kad naktį, kai buvo įvykdyta vagystė, J. M. buvo jos namuose ir saugojo jos vaikus, nes ji tuo metu dirbo naktinėje pamainoje. 14.8. Skunde kritikuojami teismo argumentai dėl J. M. alibi, kadangi byloje esantys duomenys paneigia E. U. parodymus, kad ji vagystės metu dirbo. Be to, anot apeliantės, kritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami E. U. ir J.

M. parodymai dėl pastarojo buvimo vagystės naktį E. U. namuose. Jei E. U. nedirbo ir buvo namuose kartu su J. M., tai jiems nebuvo bÅ«tinybės bendrauti telefonu, o surinkti duomenys analizuojant įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių ir SMS žinučių sÄ raÅ¡us leidžia teigti, kad J. M. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 30 d. 23:48:43 valandos iki 2018 m. liepos 1 d. 04:23:45 valandos nuolat bendravo su sugyventine E. U. telefonu. Be to, kaip matyti iÅ¡ pateiktų SMS tekstų, S. J., paleistas iÅ¡ laikinojo sulaikymo, suskubo organizuoti grÄ Å¾inti pavogtus daiktus ir J.

M. pavedė ieÅ¡koti vieno iÅ¡ asmenų, kuriam buvo perduoti iÅ¡ I. G. garažo pavogti daiktai. Dėl seksualinio prievartavimo 14.9. Prokurorės įsitikinimu, S. J. ir J. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ Ä¯rodo nukentėjusiosios T. K. parodymai, įvykio vietoje rastos tualetinio popieriaus dalys su kraujo ir sperminio skysčio pėdsakais, liudytojų – policijos pareigÅ«nų L. M. ir R. N. parodymai apie T. K. kreipimÄ si į policijÄ dėl iÅ¡prievartavimo, nustatyti sužalojimai T.

K. iÅ¡angėje. 14.10. Apeliantė T. K. elgesį policijos pareigÅ«nams praneÅ¡ant apie iÅ¡prievartavimÄ tik po antro iÅ¡kvietimo aiÅ¡kina nukentėjusiosios psichologiniais ypatumais dėl turimos psichikos ligos.

15. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. K. atstovas advokatas I. Ruželė atsiliepimu į nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. 15.1. Apelianto S. J. motyvus dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui vertina kaip nepagrįstus, nulemtus iÅ¡ dalies nepalankaus nuosprendžio pastarojo nuteistojo atžvilgiu. 15.2. Pasak nukentėjusiosios atstovo, teismas skundžiamame nuosprendyje už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsniu, o S. J. praÅ¡ymas subendrinti paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du pagal BK 64 straipsnio nuostatas nėra teisiÅ¡kai pagrįstas.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo principÄ ir pagal BK 63 straipsnį. 15.3. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo praÅ¡ymai T. K. atžvilgiu inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡meižto, jÄ nubausti ir priteisti iÅ¡ nukentėjusiosios nuteistojo naudai 5000 Eur neturtinę žalÄ negali bÅ«ti Å¡io apeliacinio proceso dalyku, kadangi Å¡ie klausimai nebuvo nagrinėti priimant nuosprendį pirmojoje instancijoje.

16. Teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėjas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. K. atstovas ir prokurorė prašė jų pareikštus apeliacinius skundus tenkinti.

17. Nukentėjusiosios T. K. atstovo ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, o nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

19. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , jo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, teisingai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ bei pagrįstai S. J. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, bei pagrįstai S. J. iÅ¡teisino pagal BK 284 straipsnį ir 150 straipsnio 2 dalį, J.

M. iÅ¡teisino pagal 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, E. U. iÅ¡teisino pagal 178 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant minėtas nusikalstamas veikas ir vertinant dėl jų surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų Å¡ioje byloje nenustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, numatydamas galimybę perkvalifikuoti E. U. inkriminuotÄ BK 284 straipsnyje numatytÄ veikÄ pagal 140 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų dėl nagrinėjimo teisme dalyvių informavimo ir tuo padarė baudžiamojo proceso pažeidimÄ .

Dėl to nukentėjusiosios T. K. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, o nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 4 dalis). Dėl T. K. parodymų vertinimo 21. Byloje kaltinamiesiems pareikÅ¡ti kaltinimai padarius BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2017 m. rugpjūčio 9 d. atviroji vagystė) ir 150 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo T. K. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, buvo grindžiami iÅ¡ esmės nukentėjusiosios parodymais, todėl T.

K. parodymų patikimumo klausimas buvo vienas iÅ¡ pirmųjų, kuriuos įrodymų vertinimo kontekste skundžiamame nuosprendyje aptarė pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiosios T. K. parodymus vertinti kritiÅ¡kai ir remtis tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atlikęs iÅ¡samiÄ T. K. sveikatos ir individualių psichologinių ypatumų analizę sekančiais aspektais: 21.1. Psichikos bÅ«klė: 2018 m. gegužės 22 – birželio 29 d.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje (t. 1, b. l. 124 – 126) (toliau – ekspertizės išvada) nurodyta, kad T. K. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas (lėtinis), depresijos tipas, mišrus tipas, piktnaudžiavimas alkoholiu, priklausomybės sindromas, ji gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje 29 kartus, iš jų kelis kartus priverstinai. Pažymėtina, kad pastaroji ekspertizė buvo paskirta siekiant ištirti T.

K. psichikos bÅ«klę BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo metu. IÅ¡vadoje konstatuota, kad tiriamoji jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu (2017 m. rugpjūčio 9 d.) negalėjo bei ekspertizės atlikimo metu (2018 m. gegužės 22 d. – birželio 29 d.) negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl siÅ«loma T. K. duodamus parodymus vertinti kritiÅ¡kai. Psichologinio tyrimo metu fiksuota: tiriamosios polinkis manipuliuoti, akcentuoti jai naudingus dalykus, o nenaudingus nutylėti arba situacijÄ pateikti sau palankia linkme, kritikos stoka savo psichikos bÅ«klei ir alkoholio vartojimui, pabrėžtinai teigiamas savivaizdis, galimybių pervertinimas, noras gražiau save parodyti, įtikti ir patikti aplinkiniams, asmenybės nerimastingumas, nekritiÅ¡kumas, prasta emocijų kontrolė, apsunkinta socialinė adaptacija ir elgesio planavimo sunkumai.

Nors eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, kad T. K. elgesį įtakoja jai nustatytas psichikos sutrikimas, o apraÅ¡yti individualÅ«s psichologiniai ypatumai esminės įtakos jos elgesiui neturi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, analizuojant nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimÄ , į juos taip pat atsižvelgtina, nes jie atspindi tam tikrus asmenybės bruožus, galinčius nulemti nukentėjusiosios pozicijos pasirinkimÄ apklausų metu. Teismo psichologė ekspertė J. R. pažymėjo, kad dėl mÄ stymo sutrikimų T.

K. parodymus gali duoti nenuosekliai, atsitiktine tvarka, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, skubotai, jie gali keistis eigoje, fiksuotis ne į esmines, o į jai svarbesnes detales, nes mÄ stymas nėra nuoseklus bei kryptingas. T. K. ambulatoriÅ¡kai gydanti gydytoja psichiatrė R. B. taip pat siÅ«lė pacientės žodžius vertinti kritiÅ¡kai ir negalėjo atsakyti, ar galima tikėti jos parodymais. Pasak gydytojos, mÄ stymo sutrikimai T. K. pasireiÅ¡kia labai dideliu pavirÅ¡utiniÅ¡kumu, savisaugos stoka, melagingumu, kritikos stoka.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras ekspertas K. M. taip pat teismui rekomendavo nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiÅ¡kai ir atsargiai. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu vertino gydytojo K. M., nedalyvavusio T. K. ekspertizėje, paaiÅ¡kinimus kaip nepagrįstus, paremtus prielaidomis ir spėlionėmis, kuriomis neva pirmosios instancijos teismas motyvavo savo iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo psichiatras – ekspertas K. M., RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus vedėjas, pagrįstai davė paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, atstovaudamas buvusiÄ savo vadovaujamo skyriaus ekspertę R.

D., kuri atliko ekspertizę ir yra iÅ¡vykusi į Å vedijÄ . Tačiau sutiktina su prokurorės argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl T. K. parodymų nepatikimumo, nepagrįstai rėmėsi gydytojo K. M. paaiÅ¡kinimais apie T. K. bÅ«klės paÅ«mėjimÄ ekspertizės atlikimo metu, kadangi nukentėjusiosios psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės atlikime jis asmeniÅ¡kai nedalyvavo, o teismo psichiatrės ekspertės R. D. ir teismo psichologės ekspertės J. R. pasiraÅ¡ytame ekspertizės akte įraÅ¡o apie tiriamosios bÅ«klės paÅ«mėjimÄ nėra.

Kadangi gydytojas K. M. nedalyvavo T. K. tyrime, jo paaiškinimai teismui aktualūs tik tiek, kiek jie atitinka ekspertizės akto turinį. Visgi iš 2019 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro rašto Nr. V2-697 (t. 10, b. l. 104) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. vizito centre metu stebėta nepakankamai stabili pacientės T. K. būsena, kuri tęsėsi iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Sekantis pablogėjimas tęsėsi nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo. Rašte pažymėta, kad paūmėjimų metu ligonė vartoja alkoholį, būna dirgli, pikta, blogos nuotaikos, blogai miega naktį.

Taigi, psichikos sveikatos centre T. K. bÅ«senos paÅ«mėjimai fiksuoti laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. bei nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo. Bylos duomenimis, pirmojo paÅ«mėjimo laikotarpiu T. K. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo jos atžvilgiu (2018 m. liepos 3 d.) bei buvo keturis kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. liepos 17 d.), o antro paÅ«mėjimo laikotarpiu davė parodymus pirmosios instancijos teisme (2019 m. balandžio 15 d.).

Tiesa, du kartus, vienÄ iÅ¡ jų – pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nukentėjusioji buvo apklausta tuomet, kai jos bÅ«klės paÅ«mėjimas nebuvo fiksuotas (2017 m. rugpjūčio 11 d., 2018 m. lapkričio 27 d.). 21.2. Polinkis meluoti: ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad T. K. linkusi akcentuoti jai naudingus dalykus, o nenaudingus nutylėti arba situacijÄ pateikti sau palankia linkme, jai bÅ«dingas noras gražiau save parodyti. Gydytoja psichiatrė R. B. T. K. charakterizavo kaip linkusiÄ meluoti, tačiau labiau dalykus pagražinančiÄ nei vaizduojančiÄ juos neigiamai, taip pat pažymėjo, kad mÄ stymo sutrikimai pacientei be kitų niuansų pasireiÅ¡kia ir melagingumu bei iÅ¡reiÅ¡kė abejonę, ar galima tikėti josios parodymais.

Teismo psichologė ekspertė J. R. nesiėmė vertinti nukentėjusiosios parodymų teisingumo ir negalėjo atsakyti, ar ji galėtų sukurti visiÅ¡kai nebuvusius įvykius, tačiau tokios galimybės ir nepaneigė. Buvęs T. K. sutuoktinis Å . S. parodė, kad T. K. kartais meluoja akivaizdžiai net ir bÅ«dama blaivi. Liudytojas nurodė atvejus, kai T. K. sakė netiesÄ apie aplinkybes, susijusias su alkoholio vartojimu. Nors liudytoja apklausta T. K. mama N. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra pastebėjusi, kad duktė pasakodama kažkÄ prikurtų, tačiau, pati sau prieÅ¡taraudama pažymėjo, kad yra buvę atvejų, kai ji pameluodavo apie tariamÄ nėštumÄ , siekdama iÅ¡saugoti santykius su vyrais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadoje aptartus T. K. psichologinius ypatumus, gydytojų R. B., J. R. bei liudytojų Š. S. ir N. G. parodymus, darytina išvada, kad, siekdama sau palankių tikslų, nukentėjusioji linkusi nurodyti faktinių aplinkybių neatitinkančius įvykius, t. y. meluoti, todėl neatmestina galimybė, kad ir nagrinėjamoje byloje ji galėjo duoti neteisingus parodymus apie galimai jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Dar didesnių abejonių T.

K. parodymų teisingumu sukelia nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, apie kuriuos išsamiau bus pasisakyta analizuojant atskirų nusikalstamų veikų epizodus. 21.3. Priklausomybė nuo alkoholio: ekspertizės išvadoje nurodyta, kad T. K. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Kaip jau minėta anksčiau, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymoje (t. 10, b. l. 104) nurodyta, kad būklės paūmėjimų metu (paskutiniai fiksuoti laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo) ligonė vartoja alkoholį.

Gydytoja R. B. parodė, kad kartais net vizitų pas jÄ psichikos sveikatos centre metu nuo T. K. sklisdavo alkoholio kvapas. Anot gydytojos, pacientei skiriami antidepresantai, vaistai mÄ stymo sutrikimams gydyti, miegui gerinti, kurių kategoriÅ¡kai negalima vartoti su alkoholiu, kadangi vaistų sÄ veikoje su alkoholiu greičiau apgirstama ir sutrinka orientacija, o vaistų nevartojimas pagilina mÄ stymo sutrikimus. Anot liudytojo Å . S., jo buvusi sutuoktinė mėgėja vartoti alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiosios motina N. G. taip pat patvirtino dukters polinkį piktnaudžiauti alkoholiu.

Liudytoja parodė, kad paragavusi alkoholio, duktė geria kelias dienas, o iÅ¡gėrusi bÅ«na įkyri. Pasak liudytojo A. P., T. K. alkoholį vartoja dažnai, ne vienÄ kartÄ per savaitę, o bÅ«dama girta, pradeda raudoti, alpsta. Taigi, bylos duomenimis, T. K. turi priklausomybę alkoholiui ir nuolat juo piktnaudžiauja. Teisėjų kolegija pastebi, kad T. K. nuo 2005 m. diagnozuotas Å¡izoafektinis sutrikimas nėra epizodinio pobÅ«džio, jis yra lėtinis, kurio keliamų mÄ stymo sutrikimų kontrolei bÅ«tinas nuolatinis medikamentinis gydymas, kurio pratęsimui ji reguliariai lankosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. 21.4.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. K. parodymai kritiÅ¡kai vertintini ne tik dėl jos psichikos sutrikimo ir psichologinių asmenybės ypatumų (polinkio meluoti, situacijÄ pakreipti sau naudinga linkme ir kt.), tačiau ir dėl to, kad pati nukentėjusioji dėl galimai kartu vartotų alkoholio ir vaistų Å¡alutinio poveikio galėjo neobjektyviai suvokti Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių faktines aplinkybes, kadangi visų įvykių metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Nors tiek nukentėjusioji, tiek prokurorė praÅ¡o remtis T.

K. esminiais parodymais kaip pagrindžiančiais iÅ¡teisintųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo iÅ¡vadÄ dėl kritiÅ¡ko nukentėjusiosios parodymų vertinimo ir sprendimo remtis jais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, vertina kaip motyvuotÄ ir pagrįstÄ bei atitinkančiÄ BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo 22. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamųjų S. J., J.

M. ir E. U. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių, kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jie bÅ«tų T. K. atžvilgiu atlikę kaltinime nurodytus smurtinio pobÅ«džio veiksmus, kad bÅ«tų turėję tyčiÄ tokiais veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir kad bÅ«tų sukėlę tokius padarinius. Nors tiek prokurorė, tiek nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir praÅ¡o visus kaltinamuosius pripažinti kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos požymių nebuvimo kaltinamųjų veiksmuose ir jų iÅ¡teisinimo Å¡iame epizode laiko pagrįstomis ir motyvuotomis. 22.1.

Nukentėjusiosios T. K., liudytojos N. G. bei kaltinamųjų S. J. ir J. M. parodymai patvirtina, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ atvykdama prie ežero T. K. nebuvo sužalota ar susižalojusi, ant jos kÅ«no nebuvo vizualiai matomų mėlynių ar sumuÅ¡imų. Å iuo klausimu nenuoseklius parodymus davė tik E. U.: nors ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad jokių sužalojimų ant T. K. kÅ«no ar veido tÄ dienÄ nematė, tačiau apklausiama teisme prieÅ¡taringai parodė, kad T. K. nusiėmus akinius po kaire akimi pastebėjo ryÅ¡kiÄ mėlynę.

Kadangi Å¡iame epizode bÅ«tent E. U. buvo kaltinama tuo, kad T. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, jos parodymai dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi vertintini kritiÅ¡kai. Byloje nėra duomenų kad įvykio vietoje konflikto metu ar kaltinamiesiems pasiÅ¡alinus bÅ«tų lankęsi kiti asmenys. Atsižvelgiant į pirmųjų po kaltinamųjų pasiÅ¡alinimo į įvykio vietÄ atėjusių liudytojų E. K. ir E. K. parodymus, kad T. K. skundėsi esanti sumuÅ¡ta, ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1320/2017 (05) (t. 1, b. l. 102-103), kurioje konstatuota, kad T.

K. poodinės kraujosruvos paakiuose ir odos nubrozdinimas kairio peties srityje padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastarieji sužalojimai padaryti aptariamo įvykio metu, laikytina pagrįsta. Specialisto išvada nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, kad ir kitus jai nustatytus daugybinius kūno sužalojimus ji patyrė to paties įvykio metu, kadangi, pasak specialisto, objektyvių duomenų, leidžiančių šiuos sužalojimus susieti su tiriamu įvykiu, nėra.

Netgi darant prielaidÄ , kad visi kiti sužalojimai, iÅ¡skyrus poodines kraujosruvas paakiuose ir odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, T. K. atsirado bÅ«nant prie ežero, apart pačios nukentėjusiosios parodymų (kurie dėl jos psichikos bÅ«klės ir sunkaus girtumo laipsnio įvykio metu vertintini kritiÅ¡kai), byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jie atsirado dėl kaltinamųjų T. K. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Svarbu pažymėti, kad specialisto iÅ¡vadoje, apraÅ¡ant T.

K. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ , konstatuota, kad poodinės kraujosruvos paakiuose paprastai nėra bÅ«dingos griuvimui, tačiau visi kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne tik iÅ¡orinio poveikio pasekoje, bet ir tiriamajai galimai griuvinėjant ant žemės. Todėl nėra atmestina galimybė, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai ant T. K. kÅ«no, iÅ¡skyrus poodines kraujosruvas paakiuose, galėjo atsirasti jai pačiai griuvinėjant prie ežero, juolab, kad po įvykio jai buvo nustatytas 3,59 prom. girtumas, o kaltinamieji J.

M. ir E. U. parodė, kad prie ežero T. K. buvo labai girta ir griuvinėjo. 22.2. Vadovaudamasi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu T. K. duotais parodymais, kad nagrinėjamo įvykio metu E. U. jai sudavė 2-3 kartus į veido sritį, bei nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl sužalojimų veide atsiradimo vietos, laiko bei mechanizmo patvirtinančia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad poodinės kraujosruvos paakiuose padarytos trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu ir paprastai nėra būdingos griuvimui, teisėjų kolegija laiko įrodyta aplinkybę, kad E. U. prieš T.

K. panaudojo fizinį smurtÄ . Nors pati E. U. viso proceso metu neigė kaltinime nurodytas fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ aplinkybes, tačiau jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai kaip pasirinkta gynybos pozicija, paneigta kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų objektyvių įrodymų visuma. 22.3. Pirmosios instancijos nuosprendyje iÅ¡samiai analizuojami BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl papildomai dėl to pasisakyti netikslinga. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad konfliktas tarp kaltinamosios E. U. ir nukentėjusiosios T.

K. buvo asmeninio pobÅ«džio vartojant alkoholinius gėrimus, o kaltinamosios veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusiÄ jÄ , todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad E. U. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , t. y. sukėlė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios sudėtis materiali, padarinius. Bylos duomenimis nenustatyta, kad E. U. ir T. K. konfliktÄ bÅ«tų matę ar girdėję paÅ¡aliniai, iÅ¡gertuvėse prie ežero bendroje kompanijoje nedalyvavę, asmenys, kurie bÅ«tų pasijutę Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, iÅ¡sigandę ir pan.

Taip pat nėra duomenų apie tai, kad dėl E. U. veiksmų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan., t. y. bÅ«tų kilusios įprastos vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui pasekmės. Tai, kad Å¡alia ežero gyvenantys liudytojai I. K. ir E. K., praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui po kaltinamųjų pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡girdę T. K. pagalbos Å¡auksmÄ , atskubėjo prie nukentėjusiosios ir iÅ¡kvietė spec. tarnybas, nelaikytina visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu, kadangi įprasta Å¡ių su įvykiu nesusijusių asmenų veikla buvo sutrikdyta ne tiesiogiai dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, o atsiliepiant į nukentėjusiosios pagalbos praÅ¡ymÄ . 22.4.

Atmestinas nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neva klaidingos išvados dėl viešosios vietos kaip vieno iš būtinųjų BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių nebuvimo, kadangi skundžiamame nuosprendyje nėra kvestionuojama kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamas įvykis vyko viešoje vietoje. Nuosprendyje tik buvo paminėta kaltinamosios E. U. gynėjo išsakyta abejonė, ar kaltinamųjų veiksmai gali būti laikomi viešosios tvarkos pažeidimu, nes pasirinkta iškylos vieta prie tvenkinio yra labai nuošali, jokio pliažo ten nėra, taip pat nei vieno žmogaus rimtis nebuvo sutrikdyta dėl kaltinamųjų veiksmų, o tik pačios nukentėjusiosios keliamas triukšmas atkreipė greta gyvenančių kaimynų dėmesį. 22.5.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiosios bei prokurorės apeliacinių skundų argumentais dėl to, kad apylinkės teismas teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad E. U. asmeninio konflikto metu prieÅ¡ T. K. galėjo panaudoti fizinį smurtÄ , konkrečiai – suduoti smÅ«gius į veidÄ , ir konstatavęs, kad E. U. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, tačiau galimai yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, t. y. turėdamas pagrindÄ manyti, kad kaltinime E. U. inkriminuota veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas privalėjo praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams, tačiau nepranešė, tokiu bÅ«du pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymÄ .

Pirmosios instancijos teismo motyvus netęsti proceso prieÅ¡ E. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. U. dėl to nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas bei dėl to, kad byloje nėra nukentėjusiosios pareiÅ¡kimo – protokolo dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto, o bylos nagrinėjimo metu nei prokurorė, nei nukentėjusioji nereikalavo tęsti proceso E. U. ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija vertina kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ir prieÅ¡taringus bylos duomenims. Nors ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį tiek dėl E. U., tiek dėl kitų kaltinamųjų smurtinio pobÅ«džio veiksmų buvo pradėtas pagal policijos pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 1), tačiau nuo pat pirmos nukentėjusiosios apklausos 2017 m. rugpjūčio 11 d. (t. 1, b. l. 82-83) viso proceso metu nuosekliai T.

K. reiÅ¡kė pretenzijas visiems trims kaltinamiesiems dėl jos sumuÅ¡imo, o 2018 m. sausio 9 d. skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 1, b. l. 14-15) netgi konkrečiai nurodė, kad jos atžvilgiu galimai buvo padarytos BK 284, 140 ar 180 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, nors nukentėjusioji neturi pareigos ikiteisminio tyrimo subjektams nurodyti jos atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Taigi, kolegijos vertinimu, negalima nesutikti su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje jos valia dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto iÅ¡reikÅ¡ta pakankamai aiÅ¡kiai – siekiama nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. E. U. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį, kuriame numatyta nusikalstama veika apima ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nebuvo jokio pagrindo jai reikÅ¡ti atskirÄ kaltinimÄ ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nei prokurorė, nei nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl proceso pratęsimo E. U. atžvilgiu ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas nagrinėjimo teisme dalyvių neinformavo apie galimybę perkvalifikuoti E. U. pagal BK 284 straipsnį inkriminuotÄ veikÄ Ä¯ BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas Å¡alintinas, perkvalifikuojant E. U. veiksmus iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ iÅ¡ esmės. 22.6.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais, nustatė, jog E. U. 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, asmeninio konflikto metu T. K. sudavė ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, tokiais savo veiksmais T. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ - kraujosruvas abiejuose paakiuose, t. y. padarė veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. 22.7.

Remiantis bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, tarp kartu iÅ¡kylavusių ir alkoholinius gėrimus vartojusių T. K. ir E. U. įvyko konfliktas. Tai patvirtino tiek pačios konflikto dalyvės, tiek įvykio vietoje buvę S. J. ir J. M.. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, kad E. U. jai sudavė 2-3 smÅ«gius į veidÄ (teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad smÅ«giai buvo 3), kai atsisakė gerti jos pasiÅ«lytÄ stiprų alkoholinį gėrimÄ .

E. U. parodė, kad pokalbio su T. K. metu pasiteiravo, kodėl buvo atimtas jos vaikas, ir Å¡i jai vienÄ kartÄ trenkė į veidÄ . Pasak J. M., jam su S. J. besimaudant, E. U. susiginčijo su T. K. ir buvo susikabinusios rankomis, todėl ėjo jų skirti. S. J. parodė, kad bÅ«damas vandenyje pamatė kaip T. K. trenkė E. U. 2 kartus. Nors visi trys kaltinamieji neigė, kad E. U. ar kas nors kitas iÅ¡ jų bÅ«tų naudoję prieÅ¡ T. K. fizinį smurtÄ , atvirkščiai, visi nurodė, kad T. K. smÅ«giavo E. U., kaltinamųjų parodymai vertintini kritiÅ¡kai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi ir neatitikimo kitiems bylos duomenims. 22.8.

Kaip jau išsamiai buvo aptarta anksčiau, nukentėjusiosios parodymai ir juos atitinkančios specialisto išvados duomenys patvirtina, kad T. K. nustatyti sužalojimai veide – poodinės kraujosruvos abiejuose paakiuose atsirado dėl E. U. suduotų smūgių. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1320/2017 (05) (t. 1, b. l. 102-103) patvirtina, kad T. K. poodinės kraujosruvos paakiuose padarytos trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.

IÅ¡vadoje pažymėta, kad pastarieji sužalojimai paprastai nėra bÅ«dingi griuvimui. 22.10. Kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai jog E. U. bÅ«tų turėjusi chuliganiÅ¡kų paskatų ar tikslÄ demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, juos Å¡okiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nors ir naudotas vieÅ¡oje vietoje, tačiau dominuojant iÅ¡skirtinai asmeniniams motyvams, konfliktas vyko trumpai ir pasireiÅ¡kė abipusiu santykių aiÅ¡kinimusi.

Nors veiksmas vyko vieÅ¡oje vietoje, byloje nėra duomenų, kad jį matė paÅ¡aliniai asmenys todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie E. U. veiksmai kaip nors sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Jokia materialinė žala padaryta nebuvo, bei nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ , taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo iÅ¡vada, kad E. U. veika neperžengė privataus konflikto ribų, yra pagrįsta objektyviais duomenimis. 22.11.

E. U. veika nukentėjusiosios atžvilgiu turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl E. U. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį naikintinas ir perkvalifikavus veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, E. U. atžvilgiu priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. 22.12. Perkvalifikavus E. U. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡sprendžiamas ir bausmės paskyrimo jai klausimas.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę E. U., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje reglamentuotus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), anksčiau neteista (t. 6, b. l. 57-59), nedirbanti (t. 6, b. l. 37).

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus paskiriant E. U. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – trumpesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimÄ ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi bei 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskiriant įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje. Byloje nenustatyta, kad dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo T. K. bÅ«tų patyrusi turtinės žalos, o civilinis ieÅ¡kinys dėl padarytos neturtinės žalos E. U. atžvilgiu nebuvo pareikÅ¡tas.

Dėl atviros vagystės 23. T. K. parodymų apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. prie RokiÅ¡kio tvenkinio E. U. iÅ¡ jos juodos spalvos rankinėje buvusios raudonos spalvos piniginės paėmė jai priklausančius pinigus – 2 kupiÅ«ras po 50 Eur, kurių pagrindu buvo suformuluotas kaltinimas E. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia byloje nustatytų duomenų visuma: 23.1. Nors bylos duomenys – T. K., N. G. ir Å . S. parodymai bei banko „Swedbank“ ataskaita patvirtina, kad iki aptariamo įvykio nukentėjusioji buvo gavusi iÅ¡mokÄ ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. 13 val. iÅ¡sigrynino 150 Eur, tai nepatvirtina, kad sekančiÄ dienÄ iÅ¡kylos prie ežero metu ji iÅ¡grynintus pinigus ar dalį jų turėjo su savimi.

Jei duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu N. G. neužsiminė, kad nuo ežero grįžusi T. K. būtų minėjusi apie dingusius pinigus, tai teisminio nagrinėjimo metu liudijo, kad duktė, išvažiuodama prie ežero, gautos pašalpos namie nepaliko, o grįžusi skundėsi, kad pinigus iš jos atėmė. Taigi, liudytoja proceso metu buvo nenuosekli, be to, ji nepatvirtino, kad duktė iki iškylos iš viso dar turėjo pinigų, ji tik nurodė, kad pinigai nebuvo palikti namuose. Nors T. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. ryte turėjo 110 Eur, o prie ežero iš jos E. U. pagrobė 100 Eur, tačiau Š.

S. teisme paliudijo, kad T. K. po įvykio jam pasakojusi, kad iÅ¡ jos buvo atimti 50 Eur, nes dalį paÅ¡alpos jau buvo iÅ¡leidusi. Å . S. taip pat pažymėjo, kad kai turi pinigų, T. K. „užbaliavoja“. Atkreiptinas dėmesys į pačios nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taringumÄ . Nors ikiteisminio tyrimo metu T. K. tvirtino 2017 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡ gautos paÅ¡alpos nieko nepirkusi, tačiau apklausiama teisme parodė, kad sekančiÄ , t. y. 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsikėlusi turėjo tik 110 Eur, t. y. tik dalį pinigų, o, jei tikėti Å .

S. parodymais – tik 50 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, kad įvertinus aptartus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad T. K. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. dalį iÅ¡ vakarykščiai iÅ¡sigrynintų 150 Eur neabejotinai buvo iÅ¡leidusi ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dienÄ ji iÅ¡ viso dar turėjo kiek nors pinigų, o jei ir turėjo, neaiÅ¡ku, kiek tiksliai. 23.2. Bylos duomenys paneigia T. K. nurodytÄ aplinkybę, kad prie ežero ji turėjo juodos spalvos rankinukÄ , kuriame buvo raudonos spalvos piniginė, iÅ¡ kurios, nukentėjusiosios teigimu, E. U. ir pavogė pinigus.

S. J., J. M. ir E. U. tvirtino nematę, kad prie ežero T. K. bÅ«tų turėjusi rankinukÄ , piniginę ar bÅ«tų tÄ dienÄ apsipirkinėjusi. Jų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 70-74) ir jį suraÅ¡iusio policijos pareigÅ«no A. K. teisme duoti parodymai. Ä®vykio vietoje nei rankinukas, nei piniginė nebuvo rasti ir paimti, Å¡ių daiktų nesimato ir įvykio vietoje darytose nuotraukose, o liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad jei įvykio vietoje bÅ«tų buvusi piniginė ir joje dokumentai, tai rasti daiktai tikrai bÅ«tų buvę užfiksuoti ir apraÅ¡yti protokole. 23.3.

Pagrindo kritiÅ¡kai vertinti nukentėjusiosios parodymus suteikia ne tik aukščiau iÅ¡samiai aptarti jos psichikos bÅ«klės ir psichologiniai asmenybės ypatumai bei įvykio metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,59 prom.), bet ir neginčytinas prieÅ¡taringumas objektyviems bylos duomenims. Teisme T. K. tvirtino minėjusi į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams apie tai, kad iÅ¡ jos buvo pagrobti pinigai, bei parodė, kad jos raudonos spalvos piniginę pareigÅ«nai iÅ¡ įvykio vietos paėmė bei vėliau jai grÄ Å¾ino.

Tačiau iš vyr. tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l.

1) matyti, kad atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams T. K. skundėsi, kad iÅ¡gertuvių metu buvo sumuÅ¡ta trijų pažįstamų asmenų, tačiau tarnybiniame praneÅ¡ime nėra jokios informacijos apie tai, kad nukentėjusioji bÅ«tų informavusi ir apie iÅ¡ jos pagrobtus pinigus. Kadangi įvykio vietoje, kaip jau minėta anksčiau, nebuvo rasti T. K. priklausantys daiktai – rankinukas ir piniginė, jie nebuvo ir negalėjo bÅ«ti paimti, todėl negalėjo bÅ«ti ir grÄ Å¾inti. 23.4.

Atsakydama į prokurorės apeliacinio skundo argumentÄ dėl kaltinamosios E. U. parodymų nepatikimumo nurodant aplinkybes, susijusias su jos įvykio dienÄ turėtų pinigų suma ir apsipirkimo faktu, teisėjų kolegija pažymi, kad SEB banko duomenys patvirtina, kad E. U. 2017 m. rugpjūčio 9 d. SEB bankomate iÅ¡sigrynino visus sÄ skaitoje buvusius pinigus – 30 Eur, t. y. patvirtina, kad įvykio dienÄ kaltinamoji naudojosi banko kortele (Å¡i aplinkybė atitinka E. U., S. J. ir J. M. parodymus, dėl to, kad prieÅ¡ vykdami prie ežero jie taksi užsuko į E. U. namus banko kortelės) ir disponavo konkrečia pinigų suma.

Atkreiptinas dėmesys, kad E. U. nurodyta pirkinių vertė (74 ar 79 Eur), virÅ¡ijanti jos iÅ¡sigrynintų pinigų sumÄ (30 Eur), neturi esminės reikÅ¡mės kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių nustatymui jos veiksmuose. Kadangi apsipirkimas vyko iki iÅ¡kylos prie ežero, E. U. nebÅ«tų turėjusi galimybės apsipirkimo metu panaudoti pinigų, kurių pagrobimu yra kaltinama. 23.5. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo sprendimui iÅ¡teisinti E. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nenustačius jos veiksmuose Å¡io nusikaltimo sudėties.

Nežymus sveikatos sutrikdymas 24. Byloje kaltinamieji S. J. ir J. M. buvo kaltinami tuo, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, J. M. kumščiu sudavus vienÄ kartÄ T. K. į kairę veido pusę; tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai iÅ¡bėgus iÅ¡ buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukÅ¡to laiptinėje pasiviję nukentėjusiÄ jÄ , rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu po ne mažiau kaip po 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai sutrikdė T.

K. sveikatÄ .

25. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad kaltinimas S. J. pasitvirtino iÅ¡ dalies, o J. M. iÅ¡ viso nepasitvirtino. Apylinkės teismas iÅ¡tirto įrodymų viseto pagrindu pripažino, kad T. K. buvo sužalota kaltinamojo S. J. veiksmais, jam suduodant nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį kumščiu į lÅ«pÄ ir padarant muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pos gleivinėje, o byloje nenustatęs jokių objektyvių įrodymų be T. K. parodymų, kurie buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, kad ji buvo sužalota ir kaltinamojo J. M. veiksmais, pastarÄ jį iÅ¡teisino jam nepadarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

26. Nors apeliaciniais skundais tiek nukentėjusioji, tiek prokurorė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o S. J. ir J. M. pripažinti kaltais pagal pirminį kaltinimÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai buvo iÅ¡spręsti S. J. ir J. M. kaltės klausimai dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo. Kadangi kaltinimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, savo pozicijÄ apylinkės teismas grindė iÅ¡samia byloje esančių duomenų lyginamÄ ja analize ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kiti duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios nurodomų esminių nagrinėjamų įvykio aplinkybių. 26.1.

T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad iÅ¡gertuvių J. M. bute metu S. J. su J. M. pradėjo prie jos priekabiauti. Jai prieÅ¡inantis ir suplyÅ¡us jos kelnėms, J. M. jai sudavė kumščiu į veidÄ . Kai ji, bandydama pasprukti, iÅ¡bėgo į laiptinę, abu kaltinamieji jÄ sučiupo ir tempė į butÄ , tačiau jai laikantis už turėklų, jiems nepavyko. Tada abu jai sudavė po 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, po 3 smÅ«gius į veidÄ . Po smÅ«gių iÅ¡ lÅ«pos ir nosies pradėjo bėgti kraujas, prarado sÄ monę, o atsipeikėjo tik tada, kai buvo atvykusi greitoji pagalba.

Kadangi be nukentėjusiosios ir kaltinamųjų kitų tiesioginių įvykio liudininkų byloje nenustatyta, svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti nukentėjusiosios parodymų teisingumÄ . 26.2. Kaltinamieji davė itin prieÅ¡taringus parodymus lyginant su nukentėjusiosios pateikta įvykių versija. Abu kaltinamieji vieningai tvirtino iki T. K. atėjimo į J. M. butÄ ant jos kÅ«no jokių sužalojimų nepastebėję ir neigė prie jos priekabiavę.

S. J. paaiÅ¡kino, kad neturėjo jokios priežasties priekabiauti prie nukentėjusiosios ar siekti su ja lytinių santykių, nes tuo metu kartu su ja gyveno. Abu vyriÅ¡kiai taip pat parodė, kad iÅ¡gertuvių metu pati T. K. buvo apsižergusi J. M.. BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę S. J. nurodė kaip priežastį, kodėl vėliau nukentėjusiajai sudavė vienÄ smÅ«gį į lÅ«pas. Todėl kolegija nesutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nusikaltimo, už kurio padarymÄ S. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tikslo.

J. M. neigė bet kokį fizinį smurtÄ T. K. atžvilgiu. Anot jo, po iÅ¡gertuvių prieÅ¡ iÅ¡eidama su S. J. iÅ¡ jo buto T. K. buvo labai girta, pradėjo griuvinėti, sunkiai ėjo palei sienÄ , o sugėrovams išėjus į laiptinę, uždaręs duris girdėjo triukÅ¡mingÄ nubildėjimÄ . Aplinkybes dėl sunkaus T. K. girtumo ir sutrikusios koordinacijos patvirtino ir S. J. bei medicininės apžiÅ«ros dokumentai. Pasak pastarojo kaltinamojo, T. K. buvo tokia girta, kad eidama laiptine iÅ¡ J. M. buto griuvo.

Tai paaiÅ¡kina, kodėl J. M. teigia girdėjęs triukÅ¡mingÄ nubildėjimÄ . IÅ¡ karto po įvykio T. K. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,41 prom. (t. 2, b. l. 38, 46). 26.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 169/2018 (05) T. K. nustatyti veido, rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kę odos nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje ir poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigÄ 2017 m. gruodžio 27 d. 00.30 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du (t. 2, b. l. 54-55).

Atlikus pakartotinį medicininį T. K. tyrimÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 473/2018 (05) konstatuota, kad T. K. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, tame tarpe ir tiriamajai galimai „laiptinėje lipant laiptais ir griÅ«nant“ (t. 2, b. l. 59-60). Nors tiek iÅ¡ nukentėjusiosios, tiek iÅ¡ kaltinamųjų parodymų turinio galima spręsti, kad T. K. į J. M. butÄ atėjo neturėdama akivaizdžiai matomų sužalojimų, tačiau byloje nėra nustatytų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus, iÅ¡skyrus muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, ji patyrė bÅ«tent dėl pirminiame kaltinime įvardintų abiejų kaltinamųjų smurtinio pobÅ«džio veiksmų.

Specialisto iÅ¡vada leidžia daryti prielaidÄ , kad nustatyti sužalojimai ant T. K. kÅ«no galėjo atsirasti ir jai laiptinėje griÅ«nant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis specialisto iÅ¡vada, galima teigti, kad T. K. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti po vieno griuvimo lipant laiptais, o ne griuvinėjimo. Svarbu paminėti ir tai, kad, pasak S. J., T. K. griÅ«dama laiptinėje „nusitempė ir jį“, t. y. griuvo jie abu. Sprendžiant iÅ¡ to, kad S. J. teigia padėjęs T.

K. atsikelti, neatmestina galimybė, kad tempiamas sugėrovės kaltinamasis galėjo ant jos užgriÅ«ti, todėl pirmas ir atsistojo, o tokia įvykių eiga galėjo dar labiau padidinti žymesnių sužalojimų ant nukentėjusiosios kÅ«no atsiradimo rizikÄ . Tai paaiÅ¡kintų ir S. J. parodymus, kodėl T. K. griuvimas jam pasirodė „minkÅ¡tas“. Taip pat svarbu pažymėti, kad specialisto iÅ¡vada suformuluota atsižvelgiant į tikslingai užduotÄ tyrėjos klausimÄ , ar nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti T.

K. laiptinėje lipant laiptais ir griÅ«nant. Nors specialistas neatsakinėjo į klausimÄ , ar tam tikri sužalojimai galėjo susiformuoti griÅ«nant ar griuvinėjant ir ne ant laiptų, o ant kitokio pavirÅ¡iaus, tačiau tokia galimybė irgi neatmestina, juolab, kad, anot J. M., T. K. dėl girtumo griuvinėjo jau bÅ«dama jo bute. Ä®vertinus T. K. girtumo laipsnį įvykio metu, kaltinamojo parodymai dėl prastos nukentėjusiosios koordinacijos abejonių nekelia. Atsižvelgiant į liudytojų L. B. ir S. K. parodymus, kad jie T.

K. rado lauke klÅ«pinčiÄ ant žemės, neatmestina galimybė, kad ji dėl sunkaus girtumo galėjo griÅ«ti ar griuvinėti ir išėjusi iÅ¡ laiptinės. T. K. teisme parodė, kad kaltinamųjų tempiama atgal į butÄ laiptinėje laikėsi už turėklų, nuo kurių liko žymės ant rankų. Pagal nukentėjusiosios žodžius žymės nuo kontakto su turėklais galėjo likti vidinėje delnų pusėje. Nors specialisto iÅ¡vadomis nustatytos poodinės kraujosruvos ir rankų srityse, tačiau nedetalizuota jų lokacija.

Nors iÅ¡ 2017 m. gruodžio 27 d. T. K. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jos rankų vidinės plaÅ¡takos iÅ¡teptos krauju, tačiau nepažymėta, kad vidinėse plaÅ¡takose bÅ«tų matomi sumuÅ¡imai ar kitokios sužalojimų žymės (t. 2, b. l. 17-20). Kadangi po įvykio kraujavo sumuÅ¡ta nukentėjusiosios lÅ«pa, tikėtina, kad plaÅ¡takas krauju ji iÅ¡sitepė liesdama veidÄ . IÅ¡ 2017 m. gruodžio 29 d. T. K. apžiÅ«ros protokolo bei prie jo esančių nuotraukų matyti, kad iÅ¡samios nukentėjusiosios kÅ«no apžiÅ«ros metu nebuvo užfiksuotos sužalojimų žymės vidinėse plaÅ¡takų pusėse (t. 2, b. l. 22-29). 26.4.

T. K. parodymai prieÅ¡taringi ne tik kaltinamųjų, bet ir liudytojų L. B. ir S. K. parodymams. Anot nukentėjusiosios, po kaltinamųjų jai suduotų smÅ«gių ji prarado sÄ monę, o kai atsipeikėjo ir išėjo į laukÄ , pamatė, kad stovi kažkieno iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Taigi, pasak T. K., ji nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tačiau minėti liudytojai parodė, kad iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ ir pamatė ant žemės klÅ«pinčiÄ moterį, kuri atrodė neblaivi, sunkiai kalbėjo ir buvo kruvina, todėl iÅ¡kvietė spec. tarnybas.

Pirmi atvyko policijos pareigÅ«nai, Å¡iek tiek vėliau – greitoji med. pagalba. Taigi, remiantis liudytojų L. B. ir S. K. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, bÅ«tent jie T. K. iÅ¡kvietė pagalbÄ ir jÄ kviečiant pastaroji buvo sÄ moninga, taigi, prieÅ¡ingai jos parodymams – nukentėjusiajai išėjus iÅ¡ laiptinės greitoji med. pagalba nebuvo atvykusi, o ir atvyko su jos žinia – jai paÅ¡aliniams asmenims pasiskundus dėl sumuÅ¡imo, vadinasi, T. K. žinojo, kas jai iÅ¡kvietė spec. tarnybas.

Kadangi aplinkybės, susijusios su spec. tarnybų iÅ¡kvietimu, nėra tiesiogiai susijusios su S. J. ir J. M. inkriminuota nusikalstama veika, nėra pagrindo manyti, kad T. K. sÄ moningai jas nurodė klaidingai. Tikėtina, kad dėl sunkaus girtumo įvykio metu, neatmestina, kad įtakota ir psichikos bÅ«klės bei galimo vartojamų vaistų poveikio su alkoholiu T. K., duodama parodymus, galėjo tiesiog neprisiminti visų to vakaro įvykių ar juos suvokti bei interpretuoti klaidingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į neteisingai nurodytas aptartas įvykio aplinkybes, negalima atmesti prielaidos, kad T.

K. ir apie to vakaro įvykius, tiesiogiai susijusius su esminiais kaltinamiesiems inkriminuoto nusikaltimo požymiais, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus, neatitinkančius faktinių aplinkybių. 26.5. Kaip jau minėta pirmiau, nors T. K. parodė, kad fizinį smurtÄ jos atžvilgiu panaudojo abu kaltinamieji, tačiau J. M. kategoriÅ¡kai viso proceso metu neigė savo kaltę, o S. J. pripažino sudavęs nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį į lÅ«pas. S. J. parodymus dalinai patvirtino liudytojai L.

B. ir S. K., pasak kurių, T. K. minėjo tik vienÄ jÄ neva sumuÅ¡usį vyriÅ¡kį vardu „S.“, kurį atpažino ir parodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Bylos duomenimis, įvykio vietoje laikinai sulaikytas buvo bÅ«tent S. J.. Vertinant Å¡io kaltinamojo parodymų patikimumÄ , svarbu pažymėti ir tai, kad S. J. parodė, kad po suduoto smÅ«gio pasodino T. K. ant suoliuko ir nuėjo pirkti alaus, o jam grįžus su alumi jau buvo atvykusi policija ir greitoji med. pagalba. Tokiai įvykių versijai antrina ir liudytojai L.

B. ir S. K., pasak kurių, atvykus spec. tarnyboms, žmogus, kurį T. K. nurodė kaip jÄ sumuÅ¡usį asmenį, atėjo nuo gatvės pusės. Kadangi minėti liudytojai rado sumuÅ¡tÄ T. K. prie namo, kuriame gyvena J. M. (adresu (duomenys neskelbtini)), tikėtina, kad S. J. į kiemÄ atėjo ne iÅ¡ J. M. laiptinės, o nuo gatvės pusės galimai grįždamas po apsipirkimo. Byloje nėra duomenų apie sulaikymo metu S. J. su savimi turėtus daiktus, t. y. nėra galimybės patikrinti jo versijos, ar jis buvo išėjęs pirkti alkoholio, tačiau S. J. parodymai nėra ir paneigti.

Dėl vagystės įsibraunant į patalpÄ 27. S. J. ir J. M. buvo kaltinami tuo, kad 2018 m. liepos 1 d. apie 1.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I. G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė jam priklausantį turtÄ , padarydami turtinę 1050 eurų žalÄ . S. J. prisipažino kaltu, tik neigė J. M. dalyvavimÄ vagystėje, nurodydamas, kad nusikaltimÄ padarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „B.“.

J. M., neigdamas kaltės dėl Å¡io nusikaltimo, nurodė alibi – nuo 2018 m. birželio 30 d. 18.00 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 06.00 val. buvo sugyventinės E. U. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir saugojo jos mažamečius vaikus, kadangi sugyventinė dirbo naktinėje pamainoje. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino J. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad kaltinamasis J. M. veikdamas kartu su S. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto J. M. iÅ¡teisinimo, kadangi bylos duomenimis nėra paneigtas kaltinamojo alibi, o prokurorės nurodomos aplinkybės, neva pagrindžiančios J. M. dalyvavimÄ nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, laikytinos labiau prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais dėl jo kaltės. 27.1. Nors iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imo (t. 6, b. l. 106) matyti, kad 2018 m. birželio 30 d.

E. U. dirbo iki 2018 m. liepos 1 d. 00.00 val., taigi paneigia E. U. parodymus, kad ji dirbo naktinėje pamainoje iki 2018 m. liepos 1 d. 06.00 val., tačiau praneÅ¡imo turinys nepaneigia J. M. parodymų, kad jis nuo 2018 m. birželio 30 d. 18.00 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 06.00 val. (į šį laiko tarpsnį patenka ir nusikaltimo padarymo laikas) buvo E. U. namuose ir nebuvo išėjęs iÅ¡ buto, bei nepatvirtina, kad E. U. darbdavio praneÅ¡ime numatytu laiku baigusi darbÄ grįžo į namus. 27.2. J. M. parodymus, kad nusikaltimo naktį su S. J. telefonu nebendravo, o E. U. skambino ir teiravosi apie vaikus, patvirtina E. U. parodymai bei 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl J.

M. telefono skambučių analizės (t. 3, b. l. 183-184), iš kurio matyti, kad J. M. nuo 2018 m. birželio 30 d. 22.09 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 04.23 val. net 11 kartų telefonu bendravo su E. U., o su S. J. telefonu bendravo 9 kartus nuo 2018 m. birželio 30 d. 22.13 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 00.07 val. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nusikaltimo padarymo naktį J. M. daug kartų telefonu bendravo su E. U., tai patvirtina išteisintojo parodymus, kad jis su sugyventine buvo skirtingose vietose tačiau nepaneigia, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo E. U. bute. 27.3.

Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl to, kad tarnybiniame praneÅ¡ime dėl bazinės stoties veikimo zonos (t. 3, b. l. 186) nurodyta informacija, nesant kitų tiesioginių įrodymų dėl J. M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , jokios įrodomosios vertės neturi ir patvirtina, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo bÅ«ti ir E. U. gyvenamojoje, ir nusikaltimo vietose. Dėl seksualinio prievartavimo 28. Kaltinimas S. J. ir J. M. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį iÅ¡ esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios T.

K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į T. K. parodymų nenuoseklumÄ viso proceso metu, jų prieÅ¡taringumÄ kitiems byloje surinktiems duomenims ir sunkiai logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamÄ jos elgesį po įvykio, nukentėjusiosios parodymus vertino kritiÅ¡kai bei jais nesivadovavo kaip vieninteliu įrodomuoju Å¡altiniu byloje. Apylinkės teismas, nustatęs esminius prieÅ¡taravimus tarp T. K. ir abiejų kaltinamųjų, kategoriÅ¡kai neigusių savo kaltę, bei liudytojos A. J. parodymų, teisminio nagrinėjimo metu apklausė teismo med. ekspertę S. M., policijos pareigÅ«nus L.

M. ir R. N. bei atliko iÅ¡samiÄ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, taip pat ir byloje surinktos medicininių tyrimų medžiagos analizę. Nepavykus paÅ¡alinti byloje egzistuojančių prieÅ¡taravimų ir abejonių, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ nėra įrodyta, todėl juos iÅ¡teisino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų, todėl pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai dėl kaltinamųjų iÅ¡teisinimo. 28.1.

Vertinant T. K. paaiÅ¡kinimus, duotus iÅ¡ karto po įvykio gydytojai, jos protokole – pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir teisme duotus paaiÅ¡kinimus, nustatyti prieÅ¡taravimai dėl iÅ¡prievartavimo laiko, trukmės, jÄ nurengusio asmens, jos pasiÅ¡alinimo iÅ¡ A. J. buto ir kitų įvykio aplinkybių. 28.1.1. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (t. 3, b. l.

78) nurodyta, kad T. K. gydytojai D. B. 2018 m. liepos 3 d. 17.35 val., t. y. praėjus Å¡iek tiek daugiau nei valandai nuo išėjimo iÅ¡ S. J. mamos buto, skundėsi, jog ryte draugas bandė jÄ iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. įvykio metu palaikė draugiÅ¡kus santykius su dviem vyrais - A. P., pas kurį gyveno, ir S. J., tačiau policijos pareigÅ«nams nurodė, kad jÄ iÅ¡prievartavo J. M.. 28.1.2. Protokole – pareiÅ¡kime nukentėjusioji nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. apie 15-16 val. (duomenys neskelbtini), vonioje jÄ analiniu bÅ«du iÅ¡prievartavo S. J. ir J.

M.. S. J. jÄ laikė, nurengė, o J. M. jÄ prievartavo apie pusę valandos, kiÅ¡damas savo lytinį organÄ Ä¯ jos iÅ¡angę, po to paleido ir ji pabėgo iÅ¡ tų namų (t. 1, b. l. 47-48). 28.1.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjai T. K. nurodė, kad jai užėjus į tualetÄ iÅ¡ karto užėjo S. J., po to J. M.. S. J. laikė jos rankas prie vonios kraÅ¡to. J. M., numovęs jai kelnaites ir kelnes, nusimovė pats sau ir norėjo iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du, tačiau jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas.

Tada iÅ¡metė rankinukÄ ir jÄ pro duris. 28.1.4. Teisme nukentėjusioji patikslino, kad jai nuėjus į tualetÄ Å¡lapintis, įbėgo S. J., po to J. M.. S. J. laikė jÄ už rankų, o J. M. jai į analinę angÄ Ä¯kiÅ¡o lytinį organÄ , bet nepilnai, nes pasirodė kraujas, todėl iÅ¡metė jÄ pro duris. Visas procesas nuo įėjimo į voniÄ iki iÅ¡metimo iÅ¡ buto truko 10 minučių. 28.2. T. K. parodė, kad J. M. savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o į jos iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , tačiau nepilnai, kadangi pasirodė kraujas.

Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 307/2018(01) patvirtino, kad nuoplovose nuo J. M. varpos kito asmens DNR profilio negauta. Ant J. M. trumpikių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas sutampa su J. M. DNR profiliu, o kitas nesutampa su T. K. DNR profiliu (t. 4, b. l. 28-60). Taigi, specialisto išvada nepatvirtina T. K. nurodomos aplinkybės, kad J. M. su ja santykiavo analiniu būdu. Kadangi kaltinamieji buvo sulaikyti netrukus po įvykio mažai tikėtina, kad J.

M. po santykiavimo su T. K. galėjo pasikeisti rÅ«bus ar nusiprausti, o tai kad ant jo trumpikių rastas dviejų asmenų DNR, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis apatinių rÅ«bų nepasikeitė, todėl, remiantis T. K. parodymais, ant jo kelnaičių turėjo likti nukentėjusiosios kraujo DNR, tačiau kraujo nebuvo rasta. Taip pat pažymėtina, kad ant T. K. drabužių J. M. DNR taip pat nebuvo rasta. 28.3. Nors T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog paskutinį kartÄ iki nagrinėjamo įvykio su S. J. santykiavusi prieÅ¡ 4-6 mėnesius, tačiau teisme, pati sau prieÅ¡taraudama, nurodė, kad tai vyko prieÅ¡ kelias dienas.

S. J. tvirtino su nukentėjusiÄ ja santykiavęs 2018 m. liepos 3 d., t. y. aptariamo įvykio dienos ryte. S. J. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina aukščiau minėta specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ant T. K. kelnaičių bei tamprių rastas sperminis skystis ir jos pačios bei S. J. DNR. 28.4. T. K. parodė, kad A. J. bute ji buvo seksualiai prievartaujama analiniu bÅ«du vonioje, Å¡ioje patalpoje kartu jai esant su S. J. ir J. M.. Kaltinamieji neigė, kad apsilankymo metu A. J. bute kuris nors asmuo bÅ«tų ėjęs į vonios kambarį.

A. J. taip pat neigė, kad kaltinamieji su nukentėjusiÄ ja kuriuo nors metu bÅ«tų visi kartu buvę vonios kambaryje. Nors ant vonios kambaryje rasto tualetinio popieriaus dalių buvo rastas žmogaus kraujas, sutampantis su T. K. DNR, tai neįrodo, kad T. K. vonios kambaryje lankėsi vienu metu su kaltinamaisiais bei kad kraujas ant tualetinio popieriaus atsirado nukentėjusiajai Å¡luostantis iÅ¡angę po J. M. jos atžvilgiu pavartotos seksualinės prievartos. Nors pasak T. K. J. M. bandant su ja lytiÅ¡kai santykiauti analiniu bÅ«du iÅ¡ jos iÅ¡einamosios angos pasirodė kraujas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusioji neužsiminė, kad po Å¡ių J.

M. veiksmų bÅ«tų iÅ¡einamÄ jÄ angÄ Å¡luosčiusis tualetiniu popieriumi. T. K. nurodė skubėjusi užsimauti kelnes. Svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. atėjo į A. J. butÄ iki kaltinamųjų pasirodymo, todėl neatmestina galimybė, kad ji galėjo pasinaudoti ir tualetu dar nesant S. J. ir J. M.. Tai paaiÅ¡kintų, kodėl vonios kambaryje buvo rastas tualetinis popierius su nukentėjusiosios DNR bei atitiktų kaltinamųjų parodymus, kad niekas iÅ¡ sugėrovų jiems esant A.

J. bute vonios kambaryje nesilankė. Beje, T. K. apsilankymÄ tualete nedalyvaujant kaltinamiesiems patvirtina ir jos pačios pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duoti parodymai. Atsakydama į S. J. gynėjos R. Čibirienės klausimÄ , 2018 m. lapkričio 27 d. apklausos metu T. K. parodė, kad kai S. J. ir J. M. užėjo į tualetÄ , ji jau stovėjo užsimovusi kelnaites ir kelnes, tvarkėsi, vadinasi, jau buvo pasinaudojusi ir tualetiniu popieriumi (t. 3, b. l. 31-34). Kraujo atsiradimÄ ant tualetinio popieriaus, kuriuo naudojosi T.

K., galėjo sÄ lygoti kraujavimas iÅ¡ iÅ¡einamosios angos dėl jai nustatyto hemorojaus. 28.5. T. K. parodymus, kad iki nagrinėjamo įvykio ji nesirgo hemorojumi, paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 844/2018 (05) (t. 3, b. l. 74-75), pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose apklaustos pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios teismo medicinos ekspertė S. M. bei apeliacinės instancijos teisme apklausto VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurginės klinikos vedėjo R.

S. paaiškinimai. Iš specialisto išvados matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. 21.40 val. apžiūrint T. K. jos išeinamosios angos srityje buvo matomi į išorę lendantys rausvai violetinės spalvos hemorojiniai mazgai. Apklausiama apylinkės teisme specialistė S. M. paaiškino, kad hemorojiniai mazgai išlenda sunkiai keliant, moterims nėštumo metu ar dėl įvairių kitų priežasčių, tačiau jie negali būti išprievartavimo pasekmė. Apeliacinės instancijos teisme specialistė patikslino, kad T.

K. hemorojiniai mazgai buvo dideli ir iÅ¡kritę. Specialistės S. M. nurodytÄ aplinkybę, kad patologinių hemorojinių mazgų atsiradimas nesietinas su prievartiniais analiniais santykiais, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas R. S.. Pasak R. S., nepakitę hemorojiniai mazgai yra prigimtinės žmogaus anatominės struktÅ«ros, tačiau dėl tam tikrų faktorių - stanginimosi, sunkaus fizinio darbo, jie gali padidėti. Patys hemorojiniai mazgai įprastai nėra liga, tačiau kai dėl tam tikro lygio padidėjimo pradeda reikÅ¡tis nemalonÅ«s simptomai, tai medicinoje jau vadinama liga – hemorojumi, kuris pagal sunkumÄ skirstomas į keturis laipsnius.

Kai padidėję hemorojiniai mazgai iÅ¡slenka į iÅ¡orę, jie žmogui sukelia tam tikrus simptomus – diskomfortÄ , skausmÄ , kraujavimÄ , paprastai pasireiÅ¡kiantį stanginimosi metu. Pasak specialisto, padidėję mazgai, kaip liga susiformuoja palaipsniui. Hemorojaus paÅ«mėjimÄ dažniausiai iÅ¡Å¡aukia alkoholio vartojimas, fizinis persitempimas, stanginimasis, trombozės, uždegiminiai pakitimai. Atsižvelgiant į specialistės S. M. paaiÅ¡kinimus, kad T. K. nustatyti hemorojiniai mazgai buvo dideli ir iÅ¡kritę, bei į specialisto R.

S. paaiÅ¡kinimus, kad hemorojus nesusiformuoja dėl iÅ¡orinio, mechaninio poveikio ir staiga, o į iÅ¡orę iÅ¡ iÅ¡einamosios angos iÅ¡slinkę hemorojiniai mazgai sukelia žmogui nemalonius simptomus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iki nagrinėjamo įvykio T. K. jau sirgo hemorojumi ir Å¡ios ligos atsiradimas nukentėjusiajai negali bÅ«ti sietinas su prievartiniais analiniais santykiais. Taip pat pastebėtina, kad kraujas ant tualetinio popieriaus, rasto A. J. buto vonios kambaryje, galėjo atsirasti po T.

K. stanginimosi tuÅ¡tinimosi proceso metu. 28.6. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 844/2018 (05) T. K. nustatytas gleivinės įtrÅ«kimas iÅ¡angės srityje ir dėl Å¡io sužalojimo T. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kitų Å¡viežių sužalojimų nenustatyta. IÅ¡vadoje pažymėta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai kiÅ¡ant lytinį organÄ Ä¯ iÅ¡angės sritį aplinkybėse nurodyto įvykio metu. Tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė S. M. papildomai paaiÅ¡kino, kad T.

K. ginekologinės apžiÅ«ros metu nustatytas gleivinės įtrÅ«kimas iÅ¡angės srityje galėjo atsirasti ne tik kieto buko daikto poveikyje, bet ir dėl nukentėjusiajai diagnozuotų hemorojinių mazgų. Anot specialistės, be gleivinės įtrÅ«kimo kokių nors sužalojimų aplink iÅ¡angę ar tÄ mazgÄ , kurie patvirtintų smurtÄ , jokių paraudimų, patinimų nebuvo. Beje, apžiÅ«rint T. K. rankas Å¡viežių sužalojimų nebuvo, nors nukentėjusioji tikino, kad S. J. laikė jos rankas prispaudęs prie vonios kraÅ¡to, o ji prieÅ¡inosi.

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme S. M. tvirtino iÅ¡vadÄ ir patikslino, kad iÅ¡angės gleivinės įtrÅ«kimas T. K. buvo nustatytas ties 11-12 val. pagal laikrodžio rodyklės ciferblatÄ apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ ginekologinėje padėtyje. Specialistė stanginimÄ si kaip įtrÅ«kimo atsiradimo priežastį nurodė kaip mažai tikėtinÄ . Nors specialistas R. S. parodė, kad prievarta analiniu bÅ«du negali sukelti hemorojaus, nebent padidėjusių hemorojinių mazgų esant hemorojui komplikacijÄ â€“ trombozę, tačiau tokie veiksmai gali įtakoti iÅ¡angės gleivinės įtrÅ«kimÄ .

Tačiau specialistas atkreipė dėmesį, kad išangės gleivinės įtrūkimai gali atsirasti ne tik dėl išorinio poveikio, bet ir dėl stanginimosi tuštinantis esant užkietėjusiems viduriams. Anot specialisto, tokie įtrūkimai dažniausia atsiranda tipinėje vietoje – pacientui esant ginekologinėje pozoje ties 6 val. – šioje vietoje kryžiuojasi gleivinės skaidulos ir dėl tempimo įvyksta plyšimas. R. S. taip pat paaiškino, kad kraujavimas iš išangės hemorojaus atveju vyksta tik stanginimosi metu, tačiau joks mechaninis pažeidimas tokiu atveju neaptinkamas, kadangi kraujavimas įvyksta ne dėl gleivinės pažeidimo, o iš vidinių hemorojinių mazgų pasišalinant arterinio kraujo pertekliui.

Taigi, atsižvelgdama į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 844/2018 (05) bei specialistų S. M. ir R. S. iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, kad T. K. nustatytas iÅ¡angės gleivinės įtrÅ«kimas negalėjo atsirasti dėl hemorojaus bei jis aptiktas netipinėje fiziologiniam įtrÅ«kimui vietoje, tačiau byloje esantys duomenys ir specialistų paaiÅ¡kinimai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, kad minėtas sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas prievartinių analinių santykių metu, bei nepaneigia, kad jis galėjo atsirasti dėl fiziologinių priežasčių, pvz. stanginantis. 28.7.

Svarbu paminėti ir kitus byloje esančius duomenis, patvirtinančius T. K. parodymų ir veiksmų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ ir netgi neracionalumÄ , kuriais pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo kritiÅ¡kÄ nukentėjusiosios parodymų vertinimÄ . Išėjusi iÅ¡ namo, kuriame yra A. J. butas, laiptinės, T. K. pirmus du kartus skambindama bendrajam pagalbos centrui pranešė buvusi sumuÅ¡ta, apspardyta ir iÅ¡mesta iÅ¡ buto ir tik ketvirto skambučio metu, praėjus nuo pirmojo skambučio beveik valandai, nurodė patyrusi seksualinę prievartÄ .

Vėliau pati T. K. pripažino, kad muÅ¡ama nebuvo, taigi spec. tarnyboms pateikė melagingo turinio praneÅ¡imÄ . Nors paskutinio skambučio bendrajam pagalbos centrui metu atsakydama į operatorės klausimÄ patikino policijos pareigÅ«nams nurodžiusi apie iÅ¡prievartavimÄ , liudytojais teisme apklausti policijos pareigÅ«nai L. M. ir R. N. T. K. parodymus paneigė. Taip pat pažymėtina, kad bendrajam pagalbos centrui praneÅ¡dama apie įvykį T. K. nurodė, kad jÄ iÅ¡prievartavo S. J. ir kitas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežinanti, tačiau bylos duomenimis iki aptariamo įvykio ji žinojo J.

M. vardÄ , pavardę ir pravardę. Abejonių dėl iÅ¡prievartavimo kelia ir T. K. telefoninio pokalbio turinys važiuojant policijos automobiliu. Liudytoja L. M. parodė, kad nukentėjusioji skambino asmeniui, kaip suprato, iÅ¡variusiam jÄ iÅ¡ buto, kurį vadino „mažiuku“, ir be jokio pykčio klausė, kodėl jis jÄ paliko. Nors T. K. nesutiko, kad vežama policijos pareigÅ«nų kalbėjusi telefonu su S. J., jos parodymus paneigia minėtos liudytojos parodymai bei tyrėjo R. A. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių analizės (t. 3, b. l. 154-163).

Nors T. K. viso proceso metu tvirtino iki nagrinėjamo įvykio vengusi bendrauti su S. J., tačiau iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji nuolat aktyviai bendravo su kaltinamuoju telefonu, pasak S. J. – tos pačios dienos ryte lytiškai santykiavo (jo parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada dėl rasto S. J. DNR ant T. K. kelnaičių ir tamprių), o A. J. parodė, kad atėjusi į svečius T. K. liko jos namuose, nors žinojo, kad S. J. turi tuoj grįžti. Dėl S. J. apeliacinio skundo motyvų 29.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nusprendė, kad kaltinimas J. M. dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepasitvirtino ir jį iÅ¡teisino bei nustatė, kad šį nusikaltimÄ S. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu pastarojo asmens tapatybė nepaaiÅ¡kėjo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 3 dalimi, nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus bylÄ dalyje dėl vagystės iÅ¡ I.

G. garažo perduoti prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti kartu su S. J. nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Taigi, teismas veikė savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, perdavė klausimÄ dėl nusikaltimÄ padariusio asmens nustatymo spręsti ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiam subjektui. Todėl S. J. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo nesiimant priemonių nustatyti kartu su juo nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atmestini kaip nepagrįsti.

30. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirtas bausmes praÅ¡o bendrinti vadovaujantis ne BK 63, o 64 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už abi nusikalstamas veikas nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes ir nustatė teisingÄ tiek atskirų bausmių, tiek subendrintos bausmės trukmę.

Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios už kelias nusikalstamas veikas paskirtų atskirų bausmių bendrinimo taisykles. 30.1. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudÄ , areÅ¡tÄ , laisvės apribojimÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ S. J. skyrė 3 (trejų) metų, t. y. trumpesnės nei sankcijoje numatytos vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija nesutinka su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam Å¡iuo atveju skyrė neteisingÄ â€“ aiÅ¡kiai per griežtÄ , per ilgos trukmės ir dėl to neteisingÄ bausmę. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sÄ lygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose. Teismas, skirdamas S. J. bausmę, atsižvelgė į jo nusikalstamos veikos stadijÄ , pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ â€“ kad jis, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iÅ¡ pataisos namų padarė tyčinį, baigtÄ , apysunkį nusikaltimÄ .

Teismas pagrįstai Å¡io nusikaltimo atžvilgiu nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡vardino bei įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. IÅ¡ jų matyti, kad S. J. anksčiau teistas devynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei ir sveikatai, turi neiÅ¡nykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , iki suėmimo nedirbo, registruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę S. J. netikslinga.

Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių teistumų metu S. J. taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net pačios griežčiausios bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas teigiamai neįtakojo S. J. elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, apelianto asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo charakteristikÄ , kolegija pritaria apylinkės teismo parinktai bausmei bei jos dydžiui. Kolegijos vertinimu, S. J. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, todėl Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. 30.2.

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai bendrino S. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ kaltinamajam parinktas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės iÅ¡ skirtinų bausmių pridedant įstatyme numatytÄ minimaliÄ Å¡velnesnės bausmės dalį, motyvavo tuo, kad veikos pagal pavojingumÄ labai nesiskiria ir padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Toks bendrinimo bÅ«das atitinka BK 63 straipsnio nuostatas. Nuteistojo reikalavimas bendrinti paskirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu laikytinas nepagrįstu, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Å iuo atveju S. J. abu nusikaltimus, už kurių padarymÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, todėl jo situacija neatitinka nė vienos iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų sÄ lygų, kurioms esant turėtų bÅ«ti taikomas BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo bÅ«das.

31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas T. K. kaltės klausimas dėl jokios nusikalstamos veikos, S. J. apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo nukentėjusiosios atžvilgiu ir moralinės žalos priteisimo jo naudai nelaikytini nuteistojo pateikto apeliacinio skundo dalyku, todėl paliekami nenagrinėti ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

32. Apeliaciniu skundu S. J. reikalauja jam grÄ Å¾inti pareigÅ«nų paimtus jam priklausančius daiktus – džinsus ir sportinius batelius. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis, iÅ¡sprendė daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimÄ ir nutarė iÅ¡ S. J. ikiteisminio tyrimo metu paimtus juodus sportinius batelius ir mėlynos spalvos džinsines kelnes bei kitus jam priklausančius daiktus, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkui. Kadangi apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs, daiktų grÄ Å¾inimas negali bÅ«ti vykdomas.

33. Vadovaudamasis BPK 103, 105 straipsniais, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinamojo S. J. nusprendė priteisti 39,90 Eur proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybei bei 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiajai T. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, motyvuodamas atstovavimo iÅ¡laidų priteisimÄ , jų atsiradimÄ siejo su byloje T. K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymu bei nukentėjusiosios T. K. atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ S. J. ir J. M. surašė pati nukentėjusioji (t. 3, b. l. 63), o atstovavimo iÅ¡laidos susidarė dėl kito procesinio dokumento - 2018 m. sausio 9 d. skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 1, b. l.

14) suraÅ¡ymo bei nukentėjusiosios atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo S. J. praÅ¡ymas pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi advokatas I. Ruželė atstovavo T. K. kaip nukentėjusiÄ jÄ ne tik dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo S. J. pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡teisintas.

34. Šiuo nuosprendžiu E. U. pripažinus kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, 39,90 Eur proceso (pašto) išlaidos valstybei bei 1000 Eur atstovavimo išlaidos (advokato pagalbai apmokėti) nukentėjusiajai T. K. priteistinos iš S. J. ir E. U. lygiomis dalimis.

35. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodo patyrusi 660 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias pagrindžia pinigų priėmimo kvitu Nr. 836052 (t. 10, b. l. 10). AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, taip pat įvertindamas nuteistųjų S. J. ir E. U. turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos advokatui mažintinos iki teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančios sumos, jÄ priteisiant iÅ¡ abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis.

36. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas E. U. dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį dalyje dėl E. U. iÅ¡teisinimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.

E. U. pripažinti kalta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jÄ per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ä® E. U. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jos laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.– viso 2 dienas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iÅ¡ S. J. ir E. U. po 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) T. K. jos pirmosios instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ S. J. ir E. U. po 19,95 Eur (devyniolika eurų 95 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ S. J. ir E. U. po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdas Meidus Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė