bd1cb87c-2c45-4fd2-9d74-a14ff99aea17 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1348-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04210-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 2 500 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis (b. l. 1–2). Skunde nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. vasario 22 d. ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

Minėtais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, maÅ¾Ä kamerų plotÄ dar labiau mažino kamerose buvę baldai. Pažymi, kad sanitarinis mazgas į bendrÄ kamerų plotÄ neįskaičiuojamas. LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kamerų sienos, lubos buvo atsilupusios ir iÅ¡trupėjusios, vietomis matėsi pelėsis, todėl negalėjo jų valyti ar dezinfekuoti. Sanitarinis mazgas nuo likusio kamerų ploto buvo atitvertas tik sienele, dėl netinkamo sanitarinio įrengimo kamerose tvyrojo nemalonus kvapas.

Dėl minėtų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl jam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 18–23). LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, be kita ko, atsižvelgdami į tai, kad kiekvienas asmuo bÅ«tų aprÅ«pintas miegamÄ jÄ vieta.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVT taisyklės) reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo nustatyta.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) neįtvirtina gyvenamojo ploto standartų, o Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

LukiÅ¡kių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. MinkÅ¡tasis inventorius atitiko teisės aktų reikalavimus, administracija, gavusi nuteistųjų ar suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, juo patenkina. LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų apÅ¡vietimas oro temperatÅ«ra ir drėgmės lygis taip pat atitinka higienos normų standartus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimų, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuleistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, jose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kiliems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti įtvirtinti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K nurodo, jog kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Pažymi, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 neįtvirtina sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto. LukiÅ¡kių TI-K administracija reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Taip pat nuo 2015 metų, LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl LukiÅ¡kių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

PaaiÅ¡kina, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiÅ«ri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ . tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų. Be to. pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas <...>, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad LVAT suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 21 d. ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 121 (2–3 asm.); 7,67 kv. m. ploto kameroje Nr. 312 (1–2 asm.); 8,05 kv. m. ploto kameroje Nr. 302 (2–3 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 133 (2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 174 (2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 139 (1–2 asm.); 7,63 kv. m. ploto kameroje Nr. 267 (1–2 asm.); 7,79 kv. m. ploto kameroje Nr. 270 (1–2 asm.).

Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 18–23). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 2,46 kv. m. iki 7,82 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 2,27 kv. m. iki 7,26 kv. m. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 24 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. sausio 19 d., iÅ¡ viso 5 paras, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis kameros plotas nustatytas tiek Konvencijos, tiek nacionalinių teisės aktų nuostatose.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerų plotÄ mažino kameroje esantys baldai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014).

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Pastebėtina, jog EŽTT ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo.

Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Lietuvos higienos norma 134:2015 (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl S. B. skundo“ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 89–90).

Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista visÄ jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 21 d. ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d., iÅ¡ viso 236 paras.

Lietuvos higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau Å¡ios higienos normos 3 punkte tvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ , kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl S. B. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 89–90). Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirÄ ventiliacijÄ .

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kamerų sienos, lubos buvo atsilupusios ir ištrupėjusios, vietomis matėsi pelėsis, todėl negalėjo jų valyti ar dezinfekuoti. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VSC) pateiktų patikrinimo aktų (b. l. 30–32, 33–34, 35–36, 37–39, 40–43, 44–46, 47–49, 50–52, 53–55, 57–59, 60–61, 62–63, 64-66, 71–74, 76–77, 78–80) matyti, kad Lukiškių TI-K kameros yra nuolat tikrinamos, pažeidimai fiksuojami ir šalinami.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 119, 121, 133, 139, 174, 267, 270, 302, 312 (b. l. 18–23). Iš VSC 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 111, 114, 118, 254, 270, 273, 312. Buvo tikrintas kamerų drėgmės lygis, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra. Pažeidimų nustatyta nebuvo, kameros vėdinamos per langu, nariuotakojų ar graužikų požymių nenustatyta, kameros atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 30–32); 2015 m. liepos 29 d. patikrinimo akte nurodoma, jog tikrinta buvo kamera Nr. 302.

Išmatuota oro temperatūra, patikrintas vėdinimas. Buitinių parazitų nenustatyta, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 33–34). 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 139 virš įrengtos praustuvės ir unitazo buvo atsilupusių, atšokusių sienos dažų, ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai (b. l. 35–36). Iš 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 111, 114, 254, 270, 273 ir 312. Buvo išmatuotas kamerų drėgmės lygis, oro temperatūra, tikrinta dirbtinė apšvieta, bendra kamerų švara.

Pažeidimų nenustatyta (b. l. 47–49). 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte nurodoma, jog tikrinama buvo kameros Nr. 118 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, kameros inventorius, bendra švara. Kameroje pažeidimų nenustatyta, tačiau kameroje Nr. 287 vietomis buvo atsilupusių sienos dažų, nuskilusių sienos plytelių (b. l. 50–52). Kamera Nr. 118 buvo tikrinta ir 2015 m. rugsėjo 30 d., kaip nurodoma VSC 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte. Tikrinta buvo kameros oro temperatūra, drėgmės lygis.

Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 56). 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte nurodoma, jog tikrintos buvo kameros Nr. 114, 292, 314, 322, 337. Tikrinta kamerų švara, oro temperatūra, drėgmės lygis, kamerų langai. Buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 292 nebuvo dalies stiklo, kamerose Nr. 314 ir 322 buvo atsilupusių sienos dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekacijai (b. l. 57–59), 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte nurodoma, jog minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 60–61). 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 192 langai švarūs, oro temperatūra ir drėgmės lygis atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau kameroje Nr. 105, 160, 192, 275, 390 ir 406 buvo nelygios sienos (b. l. 37–39). 2015 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 275, 314 ir 316 pelėsio požymių nenustatyta, kamerose sudaryta galimybė jas per langus, dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 62–63). 2015 m. balandžio 9 d. patikrinimo akte nurodoma, jog tikrintos buvo kameros Nr. 374 ir 108.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 374 prie įėjimo buvo nutrupėjusių sienos dažų, sienų kampai nutrupėję, paviršiai nepritaikyti lengvam valymui ar dezinfekcijai, kameroje Nr. 108 buvo vizualiai nešvarūs langai (b. l. 64–66). 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte nurodoma, jog grįžtamojo patikrinimo metu nustatyta, kad minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 76–77). Iš 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 105, 108, 111, 369, 386 ir 387. Tikrinta buvo minėtų kamerų dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, drėgmės lygis ir bendra švara.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 111 sienelės, skiriančios gyvenamÄ jį plotÄ nuo sanitarinio mazgo, nuskilęs plytelės kampas ir sienos dalyje prie įėjimo vietomis suskilusios plytelės, minėti pavirÅ¡iai netinkami valymui. Kameroje Nr. 151 po kriaukle atsilupęs dažų sluoksnis, pavirÅ¡ius netinkamas valymui (b. l. 71–74). IÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 108, 125, 124, 116, 360, 277. Buvo tikrinta bendra kamerų Å¡vara, oro temperatÅ«ra, drėgmės lygis, kamerų langai, vėdinimas, kamerų įrengimas.

Pažeidimų nustatyta nebuvo, visos kameros atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 78–80). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nuo 2015 metų, LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 18–23). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad kameros nuolat tikrinamos, pažeidimai fiksuojami ir Å¡alinami. Nors iÅ¡ kai kurių minėtų VSC patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, iÅ¡ tikrųjų buvo atsilupusių dažų, tačiau grįžtamųjų patikrinimų metu buvo nustatoma, jog kameros atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, jog VSC 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2439 nustatyta, kad kameroje Nr. 139, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., virÅ¡ įrengtos praustuvės ir unitazo buvo atsilupusių, atÅ¡okusių sienos dažų. Taip pat ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai (b. l. 35–36). Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju VSC nustatytas pažeidimas, kai pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 139 nebuvo laikomas. Be to, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipėsi tik vienÄ kartÄ â€“ 2016 m. sausio 12 d. skundas, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o administracijos perkelti sergantį asmenį iÅ¡ jo kameros į ligoninę (b. l. 93).

Kitų skundų byloje nepateikė, o ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog skundėsi LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas Å¡ioje dalyje atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimus kaip nepagrįstus ir neindividualizuotus. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors pripažintina, kad netinkamas sanitarinio įrengimas ir minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 280 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė