2024-08-27 Nr. BB-4092-1-01-1-20515-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3036/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20515-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. L. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis L. L. kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir jo tęstinę nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip septynias nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, o dėl kitų veikų, kurios neturi nusikalstamos veikos požymių, perduoti kompetentingai institucijai spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai kasatoriaus atliktus neteisėtus veiksmus kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Skundžiamais teismų sprendimais nepagrįstai nustatyta, kad kasatorius turėjo bendrą nusikalstamą sumanymą sistemingai vykdyti vagystes ir iš to gauti turtinę naudą. Toks kasatoriaus nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas neatitinka kasacinės instancijos teismo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl nusikalstamų veikų daugeto ir pavienės tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Byloje nustatytos aplinkybės, pasak kasatoriaus, patvirtina, kad buvo padarytos 27 atskiros veikos - septyni BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyti baudžiamieji nusižengimai ir 20 administracinių nusižengimų. Byloje, skirtingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nėra įrodymų, kad kasatorius kiekvieną kartą, vogdamas iš parduotuvių maistą, alkoholį ar smulkią techniką žinojo, jog ir toliau tęs savo nusikalstamus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad visais atvejais naujas sumanymas vogti kildavo tik praėjus tam tikram laikui po prieš tai įvykdytos vagystės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis L. L. kasaciniame skunde netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – neteisingą jo nusikalstamų veiksmų kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikavimą, grindžia nesutikimu su žemesnės instancijos teismų atliktu byloje ištirtų įrodymų vertinimu, nustatant veikos pripažinimui tęstine būtiną nuteistojo bendrą nusikalstamą sumanymą sistemingai vykdyti vagystes ir iš to gauti turtinę naudą. Kasatorius pateikia savą savo paties proceso metu duotų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimą, teismų praktikos interpretavimą.

Pažymėtina tai, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai teismų padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip tęstinę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nenurodyta ir teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Kartu pažymėtina, kad kasatorius klausimą dėl netinkamo jo atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikavimo kėlė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, kurio argumentai iš esmės tapatūs kasaciniame skunde išdėstytiems. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad abiejų instancijų teismai, remdamiesi aktualiu aspektu suformuota teismų praktika, motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas L. L. padarytas vagystes kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, paskiriant nuteistajam bausmę, siejami su pirmiau aptartais argumentais dėl veikos kvalifikavimo, kurie, kaip minėta, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kitų teisinių argumentų, patvirtinančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą šiuo aspektu, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas