2018-06-05 Nr. AB-11054-3-61-3-01164-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-412-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01164-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Laidotuvių rūmai“ ir uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė

I. Pareiškėjai UAB „Laidotuvių rūmai“ ir UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 24 d. sprendimą dėl pritarimo rezoliucijai „Dėl krematoriumo įrengimo UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“; 2) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1-366 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu UAB „Laidotuvių rūmai“ apeliacinį skundą atmetė, o UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. rezoliuciją „Dėl krematoriumo įrengimo UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr.1-366 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“.

UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI-6543-473/2016 (Nr. eA-185-261/2018).

Šiame prašyme pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI‑6543‑473/2016 – 1 836 Eur; 2) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-185-261/2018 – 1 826,25 Eur.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jame nurodyta išlaidų suma nesutiko ir prašė ją sumažinti.

Atsakovas nurodė, kad nagrinėta administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, administracinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Teismas neturėtų priteisti išlaidų dėl patikslinto skundo rengimo, nes patikslintas skundas buvo rengiamas pareiškėjo iniciatyva, o ne dėl atsakovo veiksmų, galėjusių lemti skundo tikslinimą. Be to, pareiškėjo atstovui rengiant procesinius dokumentus, nebuvo iškilusi būtinybė papildomai nustatyti faktinių aplinkybių, nereikėjo remtis specialiomis žiniomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 594 Eur bylinėjimosi išlaidų; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas, vadovaudamasis pareiškėjo pateikta 2016 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AKJ1606015, nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti 1 815 Eur (su PVM) už skundo ir patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui parengimą bei atskirojo skundo parengimą ir pateikimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Prašomos sumos sumokėjimą patvirtina pateiktas 2016 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymas. 2018 m. balandžio 6 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad išlaidos už skundo parengimą sudaro 1 200 Eur (be PVM), už patikslinto skundo – 100 Eur (be PVM), už atskirojo skundo – 200 Eur (be PVM).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas, kuris buvo nagrinėjamas teisme, teismui buvo pateiktas 2016 m. gegužės 20 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 756,9 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą, rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas – už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – koeficientas yra 2,5. Todėl maksimali suma už skundo parengimą būtų 1 892,25 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo ir patikslinto skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl pareiškėjui teismas priteisė visą prašomą 1 573 Eur (su PVM) sumą už nurodytų dokumentų parengimą.

Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme sumokėtą žyminį mokestį (21 Eur).

Teismas perdavė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, nes jis taip pat buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

III. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl 1 594 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nedetalizuotą ir nepagrįstą arba, netenkinus šio prašymo, sumažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme nurodė vieną bendrą 1 815 Eur sumą už skundo, patikslinto skundo ir atskirojo skundo parengimą, nepagrįsdamas šių išlaidų dydžio. Teismas įpareigojo atsakovą iki 2018 m. balandžio 9 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Tačiau būtent šią dieną pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir piktnaudžiaudamas procesu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo šių paaiškinimų priimti ir jais vadovautis.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui priteista 1 573 Eur suma beveik lygi maksimaliam Rekomendacijose nurodytam dydžiui (1 892,25 Eur) ir yra per didelė. Teismas, priteisdamas šią sumą pareiškėjui iš atsakovo, neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad nagrinėta administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, pareiškėjo paaiškinimuose pateiktas suteiktų teisinių paslaugų išskaidymas neinformatyvus, nedetalizuotas ir nepagrįstas, pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros neatspindi atstovavimo išlaidų sumos realumo ir pagrįstumo, todėl tokios išlaidos apskritai negali būti priteistos. Pareiškėjo įgaliotam atstovui rengiant procesinius dokumentus šioje administracinėje byloje, nebuvo iškilusi būtinybė papildomai nustatyti faktinių aplinkybių, nereikėjo remtis specialiomis žiniomis. Teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų dėl patikslinto skundo rengimo, nes patikslintas skundas buvo rengiamas pareiškėjo iniciatyva.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, pateikė teismui išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui šioje administracinėje byloje teisines paslaugas teikė advokatas A. K., rengęs ir teikęs teismui procesinius dokumentus. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus, detalizuojančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo vertinimu, už skundo ir patikslinto skundo parengimą prašyta priteisti 1 573 Eur suma, atsižvelgiant į pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kompleksiškumą bei skundų turinį, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis būtų naudojęsis nesąžiningai ar kad jo išlaidavimas buvo perteklinis, priešingai – pareiškėjas prašo atlyginti tik už procesinių dokumentų, būtinų siekiant apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, parengimą patirtas išlaidas.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas yra atsakingas už tai, jog pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidų, t. y. pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl nepagrįstų atsakovo sprendimų, kuriuos panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, pradinio 2016 m. kovo 22 d. skundo rengimo metu pareiškėjai dar nebuvo gavę iš atsakovo 2016 m. vasario 24 d. rezoliucijos „Dėl krematoriumo įrengimo UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuri buvo šios bylos ginčo dalykas, kopijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. posėdžio Nr. 18 protokolo kopijos. Šiuos dokumentus pareiškėjai gavo tik 2016 m. balandžio 26 d., t. y. jau po pradinio skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjui UAB Vilniaus laidojimo rūmams „Ritualas“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priteista 1 594 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylos medžiaga nustatė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. kovo 28 d. priėmus pareiškėjui palankų sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-185-261/2018 (II t., b. l. 175–182), pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas A. K. 2018 m. kovo 30 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 183–185). Šiame prašyme nurodyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas patyrė 1 836 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 815 Eur sumokėta už advokato paslaugas ir 21 Eur žyminio mokesčio). Su prašymu buvo pateikta 2016 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra AKJ1606015 (II t., b. l. 186), kurioje nurodyta 1 815 Eur mokėtina suma (15 val. po 100 Eur plius 315 Eur PVM) už skundo teismui dėl „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo nepritarti krematoriumo įrengimui, (duomenys neskelbtini), žemės sklype parengimą ir pateikimą VAAT; atskirojo skundo parengimą ir pateikimą LVAT; patikslinto skundo parengimą ir pateikimą VAAT“, taip pat pateiktas 2016 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 191), patvirtinantis minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjo įgaliotas atstovas pateikė paaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (III t., b. l. 10–11), kuriame detalizavo, jog parengti skundą advokatui prireikė 12 val., atskirąjį skundą – 2 val., o patikslintą skundą – 1 val.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas minėtus paaiškinimus pateikė per vėlai, tokių paaiškinimų teikimas nenumatytas ABTĮ, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jais vadovautis.

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo argumentus, pažymi, jog iš prieš tai nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tiek prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su priedais, tiek šį prašymą detalizuojantys paaiškinimai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti nepraleidus ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų termino. Be to, proceso šalims teisę duoti paaiškinimus numato ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis. Teismas, gavęs pareiškėjo įgalioto atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pasiūlė atsakovui pateikti nuomonę dėl šio prašymo (II t., b. l. 193, 195). Savo nuomonę atsakovas pateikė praėjus 3 dienoms po to, kai pareiškėjo įgaliotas atstovas pateikė paaiškinimus. Nors atsakovas nurodo, kad apie pareiškėjo įgalioto atstovo pateiktus paaiškinimus sužinojo tik teikdamas savo nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė dar po dviejų dienų (2018 m. balandžio 11 d.), todėl atsakovas turėjo laiko pateikti savo nuomonę ir dėl paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, tačiau to nepadarė, kaip ir nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su paaiškinimais aplinkybių ir nagrinėjamame atskirajame skunde. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atsakovo atskirojo skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pareiškėjo įgalioto atstovo pateiktais paaiškinimus, atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, atsižvelgė į administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, įvertino pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, apimtį ir turinį (I t., b. l. 1–12), surinktų ir teismui pateiktų dokumentų apimtį (I t., b. l. 13–82, 89–123), aplinkybę, kad pareiškėjo teisė tikslinti skundą numatyta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, o būtinybę patikslinti skundą (I t., b. l. 148–159) lėmė iš atsakovo išsireikalautų dokumentų pavėluotas gavimas (I t., b. l. 137–139), aplinkybę, jog byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo netinkamas ir dėl to susidarė papildomų bylinėjimosi išlaidų, taip pat, jog pareiškėjas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bei netinkamai atliko procesines pareigas, nenustatyta, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus bei į tai, jog prašyta priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus apskaičiuotos už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos, kurią pareiškėjas realiai sumokėjo jį atstovaujančiam advokatui, todėl konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė visą jo prašytą bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė