bd1adc39-e9b7-4baa-92e3-024507269a1a · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedS P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.KlaipÄda            KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja Dalia GumuliauskienÄ, sekretoriaujant Živilei RaÄkauskienei,2016 m. spalio 3 d. teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl 9 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedbd1adc39-e9b7-4baa-92e3-024507269a1a · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas: DÄl teisÄs aktų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisÄtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.KlaipÄda            KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja Dalia GumuliauskienÄ, sekretoriaujant Živilei RaÄkauskienei,2016 m. spalio 3 d. teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl 9 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas T. B. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 9 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo laikymo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje (toliau â ir KlaipÄdos AVPK) laikotarpiu nuo 2014 m. rugsÄjo 29 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus (b. l. 4).PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄs pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų, patalpinant jį į areÅ¡tinÄs kameras, neatitinkanÄias higienos normų reikalavimų.
Teigia, kad KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinÄs kamerų plotÄ vienam asmeniui; neveikia ventiliacija; netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes neužtikrintas privatumas; neįrengta džiovykla rÅ«bams pasidžiauti. Nurodo, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis; pasivaikÅ¡Äiojimui gryname ore skirta tik viena valanda. Tvirtina, jog tokiu bÅ«du buvo kalinamas orumÄ Å¾eminanÄiomis bei kankinanÄiomis sÄ lygomis.  PareiÅ¡kÄjas apie teismo posÄdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 34).
MarijampolÄs pataisos namai pateikÄ patvirtinimÄ apie procesinių dokumentų įteikimÄ (b. l. 33). PareiÅ¡kÄjas nepareiÅ¡kÄ noro dalyvauti 2016 m. spalio 3 d. 16.05 val. paskirtame teismo posÄdyje. Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujamas KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 7-12) su pareiÅ¡kÄjo skundu sutinka iÅ¡ dalies ir praÅ¡o pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, taÄiau reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .
Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje periodiÅ¡kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. PareiÅ¡kÄjo laikymo KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje metu teisÄs aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areÅ¡tinÄs kameroje laikomam asmeniui, galÄjo bÅ«ti pažeistas 42 paras iÅ¡ areÅ¡tinÄje tuo laikotarpiu praleistų 60 parų, taÄiau 20 parų ploto neatitikimas vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai siekÄ kelias deÅ¡imtÄ sias dalis, 20 parų â kelias Å¡imtÄ sias dalis.
Be to, 42 paras neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma nÄra iÅ¡tisinis laikotarpis. Kitais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjui teko ir akivaizdžiai didesnÄ ploto norma â 9,10 kv. m. arba 11,63 kv. m. Akcentuoja, jog atsakovo atstovas siekia, kad areÅ¡tinÄje laikomų asmenų, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laiko tarpÄ . Reikia įvertinti ir tai, kad daliai areÅ¡tinÄs kamerose laikomų asmenų iÅ¡vykus pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, juos etapavus į kitus teismus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.
PareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imÄių, kad jis bÅ«tų kankinamas, bÅ«tų pablogintos jo buvimo areÅ¡tinÄje sÄ lygos, žeminama garbÄ ar orumas, nÄra.Nurodo, kad KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje visiems nerÅ«kantiems asmenims, kurie pageidauja bÅ«ti atskirai nuo rÅ«kanÄiųjų, yra sudaromos sÄ lygos kvÄpuoti neužterÅ¡tu tabako dÅ«mais oru ir tokie asmenys bÅ«na laikomi atskirai. Pažymi, kad teisÄs aktais nÄra numatyta kaupti ir saugoti duomenis apie tai, ar asmuo buvimo areÅ¡tinÄje metu save nurodÄ nerÅ«kanÄiu ar rÅ«kanÄiu.
Atsakovo atstovas negali bÅ«ti atsakingas, jei areÅ¡tinÄje esantys asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja, ar teigia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įproÄius, ir dÄl to yra laikomi rÅ«kanÄiųjų/nerÅ«kanÄiųjų kamerose. PareiÅ¡kÄjas nusiskundimų areÅ¡tinÄs administracijai dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis nereiÅ¡kÄ ir Å¡i aplinkybÄ yra reikÅ¡minga siekiant užtikrinti sveikatai nekenksmingas laikymo areÅ¡tinÄje sÄ lygas. Pažymi, jog areÅ¡tinÄs kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais.
Mano, jog buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ , kadangi Higienos normos HN 37:2009 numato, kad sanitariniai mazgai turi bÅ«ti įrengti ir atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara, kas ir buvo užtikrinta. Nurodo, kad kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dÄl esamo privatumo naudojantis tualetu, nÄra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ ) galintį padidinti privatumo lygį, taip iÅ¡laikant subalansuotÄ atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrÄ tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimÄ areÅ¡tinÄje ir teisÄs vykdyti areÅ¡tinÄje esanÄio asmens elgesio kontrolÄ pagal Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 straipsnio 3 dalį ir kt.
TeisÄs aktais yra nustatyta privaloma nuolatinÄ asmenų, laikomų areÅ¡tinÄje, priežiÅ«ra ir kontrolÄ, todÄl sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiÅ¡ko privatumo. PabrÄžia, jog uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas nÄra neteisÄtas veiksmas, kadangi teisÄs aktuose nÄra nustatyta pareiga įrengti uždarÄ sanitarinį mazgÄ . Nurodo, kad teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklÄ reglamentuojantys teisÄs aktai, prieÅ¡ingai nei laisvÄs atÄmimo įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisÄs aktai, nenumato džiovyklos areÅ¡tinÄje įrengimo. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl ventiliacijos yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspÅ«džiui sudaryti.Pažymi, jog duomenų, kad pareiÅ¡kÄjo buvimo KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje metu jis kokiu nors bÅ«du (žodžių ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundÄsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dÄl pažeidžiamų ar pažeistų pareiÅ¡kÄjo teisių, atsakovo atstovas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas galÄjo neužtikrinti pareiÅ¡kÄjui minimalaus kameros ploto, taÄiau toks pažeidimas nebuvo intensyvus, į tai, kad nÄra duomenų apie pareiÅ¡kÄjui kilusias neigiamas pasekmes, kad byloje nÄra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų laikomas areÅ¡tinÄje blogesnÄmis sÄ lygomis nei kiti sulaikyti asmenys, praÅ¡o pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, taÄiau nepriteisti neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais.Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas KlaipÄdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b. l. 32).
Atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinÄti teismo posÄdyje nedalyvaujant KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posÄdį, jeigu jiems apie posÄdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nÄra kliÅ«tis bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti. Ä® teismo posÄdį neatvykus proceso Å¡alims nei jų atstovams, byla nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 78 straipsnio 5 dalis).
Teismas k o n s t a t u o j a : NagrinÄjamu atveju ginÄas kyla dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minÄta, toliau â ir KlaipÄdos AVPK) areÅ¡tinÄje laikotarpiu nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. atlyginimo priteisimo. Atsakovo atstovo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., todÄl nagrinÄjamoje byloje vertintinos pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygos KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje laikotarpiu nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.
DÄl teisÄs aktų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisÄtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .PažymÄtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, nevykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinÄjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvÄs atÄmimo įstaigų administracijos kaltÄs nebuvimas neÅ¡alina valstybÄs atsakomybÄs ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ .
Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybÄs pareiga. DÄl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas â pagrindinis reikalavimas, kurį valstybÄ privalo užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 23 d., t. y. ginÄui aktualiu laikotarpiu) numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.
Toks laikymas teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suÄmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . MinÄto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.
įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinÄs savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisÄs aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir KalÄjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisÄs aktais ir Å¡iomis taisyklÄmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas).KlaipÄdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinÄs vyresniojo specialisto 2016 m. rugpjÅ«Äio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-15507 âDÄl T.
B. skundoâ (toliau â ir Tarnybinis praneÅ¡imas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. (b. l. 13-14). Kamerose, kurioje vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. (iÅ¡ bendrojo ploto atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotÄ ), buvo laikomas Å¡iais periodais: nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkriÄio 14 d., nuo 2014 m. lapkriÄio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. vasario 13 d., nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 27 d. bei nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.Pagal minÄtus duomenis, pareiÅ¡kÄjas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.
KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas 60 parų, iÅ¡ jų 42 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. (mažiausia ploto norma vienam asmeniui 2,68 kv. m. buvo dvi paras, 3,01 kv. m. â vienÄ parÄ , kitais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarÄ nuo 4,21 kv. m. iki 4,99 kv. m.).Esant Å¡ioms aplinkybÄms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas.
DÄl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo AreÅ¡tinÄse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinÄs vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 âDÄl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimoâ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d.
įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkriÄio 1 d.) (minÄta, toliau â ir Higienos norma HN 37:2009). Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ . Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatanÄios, kad policijos areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas).
Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimai. Policijos areÅ¡tinÄs kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (20 punktas).
Taisyklių 7.13 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes atskirtas nuo bendro ploto tik 100-120 cm pertvara, kuri neužtikrino privatumo.Atsakovo atstovas KlaipÄdos AVPK atsiliepime nurodÄ, kad KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄs kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara, kaip ir reglamentuoja Higienos norma HN 37:2009 20 punktas.
Mano, kad toks pertvaros įrengimas yra tinkamas, nepažeidžiantis teisÄs aktų reikalavimų, o privatumo lygį padidina kameroje esantis audinys (Å¡irma, užuolaida), kuriuo nÄra uždrausta naudotis.Byloje pateiktas KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktas Nr. K3-472, kuriame nurodyta, kad KlaipÄdos AVPK kameroje Nr. 23 esantis sanitarinis mazgas nuo kameros bendro ploto atskirtas 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara, todÄl nÄra pažeistas Higienos normos HN 37:2009 20 punktas (b. l. 26-28).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavÄs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimų, taÄiau laisvÄs atÄmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turÄtų galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkriÄio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatÄs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dÄlto galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimas Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog net ir nustaÄius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisÄs akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo bendro pobÅ«džio teiginį, jog sanitarinio mazgo kamerose įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus, taÄiau nepateikÄ Ä¯rodymų, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu.
Nors atsakovo atstovas atsiliepime ir nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ ), taÄiau nepateikÄ jokių domenų, kad kamerose buvo užuolaidos ar Å¡irmos, kurios galÄjo bÅ«ti panaudotas užtikrinant privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinÄjant bylas dÄl bausmių vykdymo ir kardomojo suÄmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 556-557) aptartos neturtinÄs žalos, kilusios dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinÄjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kÄjas, pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.
Tai bendroji įrodymų instituto taisyklÄ, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybÄms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinÄjimo naÅ¡ta.Teismas sprendžia, jog atsakovo atstovas neįrodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu, todÄl laikytina, kad atsakovÄ pažeidÄ Taisyklių 7.13 punktÄ .PareiÅ¡kÄjas žalos atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ nerÅ«kanÄių asmenų teisÄs bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kanÄiųjų.
PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad atvežtas į KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄ pareigÅ«nams sakydavo, jog yra nerÅ«kantis, taÄiau buvo talpinamas į kameras kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis.Su reikalavimu laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kanÄius asmenis atskirti nuo rÅ«kanÄiųjų. Higienos normos HN 37:2009 13 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti areÅ¡tinÄs kameroje, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Å is draudimas taip pat įtvirtintas Taisyklių 10.10 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais. Vertinant, ar atsakovo atstovas nevykdÄ pareigos imtis priemonių apsaugoti pareiÅ¡kÄjÄ nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kÄjo kreipimasis į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄs administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai reikÅ¡mingas sÄ lygas.Byloje nÄra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas buvo iÅ¡reiÅ¡kÄs žodžiu ar raÅ¡tu norÄ bÅ«ti kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis, ar bÅ«tų turÄjÄs kažkokių nusiskundimų dÄl to, kad yra laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, todÄl nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo atstovas pažeidÄ pareigÄ nerÅ«kanÄius asmenis atskirti nuo rÅ«kanÄiųjų.PareiÅ¡kÄjas nurodo patyrÄs neturtinÄ Å¾alÄ ir dÄl to, kad areÅ¡tinÄje nebuvo džiovyklos rÅ«bams pasidžiauti.Higienos norma HN 37:2009, nustatanti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimus, ir Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs, nustatanÄios teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, nenumato džiovyklų areÅ¡tinÄje įrengimo, todÄl nepagrįstu pripažįstamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl neįrengtos rÅ«bams džiovyklos.PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad kamerose trÅ«ko oro dÄl neveikianÄios ventiliacijos.FaktinÄ aplinkybÄ dÄl KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄs tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradÄti eksploatuoti KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį, kuriame nurodyta, kad areÅ¡tinÄje yra <...> įrengtas natÅ«ralus ir mechaninis vÄdinimas (b. l. 17-18), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d.
įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradÄti eksploatuoti KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 2-Ä jÄ dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l.
21) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31 (b. l. 23-24), kuriame pažymÄta, jog areÅ¡tinÄs įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:202 âAreÅ¡tinÄs. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklÄsâ ir kitų teisÄs aktų reikalavimus. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinÄs kamerų pakankama oro temperatÅ«ra, santykinÄ drÄgmÄ ir judrumas pateikti lentelÄje, kurioje nurodyta, kad oro judrumas Å¡iltuoju periodu turi bÅ«ti 0,15-0,5 m/s, o Å¡iltuoju 0,05-0,2 m/s.KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodyta, kad 2015 m. kovo 30 d. buvo patikrintos kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 ir nustatyta, kad oro judrumas atitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus.
Taip pat Å¡iame patikrinimo akte pažymÄta, kad kamerose yra mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija, jos taip pat vÄdinamos per skaidraus stiklo atidaromus langus (b. l. 22-25). KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatyta, kad kamerose Nr. 14 ir Nr. 23 oro judrumas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, taÄiau Å¡is pažeidimas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908, nevertintas kai pažeidimas vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 3 punktu, kuriame nurodyta, kad veikianÄioms policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (b. l. 26-28). PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ patikrinimo aktuose paminÄtų kamerų buvo laikomas kamerose Nr. 14, 23, 34, 35. IÅ¡ jų oro judrumas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus kamerose Nr. 14 ir Nr. 23, taÄiau Å¡is pažeidimas nevertintas pažeidimu, nes jo paÅ¡alinimas susijÄs su pastato rekonstrukcija.
SprÄsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 2, 24, 26, 32, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kÄjas, nÄra galimybÄs, nes patikrinimo metu Å¡ios kameros nebuvo patikrintos. TaÄiau atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dÄl ventiliacijos, o pažeidimas dÄl pastato vÄdinimo sistemos nelaikytas pažeidimu, kadangi reikia atlikti pastato rekonstrukcijÄ , todÄl remiantis aptartomis aplinkybÄmis, pareiÅ¡kÄjo argumentas dÄl netinkamos ventiliacijos nevertinamas pažeidimu, dÄl kurio kiltų pareiga atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ .PareiÅ¡kÄjo teigimu, jo teisÄs buvo pažeistos ir tuo, kad tik vienai valandai buvo iÅ¡vedamas į laukÄ pasivaikÅ¡Äioti.
Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų pasivaikÅ¡Äiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisÄs akto nustatyta tvarka. Taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ (policijos areÅ¡tinÄse, kuriose įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai) kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti. Taisyklių 54 nustatyta, jog policijos areÅ¡tinÄs virÅ¡ininkas (jo nesant â policijos areÅ¡tinÄs (policijos komisariato) budÄtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinÄje, galÄtų kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti.
Taisyklių 55 numato, kad pasivaikÅ¡Äioti vedama dienos metu pagal policijos virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jam areÅ¡tinÄje kasdien buvo suteikiamas vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimas, todÄl sprendžiama, kad vadovaujantis Taisyklių 7.10 punktu, pareiÅ¡kÄjo teisÄ kasdien pasivaikÅ¡Äioti vienÄ valandÄ gryname ore buvo užtikrinta tinkamai. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinanÄius pareiÅ¡kÄjo laikymo areÅ¡tinÄje sÄ lygas, aptartas įrodinÄjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje pareiÅ¡kÄjas 42 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m., tuo bÅ«du pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ , be to, pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ privatumÄ pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas).
DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti 9 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo, teigdamas, kad buvo kalinamas sÄ lygomis, prilyginamomis kankinimui.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymÄjÄs, kad ginÄo dÄl neturtinÄs žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinÄjant turtinÄs žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnÄ reikÅ¡mÄ turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtos moralÄs ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija yra konstatavusi, kad dÄl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444â619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje âAdministracinÄ jurisprudencijaâ, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji apibrÄžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavÄs, kad valstybÄs, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalÄjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybÄ, kad kalÄjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalÄjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata.Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do. Asmens, kuris patyrÄ neturtinÄs žalos dÄl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisÄs gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:
1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ to, jog KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (minÄta, toliau â Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
Teismas atsižvelgdamas į pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, jog administracinÄje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nÄra pateikta duomenų, kad nagrinÄjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjui sukÄlÄ sveikatos sutrikimus.Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau nustatyta, kad valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ neužtikrino pareiÅ¡kÄjui KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ buvo laikomas 42 paras, nes vietoje 5 kv. m. pareiÅ¡kÄjui teko nuo 2,49 kv. m. iki 4,95 kv. m. kameros ploto (mažiausia ploto norma vienam asmeniui 2,68 kv. m. buvo dvi paras, 3,01 kv. m.
â vienÄ parÄ , kitais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarÄ nuo 4,21 kv. m. iki 4,99 kv. m.).MinÄta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.      Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas;
į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-588-858/2015); į pilieÄių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrÄžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ , kuriÄ buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinÄse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2314-822/2016).
AtsakovÄs atstovas praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.Teismas, atsižvelgdamas į minÄtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bei į tai, kad minimalaus ploto neužtikrinimas tÄsÄsi ilgai (42 paras), vienok pažeidimai daugeliu atvejų nebuvo žymÅ«s (20 parų neatitikimas siekia kelias deÅ¡imtÄ sias dalis nuo 0,79 kv. m. iki 0,45 kv. m. vienam asmeniui, 20 parų â kelias Å¡imtÄ sias dalis nuo 0,03 kv. m. iki 0,01 kv. m), be to, 42 paras neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma nÄra iÅ¡tisinis laikotarpis, kitais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjui teko akivaizdžiai didesnÄ ploto norma (9,10 kv. m. ar 11,63 kv. m. vienam asmeniui) bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjui dÄl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo neturtinÄs žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 252 Eur (6 Eur už parÄ ) suma, o dÄl neužtikrintos pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ pasinaudojant tualetu â 100 Eur.
Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiÅ¡kÄjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti jam 9 000 Eur neturtinÄs žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies.Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 352 Eur neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo T. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjui T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 352 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per KlaipÄdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                                            Dalia GumuliauskienÄ