Legislator Case Law & Legislation
bd1adc39-e9b7-4baa-92e3-024507269a1a AI generated

bd1adc39-e9b7-4baa-92e3-024507269a1a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number bd1adc39-e9b7-4baa-92e3-024507269a1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.Klaipėda            Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 9 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

bd1adc39-e9b7-4baa-92e3-024507269a1a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Keywords

AI generated
lack of substantive requirements right to minimum subsistence statutory requirement minimum benefits minimum period of residence meeting the threshold
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.Klaipėda            Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 9 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 9 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir Klaipėdos AVPK) laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 4).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areÅ¡tinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų.

Teigia, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui; neveikia ventiliacija; netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes neužtikrintas privatumas; neįrengta džiovykla rÅ«bams pasidžiauti. Nurodo, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis; pasivaikščiojimui gryname ore skirta tik viena valanda. Tvirtina, jog tokiu bÅ«du buvo kalinamas orumÄ Å¾eminančiomis bei kankinančiomis sÄ lygomis.  PareiÅ¡kėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 34).

Marijampolės pataisos namai pateikė patvirtinimÄ apie procesinių dokumentų įteikimÄ (b. l. 33). PareiÅ¡kėjas nepareiÅ¡kė noro dalyvauti 2016 m. spalio 3 d. 16.05 val. paskirtame teismo posėdyje. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 7-12) su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka iÅ¡ dalies ir praÅ¡o pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, tačiau reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. PareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo bÅ«ti pažeistas 42 paras iÅ¡ areÅ¡tinėje tuo laikotarpiu praleistų 60 parų, tačiau 20 parų ploto neatitikimas vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai siekė kelias deÅ¡imtÄ sias dalis, 20 parų – kelias Å¡imtÄ sias dalis.

Be to, 42 paras neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma nėra iÅ¡tisinis laikotarpis. Kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko ir akivaizdžiai didesnė ploto norma – 9,10 kv. m. arba 11,63 kv. m. Akcentuoja, jog atsakovo atstovas siekia, kad areÅ¡tinėje laikomų asmenų, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laiko tarpÄ . Reikia įvertinti ir tai, kad daliai areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų iÅ¡vykus pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, juos etapavus į kitus teismus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad jis bÅ«tų kankinamas, bÅ«tų pablogintos jo buvimo areÅ¡tinėje sÄ lygos, žeminama garbė ar orumas, nėra.Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje visiems nerÅ«kantiems asmenims, kurie pageidauja bÅ«ti atskirai nuo rÅ«kančiųjų, yra sudaromos sÄ lygos kvėpuoti neužterÅ¡tu tabako dÅ«mais oru ir tokie asmenys bÅ«na laikomi atskirai. Pažymi, kad teisės aktais nėra numatyta kaupti ir saugoti duomenis apie tai, ar asmuo buvimo areÅ¡tinėje metu save nurodė nerÅ«kančiu ar rÅ«kančiu.

Atsakovo atstovas negali bÅ«ti atsakingas, jei areÅ¡tinėje esantys asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja, ar teigia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius, ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų kamerose. PareiÅ¡kėjas nusiskundimų areÅ¡tinės administracijai dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis nereiÅ¡kė ir Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga siekiant užtikrinti sveikatai nekenksmingas laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas. Pažymi, jog areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais.

Mano, jog buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , kadangi Higienos normos HN 37:2009 numato, kad sanitariniai mazgai turi bÅ«ti įrengti ir atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kas ir buvo užtikrinta. Nurodo, kad kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ ) galintį padidinti privatumo lygį, taip iÅ¡laikant subalansuotÄ atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrÄ tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimÄ areÅ¡tinėje ir teisės vykdyti areÅ¡tinėje esančio asmens elgesio kontrolę pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 straipsnio 3 dalį ir kt.

Teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areÅ¡tinėje, priežiÅ«ra ir kontrolė, todėl sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiÅ¡ko privatumo. Pabrėžia, jog uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta pareiga įrengti uždarÄ sanitarinį mazgÄ . Nurodo, kad teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, prieÅ¡ingai nei laisvės atėmimo įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, nenumato džiovyklos areÅ¡tinėje įrengimo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspÅ«džiui sudaryti.Pažymi, jog duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu jis kokiu nors bÅ«du (žodžių ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teisių, atsakovo atstovas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas galėjo neužtikrinti pareiÅ¡kėjui minimalaus kameros ploto, tačiau toks pažeidimas nebuvo intensyvus, į tai, kad nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas areÅ¡tinėje blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti sulaikyti asmenys, praÅ¡o pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, tačiau nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b. l. 32).

Atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Ä® teismo posėdį neatvykus proceso Å¡alims nei jų atstovams, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 78 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. atlyginimo priteisimo. Atsakovo atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., todėl nagrinėjamoje byloje vertintinos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 23 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-15507 „Dėl T.

B. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis praneÅ¡imas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. (b. l. 13-14). Kamerose, kurioje vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. (iÅ¡ bendrojo ploto atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotÄ ), buvo laikomas Å¡iais periodais: nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d., nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. vasario 13 d., nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 27 d. bei nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.Pagal minėtus duomenis, pareiÅ¡kėjas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas 60 parų, iÅ¡ jų 42 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. (mažiausia ploto norma vienam asmeniui 2,68 kv. m. buvo dvi paras, 3,01 kv. m. – vienÄ parÄ , kitais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė nuo 4,21 kv. m. iki 4,99 kv. m.).Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (minėta, toliau – ir Higienos norma HN 37:2009). Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ . Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas).

Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimai. Policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (20 punktas).

Taisyklių 7.13 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes atskirtas nuo bendro ploto tik 100-120 cm pertvara, kuri neužtikrino privatumo.Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, kaip ir reglamentuoja Higienos norma HN 37:2009 20 punktas.

Mano, kad toks pertvaros įrengimas yra tinkamas, nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų, o privatumo lygį padidina kameroje esantis audinys (Å¡irma, užuolaida), kuriuo nėra uždrausta naudotis.Byloje pateiktas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktas Nr. K3-472, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVPK kameroje Nr. 23 esantis sanitarinis mazgas nuo kameros bendro ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, todėl nėra pažeistas Higienos normos HN 37:2009 20 punktas (b. l. 26-28).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisės akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo bendro pobÅ«džio teiginį, jog sanitarinio mazgo kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.

Nors atsakovo atstovas atsiliepime ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas galėjo panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ ), tačiau nepateikė jokių domenų, kad kamerose buvo užuolaidos ar Å¡irmos, kurios galėjo bÅ«ti panaudotas užtikrinant privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 556-557) aptartos neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Teismas sprendžia, jog atsakovo atstovas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 7.13 punktÄ .PareiÅ¡kėjas žalos atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ nerÅ«kančių asmenų teisės bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad atvežtas į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę pareigÅ«nams sakydavo, jog yra nerÅ«kantis, tačiau buvo talpinamas į kameras kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kančius asmenis atskirti nuo rÅ«kančiųjų. Higienos normos HN 37:2009 13 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti areÅ¡tinės kameroje, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å is draudimas taip pat įtvirtintas Taisyklių 10.10 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Vertinant, ar atsakovo atstovas nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti pareiÅ¡kėjÄ nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai reikÅ¡mingas sÄ lygas.Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs žodžiu ar raÅ¡tu norÄ bÅ«ti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, ar bÅ«tų turėjęs kažkokių nusiskundimų dėl to, kad yra laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo atstovas pažeidė pareigÄ nerÅ«kančius asmenis atskirti nuo rÅ«kančiųjų.PareiÅ¡kėjas nurodo patyręs neturtinę žalÄ ir dėl to, kad areÅ¡tinėje nebuvo džiovyklos rÅ«bams pasidžiauti.Higienos norma HN 37:2009, nustatanti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimus, ir Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, nustatančios teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, nenumato džiovyklų areÅ¡tinėje įrengimo, todėl nepagrįstu pripažįstamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ dėl neįrengtos rÅ«bams džiovyklos.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose trÅ«ko oro dėl neveikiančios ventiliacijos.Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį, kuriame nurodyta, kad areÅ¡tinėje yra <...> įrengtas natÅ«ralus ir mechaninis vėdinimas (b. l. 17-18), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d.

įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l.

21) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31 (b. l. 23-24), kuriame pažymėta, jog areštinės įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:202 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte numatyta, kad policijos areštinės kamerų pakankama oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas pateikti lentelėje, kurioje nurodyta, kad oro judrumas šiltuoju periodu turi būti 0,15-0,5 m/s, o šiltuoju 0,05-0,2 m/s.Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodyta, kad 2015 m. kovo 30 d. buvo patikrintos kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 ir nustatyta, kad oro judrumas atitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus.

Taip pat šiame patikrinimo akte pažymėta, kad kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, jos taip pat vėdinamos per skaidraus stiklo atidaromus langus (b. l. 22-25). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatyta, kad kamerose Nr. 14 ir Nr. 23 oro judrumas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, tačiau šis pažeidimas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, nevertintas kai pažeidimas vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 3 punktu, kuriame nurodyta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (b. l. 26-28). Pareiškėjas iš patikrinimo aktuose paminėtų kamerų buvo laikomas kamerose Nr. 14, 23, 34, 35. Iš jų oro judrumas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus kamerose Nr. 14 ir Nr. 23, tačiau šis pažeidimas nevertintas pažeidimu, nes jo pašalinimas susijęs su pastato rekonstrukcija.

Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 2, 24, 26, 32, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, nėra galimybės, nes patikrinimo metu Å¡ios kameros nebuvo patikrintos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl ventiliacijos, o pažeidimas dėl pastato vėdinimo sistemos nelaikytas pažeidimu, kadangi reikia atlikti pastato rekonstrukcijÄ , todėl remiantis aptartomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamos ventiliacijos nevertinamas pažeidimu, dėl kurio kiltų pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjo teigimu, jo teisės buvo pažeistos ir tuo, kad tik vienai valandai buvo iÅ¡vedamas į laukÄ pasivaikščioti.

Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka. Taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę (policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai) kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Taisyklių 54 nustatyta, jog policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Taisyklių 55 numato, kad pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam areÅ¡tinėje kasdien buvo suteikiamas vienos valandos pasivaikščiojimas, todėl sprendžiama, kad vadovaujantis Taisyklių 7.10 punktu, pareiÅ¡kėjo teisė kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore buvo užtikrinta tinkamai. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas 42 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m., tuo bÅ«du pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ , be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 9 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad buvo kalinamas sÄ lygomis, prilyginamomis kankinimui.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata.Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ to, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (minėta, toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Teismas atsižvelgdamas į pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ buvo laikomas 42 paras, nes vietoje 5 kv. m. pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,49 kv. m. iki 4,95 kv. m. kameros ploto (mažiausia ploto norma vienam asmeniui 2,68 kv. m. buvo dvi paras, 3,01 kv. m.

– vienÄ parÄ , kitais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė nuo 4,21 kv. m. iki 4,99 kv. m.).Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.      Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ , kuriÄ buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).

Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bei į tai, kad minimalaus ploto neužtikrinimas tęsėsi ilgai (42 paras), vienok pažeidimai daugeliu atvejų nebuvo žymÅ«s (20 parų neatitikimas siekia kelias deÅ¡imtÄ sias dalis nuo 0,79 kv. m. iki 0,45 kv. m. vienam asmeniui, 20 parų – kelias Å¡imtÄ sias dalis nuo 0,03 kv. m. iki 0,01 kv. m), be to, 42 paras neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma nėra iÅ¡tisinis laikotarpis, kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko akivaizdžiai didesnė ploto norma (9,10 kv. m. ar 11,63 kv. m. vienam asmeniui) bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 252 Eur (6 Eur už parÄ ) suma, o dėl neužtikrintos pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pasinaudojant tualetu – 100 Eur.

Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 9 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 352 Eur neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 352 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė