2021-09-01 Nr. AB-17518-4-49-3-00121-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3871-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00121-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Jūratei Bernotienei ir Aryan Zardasht,

dalyvaujant užsieniečiui N. I., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. I. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį N. I. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., apie 03.40 val., veikdamas 15 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. buvo sulaikytas, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu N. X., pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja Užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 1 d. rašto Nr. (21/26)-7K-818 (toliau – ir Raštas) matyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, jis teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ji gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

5. Pareiškėjas teigė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgęs į byloje nurodytas faktines aplinkybes (žr. šios Nutarties 2–4 p.), konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

8. Teismas, įvertinęs Rašte pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog Užsieniečio sulaikymas yra pagrįstas, kadangi alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

9. Teismas pabrėžė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokiems asmenims, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, kurios nepateikė iki šiol.

10. Teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti arba, net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje.

13. Užsienietis nurodo, kad asmens dokumentų nepateikimas negali būti laikomas nebendradarbiavimu. Užsienietis, jei dokumentų neturi, jų pateikti neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių, o ne tyčiniais savo veiksmais – nebendradarbiavimu. Priešingai, Užsienietis nurodė atvykimo priežastis, teikė paaiškinimus, kas rodo, jog jis bendradarbiauja nustatant jo teisinį statusą.

14. Užsienietis teigi, kad teismo negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Byloje Užsienietis savo veikimu niekaip nėra parodęs, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, apgyvendinimo tvarkos ir kitų taisyklių nėra pažeidęs, nėra jokių objektyvių duomenų, kad tai galėtų padaryti ateityje, t. y. objektyviai laikant nėra pagrįsto būtinumo Užsienietį laikyti sulaikytą.

15. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Užsienietis pažymi, kad nagrinėjamoje byloje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas butų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.

17. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą nepakeistą.

18. Centras, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, akcentuoja, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir pirminės apklausos metu prisistatinėjo skirtingais vardais. Centras teigia, kad atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

19. Centras, atsižvelgdamas į Rašte pateiktą informaciją, teigia, kad Užsienietis nenurodė, kad jo kelionės tikslas buvo Lietuvos Respublika, todėl yra rizika, kad jis gali bėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes, o tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

20. Centras akcentuoja, kad alternatyvi sulaikymui priemonė pagal Įstatymą gali būti taikoma tik tada, kai yra tenkinamos Įstatyme numatytos sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokiems asmenims, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais..

23. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog asmens dokumentų nepateikimas negali būti laikomas nebendradarbiavimu, nes tokių dokumentų Užsienietis neturi. Užsienietis pažymi, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo užsienietis, yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo Teikimą, kuris buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

26. Byloje nustatyta, kad Užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

28. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Užsienietį sulaikyti Centre. Užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėlesnėse jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta (patvirtinta). Pažymėtina, kad Užsienietis teikė skirtingus asmens duomenis apie save – prisistatinėjo skirtingais vardais. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš bylos medžiagos (be kita ko, Rašto) nustatyta, jog Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai kartu su kitų užsieniečių grupe buvo sulaikytas pareigūnų, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, užsienietis nebendradarbiauja su valstybės kompetentingomis institucijomis, Užsienietis nurodė skirtingus savo asmens duomenis (vardą ir pavardę) ir kt.). Nurodytos faktinės aplinkybės ir valstybės institucijų pateiktos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Nors Užsienietis teigia, kad jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis būtų bendradarbiavęs arba teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės.

31. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

32. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad Užsienietis neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

33. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Centro, tiek Užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kitaip. Todėl atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė