bd1a0226-d7e4-4a73-8e8a-6d5bfa47ffb8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-876-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05276-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-385-816/2017 pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovams M. Ž. ir I. K., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei A. A., dėl paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovas M. Ž. perleido atsakovei I. K. visas paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po tėvo V. V. Ž. mirties; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.  Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ M. Ž., V. B. ir A. B. 7 210,50 Eur turtinės ir 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M.

S. naudai bei 7 210,50 Eur turtinės ir 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. P. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžiu 2009 m. birželio 18 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nepakeistÄ , D. P. ir M. S. iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai perduoti vykdyti antstoliui. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo M. Ž. tėvas V. V. Ž. M. Ž. priėmė tėvo palikimÄ 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis, Ginčo sandoris) padovanojo paveldėjimo teises atsakovei I.

K. 2014 m. gruodžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi D. P. ir M. S. ieÅ¡kovui perleido visas reikalavimo teises į A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. prievoles, kylančias iÅ¡ 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, įskaitant, tačiau neapsiribojant, pagrindinę skolÄ bei kitas iÅ¡ teismo nuosprendžio kylančias teises bei pareigas. Ginčo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, apribojo kreditoriaus galimybes nukreipti įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

Dėl to ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, teigia, kad 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi apie Ginčo sandorį pradiniai kreditoriai sužinojo 2014 m. gruodžio mėn. po to, kai ieÅ¡kovas su jais susisiekė ir pasiÅ«lė perleisti turimas reikalavimo teises. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai, sudarydami Ginčo sandorį, pradinių kreditorių atžvilgiu pasielgė nesÄ Å¾iningai.   Atsakovė I. K. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog atsakovas M. Ž. yra atsakovės I. K. nepilnamečių vaikų, kuriuos atsakovė augina viena, tėvas. Kadangi atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturėjo objektyvių galimybių teikti vaikams iÅ¡laikymo, jis pasiÅ«lė atsakovei vietoje teiktino iÅ¡laikymo piniginėmis lėšomis ekvivalentu padovanoti savo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo mirties. Atsakovė sutiko ir buvo sudaryta Sutartis. Ginčo sandoriu atsakovas suteikė vaikams iÅ¡laikymÄ nesikreipiant į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo.

Atsakovė nežinojo, jog tokio sandorio sudarymas gali pažeisti kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi tėvų iÅ¡laikymo vaikams teikimas yra privalomas. Be to, nagrinėjamu atveju neegzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lygos. IeÅ¡kovas praleido sutrumpintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi Sutarties sudarymo aplinkybė ieÅ¡kovui buvo žinoma nuo sandorio sudarymo momento, kadangi po V. V. Ž. mirties S. Ž. atstovavo jos sÅ«nus – ieÅ¡kovas R. L., veikdamas įgaliojimo pagrindu, be to, ieÅ¡kovas, kaip liudytojas, dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2417-936/2013, kurioje S. Ž. prašė pripažinti po V.

V. Ž. mirties likusį turtÄ jos asmenine nuosavybe, taip pat byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui I. K.  Atsakovas M. Ž. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus. Pažymėjo, kad iki ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimo jam nebuvo žinoma apie tai, jog 2014 m. gruodžio 19 d. tarp ieÅ¡kovo ir M. S. bei D. P. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu visos reikalavimo teisės į 4 solidarius skolininkus, įskaitant atsakovÄ , perėjo tėvo V. V. Ž. sutuoktinės sÅ«nui R.

L.. Nurodė negavęs praneÅ¡imo apie reikalavimo teisių perleidimÄ , todėl ieÅ¡kovas, tinkamai nepranešęs apie reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo faktÄ , neturi teisės Å¡io fakto naudoti prieÅ¡ atsakovÄ , nei kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Teigia, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie Sutartį nuo jos sudarymo momento, kadangi ieÅ¡kovo motina S. Ž., kuri buvo atsakovo tėvo sutuoktinė, dalyvavo po jo mirties visose vykusiose paveldėjimo procedÅ«rose ir civilinėje byloje Nr. 2-2417-936/2013.

Pabrėžė, jog jis privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį su atsakove I. K., kadangi ji viena augina bei iÅ¡laiko jų nepilnamečius vaikus, kadangi daugiau kaip 3 metai jis neturi pakankamai lėšų vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas ir teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams. Todėl esant tokiai situacijai ir pasiÅ«lė atsakovei padovanoti savo paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo mirties. Nemanė, jog sudarydamas sandorį pažeidžia kreditorių teises ir interesus, kadangi iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo realiai yra vykdomas, o tokia Sutartimi siekė užtikrinti prioritetinius vaikų interesus. Trečiasis asmuo notarė A.

A. prašė bylÄ nagrinėti pagal esančius dokumentus teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog dėl V. V. Ž. palikimo priėmimo 2012 m. gegužės 28 d. asmeniÅ¡kai kreipėsi mirusiojo sutuoktinė S. Ž. ir sÅ«nÅ«s A. Ž. (2012 m. birželio 7 d.) bei M. Ž. (2012 m. rugpjūčio 1 d.), kuris tÄ pačiÄ dienÄ Ginčo sandoriu savo paveldėjimo teises padovanojo I. K. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡yta remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-05 Buities tyrimo aktu Nr. A715-2522/15(2.13.2.20-AD15), nurodė, jog iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos inspektorė lankėsi atsakovų M.

Ž. ir I. K. bei jų nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog mažametis M. Ž. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelanko, jį prižiÅ«ri tėtis M. Ž. ir (duomenys neskelbtini) gyvenanti senelė. M. Ž. nedirbantis, jam nustatytas neįgalumas, gaunantis 100,00 Eur Å¡alpos pensijÄ neįgaliajam. Nurodoma, jog atsakovės I. K. Å¡eimos gyvenamojoje vietoje taip pat inspektorė lankėsi ir 2011 m. kovo 31 d., kai M. Ž. buvo įkalinimo įstaigoje, tačiau palaikė ryÅ¡ius su Å¡eima, pagal galimybes teikė sÅ«nui iÅ¡laikymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino –2012 m. rugpjūčio 1 d. Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp M. Ž. ir I. K., pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisė ieÅ¡kovo naudai lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 1 791 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad Ginčo sandoriu buvo pažeisti M. Ž. kreditorių interesai.

Pagal bylos duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi paliktas nepakeistas, M. Ž. ieÅ¡kinys atsakovams M. S., D. P. ir R. L. dėl 2014 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio. Byloje ginčo dėl pirminių kreditorių M. S. ir D. P. ir naujojo kreditoriaus R. L. reikalavimo teisių į atsakovÄ , atsiradusių iki ginčijamo sandorio sudarymo, nėra.

Palikėjas V. V. Ž. po mirties paliko ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį buvo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 11 682,33 Eur piniginių lėšų banko sÄ skaitose. Atsakovas nepagrindė kito, iÅ¡skyrus paminėtÄ paveldėtÄ , turto turėjimo fakto, todėl neatlygintinis nurodyto turto perleidimas pažeidė pirminių kreditorių teises ir interesus gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ skolininko paveldėto turto.  Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl Ginčo sandorio sudarymo vaikų interesais, kadangi toks jo sudarymo tikslas nebuvo įrodytas.

Pagal byloje esančius duomenis teismas nustatė, jog duomenų apie atsakovės I. K. pretenzijų atsakovui M. Ž. dėl vaikų iÅ¡laikymo reiÅ¡kimÄ iki Ginčo sandorio sudarymo ar atsakovo turimÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovų paaiÅ¡kinimų dėl Ginčo sandorio sudarymo iÅ¡imtinai vaikų interesams, nelaikė pakankamais. Atsakovo M. Ž. pozicijÄ dėl jo sÄ Å¾iningumo sudarant Ginčo sandorį teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, pirminių kreditorių reikalavimus ir jų apimtį, paveldėto turto vertę bei jo perleidimÄ artimam asmeniui, vertino kaip paremtÄ deklaratyviais teiginiais.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neneigė, jog apie ginčijamo sandorio sudarymÄ jis žinojo iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, Å¡ios atsakovų pateikus praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį nurodytos aplinkybės nėra reikÅ¡mingos, kadangi iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, kai ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į M. Ž., jis nebuvo M. Ž. kreditorius. Teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kad iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pirminiai kreditoriai (D.

P. ir M. S.) bÅ«tų žinoję apie ginčijamo sandorio sudarymÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo žinojimas apie ginčijamÄ sandorį tampa reikÅ¡mingas tik nuo tapimo M. Ž. kreditoriumi momento, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 19 d. Nėra svarbu, kada ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai sužinojo apie ginčo sandorio sudarymÄ , kadangi galimybę tokį sandorį ginčyti jis įgijo tik tapęs kreditoriumi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas M. Ž. praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas nurodo nesutinkantis, kad Ginčo sandoris pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime naujojo kreditoriaus teisių pažeidimo taip pat nenurodė. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas realiai buvo ir yra vykdomas, o tai, kad prievolė nėra vykdoma per kreditorių pageidaujamÄ trumpiausiÄ laikÄ , nereiÅ¡kia, kad ginčijama sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia taikant actio Pauliana institutÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas actio Pauliana institutÄ nagrinėjamoje byloje, nepagrindė ir nemotyvavo, ar konkrečioje situacijoje yra visos bÅ«tinos sÄ lygos actio Pauliana institutui taikyti ir tenkinti ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, faktines aplinkybes ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus vertino pažeisdamas įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias taisykles. Vien dėl to, kad Ginčo sandoryje nebuvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad toks sandoris sudaromas vaikų interesais, atsakovams paaiÅ¡kinus sandorio sudarymo aplinkybes ir nurodžius tokio sandorio tikslus, nesant prieÅ¡ingų duomenų ir įrodymų apie kitokį sandorio sudarymo tikslÄ , pirmosios instancijos teismui pagrindo nesiremti atsakovų paaiÅ¡kinimais nebuvo.

Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡alių paaiÅ¡kinimų, susijusių su atsakovės pretenzijomis M. Ž. dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Ginčo sandoris sudarytas iÅ¡imtinai vaikų interesais. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai nenagrinėjo ir nevertino tikrųjų ieÅ¡kovo R. L., perėmusio reikalavimo teises iÅ¡ pradinių kreditorių M. S. ir D. P., ketinimų reiÅ¡kiant atitinkamÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo tikslas yra perimti velionio V.

V. Ž. turtÄ , ieÅ¡kiniu jis nesiekia apginti savo, kaip naujojo kreditoriaus, perėmusio reikalavimo teises iÅ¡ pradinių kreditorių M. S. ir D. P., teisių ir interesų.Apelianto teigimu, ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas praleidus sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas apie 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį žinojo (turėjo žinoti) nuo jos sudarymo momento. Be to, ieÅ¡kovo teiginys dėl pradinių kreditorių sužinojimo apie Ginčo sandorį 2014 m. gruodžio mėnesį yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepakankamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I.

K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, pritaria apeliacinio skundo argumentams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę apeliantui. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne vaikų, bet atsakovės I. K. naudai. Apeliantas, sudaręs Ginčo sandorį, pažeidė kreditorių interesus, nes apribojo kreditorių galimybes iÅ¡ieÅ¡koti susidariusį įsiskolinimÄ , t. y. nukreipti įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. Abu atsakovai, sudarydami Ginčo sandorį, apelianto kreditorių atžvilgiu veikę sutartinai ir nesÄ Å¾iningai, kadangi apie kreditorių interesų pažeidimÄ jie žinojo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė senaties termino skaičiavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir teisingai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas bei pasirėmė Å¡ios kategorijos bylose formuojama teismų praktika. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei iÅ¡vados                 Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovų praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliantas skunde kvestionuoja teismo motyvus dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas apie 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį žinojo (turėjo žinoti) nuo jos sudarymo momento, o aplinkybė dėl pradinių kreditorių sužinojimo apie Ginčo sandorį 2014 m. gruodžio mėnesį yra neįrodyta.Nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 19 d. atlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu D. P. ir M. S. ieškovui perleido visas reikalavimo teises į A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. prievoles, kylančias iš 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, įskaitant, tačiau neapsiribojant, pagrindine skola bei kitas iš teismo nuosprendžio kylančias teises bei pareigas.

Reikalavimo perleidimo sutarties II dalies 1 punkte nustatyta, kad ji yra atlygintinė ir Å¡alys susitaria, kad sutartimi perleidžiamos kreditorių reikalavimo teisės kaina yra 75 procentai skolininkų kreditoriams mokėtinos sumos.   IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis. Ä®statymai nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams pareikÅ¡ti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę net ir tais atvejais, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžiÄ , taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar Å¡is terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, vadinasi, tam bÅ«tina iÅ¡tirti bylos aplinkybes.

Be to, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡dėstyta teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, jog ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 str. 1 d.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A.

K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.), todėl svarbus bylos aplinkybių teisinis įvertinimas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį – laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). IeÅ¡kinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises.

Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį laikÄ . Jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), teismas turi įsitikinti, ar Å¡is terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti, vertinti kreditoriaus ir skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymo laikÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas apie Ginčo sandorį žinojo iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, nepagrįstai konstatavo, kad toks ieÅ¡kovo žinojimas tapo reikÅ¡mingas tik nuo jo tapimo M. Ž. kreditoriumi, kadangi remiantis CK 1.128 straipsniu, įstatymams nenustatant ko kita, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias tiek su pradinių, tiek su naujojo kreditorių sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie Ginčo sandorį ir jų, kaip kreditorių, teisių pažeidimÄ .

Å ie faktai turi esminės reikÅ¡mės nustatant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos – vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino – buvimÄ . Nesant tikslių duomenų apie pradinių kreditorių ir naujojo kreditoriaus sužinojimo apie Ginčo sandorį momentÄ , t. y. negalint nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios, nėra aiÅ¡kus poreikis vertinti ir kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo faktinio sužinojimo apie Ginčo sandorio sudarymÄ aplinkybės, kaip nereikÅ¡mingos, yra klaidinga.

Tikslių faktinių aplinkybių, susijusių su pradinių ir naujojo kreditoriaus sužinojimo apie Ginčo sandorio momentÄ , bylos nagrinėjimo metu nustatymas yra reikÅ¡mingas tiek actio Pauliana sÄ lygų visumos (ne)buvimo įvertinimui nagrinėjamoje byloje, tiek kitoms teisinėms pasekmėms, galinčioms kilti po sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (reikalavimo perleidimo sutarčiai esant atlygintinei sprendžiant klausimÄ dėl pradinių kreditorių reikalavimų regreso tvarka ir pan.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų – ieÅ¡kinio senaties – taikymo reikÅ¡mę, nepagrįstai nesiėmė priemonių vertinti pradinių kreditorių D.

P. ir M. S. pozicijos jų sužinojimo apie Ginčo sandorį klausimu, vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo nurodytais argumentais, nenustatė ieÅ¡kovo sužinojimo apie Ginčo sandorio sudarymÄ momento bei neįvertino ieÅ¡kovo veiksmų sužinojus apie jo sudarymÄ . Minėtų aplinkybių nustatymui tikslinga spręsti dėl pradinių kreditorių procesinės padėties nustatymo civilinėje byloje bei kitų reikÅ¡mingų bylai duomenų surinkimo.   Šių aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo visa apimtimi naujais aspektais, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės bÅ«tų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliacijÄ , todėl byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovams M. Ž. ir I. K., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei A. A., dėl paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                                           Loreta Braždienė                                                                                                                                         Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                         Virginijus Kairevičius                                                    Â