bd19b01b-e858-449d-a739-53320129faf1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2416-577/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28967-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbeksa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbeksa“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nepagrįsto valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Vilbeksa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2004-532 nepagrįstai pripažinta pasibaigusia, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-1515-(14.49.2). IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovė 2015 metais iÅ¡ varžytynių įsigijo bankrutavusiai UAB „Rengmės“ mažmena priklausiusį 113,16 kv. m. bendro ploto pastatÄ â€“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

Kartu ieÅ¡kovas perėmė nuomos teises į Å¡iam pastatui eksploatuoti reikalingÄ 1 500 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį, atsiradusias pagal 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-532, pakeistÄ 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. K01/2005-581. Å i ieÅ¡kovės nuomos teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2015 m. kovo 19 d. Atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu pakvietė ieÅ¡kovę iki 2020 m. birželio 10 d. kreiptis į skyrių su praÅ¡ymu pakeisti 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Å¡alių susitarimu, 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu informavo, kad yra parengtas susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, tačiau neužbaigusi vienos pradėtos vieÅ¡ojo administravimo paslaugos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, priėmė įsakymÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.562 str. 1 dalies 3 punktu (kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas). 1.2.

IeÅ¡kovė su skundžiamu įsakymu nesutinka, mano, kad turi bÅ«ti atkurtas ieÅ¡kovės nuomos teisių į ginčo žemės sklypÄ Ä¯registravimas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog UAB „Rengmės“ mažmena iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro nuo 2015 m. spalio 22 d., Å¡is faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas ir atsakovei turėjo bÅ«ti žinomas. Atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo. Ä®sakymas, priimtas nepasikeitus jokioms aplinkybėms, pažeidžia Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme (toliau ir – VAÄ®) nustatytus principus, ypač draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę, principÄ (VAÄ® 3 straipsnio 14 punktas).

IeÅ¡kovės vardu nuomos teisės į ginčo žemės sklypÄ Ä¯registruotos iki buvusio nuomininko likvidavimo ir iÅ¡registravimo. Ankstesnio nuomininko likvidavimas negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių nuomos sutarties galiojimui, nes nuomininko teisių perėmimas jau buvo įvykęs. Aplinkybę, kad 2004 m. balandžio 8 d. sutartis yra galiojanti ir kad jos pagrindu ieÅ¡kovei perėjusios ir galioja nuomos teisės į ginčo žemės sklypo dalį, pripažino ir atsakovė, tai nurodydama 2020 m. balandžio 8 d. raÅ¡te.

Ä®vykus novacijai, nuomos sutarties Å¡alimi laikytina ieÅ¡kovė. 1.3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad panaikinus skundžiama įsakymÄ , ieÅ¡kovė turėtų teisę kreiptis į atsakovę tik dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alies pakeitimo, o pripažinus pasibaigusia valstybinės žemės nuomos sutartį, ieÅ¡kovė turi kreiptis dėl naujos sutarties sudarymo ir pateikti atsakovės reikalaujamus dokumentus – žemės sklypo planÄ .

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais: 2.1. Sutartis buvo sudaryta su UAB „Rengmės“ mažmena, kuri yra likviduota, todėl Vilniaus miesto skyrius priimtame Ä®sakyme ir nurodė, kad su UAB „Rengmės“ mažmena sudaryta Sutartis, pakeista Susitarimu, yra pripažįstama pasibaigusia įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 6.562 straipsnio 3 dalis).

Tik NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę priimti sprendimus išnuomoti valstybinę žemę bei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kitiems subjektams, valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkams teisės aktuose nenumatyta teisė parduodant valstybinės žemės sklype esančius statinius, parduoti ir valstybinės žemės nuomos teisę. Valstybinės žemės sklypo nuomos teisė nėra ir niekada nebuvo pirkimo - pardavimo objektu.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 45 punktu, įgijusi sandėlį UAB „Vilbeksa“ turėjo kreiptis į NŽT teritorinį Vilniaus miesto skyrių su praÅ¡ymu pakeisti Sutartį, tačiau to nepadarė ir Sutartis liko nepakeista valstybinės žemės patikėtinio. 2.2. Valstybinės žemės patikėtinis vertindamas ar yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡nuomoti/parduoti valstybinę žemę be aukciono, turi įvertinti ne tik Nekilnojamojo turto registre esančius duomenimis apie žemės sklype esančius pastatus/statinius/įrenginius ir jų teisinę registracijÄ , tačiau taip pat atsižvelgti į Å¡ių statinių naudojimo paskirtį, nusidėvėjimÄ , fizinį egzistavimÄ , ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali bÅ«ti vykdoma tam tikro Å«kinio pobÅ«džio veikla, ar tokio pobÅ«džio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo turto registre, taip pat įvertinti visus žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus. 2.3.

Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu buvo pateikęs ieÅ¡kovei susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projektÄ , tačiau vadovaujantis VAÄ® 35 straipsniu buvo pakartotinai įvertintos faktinės aplinkybės, Nekilnojamojo turto registro Juridinių asmenų registre esantys duomenys, archyvinėje byloje esantys dokumentai, kas sÄ lygojo pagrindÄ priimti Ä®sakymÄ . IeÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad su UAB „Vilbeksa“ turi bÅ«ti sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomam Sandėliui eksploatuoti, nuomos sutartis.

Turi būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, vadovaujantis Taisyklių 8 punkte nurodytais reikalavimais. 2.4. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė nėra valstybinės žemės nuomotoja varžytinių akto pagrindu, kadangi atsakovė nedavė sutikimo perleisti nuomos teisę iš varžytinių.

3. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilbeksa“ ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2015 m. kovo 5 d. varžytinių aktu Nr. 2/2015 įgijo bankrutuojančios UAB „Rengmės“ mažmena pastatÄ â€“ sandėlį, (duomenys neskelbtini). Prie parduodamo turto nurodyta – ir žemės nuomos teisė po pastatu.

6. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad jokie teisės aktai nenumato, jog perleidžiant valstybinės žemės nuomos teisę būtų reikalingas NŽT sutikimas.

7. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2014 esančiais išaiškinimais nurodė, kad šiuo atveju iš varžytinių parduodant/ perleidžiant nuomos teisę turėjo būti gautas išankstinis nuomotojo sutikimas dėl tokio sandorio sudarymo. Ginčo, kad sutikimas žemės nuomos teisei po pastatu perleisti iš varžytinių nebuvo gautas, byloje nėra.

8. Pažymėjo, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo (redakcija galiojusi varžytinių metu) 33 straipsnio 1 dalį administratorius gali parduoti įmonės turtÄ , į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tik Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi UAB „Rengmės“ mažmena nebuvo žemės sklypo savininkas, o tik nuomininkas, iÅ¡ieÅ¡kojimas į valstybinės žemės nuomÄ nukreiptas negali bÅ«ti, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ varžytinių atskirai nuomos teisė negalėjo bÅ«ti parduodama.

9. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2019 lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1786-587/2019 nurodė, jog CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo, tačiau toks žemės nuomos perleidimas yra daromas tik pastatÄ perleidžiančio asmens teisėms ir pareigoms apspręsti, tačiau niekaip nėra galiojantis ir imperatyvus Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, nesukuria jai jokių teisių ar pareigų, kai tretieji asmenys susitaria kaip jie valdys Nacionalinei žemės tarnybai priklausantį žemės sklypÄ , Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu toks susitarimas yra negaliojantis.

10. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės nuomos teisė po iÅ¡ varžytinių įsigytu pastatu pereitų UAB „Vilbeksa“, t. y. kad susitarimas, jog su įgyjamu pastatu pereitų ir žemės nuomos teisė, buvo reikalingas žemės savininko sutikimas. Neturėdamas sutikimo iÅ¡ varžytinių įgijęs pastatÄ naujasis savininkas privalėjo kreiptis dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį reglamentavimÄ registro duomenys nesukuria nei teisių nei pareigų, o atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ . Nei juridinio fakto pažymėjimas ir iÅ¡vieÅ¡inimas juridinių asmenų registre, nei 2015 m. kovo 5 d. varžytinių aktas Nr. 2/2015 , kuriuo UAB „Vilbeksa“ iÅ¡ bankrutuojančios UAB „Rengmės“ mažmena įgijo pastatÄ â€“ sandėlį, (duomenys neskelbtini), ir žemės nuomos teisę po pastatu, atsakovei teisių ir pareigų, nedavus sutikimo tokiam sandoriui sudaryti, nesukÅ«rė.

Teismo vertinimu, įgydama pastatÄ be sutikimo, ieÅ¡kovė, kaip pastato savininkė, įgijo teisę kreiptis į atsakovę dėl nuomos sutarties sudarymo. NŽT pagrįstai 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pripažino pasibaigusia, likvidavus juridinį asmenį, su kuriuo sudaryta žemės nuomos sutartis. Teismas konstatavo, kad naikinti atsakovės 2020 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-1515-(14.49.2) nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12.

IeÅ¡kovė UAB „Vilbeksa“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad byla gali bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės veiksmų VAÄ® normų atitikimo aspektu, dėl to, ar buvo pagrindas, o jeigu buvo – ar jis pakankamas ir teisėtas, nutraukti vienÄ paties atsakovo iniciatyva pradėtÄ vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ jos neužbaigus, ir pradėti kitÄ procedÅ«rÄ , priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ . Teismas privalėjo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį ir dėl Å¡io savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio pagrindo – Ä®sakymo atitikimo vieÅ¡ojo administravimo įstatymo normoms.

IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės liko neiÅ¡nagrinėtas, neatskleista bylos esmė. Apeliantės nuomone, Å¡is pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas ir byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes bÅ«tų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta instancinė bylų nagrinėjimo tvarka teismuose, esminiai civilinio proceso teisės principai, Å¡alys prarastų teisę ginčyti atitinkamus teismo sprendimo argumentus apeliacine tvarka. Tai sudaro pagrindÄ panaikinti priimtÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. 12.2. 2020 m. liepos 29 d. nebuvo teisinio pagrindo pripažinti žemės nuomos sutartį pasibaigusia CK 6.562 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu nes, jau buvo įvykusi faktinė sutarties Å¡alies novacija.

Teismas nepasisakė apie faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog pati atsakovė laikė ieÅ¡kovę teisėta ginčo žemės sklypo nuomininke. IeÅ¡kovė pateikė atsakovės 2017 m. birželio 13 d. raÅ¡tÄ , kuriuo atsakovė 2017 metais kreipėsi į ieÅ¡kovę kaip į ginčo žemės sklypo dalies nuomininkę. Buvo atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, po kurio jokių pastabų ieÅ¡kovė nesulaukė, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė ir apie 2020 metais papildomai atliktÄ Å¾emės naudojimo patikrinimÄ .

Atsakovė iki Ä®sakymo priėmimo laikė ieÅ¡kovę teisėta ginčo valstybinės žemės sklypo dalies nuomininke; jokių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, ieÅ¡kovė neatliko. Pažymėjo, kad nuo sandėlio ir teisių į žemės nuomÄ Ä¯gijimo iki dabar ieÅ¡kovė moka valstybinės žemės nuomos mokesčius už ginčo žemės sklypo nuomÄ . 12.3. Teismas nepagrįstai kaip precedentais rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-879/2014 ir Kauno apygardos teismo 2019 lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1786-587/2019.

Apeliacinio teismo byloje faktinės aplinkybės ir ieškinio dalykas skirtingi nuo nagrinėjamos bylos, nes joje buvo ginčijama pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis, kuria parduota žemės sklypo dalies nuomos teisė kaip savarankiškas sutarties dalykas, taip pat nustatyta, kad kita sutartimi parduotas pastatas, kurio eksploatavimui išnuomota žemė, faktiškai neegzistavo. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje buvo ginčijamas papildomas susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo prie sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama žemės sklypo dalies nuomos teisių pirkimo – pardavimo sutartis, ir tokia sutartis Å¡iuo atveju iÅ¡ viso neegzistuoja. Akte esantis nurodymas ar pastaba atitinka CK 6.394 straipsnio 1 dalį. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės įsigytas pastatas – sandėlis faktiÅ¡kai egzistuoja ir yra naudojamas. 12.4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nesirėmė tuo, kad ji iÅ¡ varžytynių nusipirko nuomos teisę į žemės sklypÄ . Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes sprendime analizavo ir nagrinėjo ne tai, ko reikalavo ieÅ¡kovė ir ne tais pagrindais, kurie buvo nurodyti ieÅ¡kinyje. 12.5.

Turto įsigijimo metu galiojusi Taisyklių redakcija nenumatė reikalavimo, kad siekiantis iÅ¡sinuomoti žemės sklypo dalį asmuo privalo parengti ir pateikti naujÄ Å¾emės sklypo planÄ , atitinkantį Taisyklių 8 punkto reikalavimus. Taip pat, prieÅ¡ingai nei teigė atsakovė ir pripažino teismas, Taisyklės nenumatė reikalavimo perleidžiant nuomos teisę gauti iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ . Nei Taisyklės, nei kitas teisės aktas nenustatė pareigos asmeniui, įsigijusiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomÄ , per tam tikrÄ konkretų terminÄ kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo.

Todėl ieškovė ir nesikreipė į atsakovę, kol pastaroji nepasiūlė to padaryti 2020 m. balandžio 8 d. raštu. 2020 m. birželio 3 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad ji sutinka ir prašo pakeisti arba perrašyti 2004 m. balandžio 8 d. žemės nuomos sutartį jos vardu. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad neva pati ieškovė patvirtino, jog nesikreipė į atsakovę dėl naujos sutarties sudarymo. Ji nesikreipė anksčiau, kadangi, kaip minėta, teisės aktai nenumato nei pareigos kreiptis, nei nustato kreipimosi termino. 12.7.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tame pačiame valstybinės žemės sklype ieškinio pateikimo metu be ieškovės buvo dar septyni nuomininkai ar naudotojai, sudarę valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis su atsakove. Visos šios sutartys sudarytos remiantis tuo pačiu pradiniu žemės sklypo planu M 1:1000, parengtu 2004 m. gegužės 24 d., ir jame nurodytomis sklypo dalimis. Taip pat byloje pateiktas žemės sklypo planas M 1:1000, sudarytas UAB „Geo Group“ 2017 m. vasario 21 d., su pažymėta ieškovės nuomota žemės sklypo dalimi, kuriame yra pasirašę ir atsakovės įgalioti atstovai.

Konstatuotina, kad yra galiojantis žemės sklypo planas dėl ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotinos ginčo žemės sklypo dalies, jis yra užregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Skundžiamas įsakymas pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, nes ji verčiama savo lėšomis rengti naujÄ Å¾emės sklypo planÄ , derinti jį su kitais sklypo naudotojais. Naujo plano parengimas ir suderinimas bus komplikuotas, daug pastangų ir laiko reikalaujantis procesas. Kadangi ieÅ¡kovė pirko pastatÄ â€“ sandėlį su atitinkama žemės sklypo nuomos teise ir pagrįstai tikėjosi, kad toliau galės teisėtai naudotis tokia sklypo dalimi, atsakovės reikalavimas parengti naujÄ sklypo planÄ ir perskaičiuoti nuomojamas sklypo dalis pagal teisės aktus, priimtus ir įsigaliojusius 2020 metais, dėl ko ieÅ¡kovės nuomojama sklypo dalis gali ženkliai sumažėti, pažeidžia ieÅ¡kovės interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

13. Atsakovė NŽT atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai nurodoma: 13.1. Atsakovė sutinka su teismo iÅ¡vadomis bei argumentais dėl VÄ® Registrų centro ir paties juridinio fakto įrodomosios reikÅ¡mės. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta praktika bÅ«tent ir patvirtina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . 13.2. Valstybinės žemės nuomoja neneigia, kad su apeliante gali bÅ«ti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nuomos sutarties sudarymo procedÅ«ra gali bÅ«ti atnaujinta tik kartu su praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį pateikus nustatyta tvarka parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , ir įvertinant tai, kad sklype yra keletas savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių.

Valstybinės žemės patikėtinis turi atsižvelgti ir į statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimÄ , fizinį egzistavimÄ , ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas ir kt. NŽT kaip valstybinės žemės nuomotoja privalo kontroliuoti kaip nuomininkai vykdo imperatyvias teisės normas ir sutarčių sÄ lygas, todėl nustačiusi akivaizdų teisinį ir faktinį pagrindÄ priimti Ä®sakymÄ , turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ peržiÅ«rėti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytÄ su buvusia UAB „Rengmės“ mažmena ir Ä®sakyme nurodytu pagrindu jÄ pripažinti pasibaigusia. 13.3.

Nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ar konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas iÅ¡tyrė tiek aplinkybes, susijusias su ginčo valstybinės žemės nuomos sudarymo tikslais, santykių tęstinumu, tiek Akto turinį, Ä®sakymo priėmimo aplinkybes, tiek su Å¡iomis aplinkybėmis susijusius įrodymus. Apeliantė neturėjo pagrindo tikėtis, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nebus pripažinta pasibaigusia, juolab UAB „Rengmės“ mažmena esant likviduotai tikėtis Å¡ių santykių tęstinumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 8 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo), ir UAB „Rengmės“ mažmena (nuomininko) buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/2004-532, kuria išnuomota 1500 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 15 097 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Rengmės“ mažmena buvo sudarytas 2005 m. gegužės 24 d. susitarimas Nr. K01/2005-581, kuriuo iš dalies buvo pakeista minėta sutartis.

Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad UAB „Vilbeksa“ 1 500 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuomojasi Sutarties, pakeistos Susitarimu ir 2015 m. kovo 5 d. turto varžytinių akto Nr. 2/2015 (toliau ir - Aktas) pagrindu. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-841-(14.49.136 E.) nurodė UAB „Vilbeksa“ iki 2020 m. birželio 10 d. kreiptis į skyrių su praÅ¡ymu pakeisti 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. NO 1/2004-532, pakeistÄ 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. KO 1/2005-581, Å¡alių susitarimu.

PrieÅ¡ingu atveju Skyrius imsis veiksmų dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ procedÅ«ros pradėjimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. birželio 8 d. gautas UAB „Vilbeksa“ 2020 m. birželio 3 d. praÅ¡ymas pakeisti Sutartį, pakeistÄ Susitarimu nuosavybės teise valdomam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) ir palikti Å¡iam pastatui eksploatuoti reikalingÄ 1500 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.

Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-1802-(14.49.105) informavo UAB „Vilbeksa“, kad yra parengtas susitarimas dėl Žemės sklypo dalies nuomos sutarties pakeitimo projektas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2020 m. liepos 29 d. priėmė įsakymÄ Nr. 49VÄ®-1515-(14.49.2) „Dėl 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2004-532 pripažinimo pasibaigusia“, kuriuo, vadovaujantis CK 6.562 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pripažinta pasibaigusia su UAB „Rengmės“ mažmena sudaryta Sutartis, pakeista Susitarimu.

Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ Ä¯registruoti juridinį faktÄ apie valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimÄ bei iÅ¡registruoti Sutartį, pakeistÄ Susitarimu. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 30 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-(14.49.105.) informavo UAB „Vilbeksa“ apie priimtÄ Ä®sakymÄ . Taip pat UAB „Vilbeksa“ buvo paaiÅ¡kinta, kad su UAB „Vilbeksa“ turi bÅ«ti sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomam pastatui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14Flp, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nuomos sutartis.

Kartu su praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, ji turi pateikti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės), 8 punkto reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planÄ . Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. rugpjūčio 10 d. gautas UAB „Vilbeksa“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymas, kuriuo UAB „Vilbeksa“ pateikė savo pastabas dėl Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-1802-(14.49.105) atsiųsto susitarimo projekto suderinimo.

Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡tu informavo, kad 2020 m. liepos 30 d. raÅ¡tu nurodė UAB „Vilbeksa“, kad ji turi pateikti skyriui Taisyklių 8 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planÄ , kuriame bÅ«tų iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas. Taip pat ieÅ¡kovei buvo pakartotinai priminta, kad Vilniaus miesto skyrius yra priėmęs Ä®sakymÄ .

16. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis nepagrįstai pripažinta pasibaigusia ir panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad naikinti atsakovės 2020 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-1515-(14.49.2) nėra pagrindo. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ .

17. Apeliantės teigimu, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės veiksmų VAÄ® normų atitikimo aspektu, dėl to, ar buvo pagrindas nutraukti vienÄ atsakovės iniciatyva pradėtÄ vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ jos neužbaigus, ir pradėti kitÄ procedÅ«rÄ , priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ . Mano, jog neatskleista bylos esmė ir byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

18. CPK 327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu:

1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;

2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, teigdama, kad liko neatskleista bylos esmė nenurodo, jog siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , bÅ«tina gauti ir tirti naujus įrodymus ar aplinkybes. Tai, ar ieÅ¡kovo nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ priimti kitokį sprendimÄ , nei priėmė pirmosios instancijos teismas, galima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

20. VAÄ® 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų praÅ¡ymus ar skundus. Ä®statymas nedetalizuoja administracinių procedÅ«rų pagal spręstinus klausimus/priimamus sprendimus. IÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės NŽT raÅ¡tų matyti, jog ji savo iniciatyva ėmėsi spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausančiam pastatui (sandėliui) naudoti reikalingos žemės sklypo (dalies) nuomos. Ginčijamo įsakymo priėmimas, prieÅ¡ tai pasiÅ«lius kreiptis su praÅ¡ymu pakeisti su pradine nuomininke sudarytÄ nuomos sutartį, derinant valstybinės žemės nuomos sutarties projektÄ , nereiÅ¡kia kitos procedÅ«ros pradžios. Apelianto teiginiai dėl naujos administracinės procedÅ«ros yra nepagrįsti, neparemti jokia teisės norma.

21. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę (non reformatio in peius) principÄ , kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedÅ«ra, padėties.

22. Lietuvos administracinių teismų praktikoje yra pasisakyta, jog non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principo pažeidimu gali bÅ«ti laikomas tik toks atvejis, kai ginÄÄ nagrinėjantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡nagrinėja klausimÄ iÅ¡ esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. <...> Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginÄÄ nagrinėjančio subjekto sprendimÄ , kuris pablogina besiskundžiančios Å¡alies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintÄ teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu.

Sprendimo nenaudingumas turi bÅ«ti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi bÅ«ti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundÄ iÅ¡nagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 1882/2013). <...> non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principas nebus pažeistas tuo atveju, kai skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs subjektas atlieka pakartotinį patikrinimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4703-1062/2018).

23. Taigi, non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principas nereiÅ¡kia draudimo priimti suinteresuotai Å¡aliai neigiamÄ (nenaudingÄ ) sprendimÄ . Å iuo atveju, ginčo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis (jos pakeitimas) su ieÅ¡kove nebuvo pasiraÅ¡yta, nėra. Ginčijamu Ä®sakymu atsakovė nepakeitė jokio ankstesnio sprendimo, priimto ieÅ¡kovės atžvilgiu. Be to, kaip jau minėta, klausimo dėl valstybinės žemės nuomos klausimÄ inicijavo pati atsakovė.

24. Pažymėtina, jog CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ar nutartį formaliais pagrindais. Pripažinus, jog apeliantės argumentai, susiję su administracinio akto priėmimo procedÅ«ra, nepagrįsti, nėra pagrindo naikinti priimtÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.

25. Taip pat apeliantė nurodo, jog 2020 m. liepos 29 d. nebuvo teisinio pagrindo pripažinti žemės nuomos sutartį pasibaigusia CK 6.562 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu nes, jau buvo įvykusi faktinė sutarties šalies novacija. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog pati atsakovė laikė ieškovę teisėta ginčo žemės sklypo nuomininke.

26. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, kasacinis teismas yra pasisakęs dėl valstybės žemės nuomos santykių imperatyvumo ir pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų atžvilgiu.

Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. Valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

27. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus dėl žemės nuomos. Tarpusavio susitarimai tarp privačių asmenų dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, taip pat ir dalyvaujant antstoliui, nėra numatyti įstatyme.

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nei iki varžytinių, nei po jų į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo/pakeitimo nesikreipė, o NŽT Å¡io klausimo iki 2020 m. balandžio mėnesio nebuvo svarsčiusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomi NŽT veiksmai (praneÅ¡imai apie žemės naudojimo patikrinimus ir kt.) negali bÅ«ti jiems prilyginami. Taigi, apeliantės teiginiai, jog atsakovė laikė ieÅ¡kovę teisėta ginčo žemės sklypo nuomininke, ypač atsižvelgiant į imperatyvų valstybinės žemės nuomos teisinio reguliavimo pobÅ«dį, neturi įtakos vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

29. CK 6.562 straipsnyje numatyti žemės nuomos sutarties pabaigos pagrindai. Vienas iÅ¡ jų – juridinio asmens, kuris buvo žemės nuomininkas, likvidavimas. NŽT nustačiusi, kad nuomos sutartis su nauju pastato savininku nesudaryta, o ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas yra likviduotas, pagrįstai priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-532 pripažino pasibaigusia.

30. Apeliantė akcentuoja, kad ieÅ¡kinyje nesirėmė tuo, kad ji iÅ¡ varžytynių nusipirko nuomos teisę į žemės sklypÄ . Pasak ieÅ¡kovės, ji rėmėsi tuo, kad nusipirko pastatÄ â€“ sandėlį, ir kad pagal galiojančius teisės aktus jis kartu („automatiÅ¡kai“) įgijo teisę į atitinkamos valstybinio žemės sklypo dalies nuomÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei atsakovė, nei teismas neneigia Å¡ios apeliantės teisės. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog įgydamas pastatÄ be sutikimo, ieÅ¡kovė įgijo teisę kaip pastato savininkė kreiptis į atsakovę dėl nuomos sutarties sudarymo.

31. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad turto įsigijimo metu galiojusi Taisyklių redakcija nenumatė reikalavimo parengti ir pateikti naujÄ Å¾emės sklypo planÄ , gauti iÅ¡ankstinį nuomotojo sutikimÄ , per tam tikrÄ konkretų terminÄ kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo. Tačiau tokia pozicija yra prieÅ¡taringa, nes apeliantė remiasi Taisyklių 45 punktu, ir iÅ¡ esmės neneigia fakto, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ja turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta.

32. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Taisyklių 28 punkto pirmojoje pastraipoje.

33. Taigi, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o Å¡io pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008, 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

34. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nenurodė jokių argumentų dėl CK 6.491 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamai situacijai. Be to, sisteminė teisės aktų analizė nesuponuoja iÅ¡vados, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pasikeitimas galimas visiÅ¡kai eliminavus žemės savininko įtakÄ . Net ir Taisyklių 45 punkte vartojamos sÄ vokos „žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę praÅ¡oma perleisti kartu su statiniu“, sÄ lyga žemės nuomos teisę perleisti tik nuomininkui tinkamai vykdant pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (nėra abejonių, kad tokį vertinimÄ turi atlikti ne pačios Å¡alys), sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad buvo reikalingas NŽT sutikimas.

35. TokiÄ pozicijÄ patvirtina esamas teisinis reguliavimas (Taisyklių 45 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. rugsėjo 2 d.), pagal kurį, perleidžiant žemės nuomos teisę į visÄ valstybinės žemės sklypÄ , atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, įvertinama, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų tiesioginę paskirtį, pasiraÅ¡oma valstybinės žemės nuomos sutartis. <...>. Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ paskirtį priskiriami kiemo statiniams, pagalbinio Å«kio statiniams ir pan.), valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma ir sutikimas perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį neiÅ¡duodamas.

36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiga pateikti planÄ , atitinkantį Taisyklių 7-8 punktuose nustatytus reikalavimus, buvo numatyta ir pastato perleidimo metu. Apelianto dėstomi naujo plano parengimo ir suderinimo sunkumai negali bÅ«ti pagrindas nesilaikyti Å¡iuo metu (nuomos sutarties sudarymo) galiojančių reikalavimų.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

38. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė