A-502-2877-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2877/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00064-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui L. R.,

atsakovo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J., G. J. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų G. E. J., V. J. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir G. J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, uždarajai akcinei bendrovei „Domo projektas“, G. E. J., V. J., V. J. dėl suderinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. J. ir G. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti žemės sklypų Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, ir Vytauto g. 43, Palangoje, planų 2010 m. lapkričio 29 d. suderinimą bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją Palangos Kurhauzo pastato rengėjai valstybės įmonei (toliau – į VĮ) „Lietuvos paminklai“ išduoti planavimo sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti.

Skunde (t. I, b. l. 5-10, 57, 58, 69, 70, 155-157) paaiškino, kad pareiškėjui G. J. 2011 m. sausio 6 d. tapo žinoma, jog atsakovo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas suderino žemės sklypų adresu Vytauto g. 45/ J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, ir Vytauto g. 43, Palangoje (toliau – ir Sklypai), planus. Toks suderinimas, pareiškėjų nuomone, pažeidžia galiojančius teisės aktus ir neatitinka Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) pozicijos. Kultūros paveldo departamento direktorė 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr.(1.27)2-1859 informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, jog detaliuoju planavimu siūloma prie Palangos Kurhauzo pastato suformuoti žemės sklypą, kurio ribos atitiktų Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) apibrėžtas saugomo statinio teritorijos ribas, nustatant šio statinio valdytojų bei savivaldybės valdomas sklypo dalis, o sklypo (jo dalių) tvarkymo ir naudojimo reglamentą nustatyti detalizuojant Kurhauzo statinio apsaugos specialiuoju planu nustatytus reikalavimus. Vertinimo taryba 2008 m. liepos 9 d. aktu Nr. KPD-RM-828 apibrėžė Palangos Kurhauzo teritoriją, įvertindama jo architektūrinę vertę ir visuomeninę kultūrinę paskirtį. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendinių 6.2.2 punkte įtvirtinta, kad U-2 teritorijoje (į ją patenka ir žemės sklypas Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1) neturi būti didinamas užstatymo tankumas ir smulkinami sklypai.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 83-85) nurodė, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2010 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (1.27P)2K1-24 suderino Sklypų kadastrinių matavimų bylas be pastabų. Kadangi buvo derinta be pastabų, laikomasi pozicijos, kad toks suderinimas nepažeis kultūros paveldo objekto apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 6 dalis leidžia saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus dalinti į atskiras dalis ir keisti jų ribas gavus Kultūros paveldo departamento sutikimą. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 konstatavo, jog patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra norminis, paneigtinas skundo argumentas, jog formuojant ginčo žemės sklypus buvo pažeistas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendinių 6.22 punktas. Ginčo žemės sklypų bylų derinimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies redakcija nenumatė būtinybės miestuose žemės sklypų ribas nustatinėti detaliųjų planų pagalba.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija nesutiko su pareiškėjų skundu.

Atsiliepime (t. II, b. l. 10) nurodė, jog skundo reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti VĮ „Lietuvos paminklai“ planavimo sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti nėra pagrįstas teisės normomis, be to, juo ginamos ne pareiškėjų, o VĮ „Lietuvos paminklai“ subjektinės teisės ar viešasis interesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Lietuvos paminklai“ atsiliepime (t. I, b. l. 87-88) paaiškino, jog pagal su Kultūros paveldo departamentu 2006 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį Nr. 3-78 valstybės įmonė rengia Palangos Kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kurį sudaro teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas. Šiuo planu žemės sklypai kaip daiktinės teisės objektai negali būti formuojami. VĮ „Lietuvos paminklai“ pažymėjo, kad apie formuojamą žemės sklypą Palangos Kurhauzo pastatui (Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1) jai nežinoma ir planavimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti nėra išduotos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime (t. I, b. l. 91-92) nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją, galiojusią 2010 m. lapkričio 29 d. derinant žemės sklypo Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, planą, miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų planai yra prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Kultūros paveldo departamento komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti 2011 m. vasario 22 d. posėdyje buvo pritarta Palangos Kurhauzo pastato (S315) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos III variatui. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypo ar jo dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Atsižvelgdamas į tai, Kultūros paveldo departamentas siūlo žemės sklypo Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, planą redaguoti pagal Palangos Kurhauzo pastato (S315) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos III variantą, kad formuojamo žemės sklypo ribos sutaptų su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribomis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjų V. J. ir G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 66-69).

Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą, padarė išvadą, kad už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas dalyti saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas turi būti gautas, siekiant nuo neigiamo poveikio apsaugoti ne tam tikrų asmenų turtines teises, o saugomo objekto ar vietovės vertingąsias savybes. Nurodė, kad byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 1 d. raštas Nr. 16SS-(14.16.45)-120 patvirtina, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Domo projektas“ 2010 m. gruodžio 27 d. pateiktos 0,5724 ha žemės sklypo, esančio Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje ir 0,8163 ha žemės sklypo, esančio Vytauto g. 43, Palangoje, kadastrinių matavimų bylos buvo nederintos, o Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 nustatyti 0,5274 ha žemės sklypo, esančio Vytauto g. 45, Palangoje, kadastriniai duomenys. Taigi kadangi 0,5274 ha žemės sklypo, esančio Vytauto g. 45, Palangoje, kadastriniai duomenys nustatyti galiojant kitam už kultūros objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimui, laikytina, jog ginčijamu 2010 m. lapkričio 29 d. suderinimu pareiškėjų teisės negalėjo būti pažeistos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog planavimo sąlygos yra administracinis teisės aktas, kuriuo sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos planavimo organizatoriui ir teritorijos planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai planuojant konkrečią teritoriją (2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-324/2005). Teisės aktai aiškiai įvardina subjektus, turinčius teisę kreiptis į pagal kompetenciją planavimo sąlygas rengiančias institucijas dėl šių dokumentų išdavimo. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, į teismą gali kreiptis dėl neteisėtai priimto sprendimo. Kadangi šiuo atveju nustatyta, jog planavimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti dar nėra išduotos, atsižvelgiant į aplinkybes, jog specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais žemės sklypai, kaip atskiri daiktinės teisės objektai, neformuojami, o planavimo sąlygų išdavimas išimtinai susijęs su subjektų, turinčių teisę kreiptis į planavimo sąlygas rengiančias institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo, teisėmis, padaryta išvada, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimu pareiškėjų teisės taip pat nepažeistos.

III. Pareiškėjai V. J. ir G. J. bei tretieji suinteresuoti asmenys G. E. J., V. J., V. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 71-76) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atmetė G. E. J., V. J. ir V. J. prašymą pakeisti jų procesinę padėtį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų į pareiškėjų.

2. G. E. J., V. J. ir V. J. negavo teismo šaukimų, todėl nežinojo apie bylos nagrinėjimo laiką.

3. Teismo pasėdyje dalyvavo tik vienas Kurhauzo pastato bendraturtis – G. J., jam nebuvo sudarytos sąlygos pasirengti pasinaudoti replikos teise.

4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sudarė prielaidas naujiems teisminiams ginčams kilti.

5. Nebuvo patenkintas pareiškėjų reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija dar nėra išdavusi sąlygų Kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti, tiesiogiai pažeidžia Kurhauzo pastato bendraturčių interesus.

Atsakovai Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys ir Palangos miesto savivaldybės administracija, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas atsiliepimuose prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. III, b. l. 86, 88-90, 91-94).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Lietuvos paminklai“ atsiliepime paaiškina, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų reikalavimo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi šiuo metu vykdomas specialiojo plano baigiamasis etapas – dokumentų tvirtinimo stadija. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 21.4 punktu, rengėjas VĮ „Lietuvos paminklai“ yra gavęs reikalingus pritarimus (t. III, b. l. 95-96).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinis ginčas pagal pareiškėjų pareikštus du reikalavimus kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo (sutikimo, suderinimo) ir kito viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Paprastai vertinamas skundžiamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas, bet prieš tai turi būti nustatyta, ar skundžiamas aktas ar veiksmas sukelia teisines pasekmes ir gali būti administracinio ginčo objektu. Sprendžiant reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus turi būti vertinama, ar administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi tokią pareigą, o pareiškėjas teisę reikalauti veiksmų atlikimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Teritorijų planavimas atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (2 straipsnio 39,40 punktai), ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (21 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Paprastai atskirų viešojo administravimo subjektų procedūriniai veiksmai ir sprendimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir jiems prilyginamus planus iki galutinio dokumento patvirtinimo savarankiško administracinio ginčo galimybės prasme aktualūs tik tiek, kiek užkerta kelią teritorijų planavimo procesui. Kiti tarpiniai procedūriniai sprendimai laikomi nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir nesudarančiais skundo administraciniam teismui objekto. Tokiu laikytinas ir atsakovo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2010 m. lapkričio 29 d. pritarimas (suderinimas) žemės sklypų adresu Vytauto g. 45/ J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, ir Vytauto g. 43, Palangoje planams. Todėl reikalavimas dėl pritarimo (suderinimo) žemės sklypų planams panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turėjo būti nepriimtas, o priėmus administracinė byla šioje dalyje turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pabrėžtina, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio sprendimo dėl pritarimo (suderinimo) žemės sklypų planams teisinio statuso (kaip tarpinio procedūrinio dokumento) vertinimas iš esmės atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką bylose dėl panašaus pobūdžio sprendimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–1466/2010 (dėl Konkurencijos tarybos sprendimo pradėti tyrimą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–1467/2010 (dėl teisingumo ministro įsakymo iškelti antstoliui drausmės bylą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575–145/2011 (dėl pavedimo atlikti operatyvų mokestinį patikrinimą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011 (dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–270/2011 (dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos) ir t. t.).

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją Palangos Kurhauzo pastato rengėjai valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ išduoti planavimo sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti dalyje ir šį reikalavimą pagrįstai atmetė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nėra specialiojo teritorijų planavimo teisinių santykių subjektai. Pagal teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį į atitinkamas institucijas, kad būtų pateiktos planavimo sąlygos, privalo kreiptis planavimo organizatorius. Įstatyme numatytos pasekmės ir planavimo organizatoriaus teisės kai per nustatytą terminą planavimo sąlygos neišduodamos ir planavimo organizatoriui nepranešama apie neišdavimo priežastis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas turi pareigą VĮ „Lietuvos paminklai“ išduoti planavimo sąlygas ir, kad atsakovo veikimas ar neveikimas šiuo klausimu turi kokią nors reikšmę pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams. Viešojo intereso ar kitų asmenų teisių ir interesų gynybai pareiškėjai įgalinimų neturi.

Dėl paminėto apeliacinio skundo tenkinimui pagrindai nenustatyti. Pirmosios instancijos sprendimas keičiamas dėl netinkamo procesinių normų taikymo dalį sprendimo naikinant ir toje dalyje bylą nutraukiant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų V. J., G. J. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų G. E. J., V. J. ir V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas dėl žemės sklypų Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, ir Vytauto g. 43, Palangoje, planų 2010 m. lapkričio 29 d. suderinimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė