bd19907e-caf9-4e89-bae5-033890e96f8f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2192-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03773-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. T. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vetinga“. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo priimtas ieÅ¡kovės G. T. (toliau –ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. (toliau – atsakovė) 5 786,80 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarytas triÅ¡alis susitarimas, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo padengti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vetinga“ skolas, jas sumokėdama UAB „Ajansa“. Pagal susitarimo priedÄ buvo sutarta, kad visa skola sudaro 7 786,80 Eur. Skola turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teigė, kad atsakovė prisiimtÄ prievolę vykdyti pradėjo, įvykdydama jos dalį ir UAB „Ajansa“ sumokėdama dalį skolos, kuri sudaro 2 000 Eur.

Taigi, atsakovė minėtÄ prievolę pripažino, tačiau Å¡ios prievolės pilnai neįvykdė ir likusios 5 786,80 Eur sumos nesumokėjo iki Å¡iol. UAB „Ajansa“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu savo reikalavimo teisę į atsakovę, atsiradusiÄ minėto triÅ¡alio susitarimo pagrindu, perleido ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ , pridėdama sutarties kopijÄ , tokiu bÅ«du praneÅ¡ant apie reikalavimo perleidimÄ .

Nurodė, kad pranešimas buvo siunčiamas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

3. IeÅ¡kovė teigė, kad jokių pretenzijų dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ar prievolės mokėti skolÄ atsakovė niekada nepareiÅ¡kė, tačiau likusios skolos dalies taip pat nepadengė, t. y. nurodyta skola nebuvo sumokėta nei pradinei kreditorei UAB „Ajansa“, nei ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės teigimu, su ja nėra atsiskaityta iki jos kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos.

4. Kai atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės jos pareigų įvykdymo teisminiu keliu. Atsakovės įsipareigojimai atsirado dar 2018 m. rugsėjo mėn. Ji įsipareigojo sumokėti skolÄ UAB „Ajansa“.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė įraukti į civilinę bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“, ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės vertinimu, jos prievolė sumokėti skolÄ yra pasibaigusi. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 5 786,80 Eur.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovė, atsakovė ir UAB „Vetinga“ 2018 m. rugsėjo 17 d. pasirašė triÅ¡alį susitarimÄ (toliau – Susitarimas). Susitarimo 1.1. punkte buvo nurodyta, kad atsakovė iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmoka visÄ Ä¯siskolinimÄ UAB „Ajansa“, pervesdama Å¡iÄ sumÄ pagal Susitarime nurodytÄ grafikÄ . Susitarimo 1.5. punkte buvo nurodyta, kad, pažeidus Å¡io Susitarimo 1.1. punkte nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ , t. y. jeigu atsakovė nesumoka UAB „Ajansa“ visos skolos sumos, kaip tai numatyta Susitarime, Susitarimas netenka galios ir laikomas negaliojančiu.

7. Nurodė, kad Susitarimo Å¡alys aiÅ¡kiai sulygo, kad atsakovės prievolė sumokėti visÄ skolÄ kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę UAB „Vetinga“ yra su naikinamuoju terminu. Nepaisant to, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visÄ skolÄ kreditorei UAB „Ajansa“, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus pilnai visos skolos iki 2018 m. gruodžio 31 d., Å¡alių sudarytas Susitarimas neteks galios ir bus laikomas negaliojančiu (Susitarimo 1.5. punktas).

8. Atsakovė atsiliepime pabrėžė, kad Å¡iuo atveju atsakovė sumokėjo tik dalį skolos iki Susitarime nurodytos prievolės įvykdymo datos, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., dėl ko atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo dienÄ Susitarimas yra laikomas negaliojančiu. Susitarimui netekus galios, atsakovės prievolė sumokėti pilnai visÄ skolÄ UAB „Ajansa“ atžvilgiu taip pat yra laikytina pasibaigusi.

9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prievolė sumokėti visÄ skolÄ yra pasibaigusi, laikė, jog ieÅ¡kinys buvo nepagrįstas ir atmestinas.

10. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais. Teigė, jog reikalavimas kildinamas iÅ¡ reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurios pagrindu naujÄ ja kreditore tapo ieÅ¡kovė, kuri turi teisę reikalauti skolos priteisimo. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta dėl galiojančio reikalavimo perleidimo, dėl to bÅ«tina vadovautis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir įvertinti pradinį triÅ¡alį susitarimÄ , iÅ¡ kurio atsirado atsakovės prievolė ir jo sudarymo aplinkybės.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir teigė, jog Å¡ioje byloje esmė yra teisė ir teisinių santykių kvalifikavimas, nuo ko priklauso ir teismo sprendimas. Nebuvo ginčo, kad Susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas, nebuvo ginčo, kad pagal šį SusitarimÄ atsakovė sumokėjo 2 000 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-647/2021 ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovės naudai 895,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 8,91 Eur valstybės naudai iÅ¡laidas už procesinių dokumentų įteikimÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Susitarimu Å¡alys sulygo, kad atsakovės prievolė sumokėti visÄ skolÄ kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę UAB „Vetinga“ yra su naikinamuoju terminu nepaisant to, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visa skolÄ kreditorei UAB „Ajansa“.

14. Atsižvelgęs į tai, jog Susitarimas neteko galios, kadangi Å alys susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus pilnai visos skolos iki 2018 m. gruodžio 31 d., Susitarimas neteks galios ir bus laikomas negaliojančiu, atsakovės prievolę sumokėti pilnai visÄ skolÄ UAB „Ajansa“ atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taip pat laikė pasibaigusia.

15. Vertinant SusitarimÄ lingvistiniu požiÅ«riu, jame nėra vartojamos sÄ vokos „skolos perkėlimas“, „skolos perėmimas“ arba jų gramatinės formos.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertinęs, jog Susitarimo terminas nustatytas ne atsakovės, o kreditorės naudai, darė iÅ¡vadÄ , jog esmės Å¡i aplinkybė nekeistų, kadangi tai yra sÄ lyginis sandoris su naikinamÄ ja sÄ lyga.

17. SusitarimÄ vertinęs, kaip laidavimo sutarties pabaigos terminÄ ar kaip naikinamÄ jį terminÄ , ar kaip sÄ lyginio sandorio naikinamÄ jÄ sÄ lygÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai naikinamajai sÄ lygai, t. y. terminui suėjus 2018 m. gruodžio 31 d., Å¡alių teisės ir pareigos pagal SusitarimÄ baigėsi.

18. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. jau po 2018 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), kadangi CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

19. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad UAB „Ajansa“ yra likviduota, o pagal CK 6.128 prievolė baigiasi, likvidavus juridinį asmenį, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pirmosios instancijos pabrėžė, jog teisės buvo perleistos ne į pagrindinę prievolę, bet į papildomÄ . Pažymėjo ir tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad pradinė kreditorė nėra gavusi viso savo vykdytino ir vykdomojo reikalavimo patenkinimo ar jo dalies, todėl sprendė, jog teismas negali priteisti antrÄ kartÄ to paties, kadangi taip nepagrįstai praturtėtų kreditorius ar jo teisių perėmėjas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 20. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ir jų taikymÄ .

IeÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų ir nenustatė tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių turinio, neatsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybes, o skundžiamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡ esmės pagal atsakovės teiktus paaiÅ¡kinimus. 20.2. Atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje pripažino Susitarimo pasiraÅ¡ymo faktÄ ir kokiomis aplinkybėmis jį pasirašė, pripažino, kad pradėjo jį vykdyti ir dalį skolos sumokėjo. Tačiau nurodė, kad visos sumos nesumokėjo, nenurodant, kokios buvo to priežastys, taip pat nepaaiÅ¡kindama kitų aplinkybių ir laikė, kad prievolės nebeturi.

Tokį savo aiÅ¡kinimÄ atsakovė iÅ¡ esmės grindė tik tuo, kad Susitarimas neatitinka jokioms sutartims keliamų bendrųjų taisyklių, todėl nėra nei laidavimas, nei skolos perkėlimo sutartis ar pan. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta tai, kaip ieÅ¡kovė suprato SusitarimÄ , jog atsakovė prisiėmė skolÄ ir jÄ pilnai apmokės, atsižvelgiant į ai, kad Susitarime buvo nurodyta tokia formuluotė „apmoka visÄ Ä¯siskolinimÄ â€œ. Terminas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nurodytas atsiskaitymui pagal grafikÄ , t. y. daliniam mokėjimui (Susitarimo 1.1 punktas).

Tuo tarpu visų įsipareigojimų terminas buvo apibrėžtas Susitarimo 2.1. punkte, pažymint, kad Susitarimas galioja iki kol visos Å¡alys įvykdys savo įsipareigojimus. Susitarimo 2.1 punktas apibrėžė galiojimo terminÄ , kadangi numatė, kad „šis Susitarimas įsigalioja nuo jo pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visos Susitarimo Å¡alys įvykdys savo įsipareigojimus“. Susitarimas turėjo galioti iki visiÅ¡ko atsakovės atsiskaitymo. Tokius paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovė teikė pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, nepagrįstai nurodė tik tai, kad ieÅ¡kovė neatsisakė reikalavimo teisių į UAB „Vetinga“. 20.3.

Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad Susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas, vykstant ikiteisminiam tyrimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį, įtarimai buvo pareikÅ¡ti atsakovei. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad UAB „Vetinga“ buvo nemoki, tačiau buvo skolinga UAB „Ajansa“. Tai reiÅ¡kia, kad apskritai negalėjo atsiskaityti ir neatsiskaitė, o atsakovė perėmė skolÄ . Susitarimas buvo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . 20.4.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė pripažįsta prievolę, jÄ pradėjo vykdyti, tačiau neįvykdė, skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės atleido atsakovę nuo tolesnio prievolės vykdymo, pripažindamas tokį atsakovės elgesį teisėtu. 20.5. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakydamas į ieÅ¡kovės argumentus.

21. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo metodais, teisingai kvalifikavo atsakovės įsipareigojimÄ pagal SusitarimÄ . IÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės įsipareigojimas yra miÅ¡raus pobÅ«džio sandoris, turintis laidavimo sutarčiai, kurios negaliojimÄ lėmė sÄ lyginio sandorio su naikinamÄ ja sÄ lyga (terminu) pasibaigimas, bÅ«dingų bruožų.

Skundžiamame sprendime konstatuotas 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimas, kurį lėmė sandorio prieÅ¡taravimas imperatyvioms įstatymo normoms. Susitarimo 1.1 punkte nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas SusitarimÄ daro negaliojantį. 21.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir aiÅ¡kindamas SusitarimÄ , teisingai nustatė, kad jame Å¡alių nustatyta atsakovės prievolė sumokėti visÄ skolÄ pradinei kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę UAB „Vetinga" yra su naikinamuoju terminu. 21.3.

Nėra pagrindo pripažinti SusitarimÄ galiojančiu neterminuotai, kadangi, atsakovei pažeidus Susitarimo 1.1 punkte nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ , Susitarimas neteko teisinės galios. 21.4. Kadangi Å¡alių sudarytas Susitarimas tapo absoliučiai negaliojančiu, neegzistuoja teisinė galimybė jį toliau vykdyti. Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas vykdyti negaliojantį SusitarimÄ negali bÅ«ti pateisinamas jokiomis priemonėmis. 21.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir pradinės kreditorės UAB „Ajansa“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sutarties sudarymo momentu pradinė kreditorė UAB „Ajansa“ nebeturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu ir negalėjo jos perleisti ieÅ¡kovei. 21.6.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei pagrįstai pripažino, jog, Susitarimui netekus galios, taip pat, reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai esant niekinei ir negaliojančiai, atsakovės prievolė sumokėti pilnai visÄ skolininkės UAB „Vetinga“ skolÄ tiek pradinės kreditorės UAB „Ajansa“, tiek ieÅ¡kovės atžvilgiu laikytina pasibaigusia. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos esmės.

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

24. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ajansa“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė triÅ¡alį susitarimÄ , pagal kurį atsakovė įsipareigojo padengti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ skolas, sumokėdama jas pradinei kreditorei UAB „Ajansa“. IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo priedo matyti, kad visÄ skola sudarė 7 786,80 Eur.

Remiantis minėtu susitarimu, ginčo įsiskolinimas turėjo bÅ«ti padengtas pilnai iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė buvo pradėjusi vykdyti prievolę, atsiradusiÄ iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo, bei įvykdė jos dalį, UAB „Ajansa“ sumokėdama 2 000 Eur dalį skolos. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė įvykdė savo įsipareigojimÄ ir apmokėjo likusiÄ 5 786,80 Eur skolos dalį, byloje nėra.

25. IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ajansa“ ir ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Å ios sutarties 1.1. punkto pagrindu UAB „Ajansa“, kaip pradinė kreditorė, perleido atsakovei, kaip naujajai kreditorei, iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo atsiradusiÄ reikalavimo teisę į atsakovę. T. y. UAB „Ajansa“ perleido ieÅ¡kovei teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės likusios 5 786,80 Eur nesumokėtos skolos sumokėjimo, kurios sumokėjimo pareigÄ turi atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo pagrindu.

Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 27 d. praneÅ¡imas patvirtina, jog ieÅ¡kovė apie 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo faktÄ ir apie tai, kad ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, tinkamai informavo atsakovę bei pareikalavo atsakovės, kad pastaroji savo prievolę, kildinamÄ iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo, įvykdytų ieÅ¡kovės naudai per penkias kalendorines dienas nuo minėto praneÅ¡imo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė reiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijas dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. praneÅ¡ime pateikto reikalavimo.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės pranešime pateikto reikalavimo nėra įvykdžiusi ir toliau nevykdo.

26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Susitarimas neteko galios, kadangi Å¡alys susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus pilnai visos skolos iki 2018 m. gruodžio 31 d., Susitarimas neteks galios ir bus laikomas negaliojančiu, atsakovės prievolę sumokėti pilnai visÄ skolÄ pradinei kreditorei UAB „Ajansa“ atžvilgiu laikęs pasibaigusia, ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Susitarime esanti atsakovės prievolė yra su naikinamuoju terminu.

27. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė, remdamasis atsakovės argumentais. Be to, atsakovė prisiėmė skolÄ ir jÄ Ä¯sipareigojo pilnai apmokėti. Susitarime buvo nurodyta formuluotė „apmoka visÄ Ä¯siskolinimÄ â€œ.

28. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo SusitarimÄ . Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir aiÅ¡kindamas SusitarimÄ , teisingai nustatė, kad jame Å¡alių nustatyta atsakovės prievolė sumokėti visÄ skolÄ pradinei kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ yra su naikinamuoju terminu. Dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir teisinio kvalifikavimo.

29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ . Sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir teisės principai.

30. Kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

31. Sutarties Å¡alių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sutartis aiÅ¡kinama tada, kai kyla jÄ sudariusių Å¡alių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sÄ lygų, dėl kurių tarp jos Å¡alių kyla ginčas, iÅ¡aiÅ¡kinimas pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, taip identifikuojant tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ , pasiektÄ joms disponuojant laisve savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valiÄ , koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiÅ¡kia Å¡io principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).

32. Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. triÅ¡alio susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir vykdymo bei jų teisinio kvalifikavimo.

33. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei iÅ¡plėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).

34. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ajansa“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė SusitarimÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė įsipareigoja padengti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ skolas bendrovei UAB „Ajansa“. Susitarimo Å¡alys sulygo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. įvykdys prisiimtus įsipareigojimus pagal SusitarimÄ â€“ padengs trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ įsiskolinimÄ buvusios kreditorės UAB „Ajansa“ naudai.

35. Pirmosios instancijos teismas SusitarimÄ pripažino sÄ lyginiu sandoriu su naikinamÄ ja sÄ lyga nepaisant to, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visa skolÄ kreditorei UAB „Ajansa“. Ir laikė, jog atsakovės prievolė yra pasibaigusi.

36. CK 1.66 straipsnyje, apibrėžiančiame sÄ lyginį sandorį, nustatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sÄ lygų buvimo ar nebuvimo (1 dalis); sandoris laikomas sudarytu su atidedamÄ ja sÄ lyga, jeigu Å¡alys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimÄ padarė priklausomÄ nuo tam tikros aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (2 dalis).

37. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sÄ lyginį sandorį, yra nurodęs, kad pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį galimi sudaryti sÄ lyginiai sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sÄ lygų buvimo ar nebuvimo. SÄ lyginiai sandoriai gali bÅ«ti su atidedamÄ ja ir su naikinamÄ ja sÄ lyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). SÄ lyginių sandorių teisinis reguliavimas leidžia iÅ¡skirti sÄ lygai keliamus reikalavimus. Ja gali bÅ«ti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri:

1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis);

2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, ar tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys);

3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis);

4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 1.66 straipsnio 1 dalis);

5) nepriklauso iÅ¡imtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis reikalavimas, nustatytas CK 1.68 straipsnio 4 dalyje, draudžiantis sÄ lygos buvimÄ sieti iÅ¡imtinai su skolininko valia, taikomas tik atidedamajai sÄ lygai, t. y. lemiančiai sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimÄ (CK 1.66 straipsnio 2 dalis). Ta pati nuostata pakartota CK 6.30 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sÄ lyga, kurios buvimas visiÅ¡kai priklauso nuo skolininko, negalioja. Pažymėtina, kad CK 6.30 straipsnio 5 dalyje nustatyta ir minėto ribojimo iÅ¡imtis – jeigu sÄ lyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020).

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, neturi pagrindo sutikti su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo atliktu Susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu, t. y. kad, atsakovei iki 2018 m. gruodžio 31 d. neįvykdžius prievolės, atsakovės prievolė laikoma pasibaigusi. Nurodytas Susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas neatitinka nurodyto sutarčių aiÅ¡kinimo reglamentavimo bei prieÅ¡tarauja teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimams. Dėl to pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje nustatęs, kad Susitarime nustatytos sÄ lygos vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės – atsakovės prievolės įvykdymo iki 2018 m. gruodžio 31 d., nepagrįstai konstatavo, kad Susitarimas yra sÄ lyginis sandoris su naikinamÄ ja sÄ lyga ir laikomas pasibaigusiu, tik Å¡iai sÄ lygai įvykus.

39. Minėta, kad sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties Å¡alys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu bÅ«du, kokiu jos pačios susitarė.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Susitarimo 2.1. punkte nustatyta, kad Susitarimas įsigalioja nuo jo pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visos Susitarimo Å¡alys įvykdys savo įsipareigojimus, aptartus Å¡iame Susitarime. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios Susitarimo sÄ lygos nepagrįstai nevertino, kaip turinčios reikÅ¡mės Susitarimo galiojimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡i sÄ lyga yra naikinamoji, kuriai įvykus, t. y. atsakovei apmokėjus visÄ Ä¯siskolinimÄ , Susitarimas bÅ«tų laikomas pasibaigusiu.

PrieÅ¡ingas Susitarimo aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, nepaisant jos įsipareigojimo padengti visÄ Ä¯siskolinimÄ už trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“, iÅ¡ esmės turėtų teisę neatlikti savo pareigos apmokėti įsiskolinimÄ . Tai lemtų ne kÄ kitÄ , kaip teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų pažeidimÄ (CK 1.5 straipsnis), kadangi atsakovė laisva valia galėtų nevykdyti savo įsipareigojimų.

Pažymėtina, kad kaip kasacinio teismo jau iÅ¡aiÅ¡kinta ir Å¡iame sprendime jau nurodyta, CK 6.30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sÄ lyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko. Kadangi Å¡ioje byloje veiksmų atlikimas ar neatlikimas (įsiskolinimo už trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vetinga“ apmokėjimas) iÅ¡ esmės priklauso tik nuo atsakovės, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės prievolė yra pasibaigusi.

41. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog aptartos Susitarimo sÄ lygos, lemiančios jo galiojimÄ , yra teisėtos, todėl atsakovė ir UAB „Ajansa“ buvo saistomos Susitarimo įsipareigojimų vykdymo tokiu bÅ«du, kokiu jos pačios susitarė. Dėl nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo laikyti, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, todėl konstatuojama, jog ji yra teisėta ir galiojanti. Kadangi atsakovė Susitarimu yra įsipareigojusi apmokėti visÄ Ä¯siskolinimÄ , o ne dalį jo, ji, ieÅ¡kovei įgijus reikalavimo teisę į atsakovę, turi nepasibaigusiÄ prievolę – pareigÄ apmokėti likusį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovės naudai. Dėl įrodymų vertinimo.

42. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė, remdamasis atsakovės argumentais. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.

43. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

44. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

45. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

46. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).

Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik atsakovės nurodytais argumentais, laiko pagrįstu.

48. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde detalizuojama, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovės bei atsakovės paaiškinimai ir kiti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, ir argumentuojama bei nurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, darytinos.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde pateikė ne vien nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bet ir iÅ¡samius argumentus. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės argumentais, kadangi iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog yra iÅ¡ esmės pakartoti kai kurie atsakovės argumentai, pateikti bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų Å¡alių teiktų įrodymų, paaiÅ¡kinimų, tačiau jų vertinimas, atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 29-41 pastraipas, atliktas, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, iÅ¡imtinai suteikiant iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę atsakovės argumentams.

Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados teikia pagrindÄ pripažinti, kad Å¡is teismas netinkamai vertino Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, kitus įrodymus. Dėl procesinės bylos baigties.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

51. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

52. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs materialinės civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Tenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisiama 5 786,80 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jų perskirstymo.

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

55. PraÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.

56. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 435,60 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 130 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

57. Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisia iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas.

58. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkinamas. Be to, ieÅ¡kovei priteisiama ir 130 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡ viso priteisiama 565,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

60. Jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma? (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

61. Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovei priteisiant jos patirtas iÅ¡laidas. Byloje esantys duomenys (paskutinis 2020 m. rugsėjo 3 d. teiktas ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme) patvirtinta, jog ieÅ¡kovė patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ginčo sudėtingumÄ , sprendžia, jog Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiama. Be to, ieÅ¡kovė sumokėjusi 135 Eur žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovei priteisiama 1 042,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 786,80 Eur (penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų) skolÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 565,60 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti ieÅ¡kovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 042,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt du eurus ir penkiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

Teisėjos Rūta Burdulienė Rosita Patackienė Neringa Švedienė