bd14e36a-dfe5-4e73-9b4e-8937843ed07d · Kauno apygardos teismas

Pranešėja R. Cemnolonskienė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-81/2011Teisėja A.Vailionienė                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00344-09                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintojo V.

P. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiojo J. R. atstovui advokatui Juozui Å ilanskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lazdijų rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Eviltienės ir nukentėjusiojo J. R. apeliacinius skundus dėl Lazdijų apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau-LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.J.

R. 3300 (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų )litų dydžio civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) , J. R. sodyboje, nukentėjusįjį J. R. įtraukęs į turtinius santykius -įkalbėjęs J. R. savo arklį iÅ¡mainyti į jo atvežtÄ jį bei gavęs 2000 Lt priemokÄ , nukentėjusiojo arklį pardavė už 1400 Lt, o J. R. iÅ¡keistÄ jį arklį grÄ Å¾inus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prievolės, nukentėjusiajam žadėdamas atvežti geresnį arklį ir už tai iÅ¡reikalavęs dar 1000 Lt priemokÄ iki žadėto termino arklio neatvežė ir priemokos negrÄ Å¾ino, tuo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. apgaule, savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ - 3400 Lt, t. y. 1400 Lt už iÅ¡ J.

R. įgytÄ arklį bei 2000 Lt priemokÄ bei vėlesnę 1000 Lt priemokÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam J. R. bendrÄ 4400 Lt turtinę žalÄ .Lazdijų rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliaciniu skundu praÅ¡oma Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendį panaikinti, V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 10 (deÅ¡imties) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; priteisti J.

R. iÅ¡ V. P. 3300 lt (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų) turtinei žalai atlyginti bei 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų proceso iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti; 2010-03-18 Lazdijų rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ V. P. vardu registruotoms transporto priemonėms –VW Golf V.N. (duomenys neskelbtini) bei VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) palikti civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui. Prokurorės manymu teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo kokių nors V.

P. veiksmų pripažinti apgaulės panaudojimu taip, kad Å¡i apgaulė bÅ«tų esminė įtraukiant nukentėjusįjį į mainų sandorį. Apeliaciniu skundu pripažįstama, jog 2009-09-26 arklio mainai J. R. namuose įvyko laisva valia ir jei Å¡alių turtiniai santykiai bÅ«tų pasibaigę, bÅ«tų galima pripažinti, kad V. P. nesutikus pakeisti arklio į tinkamÄ ir negrÄ Å¾inus 2000 litų priemokos, tai bÅ«tų tik netinkamas sutartinių santykių vykdymas, tačiau tolimesni V. P. veiksmai atitinka sukčiavimo požymius, nes nukentėjusysis nuosekliai parodė, jog 2009-09-26 iÅ¡mainė arklį, kitÄ dienÄ pamatė, kad Å¡is nepajėgė traukti plÅ«go, buvo dusulingas, todėl 2009-09-28 pas jį atvykusiems asmenims, iÅ¡ kurių mainė arklį, prašė grÄ Å¾inti jo kumelę.

Jo kumelės jam negrÄ Å¾ino, atvežė kitÄ arklį, už kurį V. P. sumokėjo dar 1400 litų priemokÄ , jam pasakius, kad Å¡is arklys dar geresnis, tačiau ir Å¡is arklys buvo netinkamas darbui, Å¡lubas, todėl V. P. jį iÅ¡sivežė, pinigų negrÄ Å¾ino, taip pat, pagal susitarimÄ , iki 2010-05-03 neatvežė jokio arklio (T. 2, b. 1. 49-50).Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metru (T. 1, b. 1.

81) ir teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus (T. 2, b. 1. 47, 82) neabejodamas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje iÅ¡ J. R. iÅ¡mainytÄ arklį jis savo, ar motinos A. P. vardu, pardavė A. M. individualiai įmonei už 1400 litų. Liudytojas A. M. patvirtino, kad turi savo individualiÄ Ä¯monę ir užsiima arklių supirkimu, visus pirkimus įteisina kvitais. IÅ¡ gyvulių pirkimo kvitų matyti, kad 2009 m. nei rugsėjo, nei spalio mėnesį V. P. ar A. P. A. M. įmonei nepardavė arklio už 1400 litų, mažiausia suma, už kuriÄ tuo laikotarpiu jie pardavė arklį yra 2800 litų (T. 2, b. 1. 80, 92,93), todėl Å¡iais duomenimis kaltinamojo parodymai, kad J.

R. arklys buvo prastesnis už iÅ¡mainytÄ jį ir buvo parduotas už 1400 litų, paneigiami.Skunde teigiama, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. R., liudytojos J. R. parodymais, kad pirmas V. P. arklys buvo dusulingas, antrasis Å¡lubas, už Å¡iuos arklius, kaip už geresnius, V. P. iÅ¡sireikalavo 2000 ir 1400 litų priemokas, tačiau paėmęs arklius, pagal susitarimÄ iki 2010-05-03 jokio arklio neatvežė ir priemokos negrÄ Å¾ino, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų kokias nors bÅ«dais mėginęs grÄ Å¾inti pinigus, ar atvežęs arklį, todėl tokie V.

P. veiksmai vertintini kaip sukčiavimas, pasinaudojant nukentėjusiojo amžiumi, sveikatos būkle, patiklumu. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam susiformavo klaidinga nuostata dėl realios situacijos.Skunde teigiama, jog teismas nepagristai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog paskutinis V. P. 2010-09-14 J. R. atvežtas arklys, kuris buvo įvertintas 2500 Lt, maždaug po mėnesio buvo parduotas P. G. už 200 litų ir būtent šis arklys pas jį nugaišo, t. y.  nekonstatavus arklio būklės paėmimo momentu, negalima neginčijamais įrodymais paneigti kaltinamojo versijos, kad arklys buvo geras, ir todėl apgaulę grįsti turto verte nėra teisinio pagrindo.

Pasak prokurorės, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad paskutinį arklį V. P. J. R. atvežė 2010-09-14, tÄ pačiÄ dienÄ apklaustas J. R. nurodė, kad atvežtasis arklys vertas apie 2500 litų (T. 1, b. 1.

44) Tačiau teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog tikėjosi atvežtÄ jį arklį atÅ¡erti, nes jis buvo labai liesas, nenorėjo gerti, žolę neėdė, o žindo, tÄ arklį jis pardavė žmogui už 200 litų (teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad arklį pirkęs žmogus yra P. G. ir jis buvo apklaustas kaip liudytojas - T. 2, b. 1.

81) ir pas tÄ Å¾mogų arklys netrukus nugaiÅ¡o, Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų J. R., P. G., J. G. parodymai (T. 2, b. 50-51, 81, 82-83). Tai, kad 2010-09-14 J. R. atvežtas arklys nebuvo apžiÅ«rėtas, negali bÅ«ti pagrindu atmesti minėtų asmenų parodymų apie arklio bÅ«klę ir tikėti vien kaltinamojo parodymais, kad arklys buvo geras.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nėra jokių aplinkybių, kad kaltinamasis sÄ moningai sudarytų situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, nes nukentėjusysis į policijÄ kreipėsi tada, kai V.

P. paėmė arklius, piniginius priedus, o pareikalavus atiduoti pinigus ir nurodyti gyvenamÄ jÄ vietÄ , pasakė, kad už 2 val. atvažiuos, tačiau neatvažiavo, savo įsipareigojimo iki 2010-05-03 atvežti arklį neįvykdė, priemokos negrÄ Å¾ino, slėpė tikrÄ jÄ turtinę padėtį. Prokurorės manymu Å¡ios aplinkybės rodo, kad V. P. santykiai su J. R. nebuvo civilinio teisinio pobÅ«džio, kaltinamasis suklaidino nukentėjusįjį dėl aplinkybių, turėjusių esminę reikÅ¡mę jo apsisprendimui mainyti arklius, todėl yra pagrindas V.

P. pripažinti kaltu padarius LR BK 182 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , t.y. kad V. P. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ - J. R. nenustatytos vertės arklį bei priemokas mainant arklius, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. R. 3400 lt turtinę žalÄ . Prokurorė praÅ¡o V. P. skirti bausmę, nesusijusiÄ su laivės atėmimu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Parenkant bausmės rūšį svarbu įvertinti tai, kad pareikÅ¡tas ir turtinis ieÅ¡kinys. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė, griežtesnė, nei sankcijos vidurkis.Nukentėjusysis J. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011 m. gegužės 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį, V. P. pripažinti kaltu, padarius LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ bei priteisti iÅ¡ V. P. 3300 lt (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų ) turtinei žalai atlyginti bei 1000 (vienÄ tÅ«kstantį litų) proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindų V. P. veiksmų pripažinti apgaulės panaudojimui taip, kad Å¡i apgaulė bÅ«tų esminė įtraukiant nukentėjusįjį į mainų sandėrį. Jis pripažįsta, jog sutarė mainyti arklius, nes jo arklys buvo senas, nuvykęs pas V. P. pats iÅ¡sirinko arklį, primokėjo 2000 litų, nes arklys iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė jaunesnis ir geresnis už turėtÄ jį, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad arklys nepajėgia dirbti, t.y. V. P. pardavė nesveikÄ arklį, todėl pas nukentėjusįjį atvažiavusiam V.

P. prašė grÄ Å¾inti senÄ jį arklį, tačiau sakė, kad jo jau neturi, vietoj to atvežė kitÄ , už kurį V. P. dar primokėjo 1400 litų, tačiau ir Å¡is arklys netiko žemės Å«kio darbams, apie tai pasakė V. P., V. P. pasiėmė arklį žadėdamas atvežti trečiÄ , tačiau, nesulaukęs iki 2009-10-27 V. P. su arkliu kreipėsi į policijÄ . Jam V. P. arklį atvežė tik 2010 metais ir dar davė 100 litų, tačiau ir Å¡is arklys nebuvo niekam vertas, netiko žemė sÅ«kio darbams, jį nukentėjusysis pardavė P. G. už 200 litų,arklys labai greitai nugaiÅ¡o.

Apeliantas teigia, jog tai, kad V. P. atvežtas arklys nebuvo įvertintas, negali bÅ«ti pagrindu atmesti nukentėjusiojo ir kitų asmenų parodymų apie arklio bÅ«klę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jokių aplinkybių, kad kaltinamasis V. P. sÄ moningai sudarytų situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimas bÅ«tų apsunkintas. Nukentėjusysis teigia, jog V. P. įtraukęs į turtinius santykius, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prievolės ir žadėdamas atvežti geresnius arklius iÅ¡viliojo iÅ¡ nukentėjusiojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , padarydamas nukentėjusiajam 3300 lt dydžio turtinę žalÄ .

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones: prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo, praÅ¡iusių apeliacinius skundus tenkinti dėl juose iÅ¡dėstytų motyvų, iÅ¡teisintojo gynėjo, praÅ¡iusio apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi bÅ«ti atmesti.Apeliantai iÅ¡ esmės nesutinka su teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu. Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka konstatuoja, jog skundų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, todėl atmestini.

LR BK 182 str. nustatyta, kad sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas panaudojant apgaule. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ ar įgyti turtinę teisę, taip pat iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iÅ¡Å¡vaisto svetimÄ turtÄ arba įgyja teisę į jį.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė įrodymų patikimumÄ bei leistinumÄ .Apylinkės teismas vertindamas tiek iÅ¡teisintojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iÅ¡teisintasis ilgÄ laikÄ verčiasi arklių prekyba ir jo parodymai dėl tų aplinkybių, kur arklius pradavė ar iÅ¡mainė, iÅ¡ ko gautÄ arklį vežė nukentėjusiajam, kiek už kurį arklį gavo pinigų, nėra tikslÅ«s. Teismas nukentėjusiojo parodymus taip pat pagrįstai vertino kaip nenuoseklius, nes nukentėjusysis nurodė skirtingas detales dėl sandorio sudarymo aplinkybių, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nenurodė aplinkybių apie grasinimų naudojimÄ sudarant sandorį, vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , skunde nurodo apie grasinimų naudojimÄ sandorį sudarant, dėl Å¡ių naujų aplinkybių atnaujinus tyrimÄ , aplinkybes dėl grasinimu paneigia, gavęs arklį, kurį paimti atsisako, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, nutraukus, skundu praÅ¡o atnaujinti, nurodo 400 litų mokėjęs už sulaužytÄ priekabÄ , sutuoktinė nurodė, jog už priekabos sulaužymÄ V.

P. pinigų nereikalavo. Šie prieštaravimai akistatų metų nepaneigti (t1, b.l. 67,68). Teisminio nagrinėjimo metu sandorio sudarymo aplinkybių nukentėjusysis neatsiminė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nukentėjusiojo ir išteisintojo parodymai nėra nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. P. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo požymio - apgaulės. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad įtraukė nukentėjusįjį į turinius santykius- įkalbėjęs J.

R. savo arklį iÅ¡mainyti į jo atvežtÄ jį arklį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å¡i aplinkybė akivaizdžiai neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nes nukentėjusysis parodė, jog su V. P. sutarė arklius mainyti, tiek nukentėjusysis tiek ir jo žmona liudytoja J. R. patvirtino, jog arklį jie iÅ¡sirinko patys, tai yra buvo nuvykę pas V. P. ir patys iÅ¡sirinko arklį, už arklį primokėjo 2000 litų. Dėl Å¡ių aplinkybių vertinimo kaip civilinių turtinių santykių iÅ¡ esmės sutinka ir prokurorė savo skunde, tačiau skunde nepagrįstai teigiama, jog tolesni V.

P. veiksmai įgavo nusikalstamÄ pobÅ«dį. Pažymėtina, jog sekantis arklių mainymas taip pat nebuvo pagrįstas apgaule. J. R. arklys, kurį jis pats iÅ¡sirinko ir laisva valia sutiko primokėti 2000 litų, netiko, o jo senojo arklio V. P. negalėjo grÄ Å¾inti, nes jau nebeturėjo, J. R. sutiko, kad , kai V. P. jam atvežtų kitÄ arklį, už šį arklį sutiko primokėti 1000 litų. Å is arklys taip pat netiko J. R.. V. P. liepė pasiimti šį arklį, iÅ¡teisintasis jį pasiėmė bei sutiko atvežti dar kitÄ arklį, tik nurodė, kad kito arklio Å¡iuo metu tinkamo nukentėjusiajam neturi, sakė, kad reikės palaukti.

Å ių aplinkybių, kad V. P. nurodė, kad Å¡iuo metu tokio arklio neturi, ir kad atveÅ¡ kai turės tinkamÄ , neneigė ir nukentėjusysis akistatos metu tik nukentėjusysis nesutiko, kad jam arklys bÅ«tų atvežtas 2010 m. kovo mėn. (t1, b.l. 57). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių aplinkybių, nenustatyta, jog V. P. veiksmuose bÅ«tų apgaulės požymių, t.y. iÅ¡ jo pusės bÅ«tų atlikta tokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip sÄ moningas nukentėjusiojo klaidinimas, ar bandymas netinkamus arklius pasinaudojus senyvu nukentėjusiojo amžiumi, pateikti kaip tinkamus, gerus.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nukentėjusysis nei karto neatsisakė siÅ«lomų arklių priimti, nepareikalavo veterinaro pažymos apie arklių sveikatos bÅ«klę, pirmÄ jį arklį pats iÅ¡sirinko , tai nebuvo vienintelis arklys, kurį V. P. bÅ«tų primygtinai siÅ«lęs paimti. KiekvienÄ kartÄ atvežus naujÄ arklį nukentėjusysis jį priimdavo ir sutikdavo primokėti, pinigai bÅ«davo sumokami ne iÅ¡ anksto, tačiau atvežus ir nukentėjusiajam pamačius arklį. Byloje nenustatyta, jog V.

P. būtų pateikęs suklastotus dokumentus dėl arklių sveikatos būklės ir taip apgaule įtikinęs nukentėjusįjį dėl šių arklių būklės. Objektyvių duomenų nustatyti arklių vertes ar sveikatos būklę byloje nėra, nes nukentėjusiojo ir išteisintojo parodymai dėl arklių vertės skirtingi, arkliai nebuvo identifikuojami, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti ir patvirtinti, kad V. P. pardavė A. M. įmonei būtent J. R. arklius, ir kiek už juos, būtent šiuos konkrečius arklius galėjo gauti pinigų.

Prokurorės skunde nurodytas argumentas, jog V. P. visi arkliai parduoti A. M. įmonei buvo brangesni nei 1400 litų, nepagrįstas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog objektyviai patvirtinti ar paneigti nukentėjusiojo ar iÅ¡teisintojo parodymus dėl arklių vertės, sveikatos bÅ«senos, nėra galimybės. Nors J. R. parodė, jog pirmasis arklys buvo dusulingas, antrasis Å¡lubas, o paskutinis arklys buvo visai prastas, negali bÅ«ti vertinami kaip neginčytinai patvirtinantys arklių realiÄ bÅ«klę ir vertę, nes visų pirma J.

R. yra suinteresuotas asmuo byloje, yra nukentėjusiojo žmona, be to jos nuomonė pagrįsta tik subjektyviu manymu. Liudytojas P. G. patvirtino, jog pirko iš J. R. paskutinį arklį, kuris nugaišo po mėnesio, tačiau dėl ko nugaišo-nežino. Šių parodymų taip pat negalima vertinti kaip neginčijamai patvirtinančių, jog šis arklys iš tiesų buvo ligotas ar nelygus tai vertei, kiek jau J. R. buvo primokėjęs. Pagrindo teigti, jog dėl kaltinamojo veiksmų susidarė nukentėjusiajam klaidinga nuostata dėl realios situacijos, nėra.

Apgaulės požymio nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog V. P. pažadėjęs 2009-10-09 atvežti arklį, kai turės, jo neatvežė iki to laiko kai nukentėjusysis kreipėsi į policijÄ . Vien tai, kad V. P. neatvežė arklio iki susitarimo pabaigos, t.y. 2010-05-03 taip pat nelaikytina nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje požymiu, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kad iÅ¡teisintasis bÅ«tų sÄ moningai sudaręs situacijÄ apsunkinančiÄ nukentėjusiajam galimybę ginti savo interesus civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar bÅ«tų padaręs Å¡iÄ galimybę neįmanoma.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisintasis neslėpė savo asmenybės, ne kartÄ buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, neginčijo sandorio turinio, vykdė savo įsipareigojimÄ arklį atvežti, kiekvienÄ kartÄ sutiko paimti nukentėjusiajam neįtikusį arklį ir atvežti naujÄ , kitÄ arklį, kurį nukentėjusysis sutikdavo priimti. Be to, nukentėjusysis akistatos metu buvo pripažinęs, kad V. P. nurodė, jog tuo metu tinkamo arklio neturi ir negali jam atvežti, nenurodė, jog V.

P. bÅ«tų atsisakęs apskritai atvežti jam arklį, nepaneigė aplinkybės, jog buvo sutaręs, kad jam arklį V. P. pristatys vėliau. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantis V. P. bei J. R. susitarimas, iÅ¡ kurio matyti, jog J. R. sutiko iÅ¡ V. P. arklį paimti gegužės 3 d. (t1, b.l. 40, t2, b.l. 49) Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas nesudaro LR BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinojo apgaulės požymio. Tai, kad nukentėjusysis į policijÄ kreipėsi po to, kai jau du kartus buvo atvežtas netinkamas arklys, nepatvirtina V.

P. kaltės tyčia apgaulės bÅ«du siekus įgyti svetimÄ turtÄ , nepatvirtina apgaulės požymio, nes J. R. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, jog V. P. buvo pažadėjęs atvežti arklį iki gegužės 3d. Tai, kad V. P. oficialiai niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nėra jokių duomenų, kad turėtų leidimÄ verstis kokia nors veikla, nepatvirtina, jog nurodydamas, kad turi fermÄ , užsiima arklių prekyba, statosi namÄ , slėpė savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį. Be to, Å¡i aplinkybė, vertinat anksčiau aptartų aplinkybių visumoje, nepatvirtina apgaulės požymio.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp V. P. ir J. R. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V.

P. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje iÅ¡samiai iÅ¡tyrus aplinkybes ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinus įrodymus padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog tarp iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nenustatytas bÅ«tinas sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis-apgaulė, todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, jog V. P. iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrįsta iÅ¡samiai surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų analize bei motyvuota. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a :Lazdijų rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Eviltienės ir nukentėjusiojo J.

R. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Regina Cemnolonskienė Teisėjai:                                                     Romualdas Lincevičius                                                                  Regina Majauskienė