bd0e9e2e-98fd-4166-92b9-993192c040a6 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

                                                                                                  Civiline byla Nr. 2–399–522/2011(Proceso Nr. 2-44-3-00315-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3.; 34.4.8.                    Širvintu rajono apylinkes teismas SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 7 d.Širvintos              Širvintu rajono apylinkes teismo teiseja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posedžiu sekretorei Onai Petniunienei, dalyvaujant  ieškovei G.

K., jos atstovui advokatui Jonui Jasiuleviciui, atsakovui V. S., atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie žemes ukio ministerijos Širvintu žemetvarkos skyriaus atstovei Meilutei Saidienei, treciajam asmeniui, nepareiškianciam savarankišku reikalavimu Širvintu 2-ojo notaru biuro notarui Sergejui Kizinui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal G. K. ieškini atsakovui V. S., atsakovui Nacionalines žemes tarnybos prie žemes ukio ministerijos Širvintu žemetvarkos skyriui, treciajam asmeniui, nepareiškianciam savarankišku reikalavimu Širvintu rajono 2-ojo notaru biuro notarui Sergejui Kizinui del pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia, paveldejimo teises liudijimo panaikinimo ir ipareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarti ir n u s t a t e:

Ieškove kreipesi i teisma prašydama pripažinti negaliojancia pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2003-10-15 tarp S. K. ir Vilniaus apskrities viršininko, dali del 0,22 ha žemes ploto, esancio Širvintu r., Viršuliškiu k., ipareigoti Nacionalines žemes tarnybos prie ŽUM Širvintu žemetvarkos skyriu suformuoti 0,11 ha dydžio žemes sklypa ir ji parduoti ieškovei bei panaikinti 2009-09-09 paveldejimo teises liudijimo Nr. 2313, išduoto V. S., dali del 0,22 ha žemes sklypo paveldejimo. Ieškove savo pareiškimuose ir posedžio metu nurode, kad Širvintu r., Viršuliškiu k., nuosavybes teise turi ¼ dali gyvenamojo namo ir ½ dalis pastatu, unikalus Nr. 4400-0931-6927 ir Nr. 440-0931-6949, kurie ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso kartu su V.

S.. Prie mineto namo, kurio ¼ dalis priklauso ieškovei, buvo suformuotas 0,22 ha žemes sklypas. Taciau, vykdant privatizacija, ½ dalis namo buvo parduota A. K., o minetas 0,22 ha žemes sklypas – S. K., t.y. skirtingiems asmenims, nors šiame žemes sklype yra ir ieškovei priklausanti ¼ dalis namo ir ½ dalis pagalbiniu pastatu. S. K. buvo A. K. dukte. Dar A. K. turejo sunu S. K., kurie po A. K. mirties (1992-06-20) paveldejo po ½ dali jos turto. 1993-04-09 mire S. K., po kurio mirties jo turta paveldejo ieškove, o S. K. mirties jos turta paveldejo atsakovas.

Tokiu budu ieškove su atsaku tapo bendraturciais, taciau ieškovei priklausanti turto dalis atsidure atsakovui priklausanciame žemes sklype. 0,0100 ha žemes ploto sklypa ieškove iš atsakovo nupirko 2011-03-08. Dar dali 0,0100 ha sklypo atsakovas ieškovei siulo pirkti už 1000 Lt, taciau šio sklypo verte rinkoje yra tik 490 Lt. Pripažinus negaliojancia mineto žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, naikintinas ir atsakovo paveldejimo teises liudijimas dalyje del mineto žemes sklypo paveldejimo.A. V. Stalmakevicius atsiliepime ir posedžio metu nurode, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti.

Nurode, kad žeme S. K. parduota teisetai ir pagristai, kadangi ieškovei nuosavybes teise i dali pastatu pagal paveldejimo liudijima perejo tik 2009-10-08, o sutartis su S. K. buvo sudaryta 2003-10-15. M. S. K. jos turta paveldejo atsakovas V. S.. 2011-03-08 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardave ieškovei 0,0100 ha žemes sklypo, esancio po ieškovei priklausancio namo dalimis, daugiau žemes isigyti ieškove nepageidavo. Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie ŽUM atsiliepime nurode, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ginco žemes sklypas S. K. buvo parduotas teisetai.

Nurode, kad S. K. 1995-01-05 paraše prašyma pirkti už valstybes vienkartines išmokas 0,02, 0,07 ir 0,22 ha ploto žemes sklypus Viršuliškiu k., Širvintu r. 1995-02-02 potvarkiu Nr. 40 „Del asmeninio ukio žemes sklypu pardavimo“ Širvintu rajono valdyba pardave S. K. 0,85 ha žemes sklypus, tame tarpe ir 0,22 ha žemes sklypa. 1995 m. buvo pradeta rengti S. K. asmeninio ukio žemes sklypu byla, tame tarpe ir 0,22 ha žemes sklypo. 2003-10-15 Vilniaus apskrities viršininko administracija su S. K. buvo sudaryta valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsakovas nesutinka ir su ieškoves teiginiu, kad A. K. prie gyvenamojo namo nuomos pagrindais buvo suteiktas žemes sklypas neterminuotam laikui ir nenutraukus nuomos žemes sklypas negalejo buti parduotas, kadangi nei A. K., nei S. K., nei ieškove niekada nesikreipe del žemes nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, 0,22 ha žemes sklype nera ieškoves namo, o tik ukiniai pastatai, todel ieškove galetu reikalauti iš ieškovo tik 0,0050 ha ploto žemes, kuri užstatyta ir dalimi jai priklausanciu pastatu, taciau ieškove tokio reikalavimo nekelia.

S. K. ginco sklypas buvo parduotas teisetai ir pagristai, o po S. K. mirties pagal paveldejimo teises liudijima nuosavybe i ginco sklypa perejo V. S.. Treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu Širvintu rajono 2-ojo notaru biuro notaras Sergejus Kizinas teismo posedyje paaiškino, kad pagal senaji ir naujaji CK paveldejimo tvarka yra pareikštine. Mirus A. K. suinteresuoti asmenys turejo kreiptis del palikimo priemimo. S. K. del paveldejimo nesikreipe, savo teisiu nerealizavo, paveldejo S. K., o jai mirus, paveldejo V.

S..   Kadangi nebuvo sudaryta žemes nuomos sutartis, S. K. buvo parduotas sklypas, o jos turto paveldetojui po jos mirties buvo išduotas paveldejimo teises liudijimas. Mano, kad naikinti paveldejimo teises liudijima nera pagrindo.Ieškinys atmestinas.Prie nagrinejamos civilines bylos yra prideta civiline byla Nr.2-22-94/2009(b.l. 81), kurioje 2009-07-14 yra priimtas Širvintu rajono apylinkes teismo sprendimas, kuris yra isiteisejes. Ieškoves G. K. reikalavimas del paveldejimo teises liudijimo nugincijimo tenkintas iš dalies-pripažinta negaliojanciu S. K. 1993-12-21 išduoto paveldejimo teises liudijimo pagal istatyma del ½ dalies A.

K. turto paveldejimo(b.l. 34-37). 1993-12-21 ginco paveldejimo teises liudijimas(b.l.81, bylos 1 t.30 l.) buvo išduotas S. K., A. K. dukteriai ,paveldimam turtui: investicinems lešoms ir pastatams, esantiems Viršuliškiu kaime Širvintu rajone .Isiteisejus 2009-07-14 Širvintu rajono apylinkes teismo sprendimui ieškovei atsirado pagrindas igyti nuosavybes teise i dali A. K.(mire 1992-06-20) turto, kaip A. K. sunaus S. K.(mire 1993-06-09) sutuoktinei ir turto paveldetojai. Tokiu budu ieškovei 2009-10-08 paveldejimo teises liudijimo pagrindu(b.l.

7) atiteko ¼ pastatu, esanciu Viršuliškiu kaime Širvinu rajone. Joks kitas turtas ieškovei neatiteko.A. V. Stalmakevicius po S. K. mirties pagal paveldejimo teises liudijima(b.l. 31) 2009-09-09 paveldejo ¼ tu paciu, kaip ir ieškovei priklausanciu pastatu bei žemes sklypus-0.07 ha,0.22 ha,1.3 ha ir 1.51 ha. Ieškove ginco sklypu nurodo 0.22 ha atsakovui priklausanti žemes sklypa, kurio unikalus Nr.8942-0006-0080. Teismas negali išeiti už šios bylos nagrinejimo ribu ir, kadangi pareiškime ir reikalavime nurodytas tik šis žemes sklypas, todel tik i ji nuosavybes teisiu teisetuma ir pagristuma tikrins ir analizuos.Nustatyta ir bylos medžiaga irodyta, kad 0.22 ha ginco sklype, kurio unikalus Nr.8942-0006-0080(b.l.

44) yra statiniai, o butent ukio pastatas 10I1m, unikalus Nr.4400-0931-6927,17 kv.m, kurio ½ dalis priklauso ieškovei(b.l. 7). Iš turto registro centrinio duomenu banko išrašo apie ši ginco žemes sklypa matyti, kad jo užstatyta teritorija sudaro 0.01 ha(b.l. 44). Butent šioje sklypo dalyje yra ½ dalis ieškovei praklausancio ukio pastato. Ieškove gi reikalauja ipareigoti atsakova- Nacionaline žemes tarnyba parduoti jai ½ viso 0.22 ha žemes sklypo, t.y. 0.11 ha, prieš tai pripažinus negaliojancia šio žemes sklypo pirkimo pardavimo sutarti S. K., po kurios mirties ši žemes sklypa paveldejo V.

S..Reikalavimas del ipareigojimo parduoti žemes sklypa yra išvestinio pobudžio, nes tik tada galima toki reikalavima svarstyti, kai jis bus valstybes nuosavybeje. Šiuo metu šis žemes sklypas priklauso V. S., kuris ji 2009-09-09 paveldejo. Atkreiptinas demesys, kad ieškove paveldejimo, kaip nuosavybes atsiradimo pagrindo apskritai negincija, nors jai ir jos atstovui ši teise buvo išaiškinta. Teismas savo iniciatyva notara itrauke dalyvauti treciuoju asmeniu. Todel teismas apskritai del paveldejimo teises liudijimo teisetumo nepasisako.

S. K. nuosavybes teises i ginco žemes sklypa atsirado 2003-10-15 pagal valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti. Butent ja ieškove prašo pripažinti negaliojancia. Teismas turi patikrinti ne tik teisetuma tokio sandorio, bet privalo išanalizuoti faktine situacija, kuri susikloste sandorio sudarymo metu. Byloje yra (b.l.

46) žemes, esancios Viršuliškiu kaime tvarkymo byla. Iš byloje esancios valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2003-10-15 VAVA ir S. K. sudare ginco sutarti. Pagal apskrities viršininko 2002-05-22 isakyma S. K. buvo parduotas ir 0.22 ha ploto žemes sklypas Viršuliškiu kaime Širvintu rajone Nr.8942-0006-0080. Asmeninio ukio žemes sklypas S. K. buvo parduotas laikantis visu tuo metu galiojanciu teises normu reikalavimu, kas atsispindi dokumentuose prie žemes tvarkymo bylos. Byloje yra tik vienos S. K. 1995-01-05 prašymas nusipirkti asmeniniam ukiui žemes sklypa.

Darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra teisetai sudaryta ir nera jokio pagrindo ja pripažinti negaliojancia(CK 1.79 str.).Kaip ir nurodyta aukšciau, butina išanalizuoti ir faktines aplinkybes ginco sutarties sudarymo metu. Susipažinus su šios bylos medžiaga ir prie jos pridetu civiliniu bylu medžiagomis, matyti, kad nekilnojamojo turto-pastatu, esanciu Viršuliškiu kaime Širvintu rajone savininke buvo A. K.(mire 1992-06-20). Po jos mirties name liko ir tik viena gyveno jos dukte S. K., kuri viena 1993-12-21 paveldejo visa A.

K. turta. Iki 2006 m. šio paveldejimo niekas negincijo. A. K. sunus S. K.(ieškoves vyras) mire 1993-06-09. Jis iki savo mirties gyveno su savo sutuoktine-ieškove Vilniuje. Po brolio-S. K. mirties S. K. ir toliau gyveno motinos name ir viena tvarke asmeninio ukio žemes dokumentus ir galutinai sutvarke tik 2003 m. Tik 2005-03-16 ,mirus S. K., kuri neturejo vaiku, i teisma 2006-01-20 del turincio juridine reikšme fakto nustatymo–palikimo priemimo kreipesi dar 1993 m. mirusio S. K. sutuoktine-ieškove G. K.. Iš šios bylos medžiagos (b.l.

88) matyti, kad ieškove tuo metu teismui nurode, kad A. K. vaikai abu po jos mirties prižiurejo turta-nama, kad namus prižiuri ir ieškove. Tik nagrinejant šia byla paaiškejo, kad ieškovei jau tada buvo žinoma apie V. S., bet jis nebuvo itrauktas dalyvauti toje byloje. Nebuvo keliamas ir žemes klausimas, buvo nurodyti tik pastatai, todel nedalyvavo ir žemetvarkos atstovai, kurie jau žinojo apie žemes nuosavybe vienos S. K. vardu. Butent tokioje situacijoje ir buvo priimtas 2006-03-08 Širvintu rajono apylinkes teismo sprendimas ir nustatytas juridine reikšme turintis faktas, kad G.

K. prieme S. K. palikima, kuris jam atiteko po A. K. mirties. Visa tai rodo, kad iki S. K. mirties 2005 m. faktiškai niekas kitas žemes tvarkymo reikalais nesirupino, niekaip kitaip paveldejimo reikalu netvarke ir negincijo. Todel vadovaujantis civiliniu santykiu principais del nuosavybes nelieciamumo ,teisetu lukesciu(CK 1.2 str.) bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais(CK 1.5 str.), 2003 m. teisetai ir pagristai susikloste civiliniai santykiai del žemes nuosavybes negali buti revizuojami ir keiciami. Tik del ieškoves pozicijos, elgesio, kas pasireiške nerupestingumu galimai ir jai galejes priklausyti turtas-žemes sklypas šiuo metu teisetai priklauso kitam asmeniui-atsakovui.

Atkreiptinas demesys, kas ieškoves reikalavimai yra susije su asmeninio žemes sklypu skyrimo teisetumu kitam asmeniui. Ieškove nekele klausimo del žemes sklypo prie jai priklausanciu pastatu skyrimo jai nepriklausomai nuo kitu asmenu turimos žemes, todel teismas ir neturedamas jokiu duomenu apie laisva žeme, galimybe ja skirti ieškovei, del to nepasisako. Šioje byloje nenagrinejamas atsakovo- Nacionalines žemes tarnybos veikimas ar neveikimas sprendžiant šiuos klausimus ieškoves atžvilgiu. Kaip ir nurodyta aukšciau 0.22 ha ginco sklype, kurio unikalus Nr.8942-0006-0080(b.l.

44) yra statiniai, o butent ukio pastatas 10I1m, unikalus Nr.4400-0931-6927,17 kv.m, kurio ½ dalis priklauso ieškovei(b.l. 7). Iš turto registro centrinio duomenu banko išrašo apie ši ginco žemes sklypa matyti, kad jo užstatyta teritorija sudaro 0.01 ha(b.l. 44). Butent šioje sklypo dalyje yra ½ dalis ieškovei priklausancio ukio pastato. Atskirai paveldejimo teises normos nereguliuoja klausimo del likimo žemes sklypo, kai yra paveldimi tik ant jo esantys pastatai ir pastatai nuosavybes teise priklauso kitam asmeniui.

Šiam klausimui išspresti taikytina analogija, t.y. CK norma reguliuojanti teise i žemes sklypa. Jeigu pardavejas yra žemes sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkejui perduodama nuosavybes teise i ta žemes sklypa arba žemes nuomos ar užstatymo teise, atsižvelgiant i tai, ka numato sutartis(CK 3.394 str.2 d.). Ieškove reikalavimo šiuo pagrindu ir del šio dalyko nepareiške, nes ji apskritai sandori nori nugincyti. Šiam sprendimui isiteisejus ieškove ,esant pagrindui, gales geruoju spresti klausima del žemes po ½ dalimi jai priklausanciu pastatu Nr.4400-0931-6927, arba reikšti ieškini teisme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos butent dali sklypo po pastatu(namu) ieškove 2011-03-08 nusipirko iš atsakovo V. S. (b.l. 10-11).             Vadovaujantis LR CPK 269, 270 str., n u s p r e s t a: ieškini atmesti.Priteisti valstybei iš G. K. 27.21 Lt pašto išlaidu.P. V. S. iš G. K. 300 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi(b.l. 30).Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per ši teisma. Teiseja                                                                           Irina Serafin