Legislator Case Law & Legislation
bd0970db-a98f-48b0-8d5c-dfb7d598fd5d AI generated

bd0970db-a98f-48b0-8d5c-dfb7d598fd5d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bd0970db-a98f-48b0-8d5c-dfb7d598fd5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 27 d.

Legislator headnote

AI generated

bd0970db-a98f-48b0-8d5c-dfb7d598fd5d · Lietuvos apeliacinis teismas: M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 27 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr

  Byla Nr. 1S-75/2011

  Procesinio sprendimo kategorija

  2.1.16.1.2.2.  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

      Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,  Â

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo

J. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria J.

M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 27 d.

     Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs gynėjo skundÄ , n u s t a t ė :

J. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio

3 dalyje, t. y. tuo, kad naktį iÅ¡ 2010 m. gegužės 15 d. į 2010 m. gegužės 16 d., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su apsvaigusiais nuo alkoholio A. J. ir V. K., garaže, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji D. B., gim. XXXX m. liepos XXX d., yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl nepilnametystės, grasindamas jai fiziniu smurtu, prieÅ¡ jos valiÄ , kelis kartus su ja lytiÅ¡kai santykiavo bei kelis kartus tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu ir analiniu bÅ«du.

J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami.

           Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartimi įtariamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2011 m. vasario 27 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvėje įtariamasis J. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK

122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK

122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įtariamojo J. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytas manymas, jog J. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas. Nors nutartyje akcentuojama, kad J. M. įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, todėl paleistas į laisvę gali ir vėl nusikalsti, tačiau pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ jis galimai atliko veiksmus, kurie kvalifikuojami pagal du skirtingus baudžiamuosius įstatymus. Todėl Å¡i aplinkybė nerodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas. Gynėjas taip pat mano, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytas nevisiÅ¡kai teisingas teiginys, kad įtariamasis ankščiau yra teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus. J. M. pirmÄ kartÄ pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , tačiau dėl to buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o antrÄ kartÄ taip pat pagrobė ir sugadino svetimÄ turtÄ . Å ias nusikalstamas veikas J. M. padarė bÅ«damas nepilnametis.

Gynėjo nuomone, nutartyje nepagrįstai teigiama, kad J.

M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Å iuo pagrindu partęsdamas jo ginamajam suėmimo terminÄ , teismas nepakankamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis, iki suėmimo gyveno Å¡eimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimÄ , ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikia sureikÅ¡minti. PrieÅ¡ingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų aiÅ¡kintis, ar jos pakanka padaryti iÅ¡vadai, jog įtariamasis gali pasislėpti. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime

pabrėžė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamÄ jį persekiojimÄ

organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų bÅ«ti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ . Tai, kad įtariamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė 2010 m. gegužės 15 d. į 16 naktį, o sulaikytas buvo tik 2010 m. gegužės 25 d., patvirtina, kad iki sulaikymo jis niekur nepabėgo bei nepasislėpė. Prokuroras taip pat nepateikė teismui informacijos apie įtariamojo ryÅ¡ius užsienyje ar jo finansines galimybes iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir ten pasislėpti.

Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminÄ , turėjo atsižvelgti į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai. BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimÄ atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog

kiekvienas asmuo, kuriam pareikÅ¡tas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų pagal įstatymÄ Ä¯steigtas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje numatyta, kad suėmimas negali bÅ«ti taikomas ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties tas terminas gali bÅ«ti pratęstas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių, nes negauti DNR tyrimo rezultatai, atliekama nukentėjusiosios psichologijos - psichiatrijos ekspertizė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tos pačios priežastys buvo įvardytos ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartyje, pratęsiant suėmimo terminÄ J. M. Todėl

teismas turėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekse užfiksuotomis nuostatomis, o ne plačiai aiškinti, nepalankia

įtariamajam linkme, procesinių pagrindų, dėl kurių kardomasis kalinimas gali būti tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Sprendžiant iš nutarties, teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ar didelės apimties.

Prokuroras praÅ¡o įtariamojo J. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ atmesti.

Įtariamojo J. M. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ Ä¯tariamajam J. M. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo J. M. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme, taip siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamos veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad asmeniui pareikÅ¡ti įtarimai turi bÅ«ti pagrįsti. Teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis J. M. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis duomenų visuma: nukentėjusios, įtariamųjų parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto iÅ¡vadomis bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡ioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iÅ¡ tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikÅ¡ti įtarimai. Skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ nėra bÅ«tina, kad duomenų byloje bÅ«tų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis teismas taip pat nesvarsto, ar įtariamojo

J. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumÄ .

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas įtariamajam J.

M. suėmimÄ pratęsė dėl to, kad yra neiÅ¡nykę Å¡ios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobÅ«dį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas pažymi, kad visi šie įtariamojo J. M. suėmimo termino pratęsimo pagrindai yra išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.

gruodžio 8 d. nutartyje. Suimtojo J. M. gynėjas šiame skunde naujų įtikinamų argumentų, kurie paneigtų

teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir bÅ«tų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, nenurodo. Gynėjo skundas motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas ankstesnis skundas dėl ankstesnės Kauno apygardos teismo nutarties, kuria įtariamajam buvo pratęsiamas suėmimo terminas. Kadangi į Å¡iuos argumentus pakankamai iÅ¡samiai buvo atsakyta ankstesnėje Apeliacinio teismo nutartyje, todėl tie patys argumentai dar kartÄ neanalizuojami ir nekartojami ankstesnėje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai.

Tačiau Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pratęsdamas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , BPK 122 straipsnio

1 dalies 1 ir 3 punktuose pagrindų buvimÄ pagrįstai grindė įtariamojo J. M. padarytų nusikaltimų sunkumu, gresiančios bausmės

dydžiu, taip pat teisingai įvertino, jog įtariamasis bÅ«damas jauno amžiaus jau praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , iki suėmimo niekur nesimokė, (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos vadovybės charakterizuojamas neigiamai, dėl paskaitų nelankymo iÅ¡brauktas iÅ¡ mokinių sÄ rašų, nedirbo, nesaistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių, kas rodo, jog suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų. Teismas sutinka su gynėjo argumentu, kad J. M. anksčiau teistas bÅ«damas nepilnamečiu, tačiau tai yra tik įtariamÄ jį charakterizuojanti aplinkybė. Teismo nuomone, Å¡ių faktinių duomenų visumos pakanka, kad įtariamajam J. M. griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo terminas bÅ«tų pratęstas aukščiau nurodytais

pagrindais. Nors suimtojo gynėjas skunde nurodo, kad J. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis,

iki suėmimo gyveno Å¡eimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl

suėmimo paskyrimas yra per griežta kardomoji priemonė, tačiau, tai nepaneigia Kauno apygardos teismo nurodytų suėmimo termino

pratęsimo pagrindų ir negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Ä®tariamojo J. M. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminÄ , turėjo atsižvelgti į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai.

Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti taikomas ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 24 punkte nurodoma, kad ypatingÄ bylos sudėtingumÄ ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iÅ¡ užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iÅ¡ užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra ypatingai sudėtinga, bylos tyrimas ilgai užtruko dėl objektyvių priežasčių, kadangi buvo paskirta DNR ekspertizė, nukentėjusiosios psichologijos - psichiatrijos ekspertizė, kurių atlikimas ir jų sudėtingumas reikalauja daug laiko. Nors apygardos teismas nutartyje nekonstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga, tačiau tai patvirtina byloje surinkti duomenys.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminÄ teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi bÅ«ti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų (gauta specialisto iÅ¡vada, atlikta nukentėjusiajai psichologijos - psichiatrijos ekspertizė, pateikta specialisto iÅ¡vada dėl įtariamojo psichikos bÅ«senos ir kt. veiksmai). Bylos duomenys per paskutinius mėnesius atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau Å¡ie suvaržymai taikomi laikantis Baudžiamojo proceso reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad suimtojo teisės yra pažeistos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai ir teismas iÅ¡ dalies sutinka su gynėjo skundo argumentais dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimo veiksmus ir bylÄ perduoti teismui per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Â

           Atsižvelgiant į

tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo              2011

m. vasario 18 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ reikalavimams bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

         Įtariamojo

J. M. gynėjo Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                           Â

                                                                                   Kęstutis Jucys

Â

Â