bd05f34a-bf7e-487b-997f-46c1eb14e094 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr.e2-322-656/2020 Teisminio proceso Nr.2-55-3-01602-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Maženai Lazurkevič, dalyvaujant ieÅ¡kovo R. Å . atstovei M. J., atsakovei J. J., atsakovės atstovei R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovei J. J. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo, palikimo priėmimo teisėtumo ir iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 35-asis notaro biuro notarė A. P., J. Å .. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kinio ir atsiliepimo argumentai 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos A. J. mirties, jos sÅ«nus (ieÅ¡kovas) priėmė jos palikimÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti ir tvarkyti;

2) panaikinti dalyje Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro 2018 m. gruodžio 19 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. J. paveldėjo A. J. turtÄ po jos mirties – butÄ , adresu (duomenys neskelbtini);

3) atnaujinti/pratęsti ieÅ¡kovui 3 mėnesių terminÄ S. J. (jo senelės) palikimui priimti CK 5.12 straipsnio parindu;

4) Panaikinti dalyje Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro 2019 m. gruodžio 19 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. J. paveldėjo ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį po S. J. mirties, kuriÄ bÅ«tų paveldėjusi ieÅ¡kovo motina A. J.;

5) Priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės J. J. parduoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kompensacijÄ , iÅ¡mokant perleisto buvusio turto ekvivalentÄ pinigais – 27 800,00 Eur;

6) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės J. J. parduoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį kompensacijÄ , iÅ¡mokant perleisto buvusio turto ekvivalentÄ pinigais – 18 650,00 Eur. Dėl 2018-12-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo panaikinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 2. Reikalavimas reiÅ¡kiamas siekiant įgyvendinti ieÅ¡kovo kaip pirmos eilės įpėdinio teises į jo motinos palikimÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas po savo motinos A. J. mirties (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu J. Å . liko ir toliau gyventi kaip savo motinos bute. IeÅ¡kovas turėjo pajamų, nes dirbo nelegaliai. Po motinos mirties ieÅ¡kovas rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius, priėmė visus daiktus po motinos mirties ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros bei pradėjo juo faktiÅ¡kai naudotis ir jį valdyti. IeÅ¡kovas savo, tėvo ir senelės bendromis lėšomis palaidojo savo motinÄ , atsakovė prie savo sesers laidotuvių neprisidėjo.

Motinos bute ieÅ¡kovas gyveno iki buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) bute adresu (duomenys neskelbtini). Bausmę ieÅ¡kovas nuo 2018-03-12 iki 2018-09-26 atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Bausmės atlikimo metu sužinojęs apie tvarkomÄ pavelėjimÄ , 2018-08-16 parašė laiÅ¡kÄ notarei, kad negali priimti palikimo, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę ir palikimÄ Å¾ada priimti atlikęs bausmę. Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos ieÅ¡kovas grįžo gyventi į motinos butÄ , mokėjo už komunalines paslaugas. 2019 m. vasario mėnesio pradžioje ieÅ¡kovas sužinojo, kad tėvas iÅ¡ buto buvo iÅ¡varytas naujų buto savininkų atstovų.

Visos paslaugų teikimo knygutės, sÄ skaitos už paslaugas liko bute. Už paslaugas buvo mokama per terminalÄ . Kreipęsis teisinės pagalbos sužinojo, kad jo motinos turtÄ paveldėjo jo teta (atsakovė), ginčo butas 2019-01-­29 buvo parduotas T. M. ir V. M., o po kelių mėnesių dar kitiems asmenims - 2019-03-29 M. U.. Aplinkybės, kad butas buvo iÅ¡ karto parduotas, patvirtina, kad atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovas išėjęs iÅ¡ pataisos namų reikÅ¡ teises kaip pirmos eilės įpėdinis į motinos turtÄ .

4. Atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-18 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-24926-608/18) atnaujino praleistÄ Ä¯statymo terminÄ ieÅ¡kovo motinos palikimui priimti, tačiau atsakovė neteisėtai paveldėjo visÄ ieÅ¡kovo motinai nuosavybės teise priklausantį turtÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje ieÅ¡kovas negalėjo dalyvauti ir pateikti atsiliepimo, nes jam buvo apribota laisvė. Todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo panaikinti atsakovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ po savo motinos mirties faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti ir tvarkyti turtÄ , nes tokia savo teise civilinėje byloje Nr. e2YT-24926-608/18 jis negalėjo pasinaudoti dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo/atnaujinimo, palikimo priėmimo teisėtumo ir iÅ¡duoto 2018-12-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo panaikinimo 5. Å is reikalavimas reiÅ¡kimas siekiant įgyvendinant ieÅ¡kovo teises į jo senelės turto dalį, kuri tektų jo mirusiai motinai paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.12 straipsnis). Trijų mėnesių laikotarpyje po senelės S. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) dėl palikimo priėmimo pas notarÄ nesikreipė dėl dviejų priežasčių:

1) nežinojo, kad gali paveldėti senelės turto dalį;

2) jam buvo apribota laisvė.

6. IeÅ¡kovui nebuvo žinoma apie palikimo teisės atsiradimÄ . IeÅ¡kovas vienintelis rÅ«pinosi senele ir jÄ prižiÅ«rėjo jai esant gyvai. Jis daug laiko praleisdavo su senele, dažnai pasilikdavo pas jÄ nakvoti. IeÅ¡kovas su senele buvo labai artimi, nes daug laiko praleisdavo kartu. IeÅ¡kovas nuo 2014-06-10 yra deklaruotas senelės bute. Atsakovė niekada nesidomėjo savo motinos sveikata bei gyvenimu, jos neiÅ¡laikė, nelankė. Senelę laidojo ieÅ¡kovas ir visas laidotuvių iÅ¡laidas - 1 676 Eur ir kitas iÅ¡laidas apmokėjo jis asmeniÅ¡kai, tai patvirtina įrodymai iÅ¡ UAB „Laidojimo paslaugų centro“.

7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å io straipsnio 3 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas per kurį turi bÅ«ti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Å is terminas nėra naikinamasis. CK 5.51 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pratęsti terminÄ palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

8. IeÅ¡kovo tvirtinimu, jis yra praleidęs įstatymų nustatytÄ terminÄ savo valiai iÅ¡reikÅ¡ti. Tačiau yra pagrindas terminÄ pratęsti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. IeÅ¡kovui nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo paskirtas realus laisvės atėmimas nuo 2018-­03-12. Todėl jis negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ palikimui priimti. Å ios aplinkybės notarei buvo žinomos, nes ieÅ¡kovui į pataisos namus paskambinęs notarė pranešė, kad po senelės mirties gali paveldėti turtÄ kaip mirusiosios A. J. sÅ«nus. IeÅ¡kovas paveldėjimo neatsisakė ir telefoninio pokalbio metu raÅ¡tu informavo notarę, kad išėjęs į laisvę kreipsis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo priėmimo, tačiau išėjęs į laisvę sužinojo, kad visÄ turtÄ paveldėjo atsakovė. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti teismo pripažintos svarbiomis.

10. Apie tai, kad tiek jo motinos, tiek jo senelės turtÄ paveldėjo jo teta ir jai iÅ¡duotas 2018-12-19 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, ieÅ¡kovas sužinojo tik 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai gavo informacijÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centras. IeÅ¡kovas nežinojo, jog gali paveldėti po senelės mirties, nes nebuvo tinkamai iÅ¡prusęs. Todėl jis negalėjo įgyvendinti savo kaip paveldėtojo teisės ne dėl savo kaltės. Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo 11.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, jis įgytų teises į savo motinos turtÄ , butÄ esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir teises į 1/2 dalį senelės buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad butai yra parduoti, restitucija natÅ«ra negalima, nes paskesni nekilnojamojo turto savininkai yra laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o kompensacijos priteisimo, iÅ¡mokant perleisto turto ekvivalentÄ pinigais. Kompensacijos dydį paskaičiavo remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, pagal kurį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 27 800 Eur, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 18 650 Eur.

12. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o taikyti CPK 293 straipsnio 3 dalies normÄ ieÅ¡kovo reikalavimui nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

13. Atsiliepime nurodė, kad dalis ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų jau yra teismo iÅ¡nagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-18 yra priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24926-608/18. Å ioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės praÅ¡ymo atnaujinti jai praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ sesers (ieÅ¡kovo motinos) palikimui priimti. Å ios bylos Å¡alimi buvo ir ieÅ¡kovas. MinėtÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas atsakovės praÅ¡ymas. Nutartis yra įsiteisėjus ir įgijusi res judicata (įsiteisėjusio galutinio sprendimo) galiÄ . Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad po motinos mirties jos sÅ«nus priėmė jos palikimÄ yra nepagrįstas ir paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu.

14. Teismui nusprendus netaikyti CPK 293 straipsnio 3 d. straipsnio punkto ir nagrinėjant ieškinį iš esmės, atsakovė pateikė atsikirtimus į ieškinio argumentus.

15. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad po savo motinos mirties kartu su savo tėvu jis liko toliau gyventi motinos bute, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, priėmė visus daiktus po motinos mirties ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros bei pradėjo juo faktiÅ¡kai naudotis bei jį valdyti, kad savo, tėvo ir senelės bendromis lėšomis palaidojo motinÄ , kad atsakovė neprisidėjo prie sesers laidotuvių. Atsakovės tvirtinimu, nurodyti argumentai yra melagingi ir nepagrįsti jokiais objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais.

16. Jos tvirtinimu, po ieÅ¡kovo motinos mirties ieÅ¡kovas bute neliko gyventi, mokesčių už jį nemokėjo. IeÅ¡kovas gyveno pas draugę. Butu rÅ«pinosi bei mokėjo už jį mokesčius atsakovė kartu su savo motina. Atsakovės motinai mirus, buto priežiÅ«ra bei mokesčius mokėjo atsakovė. Atsakovės motina, praÅ¡ant ieÅ¡kovo tėvui, buvo leidusi pastarajam pagyventi bute kol jis susiras kitÄ bÅ«stÄ . Tačiau jis bute girtavo. Pažymėjo, kad nei ieÅ¡kovas, nei jo tėvas ilgÄ laikÄ nedirbo, pajamų neturėjo, todėl mokėti mokesčių neturėjo iÅ¡ ko.

IeÅ¡kovo motinÄ palaidojo atsakovės motina S. J. (ieÅ¡kovo senelė) su atsakove. Atsakovės motina kreipėsi į SodrÄ dėl paÅ¡alpos gavimo skirtos laidojimui, kuri buvo iÅ¡mokėta į jos sÄ skaitÄ ir buvo panaudota laidojimui. IeÅ¡kovo pateikta pažyma iÅ¡ laidojimo namų tik patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovas nemokėjo už savo mamos laidotuves, o UAB „Laidojimo paslaugų centras“ paslaugas užsakė atsakovės mama.

17. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis įkalinimo įstaigoje negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių, nes įkalinimo įstaigoje esantiems asmenims nėra uždrausta dalyvauti procesuose, siųsti laiškus ir pan. Ieškovas nesidomėjo procesu, jį ignoravo, kas patvirtina, kad ieškovui motinos palikimas nerūpėjo.

18. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad aplinkybę, jog butas priklauso atsakovei jis sužinojo tik 2019 m. birželio pabaigoje. Atsakovės tvirtinimu, Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovui tapo žinoma daug anksčiau. IeÅ¡kovas apie bylos Nr. e2YT- 24926-608/18 nagrinėjimÄ buvo informuotas teismo siųstu praneÅ¡imu, jam buvo iÅ¡siųsta ir teismo priimta nutartis, kuri buvo įteikta jam asmeniÅ¡kai. Tai, jog atsakovė pardavė butÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad ji žinojo, jog ieÅ¡kovas reikÅ¡ pretenzijas dėl turto.

19. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ teigdamas, kad jis trijų mėnesių terminÄ priimti močiutės palikimÄ praleido dėl nežinojimo, jog gali jį paveldėti, bei tai, jog nuo 2018-03-12 jam buvo apribota jo laisvė. IeÅ¡kovas buvo užsiregistravęs vizitui pas notarę A. P. dėl palikimo priėmimo. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikiamas 2018-07-18 notarės atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ , kuriame yra nurodyta minėta informacija. Kadangi ieÅ¡kovas nurodytu laiku neatvyko, notarė atidėjo notarinius veiksmus ir siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas neatvyko sutartu laiku. Svarbu pastebėti, kad pats ieÅ¡kovas notarei pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog žino apie močiutės palikimÄ ir savo teisę paveldėti, bei, kad atvyks jo priimti išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos. IeÅ¡kovas iÅ¡ įkalinimo įstaigos išėjo 2018-09-26, tačiau pas notarę dėl palikimo priėmimo taip ir nepasirodė.

20. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis artimai bendravo su senele, dažnai pas jÄ lankydavosi, buvo deklaruotas senelės bute, tuo tarpu atsakovė nesidomėjo motina ir su jÄ ryÅ¡ių nepalaikė. Atsakovės tvirtinimu, tai nereikÅ¡mingos aplinkybės praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui. Be to, ieÅ¡kovas bendravo su senele tiek, kiek jam buvo naudinga. Senelei mirus, ieÅ¡kovas pasiėmė jos namie laikomas santaupas. Dalį jų jis panaudojo laidotuvėms, o dalį iÅ¡Å¡vaistė. IeÅ¡kovas palaidoti nei močiutės, nei savo mamos neturėjo jokios galimybės, kadangi niekur nedirbo. Laidojimui taip pat buvo panaudota valstybės skiriama laidojimo paÅ¡alpa.

21. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis motinos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydamas. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas tiek mamos, tiek senelės palikimų atžvilgiu buvo pasyvus, nesiėmė veiksmų palikimui priimti, teisminius procesus dėl palikimo ignoravo.

22. Ieškovo prašoma priteisti 43 450 Eur kompensacijos suma yra nepagrįsta, nes nepateikti jokie įrodymai, kad ginčo turto vertė yra 46 450 Eur. Nekilnojamojo turto registre nurodoma vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Nagrinėjamu atveju individualus ginčo butų vertinimas nėra pateiktas. Atsakovės tvirtinimu, abu butai buvo neremontuoti, todėl jų kaina neatitinka ieškovo nurodytų sumų.

23. Trečiasis asmuo notarė A. P. atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

24. Trečias asmuo ieškovo tėvas J. Š. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo ginčo bute.

25. Teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ savo pozicijÄ . IeÅ¡kovo atstovė papaildomai pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės pozicija dėl bylos (dalyje dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti) nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Jos tvirtinimu, atsakovės nurodytos bylos ir Å¡ios bylos ieÅ¡kinio dalykas bei ieÅ¡kinio pagrindas nėra tapatÅ«s. Atsakovės nurodytoje byloje (Nr. e2YT-24926-608/2018) ji pareiÅ¡kimu kreipėsi dėl praleisto termino sesers palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.), o nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėja, kad jis turtÄ po savo motinos mirties paveldėjo likęs jame gyventi - faktiniu valdymu (CK 5.51 str).

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados `Faktinės bylos aplinkybės 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad aplinkybes, kad ieÅ¡kovas R.Å . po motinos mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina įrodymai iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-753-1058/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54394-17): 1) 2017-12-28 nutarimÄ atvesdinti, kuriame yra užfiksuota, faktinė R.

Å . gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini); 2) 2017-12-29 nutarimÄ skirti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kuriuo nutarta įpareigoti R. Å . nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

27. IeÅ¡kovas pateikė AB „Šilumos tinklai“ pažymÄ , kad 2018 m. sausio, birželio ir 2019 m. sausio mėnesį buvo mokama už paslaugas butui (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesį buvo mokama už paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Mokėtojas nenurodytas, nes mokama per terminalÄ .

28. Laisvės atėmimo bausmę ieÅ¡kovas nuo 2018-03-12 iki 2018-09-26 atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. IeÅ¡kovas 2018-08-16 iÅ¡siuntė notarei laiÅ¡kÄ dėl močiutės S. J. palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pas notarę atvyks dėl palikimo priėmimo atlikus bausmę. Dėl prejudicijos ir bylos nutraukimo 29. Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį ir nutraukti bylÄ CPK 293 str. 3 p. nurodytu pagrindu. Atsakovės tvirtinimu, dalis ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų jau teismo yra iÅ¡nagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-18 yra priėmęs nutartį, civ. byloje Nr. e2YT-24926-608/18. Å ioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės praÅ¡ymo „Atnaujinti pareiÅ¡kėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.“ Å ios bylos Å¡alys buvo tiek atsakovė, tiek ir ieÅ¡kovas. Aukščiau minėtÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas atsakovės praÅ¡ymas.

Minėta nutartis yra įsiteisėjus ir įgijusi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ . Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad po motinos A. J. jos sÅ«nus R. Å . priėmė jos palikimÄ , butÄ esantį (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti ir tvarkyti, yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu vadovaujantis LR CPK CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu.

30. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylÄ nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktÄ svarbu nustatyti ieÅ¡kinio tapatumo klausimÄ . Ä®statyme ieÅ¡kinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis Å¡alimis, tuo pačiu ieÅ¡kinio dalyku ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos Å¡alys.

Antrasis tapataus ieÅ¡kinio požymis yra ieÅ¡kinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. Trečiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , todėl naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje.

IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačių, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

31. Tik esant visiems trims kriterijams preziumuojamas ieÅ¡kinio tapatumas. Atsakovė pareiÅ¡kimu dėl turto po A. J. mirties (c/b Nr. e2YT-24926-608/2018) kreipėsi dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.), o ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad jis turtÄ po savo motinos A. J. mirties paveldėjo likęs jame gyventi - faktiniu valdymu (CK 5.51 str. ). Todėl tiek faktinis ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas, tiek ieÅ¡kinio dalykas nagrinėjamu atveju nėra tapatÅ«s. Todėl 2018-09-18 nutartis byloje ir 2019-10-15 nutartis negali bÅ«ti vertintinos kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis teismo sprendimui bÅ«dingÄ res judicata galiÄ .

Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) 32. IeÅ¡kovas siekia atstovavimo paveldėti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) po senelės S. J. mirties, nes viena ½ buto, nes nėra gyva motina A. J., kuri bÅ«tų paveldėjusi ½ dalį buto. IeÅ¡kovas neįrodinėja, kad šį turtÄ jis perėmė faktiniu valdymu, bet siekia atkurti praleistÄ terminÄ palikimui priimti.

33. Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pratęsti terminÄ palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie palikimo atsiradimÄ , ar iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ , kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytÄ terminÄ jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 103/2007; 2011 03 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 05 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

34. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo valia per tris mėnesius nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad jis nežinojo, jog gali paveldėti po senelės mirties, nes yra pirmos eilės įpėdinis. Teismas iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, sprendžia, kad ieÅ¡kovas neturi iÅ¡silavinimo ir iÅ¡prusimo teisiniais klausimais. IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad paleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų neturėjo nei darbo nei pinigų. Todėl tikslu užsidirbti pinigų ir spręsti susidariusiÄ situacijÄ dėl paveldėjimo iÅ¡važiavo į užsienį, o po trijų mėnesių grįžęs ir pasikreipęs į notarÄ jam nebuvo teikiama jokia informacija. Toliau dėjo visas pastangas tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti kas paveldėjo jo mirusios senelės turtÄ .

35. Nustatyta, kad senelė A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momentas), kai ieÅ¡kovui laisvė nebuvo apribota, tačiau nepasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, R. Å ., buvo apribota laisvė - jis buvo nuteistas ir nuo 2018-03-12 iki 2018-09-26 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl jis negalėjo tinkamai ir laiku pasinaudoti savo teise ir kreiptis į notaro biurÄ dėl paveldėjimo priėmimo. Å ios aplinkybės notarei buvo žinomos, nes ieÅ¡kovui atlikinėjant bausmę pataisos namuose jam telefonu iÅ¡ notaro biuro buvo praneÅ¡ta, kad po senelės mirties gali paveldėti turtÄ kaip mirusiosios A. J. sÅ«nus. IeÅ¡kovas paveldėjimo neatsisakė ir telefoninio pokalbio metu informavo notare, kad išėjęs į laisvę kreipsis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo priėmimo, taip pat notarei iÅ¡siuntė 2018-08-16 praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti plikimÄ po senelės mirties bausmei pasibaigus.

36. ReikÅ¡minga aplinkybė, kad ieÅ¡kovui trijų mėnesių terminas priimti iki ieÅ¡kovo suėmimo 2018-03-12 dar buvo nepsibaigęs, tačiau ieÅ¡kovas ir pasibaigus laisvės atėmimo bausmei itin ilgÄ laikÄ nesikreipė, kaip žadėjo, pas notarę dėl palikimo priėmimo. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A.P. 2019 m. gruodžio 19 d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. J. paveldėjo ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį po S. J. mirties.

37. Ä®statyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjų elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

38. Nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentais, kad aplinkybę, jog butas priklauso atsakovei jis sužinojo tik 2019 m. birželio pabaigoje. Å i aplinkybė ieÅ¡kovui tapo žinoma daug anksčiau. IeÅ¡kovas apie bylos Nr. e2YT- 24926-608/18 nagrinėjimÄ buvo informuotas teismo siųstu praneÅ¡imu, jam buvo iÅ¡siųsta ir teismo priimta nutartis, kuri buvo įteikta jam asmeniÅ¡kai. Iki laisvės atėmimo ieÅ¡kovas buvo užsiregistravęs vizitui pas notarę A. P. dėl palikimo priėmimo.

39. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos priežastys teismo nepripažįstamos svarbiomis, todėl teismas atmeta ieÅ¡kinio reikalavimÄ atnaujinti/pratęsti ieÅ¡kovui 3 mėnesių terminÄ S. J. (jo senelės) palikimui priimti CK 5.12 straipsnio pagrindu ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir kompensacijos priteisimo.

40. IeÅ¡kovas teigė, kad rÅ«pinosi senele ir jÄ prižiÅ«rėjo jai esant gyvai, ieÅ¡kovas nuo 2014-06-10 yra deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), laidojo senelę. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nereikÅ¡mingos sprendžiant praÅ¡ymÄ atnaujinti/pratęsti ieÅ¡kovui 3 mėnesių terminÄ S. J. (jo senelės) palikimui priimti CK 5.12 straipsnio pagrindu. Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo 41. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

42. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

43. Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 468/2009; kt.).

44. Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis butas faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su butu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Å ių ypatumų reikÅ¡mę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis).

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (C.B. Nr. e2YT-88-547/2018).

46. Nustatyta, kad ieškovas po savo motinos mirties kartu su savo tėvu J. Š. liko ir toliau gyventi kaip savo bute (duomenys neskelbtini) (pagrindas J. Š. ir R. Š. parodymai teisme). Po motinos mirties ieškovas rūpinosi butu, 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesiais mokėjo mokesčius (bylos 1 t. b.l. 74-76 ), priėmė visus daiktus po motinos mirties ir tokiu būdu prisidėjo prie būto išlaikymo ir priežiūros bei pradėjo butu faktiškai naudotis ir jį valdyti. Ieškovas savo, tėvo ir senelės bendromis lėšomis palaidojo savo motina (liudytojos J. D. parodymai, J. Š. parodymai ir priedas 1 t. b.l. 79). Ieškovas teigia, kad pagal UAB „Laidojimo paslaugų centro" dokumentus užsakovė buvo S. J., o 1 249 EUR suma buvo sumokėta bendromis ieškovo, jo tėvo ir senelės lėšomis. Nepaneigtas ieškovo argumentas, kad J. J. neprisidėjo nei finansiškai nei jokia kitokia pagalba prie savo sesers A. J. laidotuvių.

47. Motinai nuosavybės teise priklausančiame bute ieÅ¡kovas po motinos mirties liko gyventi ir jame gyveno tol kol nebuvo sulaikytas, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas buvo sulaikytas bÅ«tent Å¡iuo adresu patvirtina, 2017-12-26, 2017-12-28 nutarimai atvesdinti ( 2 t. b.l.68) lydraščio priedai, taip pat 2018-08-01 (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažyma apie laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ pateikta su paveldėjimo bylos medžiaga. Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, ieÅ¡kovas grįžo gyventi į savo, kaip tuo metu manė, bÅ«tÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Vėliau maždaug 2019 m. vasario mėnesio pradžioje, pastarasis sužinojo, kad tėvÄ iÅ¡varė kažkokie vyrai, kurie prisistatė naujų savininkų atstovais. Nuo to laiko į butÄ ieÅ¡kovas neturėjo galimybės užeiti ir juo naudotis. Už komunalines paslaugas visada buvo mokama per terminalÄ 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesiais (t. 1 b.l. 74-76) (Å ilumos tinklų atsakymas iÅ¡ kurio matyti, kad kiekvienÄ mėnesiui buvo mokami mokesčiai po motinos mirties iki 2018-01-25 d.).

48. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ po motinos mirties turtÄ , tokį palikimo priėmimo bÅ«dÄ iÅ¡reiÅ¡kęs savo konkliudentiniais veiksmais, kurie rodo, kad įpėdinis, ieÅ¡kovas priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjos turto savininku (R.Å . parodymai ir J. Å . parodymai). IeÅ¡kovas gyveno Å¡iame bute kartu su tėvu, visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi - tvarkė ir gerino buitį, mokėjo mokesčius kas mėnesį po motinos mirties.

49. Atsakovės pateiktas mokesčių už butÄ sumokėjimo kvitas - vartotojo kodas 4357142- 415 eur sumai, 2019-05-27 nepatvirtina, kad Å¡iuos mokėjimus atliko ji asmeniÅ¡kai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) parduotas 2019-01-25 pirkimo- pardavimo sutartimi. IeÅ¡kovas pagrįstai nurodė, parduodant turtÄ praktikoje yra taip, kad notaras nepatvirtina sandorio kol negauna pažymos apie tai, kad bute nėra skolų, tik po tokios pažymos iÅ¡ trečiųjų asmenų gavimo tvirtinamas sandoris.

Atsakovė jau pardavusi butÄ T. M. ir V. M. negalėjo sumokėti 2019-05-27 buto komunalines iÅ¡laidas. Taip pat atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai 2019-05-28 d. Lydraščiu (sÄ skaita UAB "KaroliniÅ¡kių bÅ«stas", VASA apmokėjimo patvirtinimas 51,25 EUR sumai ir VASA (vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imas) yra už objektÄ (duomenys neskelbtini). Tai yra atsakovės gyvenamosios vietos adresas, todėl įrodymas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku (reikalavimu).

50. Teismas sprendžia, kad R.Å . palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas palikimo turtÄ (adresu (duomenys neskelbtini)) valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d.) ir tenkina ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo 51. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

52. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

53. Taikant restitucijÄ ir sprendžiant klausimÄ dėl jos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ Å¾iningumo principas, bet ne asmens sÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restitucijÄ ir ar vykdyti jÄ natÅ«ra, turi bÅ«ti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sÄ Å¾iningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesÄ Å¾iningai iÅ¡kreips sandorio Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , nepagrįstai pablogins vienos iÅ¡ Å¡alių padėtį.

54. IeÅ¡kovas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po motinos A. J. mirties jis priėmė palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai juo naudotis; atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui po senelės S. J. mirties CK 5.12 straipsnio pagrindu priimti bei panaikinti 2018-12-19 iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tenkinant nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovas įgytų teises į savo motinos turtÄ , butÄ esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir teises į 1/2 dalį senelės buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad butas iÅ¡ karto po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo buvo parduotas, ieÅ¡kovas pagrįstai mano, kad nagrinėjamu atveju restitucija natÅ«ra yra negalima, nes visi paskesni nekilnojamojo turto savininkai yra laikomi teisėtais įgijėjais.

55. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „IÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas.

IÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.” 56. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad restitucija natÅ«ra negali bÅ«ti atlikta ir atlieka restitucijÄ priteisiant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.146 straipsnis).

57. Pagal 2019-06-19 gautÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä 2019-01-22 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra nustatyta - 27 800 Eur. Nors nurodyta rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du ir nėra individuali, tačiau nesant kitų duomenų (individualaus vertinimo ir pan.), masinio vertinimo bÅ«du nustatyta verte galima remtis nustatant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisiamos kompensacijos sumÄ . Pati atsakovė neteikė individualaus vertinimo duomenų.

Be to, visuotinai žinoma, kad butai Vilniaus mieste nuosekliai brangsta, todėl ieÅ¡kovo taktika remtis tik senesnio laikotarpio masinio vertinimo duomenimis naudingesnė atsakovei. Teismas sprendžia, kad apskaičiuojant kompensacijos sumÄ gali bÅ«ti remiamasi ieÅ¡kovo nurodyta masinio vertinimo bÅ«du nustatyta rinkos verte. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 922 Eur. Ieškovas sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio ir buvo atleistas nuo 522 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies (60/100 dalimi), iš atsakovės priteisiama ieškovui 240 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 313,20 Eur žyminio mokesčio.

59. Ieškovas patyrė 3589,32 Eur įrodymų rinkimo ir atlyginimo advokatui/advokato padėjėjui išlaidų, kurios Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, todėl proporcingai patenkintų reikalavimui daliai ieškovui iš atsakovės priteisiama 2153,59 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 240 Eur žyminio mokesčio – iš viso 2393,59 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos A. J. mirties, jos sÅ«nus R. Å . priėmė jos palikimÄ , butÄ esantį (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti ir tvarkyti. Panaikinti dalyje Vilniaus 35-ojo notaro biuro 2018-12-19 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. J. paveldėjo A. J. turtÄ po jos mirties - butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovui R.

Å . iÅ¡ atsakovės J. J. 27 800 EUR kompensacijÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui R. Å . 2393,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Andrius Ignotas