bd04975d-1e7a-427d-bfbb-b4cdd174ad82 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr. 1S-289-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00251-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1; 2.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo advokato padėjėjo V. G. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria panaikintas advokato padėjėjui V. G. suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo procesinis statusas, n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, tyčia pasisavino jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias didelės vertės pinigines lėšas, tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

2. Šioje baudžiamojoje byloje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 17 d. nutarimais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bendrovės akcininkės R. A., pareiškus civilinį ieškinį, bendrovė buvo pripažinta civiliniu ieškovu, o R. A. – jos įgaliota atstove (3 t., b. l. 129, 134). Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. birželio 18 d. nutarimu civilinės ieškovės įgaliotu atstovu buvo pripažintas ir bendrovės vadovo paskirtas asmuo – advokato padėjėjas V. G. (3 t., b. l. 138, 144).

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 18 d. nutarimu advokato padėjėjui V. G. suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo procesinis statusas buvo panaikintas, motyvuojant tuo, kad subjektyvusis kaltinamojo, kuris yra minėtos bendrovės vadovas, savarankiškas interesas ir įgalioto atstovo V.

G. neveikimas procese atstovaujant juridinį asmenį rodo tai, jog juridinio asmens vadovo paskirtas įgaliotas atstovas tinkamai neužtikrina atstovaujamo juridinio asmens teisių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, advokato padėjėjui nėra leidžiama atstovauti juridinio asmens interesus. II. Skundo argumentai ir prašymai 4. Advokato padėjėjas V. G. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi BPK 53 straipsnio 3 dalimi, 55 straipsnio 3 dalimi, 253 ir 440 straipsniais. Nei viena iÅ¡ nurodytų teisės normų nenumato baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo teisės panaikinti proceso dalyvio įgalioto atstovo statusÄ , todėl skundžiama nutartis yra neteisėta. 4.2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas veikia jos vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius.

Taigi, tik P. G., vadovaudamasis BPK 55 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę atsisakyti advokato padėjėjo V. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo, paslaugų. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, įsikiÅ¡o į bendrovės valdymÄ . 4.3. Skundžiamoje nutartyje buvo pavartotas iÅ¡sireiÅ¡kimas „nuÅ¡alinant pastarÄ jį nuo tolesnio bylos nagrinėjimo“, tačiau BPK 61 straipsnio nuostatomis teismas nesirėmė. Be to, net ir vadovaujantis Å¡ia įstatymo norma, pagrindo nuÅ¡alinti advokato padėjėjÄ V.

G. nėra. Jis niekada neteikė teisinės pagalbos asmeniui, kurio interesai prieÅ¡tarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, taip pat Å¡ioje byloje nedalyvavo kaip kitÄ procesinį statusÄ turintis proceso dalyvis. 4.4. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, pateikęs praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, neužvilkino bylos nagrinėjimo ir nepakenkė jokiems baudžiamojo proceso interesams. Be to, teikti civilinį ieÅ¡kinį neturint duomenų apie bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , nėra faktinio ir teisinio pagrindo, o BPK 109 straipsnyje reglamentuojama tokia proceso dalyvio teisė, bet ne pareiga.

Su bylos medžiaga jis nesusipažino, kadangi BPK nurodytas baigtinis tokiÄ teisę turinčių proceso dalyvių sÄ raÅ¡as. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei vieno iÅ¡ Å¡ių procesinių statusų, todėl įgaliotas atstovas neturėjo įstatyme numatytos procesinės galimybės teikti praÅ¡ymÄ su ja susipažinti. Juolab, kad vertinti, ar įgaliotas atstovas atstovavimo paslaugas suteikė netinkamai, yra pačios bendrovės teisė, o teismas neturėtų kvestionuoti bendrovės valdymo organų pasirinkimų.

5. Atsiliepime į advokato padėjėjo V. G. skundÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės R. A. atstovas advokatas Andrius Nevera praÅ¡o jį atmesti, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį. Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. Skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties turinio. Atstovas nepagrįstai teigia, kad atstovauti bendrovę baudžiamojoje byloje galima nepareiÅ¡kus civilinio ieÅ¡kinio.

Jeigu įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas V. G. mano, kad juridiniam asmeniui nebuvo padaryta jokia žala, tai jo atstovavimas netenka prasmės. Be to, žalos neigimas, kai apie jÄ galima spręsti iÅ¡ R. A. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir iÅ¡ kaltinamojo akto, rodo, kad V. G. negina bendrovės teisių ir teisėtų interesų. 5.2. Formalaus bylos stebėtojo statusas nustatytas tik nukentėjusįjį lydinčiam asmeniui ar atstovaujant nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo interesus.

Akivaizdu, kad advokato padėjėjo atstovavimas juridiniam asmeniui Å¡ioje byloje buvo netinkamas. Nustačius, kad asmuo tik formaliai siekė atstovauti juridinį asmenį baudžiamojoje byloje, galimai siekiant kaltinamojo bendrovės vadovo interesų iÅ¡vengti bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimo, kyla pareiga panaikinti kaip neteisėtÄ procesinį dokumentÄ , kuriuo jam buvo leista dalyvauti procese kaip įgaliotam atstovui. 5.3. BPK 61 straipsnio nuostatos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, nes remiantis Å¡ia įstatymo norma sprendžiami kitokie klausimai.

Nušalinimo terminas skundžiamoje nutartyje buvo panaudotas tik siekiant sustiprinti priimto sprendimo esmę, bet nesprendžiant šio klausimo.

6. Pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta. III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados Advokato padėjėjo V. G. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Skunde keliamas klausimas dėl civilinio ieÅ¡kovo – juridinio asmens – įgaliotam atstovui suteikto procesinio statuso panaikinimo. Nagrinėdamas šį klausimÄ pareikÅ¡to skundo ribose teismas iÅ¡dėsto žemiau argumentus, kurie reikÅ¡mingi skundui spręsti.

8. Pirma, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje proceso dalyviai turi teisę reikÅ¡ti įvairaus pobÅ«džio praÅ¡ymus, kuriuos bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡spręsti. Tuomet, kada baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatytų specialių tam tikrų praÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių (normų), posėdyje pareikÅ¡ti praÅ¡ymai sprendžiami BPK 253 straipsnyje nustatyta tvarka, numatančia, kad nagrinėjimo teisme metu iÅ¡kilusius klausimus teismas iÅ¡sprendžia nutartimis. Kaip matyti, tik bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviai iÅ¡kėlė klausimÄ dėl dvigubo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo bei įgaliotų atstovų statuso baudžiamojoje byloje (ne)pagrįstumo, todėl teismas ir privalėjo jį iÅ¡spręsti. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 253 straipsniu spręsdamas šį klausimÄ .

9. Antra, teisiamojo posėdžio metu nei prokuroras, nei kiti BPK 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo advokato padėjėjui V. G. Todėl, nors ir nutartyje nenurodoma, kad remiamasi procesinėmis teisės normomis, kurios reglamentuoja nuÅ¡alinimo sprendimÄ , vis tik teismas nepagrįstai nutartį motyvuoja dėl V. G. negalimumo dalyvauti tolimesniame bylos nagrinėjime vartodamas frazę „nuÅ¡alinant pastarÄ jį nuo tolesnio bylos nagrinėjimo“. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad „nuÅ¡alinimo“ sÄ voka negali bÅ«ti teismo vartojama, kaip kad nurodo advokatas A. Nevera, „siekiant sustiprinti priimto sprendimo esmę“. BPK yra įtvirtintas atskiras nuÅ¡alinimo institutas, ir klausimai dėl nuÅ¡alinimo, vartojant šį terminÄ , turi bÅ«ti sprendžiami tik pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , o ne kitaip.

10. Trečia, klausimÄ kas turi bÅ«ti civilinio ieÅ¡kovo atstovai, ir tuo pačiu kas turi bÅ«ti kviečiami į posėdį teisėjas, vadovaujantis BPK 233 straipsnio 3 dalimi turėjo spręsti jau rengdamas bylÄ nagrinėti teisme. Vadovaujantis Å¡ia procesine teisės norma, teisėjas, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje <...> nusprendžia, kuriuos asmenis Å¡aukti į teisiamÄ jį posėdį kaip kaltinamÄ jį, jo atstovÄ pagal įstatymÄ , nukentėjusįjį, civilinį ieÅ¡kovÄ , civilinį atsakovÄ ir jų atstovus. Teismas tuomet nutartyje nurodė, kad į posėdį kviečia civilinio ieÅ¡kovo atstovus, jų neįvardindamas, bet iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad praneÅ¡imai apie posėdį buvo iÅ¡siųsti tiek bendrovės akcininkei R. A., tiek advokato padėjėjui V. G..

11. Ketvirta, akcininkės R. A. atstovas advokatas A. Nevera pasisakydamas dėl bendrovės atstovavimo pirmiausiai savo pozicijÄ grindė nurodydamas paties kaltinamojo piktavaliÅ¡kumÄ ir praÅ¡ydamas spręsti klausimÄ dėl jo laikino nuÅ¡alinimo tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, taip pat bÅ«tų užkirstas kelias daryti naujas nusikalstamas veikas. Ir tik po to nurodė, kad kaltinamojo paskirtas atstovas – advokato padėjėjas neatlieka jokių veiksmų procese, nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio, nereiÅ¡kia pozicijos Å¡iuo klausimu, todėl „teismo kompetencijoje yra iÅ¡spręsti klausimÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo dalyvavimo ar nedalyvavimo posėdžiuose“, teigdamas kad „jo [V.

G.] atstovavimas negalimas“. Pasisakydamas dėl šių aplinkybių aukštesnysis teismas pirmiausiai akcentuoja, kad kaltinamojo laikinas nušalinimas nuo bendrovės vadovo pareigų aukštesnio teismo buvo pripažintas nepagrįstu. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra pareikštas ir priimtas nagrinėjamoje byloje, o pati bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu. Šie sprendimai galiojantys. Todėl tai, kad V. G. nedalyvauja posėdžiuose ar pats nepareiškia pozicijos, teismui neatima teisės vadovaujantis BPK 252 straipsnio 2 dalimi nagrinėti civilinį ieškinį net ir civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįsta, kad tai reikalinga.

Todėl advokato A. Neveros argumentai šiuo aspektu negalėjo būti pripažįstami pagrįstais, o V. G. pasyvus elgesys procese teismui iš esmės netrukdė nagrinėti ieškinio.

12. Penkta, nors teismas ir nenurodė nutartyje, kad jÄ priimdamas vadovaujasi BPK 55 straipsnio 2 dalimi, vis tik nutarties motyvuose glaustai pažymėjo, kad advokato padėjėjui nėra leidžiama atstovauti juridinio asmens interesus. Å iai žemesniojo teismo nutarties motyvacijai aukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡ esmės pritaria. Kaip matyti, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, byloje analizuotinos sudėtingos faktinės aplinkybės, keliami ne vien tik baudžiamÄ ja teise apsiribojantys klausimai.

Neabejotinai bus sprendžiamas atribojimo nuo civilinių teisinių santykių klausimas, Akcinių bendrovių įstatymo įmonės vadovui keliamų reikalavimų laikymasis bei buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės normų galimas pažeidimas. Todėl spręstina, kad juridinį asmenį, kuris galimai patyrė žalos dėl jo vadovo veiksmų, baudžiamajame procese turi atstovauti aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ turintis atstovas. Todėl įstatymo leidėjas ir numatė, jog tais atvejais, kuomet civilinis ieÅ¡kovas baudžiamajame procese yra juridinis asmuo – jo atstovu gali bÅ«ti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Tai reiškia, kad juridinio asmens, kaip civilinio ieškovo, atstovų ratas baudžiamajame procese negali būti išplečiamas, leidžiant jį atstovauti, kaip kad šiuo atveju, advokato padėjėjui.

13. Apibendrinant konstatuojama, kad advokato padėjėjas V. G. negali atstovauti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kovo – juridinio asmens. Tačiau, nors ir priimdamas teisingÄ sprendimÄ , žemesnysis teismas netinkamai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį. Teismui nustačius, jog asmuo neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų atitinkamam proceso dalyviui, turi neleisti tam asmeniui dalyvauti tolimesniame procese. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimo naikinimas, kuomet ikiteisminis tyrimas pasibaigęs, o juo labiau kai ir pats teismas, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje savo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties pagrindu buvo nutaręs advokato padėjėjÄ V. G. kviesti į teisiamÄ jį posėdį, tuo iÅ¡ esmės dar kartÄ patvirtindamas jo procesinį statusÄ , neiÅ¡sprendžia tinkamai Å¡io klausimo.

14. Todėl nutartis keistina, pripažįstant, kad pagrindas dėl ko advokato padėjėjas V. G. negali dalyvauti šiame procese – yra apribojimas, numatytas BPK 55 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pakeičiama nutarties rezoliucinė dalis, nurodant jog neleidžiama jam toliau dalyvauti procese. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį. Neleisti advokato padėjėjui V. G. tolimesniame procese atstovauti civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Nerijus Meilutis