2018-08-22 Nr. AB-14522-3-61-3-00697-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4515-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00697-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo: R. Š.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) 2018 m. vasario 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Sąjunga) 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1P-1500 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui R. Š..

2. Pareiškėjas tvirtino nustatęs, kad R. Š., pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 29 d. įrangos ir darbų perdavimo-priėmimo aktą bei 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA 0213113, neinicijavęs viešojo pirkimo procedūrų, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimų. Šiais veiksmais ir neveikimu jis padarė tarnybinį nusižengimą, todėl buvo priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi R. Š. yra Sąjungos renkamojo organo narys, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Atsakovas 2018 m. vasario 21 d. raštu atsisakė duoti tokį sutikimą, motyvuodamas tuo, kad siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Sąjungoje ir vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu viršydamas savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje ar skundžiamame atsakovo rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą R. Š. ketinama skirti dėl jo narystės ar veiklos Sąjungoje, atstovavimo jos nariams. Priešingai, tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, nuobauda susijusi išimtinai tik su netinkamu pareigų atlikimu.

3. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., jis vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertino dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, darbdavio taikomos profesinės sąjungos nariams ir asmenimis, nepriklausantiems šiai organizacijai. Pareiškėjas, gavęs informaciją apie neteisėtus ne Sąjungos narės Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo procedūros nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Minėtu atveju pareiškėjas net nepranešė Sąjungai, pateikusiai informaciją apie galimą pažeidimą, apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų buvo imtasi nustačius pažeidimus, nors atsakovas prašė tai padaryti. Be to, pareiškėjas vilkino atsakymo pateikimą ir tik po pakartotino priminimo raštu pripažino, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, tačiau Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino. Taigi pareiškėjas, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, jos netikrino, neatliko tyrimo ir nesiaiškino aplinkybių, netraukė atsakomybėn kaltų asmenų, ir tokiu būdu toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra Sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti, kad, priklausydamas Sąjungai, pareigūnas tampa nesaugus ir labiau pažeidžiamas kitų – Sąjungai nepriklausančių – muitinės pareigūnų atžvilgu. Atsakovo nuomone, pareiškėjas tarnybinę nuobaudą R. Š. ketina skirti dėl jo narystės Sąjungoje, kadangi pareigūnas aktyviai dalyvauja Sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo išsakyti kritikos pareiškėjo atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises. Todėl siūlymas jam skirti tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą Sąjungos veikloje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1P-1500 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui R. Š..

6. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-7 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl R. Š. veiksmų ir, 2018 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustačiusi, kad R. Š. padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlė skirti jam nuobaudą – pastabą. R. Š. priklauso Sąjungai ir yra jos renkamojo valdymo organo – Darbo saugos komiteto – narys, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą skirti R. Š. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1P-1500 atsisakė duoti tokį sutikimą, nurodydamas, kad sprendimas (siūlymas) skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl tokį sprendimą atsakovas vertina kaip poveikio priemonę profesinės sąjungos nariams.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, jog, spręsdamas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., atsakovas turėjo įvertinti, ar tarnybinė nuobauda šiam asmeniui nėra skiriama dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir, atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų (su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių) aplinkybių laikytinas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais. Nepaisant to, atsakovas nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š. grindė inter alia (lot. be kita ko) aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai atliko tarnybinį patikrinimą ir nepagrįstai siekė skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., nesančiam atsakingu už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą, nevertindamas kitų pareigūnų, kuriems, anot atsakovo, buvo priskirtos minėtos funkcijos, veiksmų. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas, vertindamas tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

8. Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentą, kad tarnybinę nuobaudą R. Š. siūloma skirti dėl jo narystės Sąjungoje ir aktyvaus dalyvavimo jos veikloje, akcentavo, jog iš 2018 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda yra skiriama dėl to, kad R. Š., eidamas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigas, pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 29 d. įrangos ir darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, bei neinicijavęs viešųjų pirkimų procedūrų, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu, 7.27 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad tarnybinę nuobaudą R. Š. siūloma skirti dėl jo narystės Sąjungoje ir dalyvavimo jos veikloje. Priešingai, R. Š. veiksmai, kuriuos pareiškėjas vertina kaip netinkamą pareigų atlikimą, yra susiję išimtinai tik su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu.

9. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad R. Š., būdamas Sąjungos ir jos renkamojo valdymo organo – Darbo saugos komiteto – nariu, dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje yra nepalankus darbdaviui, ir dėl šios priežasties darbdavys galėtų piktnaudžiauti savo teise skirti tarnybinę nuobaudą, siekdamas pašalinti jam nepalankų profesinės sąjungos atstovą. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepradėjo tarnybinio patikrinimo dėl pareigūnės, nesančios Sąjungos nare, galimų pažeidimų ir tokiu būdu taikė nevienodus standartus Sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Sąjungos nariais, patys savaime taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas, skirdamas tarnybinę nuobaudą R. Š., siekia jį nubausti dėl narystės Sąjungoje, kadangi šios atsakovo išdėstytos aplinkybės nėra susijusios nei su pareigūno atliktu pažeidimu, nei su jo veikla profesinėje sąjungoje. Todėl argumentai, kuriais remdamasis atsakovas teigia, jog R. Š. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo veiklos Sąjungoje, vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas, skundžiamu 2018 m. vasario 21 d. raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai teigė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, tokiu būdu nepagrįstai apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į pareigūnų atliktus tarnybinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., pateiktas 2018 m. vasario raštu Nr. 1P-1500, buvo panaikintas.

III. 11. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovas pripažįsta, kad jis įstatymo nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau jis turi įstatymų suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Atsakovas pažymi, jog komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintose Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse ir 2014 m. spalio 20 d. sudarytoje Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000/PV3-33 įtvirtintomis normomis ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinusi visas aplinkybes, Sąjunga konstatavo, jog tarnybinis patikrinimas R. Š. atžvilgiu buvo atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ją pareigūnui ketinama skirti neįrodžius kaltės. Atsakovas tiek nesutikime, tiek atsiliepime į skundą nurodė faktus, įrodančius Sąjungos narių persekiojimą. Atsakovo nuomone, teismas į tas aplinkybes neįsigilino, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant Sąjungos nario ir ne Sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

13. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, ginčydamas Sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo kaip darbdavio interesus. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, ir nepaaiškino, kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. neindividualizavo. Todėl teismo išvados dėl atsakovo argumentų, kuriais buvo motyvuojamas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, laikytinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis. Be to, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, taip pareiškėjui suteikdamas nepagrįstą pranašumą.

14. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir pažymi, kad teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjo nuomone, teismas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kaip darbdavio interesų pažeidimu, ir pagrįstai nurodė, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, t. y. trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjas pakartoja, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Š., nenurodė nė vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, bet vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

20. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad, tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ją pareigūnui ketinama skirti neįrodžius kaltės.

21. Apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami, muitinės pareigūnams taikomi dvigubi standartai. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie apelianto teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors tiesiogiai susijęs su jo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūno atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje.

22. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises tinkamai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan